Skundas Nr. TS-12-859/2021
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 59-10 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. C..
Teismas
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu E. C. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje bei 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, jam subendrintą galutinę bausmę – 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nuteistojo E. C. apeliacinį skundą atmetė.
2021 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam E. C. lygtinio paleidimo. Nutarime nurodyta, kad bausmės pradžia 2012 m. gegužės 14 d., o pabaiga 2026 m. kovo 14 d; 2/3 teismo paskirtos bausmės atliks 2021 m. liepos 14 d. Neatliktos bausmės dalis – 5 metai 1 mėnesis 21 diena. Komisija atsižvelgė į tai, kad nors E. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 22 taškai, tačiau tik dalinai prisiima kaltę už įvykdytą nusikaltimą, į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus perkeltas visai nesenai, todėl turėtų praeiti daugiau laiko, kad galima būtų stebėti nuteistojo elgesį, motyvaciją ir pokyčius. Prievolę atlyginti nusikalstamu elgesiu sukeltą žalą pradėjo aktyviau vykdyti tik perkeltas atlikti bausmės mažiau struktūruotoje aplinkoje, neigė turimas priklausomybes psichoaktyvioms medžiagoms. Tai, anot Komisijos, rodo nepakankamą motyvaciją spręsti problemas, kurios ateityje gali išlikti aktualiu kriminogeniniu veiksniu. Paskutinį kartą baustas 2014 metais, tačiau ir skatintas tik 2019 metais, vertinant nuteistojo asmenybės pokyčius, paklusimas numatytoms elgesio vidinių nuostatų taisyklėms ir sugebėjimas prisitaikyti prie esamos tvarkos gali neturėti nieko bendra su tikrųjų vidinių nuostatų pokyčiais, kurios įtakoja kriminalinio elgesio pasireiškimą.
Nuteistasis E. C. skundu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų nutarimą, kuriuo netenkintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas, netaikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir priimti naują sprendimą: suteikti lygtinį paleidimą nuteistajam E. C., iš pataisos namų. Nurodė, kad yra padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo, dėjo pastangas, kad įrodyti pataisos įstaigos darbuotojams kurie dirba su juo, jog yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą „OASys“ metodika, vertinimo rezultatas yra sumažėjęs iki 22 balų, kas parodo pažangą mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Bausmę atlieka pusiaukelės namų sąlygomis, lengvojoje grupėje, dirba, atlikdamas bausmę įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekė prasmingo užimtumo, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą. Nurodė, kad turi galimybę dirbti laisvėje, turi pakankamą palaikymą iš artimųjų pusės. Nedaro pažeidimų bei įgijo specialybę. Nuteistojo teigimu, nebuvo atsižvelgta, kad 1 metus bausmę atlikinėjo besargybos sąlygomis, vėliau buvo perkeltas į pusiaukelės padalinį. Moka ieškinį, išskaitomos lėšos vaikų išlaikymui. Paskutinė drausminė nuobauda skirta 2014 m. vasario 17 d. Atkreipė dėmesį, kad pataisos namuose ganėtinai ilgą laiką atlieka bausmę, skatintas už dalyvavimą įvairiose resocializacinėse programose, už gerą elgesį. Pažymi, kad jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis.
Nuteistojo skundas netenkintinas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
E. C., kuriam skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. ilgesnė nei dešimt metų laisvės atėmimo bausmė, du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2021 m. liepos 14 d., tačiau E. C. sutinka, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, taigi E. C. atitinka šią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą.
Skundžiamas sprendimas netaikyti nuteistajam E. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos grindžiamas tuo, kad: 1) (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose nuteistasis yra visai nesenai, todėl Komisijos manymu, turėtų praeiti daugiau laiko; 2) prievolę atlyginti nusikalstamu elgesiu sukeltą žalą pradėjo aktyviau vykdyti tik perkeltas atlikti bausmės mažiau struktūruotoje aplinkoje; 3) nuteistojo neigimas turint priklausomybes psichoaktyvioms medžiagoms; 4) skatintas tik 2019 metais.
Kaip matyti iš asmens bylos medžiagos ir tyrimo išvados, E. C. anksčiau neteistas. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies (mano, kad žmogus mirė ne nuo jo veiksmų). Atvykęs į pataisos namus, nuteistasis sutiko dirbti jam siūlomą darbą. 2013 metais įgijo (duomenys neskelbtini), o 2016 metais (duomenys neskelbtini) specialybes, 2019 metais (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų Pusiaukelės namuose iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su žmona, tėvais, močiute, turi keletą vaikystės draugų. Lygtinio paleidimo atveju gyventų pas žmoną, su kuria santykius apibūdina kaip palaikančius ir kupinus rūpesčio. Nuteistasis vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Tinkamai bendrauja su pataisos namų personalu ir kitais nuteistaisiais. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas 2 kartus (2013 metais – nustatytas alkoholio vartojimo faktas. 2014 metais neplaninės kratos metu nuteistojo kompiuteris rastas kitoje brigadoje. Galiojančių nuobaudų neturi), o 13 kartų skatintas (už iniciatyvas ir aktyvų dalyvavimą programose; mokymąsi; už dalyvavimą programose ir konkursuose; dorą elgesį). Nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pataisos namų pusiaukelės namuose. Perkeltas į pusiaukelės namus, E. C. buvo aktyvus – dalyvavo susitikime, paskaitose, ekskursijose, renginyje bei atliko aplinkotvarkos darbus. Taigi matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Laisvės atėmimo bausmę E. C. atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena susijusi su žmogaus gyvybės atėmimu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. C. 2010 m. liepos 25 d., laikotarpyje tarp 22.30 ir 23 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, viešoje vietoje, - (duomenys neskelbtini) namu, tyčia ir be priežasties, dėl chuliganiškų paskatų tyčia be priežasties suduodamas ne mažiau vieną kartą medine lazda pasivytam R. K. per galvą ir padaręs tuo nukentėjusiajam sunkų galvos smegenų sukrėtimą (difuzinį aksonų pažeidimą), kraujo išsiliejimus po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus parasagitaliai, dešinėje kaktinėje skiltyje bazaliai, dešinėje momeninėje skiltyje, dešinės momeninės skilties sumušimą, kraujo išsiliejimą į šoninius smegenų skilvelius, įspaustinį dešinio momenkaulio lūžį; galvos minkštųjų audinių kraujosruvą dešiniame momenyje, tyčia iš chuliganiškų paskatų R. K. nužudė, nes šis nuo jam padaryto sunkaus galvos sužalojimo, 2010 m. liepos 26 d. apie 01.00 val. mirė. Teisminio nagrinėjimo metu E. C. savo kaltę pripažino iš dalies. Teismas atkreipia dėmesį, kad neabejotinai šios aplinkybės buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau, tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Duomenys susiję su teistumu ir nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, vertinami tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste.
Vertindamas galimybę taikyti nuteistajam E. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos teismas pažymi, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra išaiškinęs, jog pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtaką. Nustatydami asmens daromą pažangą, laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį, o naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia.
Vertindamas 2021 m. sausio 13 socialinio tyrimo išvadą teismas pažymi, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. įvertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 55 taškais. Tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 12 d. atlikto elgesio vertinimo rezultatas – 43 balai. 2020 m. sausio 20 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas 26 balai. Nuo paskutiniojo vertinimo E. C. pakartotinio teistumo rizika sumažėjo 4 balais. Sumažėjo srityje „Nuostatos“ (nori dirbti ir bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose, dirba, neturi galiojančių nuobaudų ar žodinių įspėjimų. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pagal tai, nustatyta, kad E. C. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – 22 balai (kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė; riziką mažinantys veiksniai – tinkamos laisvėje gyvenimo sąlygos; ryšių palaikymas su artimaisiais; moralinė artimųjų parama; išsakoma motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; profesinė kvalifikacija ir konkurencingumas darbo rinkoje; kuriamų planų realumas).
Vertinant E. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad ji nuosekliai mažėja ir, nors dinaminių veiksnių, kuriuos gali sumažinti, įvertis yra ne itin didelis (17 balų), tačiau laikytina, jog nuteistasis turi dar pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals (būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje E. C. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis).
2020 m. rugpjūčio 21 d. gautas Lietuvos antstolių rūmų raštas, kuriame nurodyta, kad E. C. turi keturias vykdomąsias bylas. Vykdomųjų bylų suma lygi 30 140,57 EUR. 2020 m. lapkričio 19 d. gautas raštas, jog žalą nuteistasis dengia iš gaunamo darbo užmokesčio, šiai dienai yra padengęs tik 1 338,98 EUR skolos. Pats nuteistasis teigė, kad lygtinio paleidimo atveju jis ketina padengti įsiskolinimus antstoliams, tačiau atsižvelgiant tik į mažą dalį atlygintos žalos (laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 metų), darytina išvada, kad nuteistasis nepakankamai bando įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. Todėl teismui pagrįstai kyla abejonių dėl jo galimybės tinkamai atlyginti žalą lygtinio paleidimo atveju.
Tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek nuteistasis savo skunde pabrėžė, jog E. C. palaiko socialinių ryšius su šeimos nariais. Nors artimi nuteistojo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais bei neturėjimas problemų dėl gyvenamosios vietos gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, vadovaujantis socialinio tyrimo išvada, šis faktas egzistavo ir iki E. C. padarytų nusikalstamų veikų, bet tai nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, kad ir šiuo metu vien tik artimų socialinių ryšių egzistavimas ir tinkamos gyvenimo sąlygos gali sulaikyti asmenį nuo pakartotino nusikalstamo elgesio. Be to, dabartinė santuoka nuteistajam trečia (pirmoji santuoka buvo sudaryta iki bausmės atlikimo, turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, su kuriuo, E. C. teigimu, jam draudžia bendrauti buvusi žmona; dvi santuokos buvo sudarytos atliekant laisvės atėmimo bausmę). Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju, palaikytų ryšius su sūnumi. Tačiau kaip matyti, vertinimo išvadoje nurodyta, kad E. C. finansiškai neremia sūnaus iš pirmos santuokos.
Taip pat, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-631-579/2020). Tuo tarpu per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Taip pat, svarbus aspektas, jog nuteistasis pusiaukelės namuose yra dar tik pusę metų, todėl manytina, kad šiuo metu nuteistojo atliktas bausmės laikas pusiaukelės namuose yra pernelyg trumpas siekiant įvertinti ar E. C. neseniai išreikštas pasitikėjimas keičiant bausmės atlikimo rėžimą jau sudarė prielaidas nuteistajam pakeisti savo požiūrį ir savikritiškai vertinti ankstesnį netinkamą savo elgesį. Atsižvelgiant į E. C. padarytos veikos pavojingumą ir likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, jis turi veikti nepriekaištingai, kad lygtinis paleidimas ne paneigtų, o padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo E. C. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 59-10 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vladimir Berezovskij