Civilinė byla Nr. 2A-537/2012

Procesinio sprendimo kategorijos 60., 61. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos tranzitas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Antila“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-679-565/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos metalo technologijų centras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos tranzitas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Antila“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. T..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 166 607,20 Lt žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. sausio 12 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Lietuvos tranzitas” (ankstesnis pavadinimas UAB „Aleroma”) buvo sudaryta sutartis pervežti krovinį, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti ieškovo pateiktą įrangą (dvejas stakles) iš Lietuvos į Baltarusiją. Šiai prievolei įvykdyti atsakovas UAB „Lietuvos tranzitas” pasitelkė atsakovą UAB „Antila”. Staklės buvo pakrautos į atsakovo UAB „Antila” automobilį. 2010 m. sausio 19 d. automobiliui važiuojant Minsko žiediniu automobilių keliu, įvyko eismo įvykis, kurio metu Ermaksan hidraulinės lenkimo staklės CNC AP 3100*120, SN20080263 iškrito iš puspriekabės ant kelio ir patyrė mechaninius pažeidimus. Staklių gamintojas patvirtino, kad dėl pažeidimų staklės daugiau negali būti naudojamos. UAB „Impeksservis“ atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad dėl staklių pažeidimo patirta žala yra 166 607,20 Lt. Ieškovas nurodė, kad abu atsakovai laikytini vežėjais CMR konvencijos prasme, todėl abu atsakovai atsako už visą vežimą.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsakovai nurodė, kad jie turi būti atleisti nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 str. 4 d. b ir c punktų pagrindu, nes krovinys buvo sugadintas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinys buvo vežamas netinkamai įpakavus ir tuo, kad krovinį pakrovė ieškovas. Atsakovai rėmėsi tikrinimo – apžiūros akto Nr.10005 išvadomis, kad krovinio ženklinimas buvo nepakankamas jo saugiam transportavimui, o vežėjas, remdamasis jam pateiktomis žiniomis, pritvirtino krovinį pakankamai jo saugiam transportavimui. Atsakovai nurodė, kad staklės buvo apvyniotos tik polietileno plėvele, ant staklių nebuvo ženklinimo apie staklių tvirtinimą transportuojant, taip pat ant staklių nebuvo tvirtinimui skirtų detalių. Tretysis asmuo pritvirtino stakles automobilyje buvusiais tvirtinimo diržais savo nuožiūra. Ieškovas nenurodė jokių reikalavimų staklių tvirtinimui. Ieškovo darbuotojai matė, kaip staklės yra pritvirtintos automobilyje, tačiau pastabų dėl staklių tvirtinimo nepareiškė.

Tretysis asmuo ginčą prašė spręsti savo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovų ieškovui 83 303,60 Lt žalai atlyginti, o kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteisė 680,50 Lt, o iš atsakovų valstybės naudai priteisė 2 180,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. sausio 12 d. krovinio pervežimo užsakymo – sutartimi ieškovas užsakė atsakovui UAB „Lietuvos tranzitas“ pervežti krovinį (dvejas stakles) iš Lietuvos į Baltarusiją. Atsakovas UAB „Lietuvos tranzitas“ krovinį vežti perdavė atsakovui UAB „Antila“. 2010 m. sausio 19 d. atsakovo UAB „Antila” automobiliui su staklėmis važiuojant Minsko žiediniu automobilių keliu, įvyko eismo įvykis, kurio metu Ermaksan hidraulinės lenkimo staklės CNC AP 3100*120, SN20080263 iškrito iš puspriekabės ant kelio ir patyrė mechaninius pažeidimus. Teismas nurodė, kad staklių gamintojas patvirtino, kad dėl pažeidimų staklės daugiau negali būti naudojamos. Taip pat nurodė, kad UAB „Impeksservis“ atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad dėl staklių pažeidimo patirta žala yra 166 607,20 Lt. Pažymėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nurodytą žalos dydį (CPK 178 str.). Iš ieškovo atstovo, trečiojo asmens A. T. paaiškinimų, kitų byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad Ermaksan hidraulinės lenkimo staklės į atsakovo UAB „Antila” automobilį buvo įkeltos UAB „Unigela” sandėliuose specialios šios įmonės technikos pagalba, nes staklės svėrė 8 000 kg. Ieškovo darbuotojai atvyko į pakrovimo vietą tuo metu, kai staklės jau buvo įkeltos į automobilį, liepė trečiajam asmeniui išvažiuoti iš sandėlio ir tada tvirtinti stakles. Jokių nurodymų dėl staklių tvirtinimo ieškovo darbuotojai trečiajam asmeniui nedavė, o šis tokių nurodymų neprašė. Ant staklių nebuvo ženklinimo, nurodančio, kaip staklės turi būti pritvirtintos jas transportuojant, taip pat ant staklių nebuvo tvirtinimui skirtų vietų. Staklės buvo apvyniotos polietileno plėvele. Tretysis asmuo stakles pritvirtino savo nuožiūra automobilyje buvusiais tvirtinimo diržais keturiuose taškuose staklių apačioje. Ieškovo darbuotojai buvo įlipę į automobilį po to, kai staklės buvo pritvirtintos, tačiau jokių pastabų dėl tvirtinimo nepareiškė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad bendrovės Lars Kriogius Baltic Ltd. tikrinimo – apžiūros akte Nr.10005 nurodyta, kad Ermaksan hidraulinių lenkimo staklių svorio centras yra persislinkęs link priekinės plokštės, todėl staklės yra nestabilios skresine kryptimi ir turėjo būti tvirtinamos atsižvelgiant į apvirtimo pavojų, t.y. viršutinėje staklių dalyje. Kadangi ant staklių nebuvo atitinkamo ženklinimo, vairuotojas neturėjo galimybės išsiaiškinti, kad staklių svorio centras yra persislinkęs. Vairuotojas pritvirtino stakles pakankamai jų saugiam transportavimui, jei staklių svorio centras būtų geomentriniame staklių centre. Pažymėjo, kad tikrinimo – apžiūros akte Nr.10005 nurodyta, kad Ermaksan hidraulinės lenkimo staklės iš atsakovo UAB „Antila” automobilio iškrito dėl netinkamo staklių tvirtinimo. Dinaminę įražą, kurios neatlaikė krovinio tvirtinimas, lėmė išcentrinė posūkio jėga ir kelio būklė (išmušos, įdaužos, kelio aukščio nelygumai).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, kad staklių iškritimo iš automobilio priežastimi buvo staigus automobilio manevras į dešinę, kaip yra nurodyta UAB “Impeksservis” ekspertizės akte Nr.25. Atkreipė dėmesį, kad ekspertai netyrė staklių iškritimo iš automobilio priežasties, o tyrė dėl staklių pažeidimo atsiradusią žalą.

Teismas nurodė, kad CMR konvencijos 17 str. 4 p. c papunktyje numatyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Išaiškino, kad sąvoka “sudėjimas” reiškia prekių sutvirtinimą ar jų saugų sudėjimą taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Ermaksan hidraulines lenkimo stakles automobilyje pritvirtino atsakovo UAB „Antila” vairuotojas tretysis asmuo A. T..

Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.3-56 yra patvirtintos Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklėse nurodyta, kad krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus, pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina, krovinį siuntėjas privalo pritvirtinti taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas (Taisyklių II skyriaus 5, 7, 8 p.). Krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama (Taisyklių 9, 10 p.). Sunkiasvoriai ir didžiagabaričiai kroviniai, kurie keliami specialiais mechanizmais, krovinių skyriuje išdėstomi atsižvelgiant į transporto priemonės leidžiamą ašies apkrovą. Krovinys atremiamas į krovinių skyriaus priekinį bortą arba kabinos apsauginę konstrukciją, o jei tai neįmanoma, naudojamas specialus atraminis įtaisas arba įstrižai dedamas tvirtinimo diržas. Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių pasislinkimo skersai padeda išvengti tvirtinimas tvirtinimo diržais (Taisyklių 50, 51 p., 1 priedo 27, 28 pav.). Taip pat nurodė, kad pagal Kelių eismo taisyklių 210.4 p., 211 p. krovinys automobilyje turi būti pritvirtintas taip, kad nekristų, jei krovinio padėtis neatitinka šio reikalavimo, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jei to padaryti negalima, toliau nebevažiuoti.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad nors Ermaksan hidraulines lenkimo stakles automobilyje pritvirtino tretysis asmuo A. T., tačiau pritvirtinti stakles taip, kad būtų garantuotas saugus jų vežimas, buvo ieškovo pareiga. Pažymėjo, kad atsakovai kaip vežėjai neįsipareigoja pakrauti krovinio. Nustatė, kad bendrovės Lars Kriogius Baltic Ltd. tikrinimo – apžiūros akte Nr.10005 nurodyta, kad staklių stabilumą skersine kryptimi būtų užtikrinęs staklių tvirtinimas viršutinėje staklių dalyje. Taisyklių 51 p. ir 1 priedo 28 pav. taip pat nurodyta, kad sunkiasvorių ir daugiagabaričių krovinių pasislinkimo skersai padeda išvengti tvirtinimas tvirtinimo diržais per krovinio viršų. Bendrovės Lars Kriogius Baltic Ltd. tikrinimo – apžiūros akte nurodyta, kad staklių svoris yra 8 000 kg, matmenys – 3 100 mm x 2 000 mm x 2 800 mm, kas, teismo nuomone, lemia, kad staklės laikytinos sunkiasvoriu ir didžiagabaričiu kroviniu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad staklės turėjo būti pritvirtintos taip, kad tvirtinimo diržai eitų per visą krovinį, apjuosiant jį iš viršaus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad saugiai staklės automobilyje turėjo būti pritvirtintos taip, kad tvirtinimo diržai apjuostų stakles iš viršaus, neatsižvelgiant į tai, kur yra staklių svorio centras. Pripažino, kad toks staklių tvirtinimo reikalavimas buvo žinomas ir ieškovui, tačiau ieškovas, matydamas, kad staklės yra pritvirtintos netinkamai, jokių priemonių ištaisyti padėčiai nesiėmė. Nurodė, kad krovinio pervežimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Lietuvos tranzitas”, ir krovinio vežimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovų, yra nurodytas ne tik krovinio svoris, bet ir matmenys, todėl, teismo nuomone, nurodytas staklių tvirtinimo reikalavimas turėjo būti žinomas ir atsakovams bei trečiajam asmeniui. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas atsakomybę dėl staklių sugadinimo paskirstyti po lygiai krovinio siuntėjui ir krovinio vežėjui (CMR konvencijos 17 str. 4 p. c papunktis, 17 str. 5 p.).

Nustatė, kad atsakovas UAB „Lietuvos tranzitas” yra susitariantis vežėjas, nes, nors jis krovinio faktiškai nevežė, tačiau 2010 m. sausio 12 d. krovinio pervežimo – užsakymo sutartimi įsipareigojo ieškovui pervežti krovinį (stakles) iš Lietuvos į Baltarusiją. Atsakovas UAB „Antila ” yra faktinis vežėjas. Nurodė, kad CMR konvencijos 34 str. numatyta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteisė 83 303,60 Lt žalos atlyginimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas UAB „Lietuvos tranzitas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovų priteista 83 303,60 Lt suma, ir atitinkamai šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti visus ieškinio reikalavimus bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. sausio 26 d.  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime niekaip dėl šio ieškovo reikalavimo nepasisakė, nors tai buvo privaloma pagal CPK 265 str. 2 d. Taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas pažeidė CPK numatytus reikalavimus.

2. Lars Kriogius Baltic Ltd. atliktoje ekspertizėje, kurios neginčijo ieškovas, nurodyta, kad žalos kilimo priežastis yra netinkamas krovinio tvirtinimas. Teismas teisingai konstatavo, kad krovinio tvirtinimas buvo ieškovo pareiga. Be to, ieškovas jokių specialių nurodymų dėl krovinio tvirtinimo nepateikė, tretysis asmuo maksimaliai apdairiai ir rūpestingai kontroliavo krovinio išdėstymą bei pritvirtinimą, ieškovas nepareiškė jokių pastabų dėl krovinio pritvirtinimo, t. y. prisiėmė riziką dėl krovinio pritvirtinimo. Visos šios aplinkybės lemia, kad krovinys buvo sugadintas dėl ieškovo kaltės. Atitinkamai nagrinėjamu atveju remiantis CMR konvencijos 17 str. 4 p. b ir c papunkčiais, 18 str. 1, 2 p. vežėjas (atsakovai) turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą.

3. Teismas, priteisdamas iš atsakovų žalą solidariai, visiškai nesivadovavo pagrindiniais privatinės teisės principais bei neatsižvelgė į tai, kad atsakovas UAB „Lietuvos tranzitas“ jokių veiksmų pakraunant/pervežant krovinį neatliko, kas lemia, jog UAB „Lietuvos tranzitas“ neturėtų būti laikytinas atsakingu už ieškovo patirtą žalą.

Atsakovas UAB „Antila“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys ir buvo priteista 83 303,60 Lt ieškovo patirta žala, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas yra atsakingas už krovinio sugadinimą, nes žalos atsiradimą lėmė šios aplinkybės:

a. krovinio paruošimo, pakavimo, sudėjimo prievolė pagal CMR konvenciją, nacionalinį teisinį reglamentavimą ir tarp šalių pasirašytas sutartis tenka siuntėjui, t. y. ieškovui;

b. krovinio tvirtinimą atliko tretysis asmuo ieškovo atstovų pavedimu ir ieškovui nepateikus reikalingos dokumentacijos ir instrukcijų krovinio tvirtinimui, nors apeliantas minėtų dokumentų reikalavo;

c. ant staklių nebuvo atitinkamo ženklinimo, kuris nurodytų krovinio tvirtinimo taškus;

d. dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. faktiškai nebuvo įmanoma pritvirtinti krovinio viršutinėje dalyje, nes jis (kaip paaiškėjo vėliau) yra tvirtinamas tik apačioje specialiomis grandinėmis, ir dėl informacijos stokos, t. y. apeliantas nebuvo ieškovo informuotas, kad staklių svorio centras yra pasislinkęs link priekinės plokštės, tvirtinimo taškai viršutinėje krovinio dalyje negalėjo būti aptikti ir/ar panaudoti;

e. krovinys buvo gabenamas jo tinkamai neįpakavus, ką patvirtina ekspertų išvados.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl trečiojo asmens veiksmai sukelia tokią didelę atsakomybės naštą atsakovams. Svarbu tai, kad žala kilo dėl paties ieškovo veiksmų, o apeliantas galėtų būti atsakingas tik už tai, kad pastabos dėl krovinio būklės nebuvo įrašytos į važtaraštį, tačiau tas ir negalėjo būti padaryta, nes trečiasis asmuo važtaraštį atgavo jau po to, kai krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę, pritvirtintas ir ieškovo atstovų apžiūrėtas.

3. Pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto argumentų ir nurodytų aplinkybių dėl patirtos žalos įvertinimo. Visų pirma, ieškovas į bylą pateikė 2010 m. sausio 22 d. krovinio gamintojo raštą, kuriame pateikta išvada dėl įrangos sugadinimo lygio ir tolesnio jos eksploatavimo. Pateikta išvada negali būti pagrįsta, nes gamintojo atstovas neatliko išsamaus tyrimo dėl įrangos sugadinimo. Apelianto įsitikinimu, neįmanoma nustatyti staklių tinkamumo tolimesniam naudojimui vien iš nuotraukų ir įvykio aprašymo nuodugniai fiziškai nepatikrinus pačių staklių ir neatlikus techninių patikrinimų. Tik išsamus įrangos patikrinimas ir analizė gali būti laikomas objektyviu krovinio sugadinimo įvertinimu. Antra, ieškovas sugadinto krovinio vertę grindžia savo paties išrašyta sąskaita faktūra. Tokiomis aplinkybėmis teismas turėjo išsireikalauti iš ieškovo prekės įsigijimo dokumentus, kurie patvirtintų, kokią realią žalą ieškovas patyrė dėl krovinio sugadinimo. Be to, teismas turėjo įvertinti, ar nurodyta staklių vertė atitiko rinkos kainą, tačiau to nepadarė. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyta staklių pardavimo kaina atitinka realiai patirtų nuostolių dydį. Taip pat svarbu tai, kad ieškovui, o ne atsakovams tenka pareiga pagrįsti nuotolių dydį, todėl teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams. Visos šios aplinkybės reiškia, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio, todėl teismas netinkamai nustatė atlygintinų nuostolių dydį bei priėmė nepagrįstą skundžiamą sprendimą.

Atsakovas UAB „Antila“ pateikė atsiliepimą į UAB „Lietuvos tranzitas“ apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo neatsižvelgti į UAB „Lietuvos tranzitas“ motyvus dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, tenkinti UAB „Antila“ apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus jo apeliaciniame skunde, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog tuo atveju, jei būtų taikoma civilinė atsakomybė, ji turėtų būti taikoma abiems atsakovams, o ne tik UAB „Antila“, mano, kad apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti apelianto argumentų dėl 5 proc. palūkanų priteisimo, nes jie blogina šalies, skundusios pirmosios instancijos teismo sprendimą, padėtį.

Atsakovas UAB „Lietuvos tranzitas“ pateikė atsiliepimą į UAB „Antila“ apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovų priteista 83 303,60 Lt suma, ir atitinkamai šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti visus ieškinio reikalavimus bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad sutinka su apelianto UAB „Antila“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei prašymais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą,  analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 19 d. UAB ,,Antila“ gabeno dvejas firmos Ermakson hidraulines lenkimo stakles. Pažymėtina, kad krovinys sėkmingai pasiekė pirmąjį paskirties punktą Baltarusijoje Minske, kas rodo, kad krovinys vežėjo buvo pritvirtintas patenkinamai, Baltarusijoje muitinėje vienos staklės buvo iškrautos, o likęs krovinys turėjo būti vežamas į Mogiliovą. Vykdant kelių eismo taisyklių reikalavimus vairuotojas, atsižvelgdamas į vežamo krovinio ypatumus, turėjo užtikrinti, kad staklės būtų atitinkamai pritvirtintos, galimai likusį krovinį reikėjo tvirtinti iš naujo, koreguojant jo buvimo vietą transporto priemonėje, kad staklės neiškristų. Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitiko kelių eismo taisyklių 210 p. reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima – toliau nevažiuoti (Kelių eismo taisyklių 210.4, 211 punktai).

Panašius reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintos krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės, konkrečiai taisyklių 9 ir 10 p. numato, kad krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą. Vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus.

Kartu taisyklės numato, kad krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus, pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina, krovinį siuntėjas privalo pritvirtinti taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas (taisyklių 5, 7, 8 p.). Ieškovas iš esmės sutinka, kad krovinys buvo pritvirtintas netinkamai, saugus hidraulinių lenkimo staklių gabenimas turėjo būti užtikrintas tvirtinimo diržais apjuosiant stakles iš viršaus.

Nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovai turėjo būti atleisti nuo atsakomybės. Akivaizdu, kad  transporto priemonės, kuria buvo vežamos staklės, vairuotojas A. T. reikalavimus dėl vežamo krovinio vykdė nevisiškai, nes nuvažiavus santykinai trumpą kelio atkarpą, išvažiuojant iš žiedinio automobilių kelio, posūkyje staklės iškrito ant asfaltuotos kelio dangos. Apžiūrint papildomai įvykio vietą, įvažiavimo į trasą juostoje esama išmušimų, įdaužų ir kelio aukščio nelygumų. Manoma, kad būtent šis faktorius, kartu su išcentrine posūkio jėga sąlygojo dinaminę įražą, kurios neatlaikė krovinio tvirtinimas (b. l. 170, T. 1).

CMR konvencijos 17 str. 4 p. e papunktyje nurodyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Ermakson hidraulines lenkimo stakles automobilyje tvirtino atsakovo UAB ,,Antila“ vairuotojas A. T.. Kaip minėta, pagal tikrinimo duomenis Ermakson hidraulinės lenkimo staklės iš atsakovo UAB ,,Antila“ sunkvežimio iškrito dėl netinkamo staklių tvirtinimo. Dinaminę įražą, kurios neatlaikė krovinio tvirtinimas lėmė posūkio jėga ir bloga kelio būklė. Šios aplinkybės yra susietos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykiu ir jo pasekmėmis.

Atsakovai savo nesutikimą dėl žalos atlyginimo grindžia Lars Kriogius Baltic Ltd ekspertizės išvadomis, kuriose nurodyta, kad krovinio pritvirtinimas transporto priemonėje įvykio metu buvo nepakankamas saugiam krovinio transportavimui. Remiantis krovinio charakteristikomis bei išdėstymu iki įvykio – jo padėtis transporto priemonėje yra apibūdinama kaip nestabili (b. l. 163-175, T. 1), tačiau akivaizdu, kad krovinį priėmė ir tvirtino krovinio vežėjas atsakovas UAB ,,Antila“.

Apeliantai nurodė, kad panašių gabaritų Ermakson staklės yra gabenamos jas tvirtinant prie automašinos pagrindo specialiomis grandinėmis, krovinio siuntėjas tokiu tvirtinimu nepasirūpino, tačiau tokiu atveju, žinodamas, kad krovinio tvirtinimas yra nepakankamas, atsakovas turėjo arba reikalauti, kad krovinio siuntėjas imtųsi priemonių, užtikrinančių saugų krovinio gabenimą, arba atsisakyti krovinį vežti, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės (210, 211 str.).

UAB ,,Antila“ nurodė, kad priimtas krovinys buvo pritvirtintas keturiais diržais, kurių kiekvienas gali išlaikyti iki 2,5 tonų svorio krovinį, iš viso toks tvirtinimas  užtikrino iki 10 tonų krovinio stabilumą (išlaikymą) (b. l. 44-46, T. 1).

Pažymėtina, kad ir atsakovo atstovai, išskyrus vairuotoją, faktiškai nedalyvavo priimant ir pakraunant krovinį į transporto priemonę ir nepareikalavo, kad ieškovas tinkamai pritvirtintų krovinį, o esant abejonėms turėjo įrašyti pastabas dėl krovinio būklės į krovinio važtaraštį.

Pirmosios instancijos teismas šiuo požiūriu pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 ,,Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija CMR“, kuriame išaiškinta, kad jei nustatyta, kad vežėjas matė, jog kuri nors iš minėtų operacijų kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti prekių ir nepadarė apie tai žymos važtaraštyje, vežėjas nėra atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo.  

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu – 166 607,20 Lt. Staklių gamintojas Ermakson Machirery nurodė, kad  hidraulinis lenktuvas CMC 3100X120, SN20080263 yra visiškai sugadintas, nes sugadintas korpusas, galinė atspara, elektros skydas, valymo skydas ir reguliatorius, variklio ir elektros sistemos, tepalų aušinimo radiatorius ir siurblio variklio komplektas, liniuotės ir tiesinio kodavimo įrenginys, hidraulinė sistema, staklės ir mechaninio apdirbimo sistema, priekinės atramos (b. l. 46-47, T. 1). Tokius pat krovinio pažeidimus nustatė ir krovinio gavėjas bendrovė ,,BMTC konsalting“ (b. l. 37-38, T. 1), bei ekspertizės aktas (b. l. 48-73 T1).

Nesutikdami su pareikštu ieškiniu dėl žalos dydžio ir ieškovo nurodytų įvykio aplinkybių aiškinimu, atsakovai vadovavosi vertintojų bendrovės Lars Kriogius Baltic Ltd tikrinimo ir apžiūros aktu Nr. 10005, kurio duomenys buvo išsiųsti gamintojui išvadai apie įrenginio remonto galimybes (b. l. 163-175, T. 1), todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad staklių gamintojas tyrimą ir išvadas pateikė neobjektyviu duomenų pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakomybė dėl krovinio praradimo tenka ir krovinio siuntėjui, ir krovinio vežėjui, nes ieškovas žinojo, kad Ermakson staklės pritvirtintos nepatikimai. Krovinio vežimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovų, yra nurodyti krovinio duomenys dėl svorio ir matmenų, todėl akivaizdu, kad būdami patyrę verslininkai žinojo šiuos krovinių pervežimo reikalavimus, tačiau elgėsi aplaidžiai, nes išleido transporto priemonę suvokdami, kad krovinys pritvirtintas nepakankamai.

CMR konvencijos 34 str. nustato, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-437/2012).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir kad nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais.

Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju priteisti bylinėjimosi išlaidas prašė apeliantai, tačiau netenkinus jų apeliacinių skundų atitinkamai jų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nėra priteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Danutė Milašienė

Vytas Milius

Vigintas Višinskis