Civilinė byla Nr. e2A-536-372/2021 

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00346-2020-1

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.;

                                                                                 2.6.8.4.; 2.6.8.8.; 2.6.8.11.3.; 2.6.11.6.; 

                                                                                 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų H. M., K. M. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-186-476/2021 pagal ieškovų Ž. A. ir V. A. patikslintą ieškinį atsakovams H. M., K. M. ir A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir sumokėto avanso grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       I. Ž. A. ir V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovams H. M., K. M. ir A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir sumokėto avanso grąžinimo. Teismo prašė pripažinti H. M., K. M. ir Ž. A., V. A. 2019-08-09 sudarytą rankpinigių sutartį bei 2019-12-20 sudarytą rankpinigių sutarties papildymo sutartį niekine ir negaliojančia; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų H. M. ir K. M. 10000 Eur sumą; priteisti iš atsakovų H. M. ir K. M. 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš H. M. ir K. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ieškovas internetiniame skelbimų portale rado skelbimą dėl nekilnojamojo turto ir kartu su sutuoktine nuvyko pardavėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai (H. M. ir K. M.) prisistatė kaip nekilnojamojo turto savininkai ir aprodė nekilnojamąjį turtą. Ieškovai su atsakovais derybų metu sutarė, kad atsakovai ieškovams parduos žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais ir dalį baldų, esančių gyvenamajame name, už 115000 Eur sumą.

3.       2019-08-09 ieškovai ir atsakovai pasirašė sutartį, kurioje nurodyta, kad sutarties šalys susitarė dėl namo pardavimo sąlygų bei, kad atsakovai paima 10000 Eur sumą kaip rankpinigius. Po sutarties sudarymo ieškovai kreipėsi į banką dėl paskolos būsto įsigijimui. 2019-11-28 buvo atliktas namų valdos turto vertės nustatymas. Iš turto vertės nustatymo ataskaitos ieškovams tapo žinoma, kad namų valda nuosavybės teise priklauso ne atsakovams, bet jų dukrai – atsakovei A. S..

4.       2019 m. gruodžio mėnesį bankas informavo, kad visos prašomos paskolos būsto įsigijimui suteikti negali. Apie šias aplinkybes ieškovai nedelsdami informavo atsakovus, pasiūlė toliau vesti derybas dėl siekiamo įsigyti nekilnojamojo turto. Papildomai atsakovams buvo paaiškinta, kad ieškovai intensyviai ieško kitų galimų finansavimo šaltinių tam, kad galėtų sumokėti sutartą nekilnojamojo turto kainą.

5.       2019-12-20 atsakovai pakvietė ieškovus į susitikimą. Ieškovui nuvykus į atsakovo gyvenamąją vietą, pastarasis turėjo parengęs rankpinigių sutarties papildymo sutartį, kurioje nurodyta, kad pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja grąžinti 5000 Eur sumą ieškovui, jeigu iki 2020-08-09 nekilnojamasis turtas bus parduotas. Su tokia rankpinigių sutartimi ieškovas nesutiko, neturėjo galimybių tinkamai susipažinti su sutarties turiniu, įvertinti iš sutarties kylančias teisines pasekmes, bet veikiamas jo atžvilgiu taikomo psichologinio spaudimo, sutartį pasirašė.

6.       Ieškovai pažymėjo, jog ne kartą mėgino spręsti susidariusią situaciją su atsakovais, kad pastarieji grąžintų ieškovų sumokėtą 10000 Eur dydžio avansą, tačiau atsakovai bendradarbiauti atsisakė. Ieškovai internetiniame skelbimų portale pastebėjo, kad nekilnojamasis turtas parduotas, todėl pakartotinai mėgino susisiekti su atsakovais, kad šie grąžintų 10000 Eur dydžio avansą, tačiau atsakovai kategoriškai nurodė, kad neketina nieko grąžinti ir gautą 10000 Eur sumą pasilieka sau. Ieškovų vertinimu, tokiu būdu atsakovai pasielgė neteisėtai ir nesąžiningai, nes neturėdami tam jokio teisinio pagrindo, galimai siekdami nepagrįstai praturtėti, pardavinėjo turtą, kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui.

7.       2019-08-09 sutartyje nurodyta, kad H. M., K. M., Ž. A. ir V. A. susitarė dėl namo pardavimo sąlygų, kad už parduodamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), H. M. ir K. M. paima 100000 Eur rankpinigių iš Ž. ir V. A.. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad rankpinigiai galioja vienerius metus, t.y. iki 2020-08-09. Sutartyje taip pat įtvirtintas pinigų priėmimas ir perdavimas. Šalių sudarytos rankpinigių sutarties nėra pagrindo laikyti šalių sudaryta preliminariąja sutartimi, kadangi joje nėra visų sąlygų, būdingų preliminariajai sutarčiai. Tačiau, nepaisant to, kad 2019-08-09 sudarytos sutarties nėra pagrindo laikyti preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, sutartis ir jos priedas (2019-12-20 rankpinigių sutarties papildymo sutartis) neginčijamai patvirtina, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Šalių sudaryta sutartis labiausiai atitinka susitarimą dėl avanso, esant ikisutartiniams santykiams, sumokėjimo, o ieškovų atsakovams sumokėta 10000,00 Eur suma laikytina ne rankpinigiais, kuriais negali būti užtikrinta notarinės formos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, bet avansu. Rankpinigių sutarties papildymo sutartis turėtų būti traktuojama kaip susitarimo dėl avansinio mokėjimo pakeitimo sutartis.

8.       Ieškovai nurodė, kad atsakovai jų atžvilgiu buvo nesąžiningi ir nutylėjo esminę aplinkybę, susijusią su nekilnojamojo turto priklausymu, t.y. save įvardijo nekilnojamojo turto pardavėjais, nors žinojo, kad parduodamas nekilnojamasis turtas jiems nuosavybės teise nepriklauso, ir jie neturi teisinio pagrindo derėtis dėl nekilnojamojo turto pardavimo sąlygų.

9.       Ieškovai pažymėjo, jog jiems sužinojus, kad avansinis mokėjimas buvo atliktas ne nekilnojamojo turto savininkui, atsakovai, tarsi siekdami išvengti sumokėto avansinio mokėjimo grąžinimo ir galimai nepagrįstai praturtėti, ėmėsi aktyvių veiksmų. Būtent dėl atsakovų aktyvių veiksmų ir atsakovų iniciatyva 2019-12-20 buvo pasirašyta rankpinigių sutarties papildymo sutartis. Šioje sutartyje H. M. save nurodė A. S. atstovu, taip pat nurodė, kad ieškovas atsisako pirkti nekilnojamąjį turtą bei patvirtina, kad atsakovas gali jį parduoti kitiems asmenims, pažymint, kad atsakovas įsipareigoja grąžinti 5000 Eur sumą, jei nekilnojamasis turtas bus parduotas iki 2020-08-09. Rankpinigių sutarties papildymo sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Atsakovų paruoštoje rankpinigių sutarties papildymo sutartyje atsakovas save įvardijo atstovu, tačiau nenurodė atstovavimo pagrindo, taip pat į sandorio šalis buvo įtraukta parduodamo turto savininkė A. S., kuri savo parašu patvirtino tik dėl avanso (sutartyje įvardintų rankpinigių) grąžinimo, kitos 2019-08-09 sandorio šalys (K. M. ir V. A.) iš sutarties papildymo buvo pašalintos.

10.       Ieškovai nurodė, kad 2019-08-09 sandorio tikslas nebuvo pasiektas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, todėl laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Atsakovai inicijavo nekilnojamojo turto pardavimą, vedė derybas dėl parduodamo nekilnojamojo turto, jo kainos, pardavimo sąlygų, nors tam neturėjo teisinio pagrindo, kadangi nebuvo nekilnojamojo turto savininkai. 2019-08-09 sutartis ir jos 2019-12-20 papildymo sutartis yra niekinis sandoris. Atsakovai privalo grąžinti ieškovams be teisinio pagrindo įgytą turtą, t.y. 10000 Eur sumą.

11.       A. H. M. ir K. M. atsiliepime prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.

12.       Atsakovai nurodė, kad 2019 m. jų dukra skelbimų portale paskelbė skelbimą dėl nuosavybės teise priklausančio namo ir žemės sklypo pardavimo, nurodė ten gyvenančio savo tėvo – atsakovo telefono numerį, kuris taip pat yra dalies žemės savininkas, t.y. bendraturtis. Atsakovai pagal skelbimą sulaukė ieškovo skambučio, susitarė dėl namo apžiūros. Apžiūrėti namo atvyko abu ieškovai, buvo susitarta, kad žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais ir dalimi baldų atsakovai parduos už 115000 Eur, ieškovai informuoti, kad parduodamas turtas priklauso dviem asmenims: H. M. ir jo dukrai A. S..

13.       2019-08-09 atvyko ieškovai, informavo, kad buvo nuvykę į banką ir sužinojo, kad paskolą pirkti namui gaus, todėl atvežė rankpinigius – 10000 Eur. Dėl rankpinigių sumos bei dėl to, kurią dieną juos atveš, iš anksto tartasi nebuvo, konkrečios rankpinigių sumos atsakovai nereikalavo. Rankpinigių perdavimo sutartis buvo surašyta bendromis pastangomis, rankpinigių paėmimo sutarties pasirašymo metu atvyko gyvenamojo namo ir dalies sklypo savininkė A. S. su šeima, taip pat atvyko atsakovų sūnus su šeima.

14.       Atsakovai nurodė, kad sutarus dėl namo pardavimo, skubėjo pasirengti išsikėlimui, gautus rankpinigius bei visas turimas santaupas investavo į sodybos, į kurią planavo išsikelti, įrengimą. 2019 m. gruodžio pradžioje atvyko ieškovai, prašė grąžinti 2019-08-09 duotus rankpinigius, tačiau dar tuo metu teigė namą pirksiantys ir susitarimą vykdysiantys. Nerimą ir įtarimą sukėlė bandymai atgauti duotus rankpinigius, kuriems ieškovai neturėjo jokio logiško paaiškinimo. Kilo įtarimų, kad taip apgaulės būdu norima atsiimti pinigus ir nepirkti namo.

15.       2019 m. gruodžio mėn. ieškovas vėl paskambino ir pasakė, kad bankas neduoda reikiamos paskolos sumos, todėl namo nebepirks. Kartu prašė, kad būtų grąžinti bent pusė rankpinigių (5000 Eur), siūlė ieškoti namui kitų pirkėjų. Atsakovams pagailo ieškovų ir, žmogiškai juos užjaučiant dėl susidariusios situacijos, buvo pasiūlyta pasirašyti susitarimo papildymą – rankpinigių sutarties papildymo sutartį. Iš anksto sutarus dėl šios sutarties pasirašymo ir atsakovams suderinus visas aplinkybes, buvo parengtas sutarties tekstas. Pasirašyti sutarties papildymą buvo sutarta 2019-12-20, kai atvykti galės ir A. S.. Ieškovai turėjo visas galimybes išsamiai susipažinti su rankpinigių sutarties papildymo sutartimi, kurios detalės buvo aptartos iš anksto. Ieškovai apgailestavo dėl nutraukiamo sandorio, atsiprašė, o atsakovai, nepaisant patirtų nuostolių ruošiantis persikraustyti, nutraukto pirkimo-pardavimo susitarimo ir vėl būsimo namo pardavimo vykdymo, sutiko grąžinti pusę rankpinigių, jei gyvenamasis namas būtų parduotas iki 2020-08-09.

16.       Atsakovai nurodė, kad pasirašius rankpinigių sutarties papildymo sutartį, A. S. savo iniciatyva ir savo lėšomis vėl įdėjo gyvenamojo namo su sklypu pardavimo skelbimą. 2020-06-05 atsakovai pasirašė rankpinigių paėmimo sutartį su naujais gyvenamojo namo ir sklypo pirkėjais, skelbimas buvo pašalintas. Atsakovai pažymėjo, kad skambindamas tiek A. S., tiek H. M. ir kalbėdamas telefonu, ieškovas darė psichologinį spaudimą, reikalaudamas grąžinti dalį rankpinigių (5000 Eur), apeliavo į sąžinę, žmogiškumą, tvirtino, kad pinigus grąžinti atsakovas jam turi iš gautų naujo pirkėjo rankpinigių, nepaisant fakto, kad pasirašytoje rankpinigių sutarties papildymo sutartyje buvo aiškiai įvardinta, kad pardavėjas įsipareigoja grąžinti 5000 Eur pirkėjui, jei iki 2020-08-09 nekilnojamasis turtas bus parduotas.

17.       Atsakovai pažymėjo, kad ieškovai atsisakė sudaryti pagrindinę pastatų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl turi prisiimti atsakomybę už tai. Atsakovai atsisako grąžinti ieškovams 10000 Eur sumokėtą avansą, nes dėl neįvykusios pirkimo-pardavimo sutarties patyrė didesnius, nei ieškovų sumokėtas avansas, nuostolius. Visus susitarimus, tiek 2019-08-09 sutartį dėl rankpinigių, tiek 2019-12-20 rankpinigių sutarties papildymo sutartį ieškovai pasirašė gerai susipažinę su jų sąlygomis, sutiko su jomis, bet vėliau atsisakė jas vykdyti. Atsakovų įsipareigojimas grąžinti dalį rankpinigių ir rankpinigių sutarties papildymo sutarties pasirašymas rodo jų sąžiningumą ir geranoriškumą, norą bendradarbiauti ir padėti ieškovams.

18.       Atsakovė A. S. atsiliepime prašė ieškovų ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir avanso grąžinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Atsakovė nurodė, kad 2019 m. skelbimų portale įdėjo skelbimą dėl jai ir jos tėvui H. M. nuosavybės teise priklausančio namo ir žemės sklypo pardavimo. Kadangi faktiškai nuo 2000 m. ji name negyvena, nurodė ten gyvenančio savo tėvo telefono numerį, kuris taip pat yra dalies žemės savininkas, t.y. bendraturtis.

20.       2019 m. rugpjūčio pradžioje pagal skelbimą H. M. sulaukė Ž. A. skambučio. Buvo susitarta dėl namo apžiūros. Apžiūrėti namo atvyko abu ieškovai. Tėvai aprodė nekilnojamąjį turtą ir sutarė, kad žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais ir dalimi baldų, esančių gyvenamajame name, parduotų už 115000 Eur. Pirmo susitikimo metu tėvai informavo ieškovus, kad visas parduodamas turtas priklauso dviem asmenims: H. M. ir A. S., jo dukrai.

21.       2019-08-09 pas atsakovus vėl atvyko ieškovai. Jie informavo, kad buvo nuvykę į banką ir sužinojo, kad paskolą pirkti namui gaus, todėl atvežė rankpinigius – 10000 Eur. Dėl rankpinigių sumos bei dėl to, kurią dieną juos atveš, iš anksto tartasi nebuvo, konkrečios rankpinigių sumos iš ieškovų nebuvo reikalaujama, bet tėvai sutiko paimti tiek, kiek ieškovai pasiūlė, pasirašant rankpinigių paėmimo sutartį. Kadangi ieškovai iš anksto neinformavo, kad atveža rankpinigius, tėvai nebuvo pasirengę rankpinigių paėmimo sutarties šablono, jo neatsivežė ir ieškovai. Rankpinigių perdavimo sutartis buvo surašyta K. M. ranka, tekstą diktuojant tiek ieškovams, tiek atsakovams. Rankpinigių paėmimo sutarties pasirašymo metu (2019-08-09) atsakovė taip pat atvyko kartu su šeima bei atvyko jos brolis. Ieškovai buvo supažindinti su kitais šeimos nariais, pokalbio metu atsakovė atkreipė dėmesį, kad kartu pasirašys pirkimo-pardavimo sutartį.

22.       Atsakovė nurodė, kad su ieškovais sutarus dėl namo pardavimo, skubėjo pasirengti išsikėlimui, gautus rankpinigius bei visas turimas santaupas investavo į sodybos, į kurią planavo išsikelti, įrengimą. 2019 m. gruodžio pradžioje ieškovai atvyko pas atsakovės tėvus, prašė grąžinti duotus rankpinigius. Tėvai informavo, kad rankpinigiai išleisti, ruošiantis išsikelti iš parduodamo namo. Tuo metu ieškovai teigė namą pirksiantys ir susitarimą vykdysiantys, derino dėl baldų. Atsakovams nerimą ir įtarimą sukėlė bandymai atgauti duotus rankpinigius, kilo įtarimų, kad taip apgaulės būdu norima atsiimti pinigus ir nepirkti namo. Šie įtarimai pasitvirtino, kai vėliau 2019 m. gruodžio mėn. ieškovas paskambino ir pasakė, kad bankas neduoda reikiamos paskolos sumos, todėl namo nebepirks, prašė, kad būtų grąžinti bent pusė rankpinigių (5000 Eur), siūlė ieškoti namui kitų pirkėjų. Atsakovams pagailo ieškovų ir buvo pasiūlyta pasirašyti susitarimo papildymą – rankpinigių sutarties papildymo sutartį. Iš anksto sutarus dėl šios sutarties pasirašymo, buvo parengtas sutarties tekstas. 2019-12-20 atvyko abu ieškovai, jie turėjo visas galimybes išsamiai susipažinti su rankpinigių sutarties papildymo sutartimi, kurios detalės buvo aptartos iš anksto. Ieškovai apgailestavo dėl nutraukiamo sandorio, atsiprašė. Atsakovai, nepaisant patirtų nuostolių ruošiantis persikraustyti, nutraukto pirkimo-pardavimo susitarimo ir vėl būsimo namo pardavimo vykdymo, sutiko grąžinti pusę rankpinigių, jei gyvenamasis namas būtų parduotas iki 2020-08-09. Pasirašius rankpinigių sutarties papildymo sutartį, vėl buvo paskelbtas skelbimas dėl turto pardavimo. Ieškovui kas kartą paskambinus, atsakovas supažindindavo jį su esama namo ir sklypo pardavimo situacija, patikindavo, kad imtasi veiksmų, siekiant parduoti, ir bus atsiskaityta pagal pasirašytą rankpinigių sutarties papildymo sutartį, buvo kalbama tik apie 5000 Eur.

23.       Atsakovė nurodė, kad 2020-06-05 buvo pasirašyta rankpinigių paėmimo sutartis su naujais gyvenamojo namo ir sklypo pirkėjais, skelbimas panaikintas. Ieškovas skambino, darė psichologinį spaudimą, reikalavo grąžinti dalį rankpinigių (5000 Eur), apeliavo į sąžinę, žmogiškumą, tvirtino, kad pinigus grąžinti atsakovas jam turi iš gautų naujo pirkėjo rankpinigių, nepaisant fakto, kad pasirašytoje rankpinigių sutarties papildymo sutartyje buvo aiškiai įvardinta, kad pardavėjas įsipareigoja grąžinti 5000 Eur, jei iki 2020-08-09 imtinai nekilnojamasis turtas bus parduotas.

24.       Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai atsisakė sudaryti pagrindinę pastatų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl turi prisiimti atsakomybę. Atsakovai atsisako grąžinti ieškovams 10000 Eur sumokėtą avansą, nes dėl neįvykusios pirkimo-pardavimo sutarties patyrė didesnius, nei ieškovų sumokėtas avansas, nuostolius. Visus susitarimus, tiek 2019-08-09 sutartį dėl rankpinigių, tiek 2019-12-20 rankpinigių sutarties papildymo sutartį ieškovai pasirašė, gerai susipažinę su jų sąlygomis, sutiko su jomis, bet vėliau atsisakė jas vykdyti. Atsakovų įsipareigojimas grąžinti dalį rankpinigių ir rankpinigių sutarties papildymo sutarties pasirašymas rodo atsakovų sąžiningumą ir geranoriškumą, norą bendradarbiauti ir padėti ieškovams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

25.       Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu nuspręsta patikslintą ieškinį patenkinti visiškai; pripažinti H. M., A. S. ir Ž. A. 2019-12-20 sudarytą rankpinigių sutarties papildymo sutartį niekine ir negaliojančia; priteisti iš atsakovų H. M. ir K. M. ieškovų Ž. A. ir V. A. naudai 10000 Eur sumokėto avanso, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10000 Eur), palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų H. M., K. M. ir A. S. 1441,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant jas lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 480,50 Eur ieškovų Ž. A. ir V. A. naudai; priteisti iš atsakovų H. M., K. M. ir A. S. iš kiekvieno po 7,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai.

26.       Teismas nurodė, kad, vertindamas tikrąją šalių valią sudarant 2019-08-09 sutartį, pavadintą „Rankpinigių sutartimi“ bei ieškovų atsakovams sumokėtos sumos paskirtį, sprendžia, jog sudarant ginčo sutartį sumokėta 10000 Eur suma negali būti laikoma rankpinigiais, kadangi teisės normose imperatyviai nurodyta, jog rankpinigiais negali būti užtikrinama sutartis, kuriai pagal įstatymą privaloma notarinė forma, o nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, todėl ieškovų atsakovams sumokėtą sumą pripažino dalies kainos už ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą sumokėjimu – avansu.

27.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nors tinkamai ir neįformino 2019-08-09 sutartyje, tačiau žodžiu susitarė dėl būsimos gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutarties dalyko, esminių pagrindinės sutarties sąlygų, parduodamo nekilnojamojo turto kainos, numatė vienerių metų terminą pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, sprendė, jog šalių sudaryta sutartis yra ne rankpinigių sutartis, o preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis.

28.       Teismas vertino, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovams nebuvo nurodyta, jog pasirašyta rankpinigių sutartis sudaroma per atstovus, nedaro sutarties negaliojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu. Teismas nurodė, jog konstatavus, kad 2019-08-09 ieškovų vardu buvo sudaryta ne rankpinigių, o preliminarioji sutartis su atsakovais dėl gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo byloje pateiktą šalių sutartį pavadintą „Rankpinigių sutartimi“ pripažinti niekine ir CK 6.98 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Teismas vertino, kad 2019-08-09 sudaryta sutartis neturėtų būti pripažįstama niekine ir negaliojančia dėl pagal savo pobūdį formalių, ne esminių trūkumų. Teismas pažymėjo, kad rankpinigių sutartimi atsakovams iš esmės buvo perduotas užtikrinimo funkciją atliekantis 10000 Eur avansas, kuris turėjo būti įskaitytas į perkamo nekilnojamojo turto kainą, sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o avanso, turinčio užtikrinimo funkciją, perdavimas yra leistinas ir teisėtas. Teismas sprendė, kad ginčijamą sutartį pripažinti niekine vien tik dėl to, kad šalys pasirinko netinkamas teisines formuluotes (pasirašytą sutartį įvardijo rankpinigių sutartimi, o perduotą pinigų sumą rankpinigiais), reikštų lingvistinių formuluočių iškėlimą virš tikrųjų šalių ketinimų ir neproporcingų padarinių (sutarties pripažinimo niekine) taikymą iš esmės tik formaliai ir lingvistiškai nekorektiškai sutarčiai.

29.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sutarties pakeitimui (papildymui) galioja tie patys reikalavimai, kaip ir pačiai sutarčiai, pažymėjo, kad savo valią dėl 2019-08-09 sutarties papildymo turėjo išreikšti visos pirminės sutarties šalys, o 2019-12-20 sutarties papildyme nėra visų 2019-08-09 sutarties šalių išreikštos valios bei parašų. Teismas sprendė, kad toks sutarties papildymas negali sukelti jokių teisinių padarinių, kadangi dėl sutarties papildyme numatytų naujų sąlygų savo valios neišreiškė visos pirminės sutarties šalys – V. A. bei K. M., o A. S., nebūdama 2019-08-09 sutarties šalimi, negalėjo sudaryti susitarimo dėl jos papildymo bei tartis dėl pirminės sutarties sąlygų pakeitimo (papildymo). Dėl nurodytų aplinkybių teismas 2019-12-20 rankpinigių sutarties papildymą pripažintino niekiniu ir negaliojančiu.

30.       Teismas pažymėjo, kad pagrindinė sutartis, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, ieškovai neginčija, kad jie yra kalti dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, tačiau aplinkybė, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, neturi jokios reikšmės, kadangi sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl netesybų pagrindinės sutarties nesudarymo atveju. Teismas nurodė, jog tai, kad dėl sutarties nesudarymo patyrė nuostolių, atsakovai byloje neįrodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

31.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo atsakovai (apeliantai) H. M., K. M. ir A. S. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31.1.                      Pirmosios instancijos nepagrįstai padarė išvadas, jog, nors ieškovai ir kalti dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, jiems vis vien grąžintini jų sumokėti 10000 Eur. Tokiu būdu teismas įtvirtino sandorio šalių nelygybę – ieškovai, būdami kalti dėl prisiimto įsipareigojimo nupirkti nekilnojamąjį turtą neįvykdymo, yra neatsakingi už sandorio žlugimą, o atsakovai, įvykdę visus įsipareigojimus, turi grąžinti ieškovams ne tik jų sumokėtus pinigus, bet dar ir bylinėjimosi išlaidas. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu tokios buvo sutartos šalių rašytiniu susitarimu.

31.2.                      Pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino 2019-12-20 sudarytą rankpinigių sutarties papildymo sutartį niekine ir negaliojančia, nes ieškovai patys prašė tokio susitarimo sąlygų ir sutarties papildymą pasirašė gera valia, niekieno neverčiami.

31.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai nepatyrė jokių nuostolių, kadangi to neįrodė. Su tuo nesutiktina. Atsakovai paaiškino patirtus nuostolius, kurie buvo itin dideli: skubus persikraustymas, paruošimas būsimo būsto, be to, iš naujo reikėjo dėti skelbimus apie turto pardavimą, iš naujo susitikinėti su būsimais pirkėjais. Įsipareigojimas grąžinti dalį rankpinigių ir rankpinigių sutarties papildymo sutarties pasirašymas rodo atsakovų sąžiningumą ir geranoriškumą, norą bendradarbiauti ir padėti ieškovams. Atsakovė A. S. savo lėšomis dėjo skelbimus, H. M. ir K. M., rizikuodami savo sveikata, net esant dėl COVID-19 paskelbtam karantinui, neatidėliodami priimdavo besidominčius galimus pirkėjus. Ieškovai ne tik atsisakė pirkti nekilnojamąjį turtą, bet pasirašę rankpinigių sutarties papildymą, atsisakė ir jos, teigdami, kad ši sutartis niekinė. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimas neteisingas ir šių aplinkybių vertinimo kontekste.

32.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai Ž. A. ir V. A. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

32.1.                      Apeliaciniame skunde pateikiamos analogiškos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir bylos šalių teiktuose atsiliepimuose į ieškinį. Apeliaciniame skunde nepasisakoma, kaip nurodytos faktinės aplinkybės turėtų pagrįsti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumą.

32.2.                      2019-08-09 ir 2019-12-20 sudarytų sandorių autoriai buvo atsakovai, todėl priešingai, nei tvirtina atsakovai, ieškovai neturėjo visiškai jokių galimybių koreguoti parengtų sutarčių. Ieškovai taip pat tvirtina, kad ne kartą mėgino susidariusią situaciją spręsti taikiai, tačiau atsakovai taikos sutarties sudarymo klausimu buvo itin kategoriški.

32.3.                      Atsakovai, pasisakydami dėl apeliacinio skundo motyvų, pateikia kasacinio teismo išaiškinimą, susijusį su rungimosi principo įgyvendinimu. Apeliaciniu skundu nėra teigiama, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą. Kadangi atsakovai nepasisakė, kaip tariamai buvo pažeistas rungimosi principas, ieškovai neturi galimybių detaliau pasisakyti dėl tokio pobūdžio apeliacinio skundo motyvo.

32.4.                      2019-08-09 preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatyta, kad sumokėtas avansas (sutartyje pinigų suma įvardinta rankpinigiais), nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nebus grąžinamas. Atsakovai nenurodė, kur ir kokiu būdu buvo įtvirtinta sankcija, jog sumokėtas avansas, nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nebus grąžinamas. Byloje nebuvo reiškiamas priešpriešinis reikalavimas dėl tariamai patirtų nuostolių atlyginimo, todėl apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika laikytina nesusijusi su nagrinėjama byla.

32.5.                      Atsakovai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi atsakovai neprivalo grąžinti 10000 Eur sumos, nes sandoris neįvyko, todėl sandorio šalims turi būti taikoma sutartinė atsakomybė, t.y. netesybos, kurios esą buvo įtvirtintos 2019-08-09 ir 2012-12-20 sandoriuose. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių teiktus paaiškinimus, teiktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, jog nei 2019-08-09, nei 2019-12-20 sandoriuose nebuvo įtvirtinta, kad sumokėtas avansas yra laikytinas netesybomis.

32.6.                      Atsakovai nebuvo geranoriški, nesutiko sudaryti galimybę ieškovams mokėti dalimis, o ėmėsi aktyvių veiksmų, parengė 2019-12-21 rankpinigių sutarties papildymo sutartį, kuria iš esmės siekė užsitikrinti savo finansinę padėtį tam, kad nereikėtų grąžinti ieškovų sumokėtos 10000 Eur sumos. Tokie veiksmai ir galimas sistemingas siekis nepagrįstai praturtėti negali būti laikomi sąžiningais nekilnojamojo turto pardavėjų veiksmais.

32.7.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo konstatuota, kad ieškovų elgesys laikytinas nesąžiningu.

32.8.                      Atsakovams akcentuojant patirtus nuostolius (neįvardijant konkrečios nuostolių sumos), pažymėtina, kad tariamai patirti nuostoliai nebuvo įrodyti. Atsakovai teismui teikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus iš kurių matyti, kad ieškovų sumokėtas 10000 Eur avansas buvo investuotas į ūkinio pastato rekonstrukciją. Taigi, 10000 Eur sumos investavimas į nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą, siekiant pagerinti pastato būklę ir padidinti turimo turto vertę, negali būti laikytinas patirtais nuostoliais.

32.9.                      Apeliacinis skundas turi būti atmestas, kadangi apeliaciniame skunde nenurodyta nei viena procesinė ar materialinė teisės norma, kurią būtų pirmosios instancijos teismas pažeidęs. Apeliaciniu skundu taip pat nenurodoma teismų praktika, kurioje kasacinis teismas būtų pasisakęs priešingai, nei pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų (apeliantų) apeliacinis skundas netenkintinas.

33.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

34.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai Ž. A. ir V. A. 2019-08-09 su atsakovais H. M. ir K. M. pasirašė rankpinigių sutartį, kurioje nurodė, kad susitaria dėl namo pardavimo sąlygų: 1) už parduodamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), H. M. ir K. M. paima 10000 Eur rankpinigių iš Ž. A. ir V. A.; 2) rankpinigiai (10000 Eur) galioja vienerius metus iki 2020-08-09.

35.       2019-12-20 Ž. A., A. S. ir H. M. pasirašė rankpinigių sutarties papildymo sutartį, kurioje numatyta, kad šia sutartimi papildoma H. M., atstovaujančio A. S., ir Ž. A. 2019-08-09 pasirašyta sutartis dėl rankpinigių (10000 Eur) už gyvenamą namą su žeme, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.

36.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S. pagal 1997-03-04 dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini) Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 0,2185 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S. pagal 1997-03-04 dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini) 0,1720 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso H. M. ir K. M. pagal 2018-11-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

37.       Iš namų valdos (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. KK0-91185 nustatyta, kad turto rinkos vertė vertinimo dieną (2019-11-28) yra 93000 Eur.

38.       Į bylą pateiktos atsakovų paskaičiuotos išlaidos ūkinio pastato restauravimui ir atstatymui, iš kurių nustatyta, kad šiems darbams atlikti atsakovai išleido 20144,62 Eur.

39.       Į bylą pateikti D. S. bei H. M. banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti pinigų judėjimas banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2019-08-10 iki 2019-12-09.

Dėl ginčo esmės

40.       CK 6.165 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

41.       Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

42.       Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą kasacinis teismas yra išskyręs tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

43.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (tokiomis priežastimis gali būti, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas, subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

44.       Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

45.       Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).

46.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė. Kitas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo kriterijus yra šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

47.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas.

48.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai Ž. A. ir V. A. 2019-08-09 su atsakovais H. M. ir K. M. pasirašė rankpinigių sutartį, kurioje nurodė, kad susitaria dėl namo pardavimo sąlygų: 1) už parduodamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), H. M. ir K. M. paima 10000 Eur rankpinigių iš Ž. A. ir V. A.; 2) rankpinigiai (10000 Eur) galioja vienerius metus iki 2020-08-09.

49.       Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad atsakovai siekė ieškovams parduoti nekilnojamąjį turtą. Šalys susitarė, kad turtas ieškovams bus parduotas už 115000 Eur. Ieškovai sumokėjo atsakovams 10000 Eur avansą, susitarė, kad turo pirkimo-pardavimo sandoris įvyks per metus laiko nuo avanso perdavimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tikrąją šalių valią sudarant 2019-08-09 sutartį, pavadintą „Rankpinigių sutartimi“, bei ieškovų atsakovams sumokėtos sumos paskirtį, sprendė, kad sudarant 2019-08-09 sutartį sumokėta 10000 Eur suma negali būti laikoma rankpinigiais, todėl ieškovų atsakovams sumokėtą sumą pripažino dalies kainos už ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą sumokėjimu – avansu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys nors tinkamai to ir neįformino sudarytoje 2019-08-09 sutartyje, tačiau žodžiu susitarė dėl būsimos gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutarties dalyko, esminių pagrindinės sutarties sąlygų, parduodamo nekilnojamojo turto kainos, numatė vienerių metų terminą pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Teismas sprendė, jog šalių pateikta sutartis yra ne rankpinigių sutartis, o preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis.

50.       Atsakovai šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliaciniame skunde neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutikti.

51.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai perdavė atsakovams 10000 Eur sumą, o atsakovai ją gavo, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad dėl ieškovų kaltės, šiems negavus reikiamo dydžio kredito, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

52.       Atsakovai apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos nepagrįstai padarė išvadas, jog, nors ieškovai ir kalti dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, jiems vis vien grąžintini jų sumokėti 10000 Eur. Tokiu būdu teismas įtvirtino sandorio šalių nelygybę – ieškovai, būdami kalti dėl prisiimto įsipareigojimo nupirkti nekilnojamąjį turtą neįvykdymo, yra neatsakingi už sandorio žlugimą, o atsakovai, įvykdę visus įsipareigojimus, turi grąžinti ieškovams ne tik jų sumokėtus pinigus, bet dar ir bylinėjimosi išlaidas.

53.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

54.       Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai Civilinis kodeksas nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

55.       Pagrindas mokėti netesybas gali būti nustatytas sutartimi – dėl tam tikros prievolės neįvykdymo (CK 6.70 straipsnis). Netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, jog iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015).

56.       Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

57.       Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad 2019-08-09 preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje šalys numatė, kad už parduodamą turtą atsakovai H. M. ir K. M. paima 10000 Eur rankpinigių, t. y. 10000 Eur sumą ieškovai atsakovams perdavė kaip užtikrinimo funkciją atliekantį avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į perkamos nekilnojamojo turto dalies kainą, sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. 2019-08-09 preliminariojoje sutartyje šalys nesusitarė dėl netesybų baudos forma, t. y. sumokėto avanso negrąžinimo už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, tik nurodė, kad rankpinigiai (10000 Eur) galioja iki 2020 m. rugpjūčio 9 d.        

58.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2019-08-09 preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatyta, jog sumokėtas avansas, nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nebus grąžinamas, todėl avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėję ieškovai turėjo pagrindą reikalauti grąžinti, kadangi preliminariojoje sutartyje nebuvo šalių susitarimo dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Be to, byloje nebuvo reiškiamas priešpriešinis reikalavimas dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

59.       Atsakovai apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai nepatyrė jokių nuostolių, kadangi to neįrodė. Atsakovai paaiškino patirtus nuostolius, kurie buvo itin dideli: skubus persikraustymas, paruošimas būsimo būsto, be to, iš naujo reikėjo dėti skelbimus apie turto pardavimą, iš naujo susitikinėti su būsimais pirkėjais. Atsakovė A. S. savo lėšomis dėjo skelbimus, H. M. ir K. M., rizikuodami savo sveikata, net esant dėl COVID-19 paskelbtam karantinui, neatidėliodami priimdavo besidominčius galimus pirkėjus.

60.       CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

61.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

62.       Byloje nėra ginčo, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės. Tą pripažino ir patys ieškovai nurodydami, kad bankas jiems nedavė reikiamo dydžio kredito. Atsakovai nurodė, kad dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties patyrė itin didelių nuostolių, kuriuos lėmė skubus persikraustymas, paruošimas būsimo būsto, iš naujo reikėjo dėti skelbimus apie turto pardavimą, iš naujo susitikinėti su būsimais pirkėjais. Į bylą pateikė paskaičiuotas išlaidas ūkinio pastato restauravimui ir atstatymui, iš kurių nustatyta, kad šiems darbams atlikti atsakovai išleido 20144,62 Eur.

63.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pasirašant 2019-08-09 sutartį, buvo numatytas ganėtinai ilgas laiko tarpas (vienerių metų terminas) pagrindinės sutarties sudarymui; atsakovai apsisprendę parduoti nekilnojamąjį turtą ir įdėdami skelbimą, jau turėjo būti numatę ir apsvarstę persikėlimo į naująjį būstą galimybes; dar du metus neketindami kraustytis į naująją gyvenamąją vietą, atsakovai įdėjo skelbimą apie parduodamą turtą; 20144,62 Eur sumą, taip pat ir gautą iš ieškovų, atsakovai investavo ne į gyvenamąsias patalpas, į kurias ketino išsikraustyti, bet į ūkinio pastato rekonstrukciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovų argumentų, jog dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties jie patyrė itin didelių nuostolių, kurių konkretaus dydžio ir nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai nagrinėjamu atveju neįrodė, jog nuostolius jie patyrė dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo.

64.       Atsakovai apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino 2019-12-20 sudarytą rankpinigių sutarties papildymo sutartį niekine ir negaliojančia, nes ieškovai patys prašė tokio susitarimo sąlygų ir sutarties papildymą pasirašė gera valia, niekieno neverčiami.

65.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1dalis). Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis).

66.       Byloje nustatyta, kad 2019-08-09 rankpinigių sutartis buvo sudaryta tarp ieškovų Ž. A., V. A. ir atsakovų H. M., K. M.. 2019-12-20 rankpinigių sutarties papildymo sutartį pasirašė Ž. A., A. S. ir H. M., kurioje buvo numatyta, kad šia sutartimi papildoma H. M., atstovaujančio A. S., ir Ž. A. 2019-08-09 pasirašyta sutartis dėl rankpinigių. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2019-12-20 sutarties papildyme nėra visų 2019-08-09 sutarties šalių išreikštos valios bei parašų, tad toks sutarties papildymas negali sukelti jokių teisinių padarinių, kadangi dėl sutarties papildyme numatytų naujų sąlygų savo valios neišreiškė visos pirminės sutarties šalys – V. A. bei K. M., o A. S., nebūdama 2019-08-09 sutarties šalimi, susitarimo dėl jos papildymo sudaryti negalėjo, taip pat ir tartis dėl pirminės sutarties sąlygų pakeitimo (papildymo). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai 2019-12-20 rankpinigių sutarties papildymą pripažintino niekiniu ir negaliojančiu.

Dėl bylos procesinės baigties

67.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

69.       Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. gegužės 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios suma 450,00 Eur, bei 2021 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 450,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.

70.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

71.       Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovų pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovų prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovams Ž. A. ir V. A. iš atsakovų H. M., K. M. ir A. S. priteistina 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų H. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, priteisiant jas lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), ieškovų Ž. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Rasa Bartašienė

                                                                                Egidijus Mockevičius

                                                                                Birutė Simonaitienė