Civilinė byla Nr. 2S-139-640/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33803-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys V. J. (išieškotojas), antstolis V. M..

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (skolininkė) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio V. M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2018 m. spalio 8 d. patvarkymą nr. S-18-240-15112 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą nr. S-18-240-15191 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą nr. S-18-240-15214 bei vykdomąją bylą nutraukti.

1.1.       Nurodė, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, kadangi Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu (toliau – ir Įstatymas) iš esmės yra nustatyta teismo sprendimų dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo vykdymo tvarka, numatanti, kad Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo, o dėl minėtų teismo sprendimų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą neįvykdė per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą. Suinteresuotas asmuo V. J. nustatyta tvarka nesikreipė į pareiškėją.

2.       Antstolis 2018 m. spalio 22 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

2.2.        Nurodė, jog tenkinti skundo nėra pagrindo, nes antstolis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLV skyriuje nurodyta vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka, o taip pat įsitikinęs, kad pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas atitinka visus jam keliamus reikalavimus priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą.

3.       Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime nurodė, kad sutinka su antstolio argumentais dėl skundo netenkinimo, o su skolininkės skundu nesutinka, nes skolininkė nepateikė konkrečių įrodymų ir nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima tenkinti skundą. Be to, skolininkė pažeidė CPK 18 straipsnio ir CK 1.5 straipsnio reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą dėl antstolio V. M. veiksmų – panaikino antstolio 2018 m. spalio 8 d. patvarkymą Nr. S-18-240-15112 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdomojoje byloje Nr.0240/18/02147, o civilinę bylą, dalyje dėl 2018 m. spalio 9 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-18-240-15191 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-18-240-15214 panaikinimo, nutraukė.

5.       Nustatė, kad išieškotojas su išduotu vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį. Antstolis nenustatęs formalių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti bei nurodė, kad patikrino ir patvirtina, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju antstolis turėjo patikrinti ar išieškotojas kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą ir ar Teisingumo ministerija per 3 mėn. terminą teismo sprendimo neįvykdė, ir tik nustačiusi šias aplinkybes, turėjo spręsti dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti, tačiau nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nesant duomenų apie tai, darė išvadą, jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas neteisėtai.

6.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja taip pat prašė panaikinti raginimą įvykdyti spendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, tačiau šie antstolio priimti dokumentai negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Kadangi pagal CPK 510 straipsnį patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai, gali būti skundžiami tik tada, kai vykdymo išlaidos išieškomos patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, pirmosios instancijos teismas bylą, dalyje dėl raginimo įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimo panaikinimo, nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo (ieškotojas) V. J. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o klausimą išspręsti iš esmės.

7.2.       Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 583 straipsnio 1 dalies nuostatas, t.y. CPK 583 straipsnio 1 dalis nenumato, jog esant CPK ir specialiojo įstatymo prieštaravimui turi būti taikomos specialiojo įstatymo nuostatos. Iš 2018 m. kovo 8 d. ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-10123-962/2019 priedų, nurodymo privestinai nurašyti pinigines lėšas iš V. J. sąskaitos, skolininkė žinojo asmens sąskaitos numerį, todėl nepagrįstai nevykdė teismo sprendimo atlyginti žalą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo neįvykdė per 3 mėnesius nuo jų gavimo. Skolininkė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nei antstoliui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų kada gavo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, o pirmosios instancijos teismas netyrė šios esminės bylos aplinkybės. Apelianto nuomone, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 6 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui. Remdamasis CPK 3 straipsnio 3 dalies pagrindu, apeliantas atskirajame skunde prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą, prašant spręsti ar Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2 straipsnio 6 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui.

7.3.       Apeliantas teigė, kad nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2S-2567-450/2016 faktinės aplinkybės skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi praktika suformuota minėtoje byloje. Pirmosios instancijos teismas mechaniškai ir neadekvačiai taikė civilinių bylų Nr. 3K-3-225/2011 ir 2S-271-173/2017 praktiką. , nes šiuo atveju nėra CPK 329 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų sąlygų ir CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų pagrindų dėl kurių būtų galima nutraukti bylos nagrinėjimą dalyje.

8.       Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime prašė V. J. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

8.2.       Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje antstolis turėjo patikrinti ar išieškotojas kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu lėšas pervesti į jo asmeninę sąskaitą ir ar Teisingumo ministerija per 3 mėnesių terminą teismo sprendimo neįvykdė, ir tik nustačius šias aplinkybes, turėjo spręsti dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti. To antstolis nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino antstolio 2018 m. spalio 8 d. patvarkymą Nr. S-18-240-15112.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

10.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdo 2018 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-10123-962/2018 dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimo išieškojimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išieškotojo V. J. naudai (vykdomoji byla Nr. 0240/18/02147). 2018 m. spalio 8 d. antstolis priėmė patvarkymą nr. S-18-240-15112 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2018 m. spalio 9 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą nr. S-18-240-15191 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą nr. S-18-240-15214. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kreipėsi su skundu dėl antstolio V. M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2018 m. spalio 8 d. patvarkymą nr. S-18-240-15112 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą nr. S-18-240-15191 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą nr. S-18-240-15214 bei vykdomąją bylą nutraukti. Antstolis 2018 m. spalio 22 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi iš dalies tenkino Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų - panaikino antstolio 2018 m. spalio 8 d. patvarkymą Nr. S-18-240-15112 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdomojoje byloje Nr.0240/18/02147, o civilinę bylą, dalyje dėl 2018 m. spalio 9 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-18-240-15191 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-18-240-15214 panaikinimo, nutraukė.

Dėl antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikinimo

12.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

13.       Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika (toliau – tarptautinės institucijos), sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Teisingumo ministerija teismo sprendimus dėl žalos įgyvendinimo turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 str. 3 d.). Dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą, teismo sprendimo neįvykdė per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

14.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo panaikintas antstolio 2018 m. spalio 8 d. patvarkymas Nr.S-18-240-15112 vykdomojoje byloje Nr.0240/18/02147, nes įstatymas nenumato, jog esant CPK ir specialiojo įstatymo prieštaravimui turi būti taikomos specialiojo įstatymo nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 str.1 d.). Tai reiškia, kad vykdymo procedūrų reguliavimo ypatumai gali būti numatyti ne tik CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normose, bet ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, o esant CPK ir specialiojo įstatymo prieštaravimui bus taikomos specialiojo įstatymo nuostatos. Taigi, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl antstolio patvarkymo, kuriuo vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, pagrįstai rėmėsi specialiomis įstatymo normomis.

15.       Konkrečiu atveju, Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą byloje, kuriuo V. J. naudai priteisė žalą, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai per EPP išsiuntė 2018 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. V. J. prašymus išdavė byloje vykdomąjį raštą, kurio pagrindu V. J. 2018 m. spalio 8 d. kreipėsi į antstolį prašydamas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kreipimosi į antstolį ir patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti diena dar nebuvo suėjęs Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įvirtintas 3 mėnesių, nuo sprendimo gavimo dienos, terminas. Kitą vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadą, jog asmuo dėl priverstinio vykdymo galėjo kreiptis tik tokiu atveju, jeigu jis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai pateikė prašymą pervesti lėšas į jo asmeninę sąskaitą ir ministerija teismo sprendimo neįvykdė per minėtą 3 mėnesių terminą. Taigi, darytina išvada, kad neturint duomenų, jog asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai pateikė prašymą pervesti lėšas į asmeninę mokėjimo sąskaitą ir nustačius, jog nėra suėjęs įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas įvykdyti teismo sprendimą, antstolis neturėjo teisės priimti vykdomąjį dokumentą ir jo pagrindu užvesti vykdomąją bylą.

Dėl bylos nutraukimo 

16.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui, t. y. negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-225/2011).

17.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog antstolis pagrįstai priėmė vykdyti dokumentą, todėl siūlymas pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkei sukelia tiesioginius padarinius ir gali būti bylos nagrinėjimo objektas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui, t. y. negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-225/2011). Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio siūlymas pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkei konkrečiu atveju nesukelia teisinių padarinių ir sudaro pagrindą bylą dalyje dėl raginimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo nutraukti.

18.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

19.       Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino antstolio patvarkymą dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nustatęs, kad antstolis netinkamai taikė specialias įstatymo normas ir pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl patvarkymo dėl raginimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                 Rūta Veniulytė-Jankūnienė