Civilinė byla Nr. e2-1266-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00324-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus JSC Alfa-Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankroto administratoriaus prieštaravimus dėl kreditoriaus JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankroto byloje, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Belor“, uždarajai akcinei bendrovei „UHB“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas Aurimas Valaitis.
2. JSC Alfa-Bank pateikė prašymą įtraukti jį į BUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą su 937 701 071,91 Rub (12 104 013,47 Eur) dydžio finansiniu reikalavimu.
3. BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punktu, pateikė teismui prieštaravimus dėl JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo. Nurodė, kad, sutikrinęs BUAB „Arvi fertis“ buhalterinės apskaitos duomenis, nustatė, jog BUAB „Arvi fertis“ buhalterinėje apskaitoje jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriui JSC Alfa-Bank nėra fiksuota, t. y. bankas nėra bankrutuojančios bendrovės kreditorius pagal bendrovės buhalterinę apskaitą. JSC Alfa-Bank pateiktas ieškinys Tarptautinio komercinio arbitražo teismui prie Rusijos federacijos prekybos rūmų (toliau – ir TKAT) dar nėra išnagrinėtas, todėl gali būti tiek tenkintas, tiek atmestas visiškai ar iš dalies; esant neišnagrinėtam ieškiniui, nėra pagrindo tvirtinti JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo bankroto byloje. Administratorius prašė finansinio reikalavimo netvirtinti arba sustabdyti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta byla pagal analogišką kreditoriaus ieškinį Tarptautinio komercinio arbitražo teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. M-216/2018.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto finansinio reikalavimo BUAB „Arvi fertis“ ir ieškinio, pareikšto bankrutuojančiai bendrovei arbitraže, pagrindai ir dalykai yra tapatūs; TKAT nagrinėjamoje byloje bus nagrinėjamas kreditoriaus JSC Alfa-Bank reikalavimo, kurio tvirtinimo klausimas yra sprendžiamas ir šioje civilinėje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas, t. y. bus nustatinėjamos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę prašomoje sustabdyti civilinėje byloje Nr. eB2-1863-340/2020.
6. Įvertinęs šios ir TKAT nagrinėjamos bylos Nr. M-216/2018 nagrinėjimo dalyką, teismas pripažino, kad bylos yra susijusios. Teismo vertinimu, TKAT nagrinėjamos bylos išsprendimas turės tiesioginės teisinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai.
7. Teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjant abi bylas, t. y. civilinės bylos Nr. eB2-1863-340/2020 nesustabdžius, gali susiklostyti tokia teisinė situacija, kai tos pačios aplinkybės dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo skirtingose bylose būtų vertinamos skirtingai, todėl egzistuotų tikimybė priimti prieštaringus sprendimus tarpusavyje susijusiose bylose. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.
8. Teismas nesutiko su kreditoriaus pozicija, kad finansinis reikalavimas nagrinėjamoje byloje gali būti patvirtintas preliminariai, po to patvirtinto finansinio reikalavimo suma gali būti keičiama, atsižvelgiant į TKAT sprendimu priteistą sumą. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Kilus ginčui, finansinis reikalavimas gali būti patvirtintas tik išnagrinėjus šalių ginčą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės.
9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. M-216/2018 (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu kreditorius JSC Alfa-Bank prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, priimta netinkamai bei klaidingai įvertinus bylos faktus, todėl turi būti panaikinta. Teismas neanalizavo Alfa-Bank pareikšto finansinio reikalavimo ir jį pagrindžiančių pirminių dokumentų, nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, kas lėmė teismo padarytų išvadų neteisėtumą.
10.2. Alfa-Bank bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog TKAT nagrinėjama civilinė byla nedaro jokios įtakos sprendžiant klausimą, ar Alfa-Bank turi reikalavimo teisę į ,,Arvi fertis“. Alfa-Bank poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pastaroji leidžia daryti išvadą, kad finansinio reikalavimo tvirtinimo instituto bankroto byloje tikslas ir paskirtis yra nustatyti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę. Dėl to, visų pirma, turi būti vertinami, analizuojami kreditoriaus teikiami pirminiai dokumentai, nesigilinant į aplinkybes, ar kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendžiant klausimą dėl pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo, visų pirma būtina analizuoti pirminius tiesioginius dokumentus, iš kurių kyla reikalavimo teisė. Alfa-Bank nagrinėjamoje byloje būtent ir rėmėsi pirminiais tiesioginiais dokumentais, kurie patvirtina Alfa-Bank reikalavimo teisę į ,,Arvi fertis“.
10.3. Alfa-Bank reikalavimo teisę į ,,Arvi fertis“ patvirtina pirminiai dokumentai, t. y. laidavimo sutartys, iš kurių kyla įsipareigojimai ,,Arvi fertis“ Alfa-Bank atžvilgiu. Laidavimo sutartys yra teisėtos, galiojančios ir vykdytinos.
10.4. Skundžiama nutartimi buvo paneigtas bankroto byloje egzistuojantis viešasis interesas ir pažeisti vieno didžiausių ,,Arvi fertis“ kreditorių Alfa-Bank interesai. Turėdamas įrodymais pagrįstą reikalavimo teisę į ,,Arvi fertis“ Alfa-Bank tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis nebus panaikinta, neturės galimybių dalyvauti ,,Arvi fertis“ bankroto procese, įgyvendinti kreditoriaus teisių ir pareigų neapibrėžtą laiko tarpą. Nėra žinoma ir net negalima prognozuoti, kada preliminariai byla TKAT bus išnagrinėta. Gali susiklostyti situacija, kad byla TKAT tęsis dar kelerius metus, kai tuo tarpu ,,Avi fertis“ bankroto byloje bus priimami esminę reikšmę turintys sprendimai, tiesiogiai susiję su kreditoriaus Alfa-Bank interesais.
10.5. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nevertino, kad bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas.
10.6. Palikus galioti skundžiamą nutartį ir išnagrinėjus bylą TKAT, Alfa-Bank turėtų teisę inicijuoti bankroto byloje priimtų sprendimų peržiūrėjimą, kas visiškai neužtikrintų tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesų ir pažeistų vieną kertinių bankroto proceso principų – bankroto proceso operatyvumą.
11. Atsakovė BUAB „Arvi fertis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Apeliantas atskirajame skunde neįvertina tos aplinkybės, kad JSC Alfa-Bank tapatų reikalavimą dėl skolos priteisimo iš BUAB „Arvi fertis“ yra anksčiau pareiškęs Tarptautinio komercinio arbitražo teisme prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad tarp šių dviejų bylų yra prejudicinis ryšys.
11.2. Atsakovė teismo posėdžių metu išsakė poziciją, kad objektyviai išnagrinėti civilinės bylos dėl JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo patvirtinimo nėra galimybės, kadangi byloje nėra surinkti visi reikalingi dokumentai. Atsakovės įsitikinimu, byloje surinkti duomenys prieštarauja vieni kitiems.
11.3. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra prieštaringų duomenų dėl JSC Alfa-Bank reikalavimo teisės dydžio, reikalinga surinkti papildomų įrodymų. Atsakovės įsitikinimu, Tarptautinio komercinio arbitražo teismas prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų turi didesnes galimybes surinkti dokumentus ir duomenis, kurie yra reikalingi teisingai išspręsti bylą, kadangi tiek JSC Alfa-Bank, tiek skolininkas OOO Arvi NPK, už kurį laidavo UAB „Arvi fertis“, yra Rusijos Federacijoje įsteigtos įmonės. Arbitražo teismui turint galimybę surinkti reikalingus duomenis ir nustatyti ginčui aktualias aplinkybes, Vilniaus apygardos teismui atlikti tuos pačius veiksmus nėra tikslinga ir ekonomiška.
11.4. Remiantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 49 straipsnio 9 dalimi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali netvirtinti arbitraže nagrinėjamų kreditoriaus reikalavimų tol, kol bus priimtas tų reikalavimų dydį patvirtinantis arbitražo teismo sprendimas, tačiau teismas patvirtina visus neginčijamus reikalavimus (neginčijamą jų dalį) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju esant aplinkybėms, kad tiek Tarptautiniame komercinio arbitražo teisme prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų, tiek Vilniaus apygardos teisme yra sprendžiamas klausimas dėl JSC Alfa-Bank reikalavimo teisės į BUAB „Arvi fertis“ fakto ir dydžio, egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, kol įsiteisės Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nors apelianto atskirasis skundas, be kita ko, motyvuojamas tuo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir priimta netinkamai bei klaidingai įvertinus bylos faktus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, nėra pagrindas pripažinti, kad nutartis yra nemotyvuota, be to, apeliantas neneigia esminės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad užsienio arbitraže nagrinėjamas tapatus kaip ir nagrinėjamoje byloje apelianto reikalavimas atsakovei. Jokių (kitų) netinkamai ir (ar) klaidingai įvertintų bylos faktų apeliantas atskirajame skunde nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad aplinkybės, susijusios su užsienio arbitraže pareikštais reikalavimais, nustatytos tinkamai.
15. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 163 straipsnis).
16. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
17. Apeliantas yra teisus teigdamas, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą. Vis dėlto nė vienoje iš apelianto nurodytų kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019) nebuvo nagrinėjamas atvejis, kai tapatus kreditoriaus reikalavimas atsakovei buvo pareikštas (ir nagrinėjamas) tiek bankroto byloje, tiek kitoje civilinėje (arbitražo) byloje.
18. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012 pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir jų įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Tai gali būti kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Arba gali būti pateikiami kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Taip pat gali būti pateikiami nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Šių kreditorių pagrįstus reikalavimus bei juos patvirtinančius dokumentus, sutikrintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, bankroto administratorius teismui perduoda, o teismas iš byloje esančių duomenų sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei pastarojoje, ginčas kilo būtent dėl kreditoriaus reikalavimo, kuris pareikštas savarankiškoje (arbitražo) byloje, patvirtinimo.
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-167-798/2020 išaiškino, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo bankroto byloje įtraukimo į kreditorių sąrašą klausimas negali būti sprendžiamas, kol kitose civilinėse bylose nėra galutinai išspręstas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, o pirmosios instancijos teismas tokiu atveju turi atsisakyti priimti nagrinėti bankroto byloje kreditoriaus pateiktą tvirtinti finansinį reikalavimą, nes jis nagrinėjamas atskirose bylose (nutarties 31 punktas); priimto nagrinėti reikalavimo patvirtinimo klausimas turi būti paliktas nenagrinėtas kaip tapatus reikalavimas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (nutarties 41 punktas).
20. KAĮ 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas išimtis.
21. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo nepaliko nenagrinėtu, o tik sustabdė, vis dėlto tai nesudaro savarankiško pagrindo tenkinti atskirojo skundo, kurio esmė – grąžinti klausimą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėti iš esmės. Tokio atskirojo skundo tenkinimas neatitiktų formuojamos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, pagal kurią, esant anksčiau iškeltai kitai bylai dėl tapataus reikalavimo, finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas atskirai nėra nagrinėjamas (žr. minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1133-881/2020), nei CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte bei KAĮ 49 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė