(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų, kuri atstovauja nepilnamečio globotinio A. A. interesus, pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Jūratė Mockuvienė (notaras), Robertas Vasiliauskas (antstolis), išadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėja biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai (toliau – pareiškėjas), atstovaudama nepilnamečio globotinio A. A. interesus, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos B. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti; išduoti įstatyminiam atstovui leidimą priimti palikimą, likusį po B. B. mirties (įgyvendinant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.58 straipsnyje įtvirtintą teisę), nepilnamečio A. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. A. senelė B. B.. Jos dukra (A. A. motina) C. C. mirė (duomenys neskelbtini), nespėjusi priimti motinos palikimo. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.58 straipsnį, teisė priimti senelės palikimą perėjo vaikaičiui A. A.. Įstatyminis terminas priimti senelės palikimą baigėsi praėjus 3 mėnesiams po jos mirties. Teismas 2025-05-07 nutartimi atmetė prašymą išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vardu, nes terminas buvo praleistas, tačiau išaiškino teisę prašyti termino atnaujinimo. A. A. motina C. C. mirė likus 3 savaitėms iki B. B. palikimo priėmimo termino pabaigos. Pareiškėja rėmėsi Notarų rūmų konsultacija, kad terminas skaičiuojamas nuo mirusio įpėdinės, t. y. motinos, mirties, tačiau teismas 2025-05-14 nutartimi, priimta byloje Nr. eS2-23825-1014/2025, išaiškino, kad terminas skaičiuojama nuo palikėjo B. B. mirties. Apie po nepilnamečio A. A. senelės B. B. mirties užvestą paveldėjimo bylą, duomenis apie palikimą bei nepilnamečio teisę priimti senelės palikimą, pareiškėja sužinojo jau suėjus CK 5.50 straipsnyje numatytam trijų mėnesių terminui. Paaiškėjus šiai aplinkybei, globos namai nedelsdami rinko informaciją apie turtą ir skolas, bendravo su antstoliais ir notarais, siekdami apsaugoti vaiko interesus, kreipėsi į teismą.
3. Teismo 2025-06-02 nutartimi pareiškėjos BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų, atstovaujančios A. A. interesams, pareiškimo dalį, kuria prašoma išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atsisakė priimti, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Ši teismo nutarties dalis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. B. palikimo perėjimą valstybei ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025-06-05 išvadoje nurodo, kad neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkintinas.
6. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas A. A., kuriam šioje byloje atstovauja jo globėja biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai, atnaujinti terminą po jo senelės B. B. mirties likusiam palikimui priimti ar atsisakyti priimti.
7. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (straipsnio 1 dalis).
8. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. senelė B. B. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) medicininį mirties liudijimą). A. A. motina (žr. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. 8964) ir B. B. dukra C. C. mirė (duomenys neskelbtini) (2025-07-10 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR. 3A-7650), nespėjusi priimti B. B. palikimo. Iš Testamentų registro matyti, kad B. B. palikimą priėmė D. D.. D. D. byloje buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, tačiau jis (duomenys neskelbtini) mirė. D. D. palikimą priėmė A. A. (žr. 2025-11-21 Testamentų registro išrašą).
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-03-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-5279-1229/2025, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – pareiškėją paskyrė nepilnamečio A. A. globėja. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-5279-1229/2025, BĮ Vilniaus Žolyno globos namai paskirti A. A. nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore.
12. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. 2 dalyje numatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
13. Taigi, C. C. nepriėmus B. B. palikimo, tokią teisę turi C. C. sūnus A. A.. Tai buvo išaiškinta pareiškėjai ir Vilniaus m. 41-ojo notaro biuro notarės 2025-04-10 rašte dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodyta, jog notaro biure vedama palikėjos B. B. paveldėjimo byla ir kad C. C. sūnus A. A. turi teisę priimti senelės palikimą, kurio nepriėmė C. C..
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-05-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-22284-845/2025, ir 2025-05-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-23825-1014/2025, netenkino pareiškėjos prašymų dėl teismo leidimų priimti palikimą nepilnamečio globotinio vardu išdavimo, motyvuodamas tuo, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti.
15. Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes: kad A. A. motina mirė likus beveik 3 savaitėms iki B. B. palikimo priėmimo termino pabaigos; paskyrus pareiškėją A. A. globėja, ji ėmėsi veiksmų priimti B. B. palikimą globotinio vardu; daro išvadą, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių.
16. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti nepilnamečiui A. A. terminą palikimui priimti / atsisakyti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti globotinio teises, tai taip pat laikytina svarbia priežastimi tenkinti pareiškėjos pareikštą pareiškimą. Duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti, nėra, todėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta, kad A. A. (taigi, ir jos globėja biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai) 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jam atnaujinti terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
17. CK 5.56 straipsnyje numatyta, kad neveiksnių asmenų šioje srityje vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai siekia globotinio A. A. vardu priimti B. B. palikimą.
18. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėja nepilnamečio vardu gali realizuoti ir teisę priimti globotinio vardu po jo senelės mirties likusį palikimą, atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad, siekiant apsaugoti nepilnamečio globotinio A. A. turtinius interesus, tikslinga tokiu atveju palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Tokiu būdu įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, 5.56 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,
n u t a r i a:
tenkinti pareiškėjos biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų, juridinio asmens kodas 190987980, atstovaujančios globotinio A. A. interesams, pareiškimą.
Atnaujinti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyme numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priimti ar atsisakyti priimti.
Trijų mėnesių terminą palikimui priimti ar atsisakyti priimti pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Ražanauskienė