Administracinė byla Nr. eA-4413-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00748-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biogami“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biogami“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biogami“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 69SV-53 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ ir 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 69SV-74 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“.

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas UAB „Biogami“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsakovas Tarnyba pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Biogami“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo apeliacinį procesą nutraukė.

II.

Atsakovas Tarnyba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimas. Turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikė PVM sąskaitą-faktūrą, teisinių paslaugų atlikimo ataskaitą bei mokėjimo paraišką. Prašyme remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad pareiškėjui atsisakius apeliacinio skundo, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtas išlaidas.

Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos, todėl nepriteistinos. Atsakovas viešąjį administravimą vykdo maisto saugos ir kokybės, taip pat gyvūnų sveikatos ir gerovės srityse. Tarp pareiškėjo ir atsakovo ginčas buvo kilęs išimtinai maisto saugos ir kokybės srityje, t. y. tiesioginėje atsakovo veiklos sferoje, todėl nagrinėto ginčo dalykas (esmė) nepasižymi specifiškumu, reikalaujančiu specialių žinių. Byla laikytina įprastine atsakovo veikloje, todėl negali būti laikoma, kad atsakovui neišvengiamai būtų reikėję samdytis advokatus teisinei pagalbai. Ginčas dėl tokių Tarnybos sprendimų laikytinas eiliniu bei įprastu atsakovo veikloje.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo Teisės skyriuje mažiausiai dirba net 7 teisininkai (be teritorinio Vilniaus padalinio pajėgumų), taip pat Tarnyboje dirba eilė kitų specialistų, įskaitant tuos, kurie tiesiogiai dalyvavo pareiškėjo veiklos tikrinimo bei sprendimų dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo priėmimo procese. Būtent šie specialistai turėjo geriausiai žinoti faktinę situaciją ir išmanyti teisinę bazę, sudariusią pagrindą priimti sprendimus dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo. Šiems asmenims nebūtų reikėję papildomų laiko ir finansinių išteklių parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą ar įvertinti pareiškėjo siūlomos sudaryti taikos sutarties turinio. Tarnybos Teisės skyriaus visi valstybės tarnautojai be kitų funkcijų, pagal įgaliojimą atstovauja Tarnybą ir jai pavaldžias įstaigas Lietuvos Respublikos teismuose ir ikiteisminio nagrinėjimo institucijose. Atsakovo vidiniai resursai buvo pakankami, jog jis, siekdamas tinkamai apginti savo interesus teisme, galėtų užtikrinti profesionalų teisinį atstovavimą. Panašaus pobūdžio bylose Tarnybos interesus teisme atstovauja Teisės skyriaus specialistai, ši byla nebuvo išskirtinė ar itin sudėtinga atsakovo praktikoje, todėl šiuo atveju advokatų samdymas negali būti laikomas racionaliu ir/ar būtinu.

Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad yra pagrindas atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjo teigimu, didžioji dalis išlaidų pagal savo dydį ir pobūdį yra nepagrįstos. Be to, nėra nurodyta, kas atsakovui teikė teisines paslaugas - advokato padėjėjas ar advokatas. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat turėtų įvertinti ir pareiškėjo itin sunkią finansinę padėtį, kurią nulėmė pats atsakovas.

Papildomai akcentuoja, kad atsakovas prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikė ir pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas konstatavo, kad, nagrinėjamu atveju siekiant tinkamai apginti Tarnybos interesus, advokato dalyvavimas nebuvo būtinas. Todėl Tarnybos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III.

Atsakovas padavė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo siekia, kad jam būtų atlygintos1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaujantis bendruoju Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015). Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pačiam pareiškėjui atstovauja advokatas, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Vertindama, ar šiuo atveju yra pagrindas priteisti iš pareiškėjo Tarnybos naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas šioje administracinėje byloje tiesiogiai susijęs su Tarnybos kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, į tai, kad byloje kilęs teisinis ginčas nėra tiek sudėtingas, jog atstovavimas naudojantis esamais vidiniais resursais nebūtų buvęs pakankamas, sprendė, kad atsakovas Tarnyba šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti save, nepasitelkiant advokato. Atsakovas, be kita ko, šios nutarties dalies apeliacinės instancijos teismui neskundė.

Akcentuotina, kad Tarnyba prašyme atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kaip ir prašyme atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikia jokių argumentų apie tai, kad advokato pasitelkimas atstovauti Tarnybos interesams apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas, t. y. kad Tarnybos vidiniai resursai buvo nepakankami tinkamai atstovauti Tarnybą apeliacinės instancijos teisme.

Vertinant atsakovo Tarnybos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus , atsižvelgtina į tai, kad šis viešojo administravimo subjektas turi Teisės skyrių, kuriam vadovauja vedėjas ir kuriame dirbantys tarnautojai turi atitikti reikalavimus turėti socialinių mokslų studijų srities teisės krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro arba universitetinių vientisųjų studijų magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam prilygintą išsilavinimą. Į minėto skyriaus darbuotojų vykdomas funkcijas įeina, be kita ko, atstovavimas Tarnybai ir jai pavaldžioms įstaigoms Lietuvos Respublikos teismuose ir ikiteisminio nagrinėjimo institucijose. Vertindama bylos pobūdį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga. Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį.

Atsižvelgdama į kilusio ginčo esmę, pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo, į kurį atsiliepimą turėjo parengti Tarnyba, turinį ir viešojo administravimo subjekto vidinius resursus atstovauti Tarnybą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba nepagrindė ir teisėjų kolegija nenustatė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti Tarnybai apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju buvo būtinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos atstovavimo išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl jos negali būti priteistos iš pareiškėjo. Taigi Tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 41 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai                                                                                                  Laimutis Alechnavičius

                                                                                                                              Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas