Administracinė byla Nr.1-714-423 /10
Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S
P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos
administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,
dalyvaujant pareiškėjų M.
V., V. E., V. B., V.
P., R. P., V. B., I.
Š., E. V., S. S. atstovei D. M.,
nedalyvaujant atsakovų Kauno apskrities vyriausiojo
policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovams bei trečiojo
suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų
M. V., V. E., V. B.,
V. P., R. P., V. B.,
I. Š., E. V., S. S. skundą
dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies
priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjai
kreipėsi į teismą, prašydami priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 - M. V. – 4860,66 Lt, V. E. -1130,53 Lt, V. B. -2600,97 Lt, V. P. – 866,82 Lt, R. P. – 256,13 Lt, V. B. – 1123,29 Lt, I. Š. – 431,40 Lt, E. V. – 562, 86 Lt, S. S. – 1149,29 Lt (b.l.
1-7).
Pareiškėjai
skunde nurodė, kad atsakovai jiems nepagrįstai
nesumokėjo priklausančių priedų ir
priemokų nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31
ir dėl to susidarė neišmokėto darbo užmokesčio skirtumai, kuriuos prašo
priteisti. Be to Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu
pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius
„Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria
jame nebuvo nustatyta teisinio
reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą
vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis,
nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę,
kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje
nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1
dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus
turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės
valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą
Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų
pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą.
Atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie
teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jiems
nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjai teismo prašo priteisti
negautą darbo užmokestį už nepagrįstai apribotą priedų ir priemokų mokėjimą.
Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Atsakovo parengtoje pažymose nurodyta, jog
laikotarpiu nuo 2007-04-09 iki 2010-04-09 pareiškėjams buvo neišmokėta priemokų ir priedų dalis, viršijanti 70 procentų pareiginės algos – M. V. – 4860,66 Lt, V. E. -914,37 Lt, V. B. -2600,97 Lt, V. P. – 880,90 Lt, R. P. – 135,33 Lt, V. B. – 1019,21 Lt, I. Š. – 38,18 Lt, E. V. – 562, 86 Lt, S. S. – 1210,01 Lt Lt (b.l.
46, 54, 62, 70, 78, 86, 94, 102, 110).
Valstybės tarnautojams
atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo
(2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo
nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos
taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo
nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės
tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams
valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus,
reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų
pareiginės algos. Pareiškėjui darbo užmokestis
buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu
reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija
ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai
atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei
švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant
nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo
Valstybės tarnybos įstatymo 23
straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytą
ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1
dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus
<...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei
konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui
konstatavus valstybės tarnybos įstatymo
neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo
atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui.
Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų
nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui,
kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad
jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus
teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis
būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės
teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos
Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis),
Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti
taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo
sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai,
pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar
įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio
Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose
dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų
laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą
reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės
normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki
to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali
būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio
nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo
72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą
administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų
kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004
K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005
L. Š. v. Kauno
rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų
priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai
nėra pasibaigę, taikomos ir
nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjai
į teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi 2010-04-09, taigi jie
praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties
terminą pareikšti reikalavimui dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies
priteisimo už 2007 metų sausio – kovo mėnesius bei už 2007m. balandžio mėn. 1-08
dienas, o atsakovas prašo taikyti senaties terminą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjams nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiąja prasme, todėl konstatuojama, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, būtent tokią poziciją dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje išdėstė 2005-12-21 nutartyje išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005.
Pareiškėjai atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jiems nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškėjams priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjai yra išsaugoję galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjams yra išnykęs.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu
konstatuojama, jog pareiškėjų prašymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio
pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, priteistina neišmokėto darbo
užmokesčio suma už laikotarpį nuo 2007-04-09 iki 2010-04-09 pareiškėjui M. V. – 4860,66 Lt, V. E. -914,37 Lt, V. B. -2600,97 Lt, V. P. – 866,82 Lt, R. P. – 135,33 Lt, V. B. – 1019,21 Lt, I. Š. – 38,18 Lt, E. V. – 562, 86 Lt, S. S. – 1149,29 Lt, nes
toks priteisimas neprieštarauja Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatai, kad
valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo
santykiais susijusios sumos priteisimos ne daugiau kaip už trejus metus.
Atsakovo prašymas sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų
laikotarpiui tenkintinas. Atsižvelgdama į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog
teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme
(priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės
įstatymui ir teismui principą), teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas
2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl
nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie
sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė
atidėti sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui. Teismas pripažįsta, kad
toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs
nagrinėjamai bylai. Todėl, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi ir
Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesinės teisės
normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo
iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes,
sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas
atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88
str. 1 d. 2 p., teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. V. iš atsakovo Kauno
apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4860,66 Lt
neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Priteisti pareiškėjai V. E. iš
atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 914,37
Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Priteisti pareiškėjai V. P. iš
atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 866,82
Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Priteisti pareiškėjui V. B. iš
atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2600,97 Lt neišmokėtą darbo
užmokesčio dalį.
Priteisti pareiškėjai R. P. iš
atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 135,33
Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Priteisti pareiškėjai V. B. iš
atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1019,21
Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Priteisti pareiškėjai I. Š. iš
atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 38,18
Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Priteisti pareiškėjai E. V. iš
atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 562,86
Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Priteisti pareiškėjui S. S. iš
atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1149,29
Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų
laikotarpiui.
Sprendimas per 14 dienų nuo
jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Asta Urbonienė