Civilinė byla Nr. e2A-1886-896/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00584-2018-8

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2. 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. O. Ž., S. C. ir D. C., Valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. savarankišką reikalavimą pareiškėjui E. C. dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas E. C. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo P. A. R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

2.       Suinteresuoti asmenys S. C. ir D. C. savarankišku reikalavimu prašė atnaujinti jiems praleistą 3 mėnesių terminą priimti po tėvo P. A. R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą.

3.       Pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti, suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. savarankišką reikalavimą atnaujinti terminą palikimui po tėvo mirties priimti prašė atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuoti asmenys patys nurodė, jog apie tėvo mirties faktą bei palikimą sužinojo 2018 m. vasario mėn., delsė kreiptis su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti, tokį pareiškimą per elektroninių paslaugų portalą pateikė tik 2018 m. gegužės 14 d. vakare, t. y. prieš pat 2018 m. gegužės 15 d. 9.30 val. teismo posėdį, kuriame turėjo būti išnagrinėtas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys nesirūpino tėvu, jo sveikata, neieškojo kontakto su palikėju, neprisidėjo prie tėvo gydymo išlaidų, nedalyvavo laidotuvėse.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo E. C. pareiškimą tenkino, suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. savarankišką reikalavimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. C. priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo P. A. R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, atnaujino suinteresuotiems asmenims S. C. ir D. C. terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo P. A. R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo E. C. ir suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. tėvas buvo P. A. R. C., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjo E. C. tėvų santuoka nutraukta 1999 m. gegužės 7 d. Po palikėjo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Palikėjas turėjo nekilnojamojo turto Kaune, (duomenys neskelbtini). Suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. motina S. V. C. mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotam asmeniui S. C. 2018 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku adresu (duomenys neskelbtini) L. S. pranešė apie palikėjo mirtį (duomenys neskelbtini) bei jo paskutinę gyvenamąją vietą.

6.       Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetą, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis rūpinosi tėvo sveikata ir jį prižiūrėjo, rūpinosi jo laidotuvėmis, kad pasirinko tėvo palikimą priimti faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, ir atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nuolat siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismas nustatė juridinę reikšmę turintis faktą, kad pareiškėjas E. C. priėmė palikimą, atsiradusį po pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvo P. A. R. C. mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

7.       Suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. bei jų atstovės paaiškinimais teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys apie palikėjo P. A. R. C. mirtį ir palikimo atsiradimą sužinojo tik po to, kai apie tai jiems elektroniniu laišku panešė jiems nepažįstama moteris, prisistačiusi pussesere. Teismas pripažino reikšmingomis faktines aplinkybes, jog palikėjo ir jo pilnamečių vaikų iš pirmosios santuokos bendravimui ir jo pabaigai įtakos turėjo objektyvios priežastys. Suinteresuoti asmenys ir pareiškėjas bei palikėjas iki palikėjo mirties gyveno skirtinguose miestuose, nebendravo ir tai tiesiogiai įtakojo suinteresuotų asmenų galimybę sužinoti apie palikėjo mirtį. Taip pat svarbiomis aplinkybėmis pripažino ir tai, kad palikėjo pirmoji santuoka buvo nutraukta, kai palikėjo pirmojoje santuokoje gimę vaikai buvo ikimokyklinio amžiaus, suinteresuotų asmenų ir palikėjo bendravimas nutrūko suinteresuotiems asmenims baigus vidurinę mokyklą, t. y. suinteresuotiems asmenims sulaukus pilnametystės ir faktiškai pasibaigus palikėjo pareigai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas byloje nepateikė duomenų apie tai, kad palikėjas po to siekė palaikyti ar atkurti ryšį su savo vaikais iš pirmosios santuokos. Priešingai, teismo posėdyje paaiškino, kad pokalbiai apie palikėjo vaikus iš pirmosios santuokos buvo nepageidaujama tema pareiškėjo tėvų šeimoje. Suinteresuoti asmenys S. C. ir D. C. teismo posėdyje paaiškino, kad jų tėvų skyrybos buvo skausmingos, jų motina neslėpė savo neigiamo požiūrio į palikėją, tai turėjo įtakos pačių suinteresuotų asmenų nuomonei apie tėvą, jų vidiniam poreikiui palaikyti su juo ryšį.

8.       Teismas sprendė, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių. Sužinoję apie palikimo atsiradimą, suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismo vertinimu, pagrįstai tikėtina, jog suinteresuoti asmenys dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti apie tėvo P. A. R. C. mirtį ir įstatymo nustatytu terminu kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad suinteresuoti asmenys elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo.

9.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų savarankiškame reikalavime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, jog suinteresuoti asmenys S. C. ir D. C. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo P. A. R. C., mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistą terminą atnaujino. Teismo vertinimu, priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kuriais teismas privalo vadovautis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10.       Pareiškėjas E. C., atstovaujamas advokatės Vilmos Raklevičienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. savarankiškas reikalavimas ir suinteresuotiems asmenims atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po tėvo P. A. R. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. pareiškimą dėl praleisto termino tėvo P. A. R. C., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atnaujino suinteresuotiems asmenims palikimo priėmimo terminą, praleistą net praėjus septyneriems metams po palikimo atsiradimo dienos, ir nesant svarbių priežasčių. Teismas aiškiai nepagrįstai remdamasis momentu, kada suinteresuoti asmenys faktiškai sužinojo apie tėvo mirtį, visiškai nepasisakė, kada suinteresuoti asmenys, elgdamiesi kaip atidūs, rūpestingi, sąžiningi įpėdiniai, galėjo ir turėjo sužinoti apie tėvo palikimo atsiradimą. Nebuvo jokių kliūčių, kurios suinteresuotiems asmenims būtų trukdžiusios pasidomėti, kur ir kaip tėvas gyvena, ar jis apskritai yra gyvas. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad tėvas buvo sukūręs kitą šeimą ir jie nenorėjo trukdyti. Tačiau, jeigu suinteresuoti asmenys būtų bent kiek domėjęsi tėvu, jie būtų sužinoję, kad jis nuo 1996 m. gyvena vienas ir nėra jų įsivaizduojamų trukdžių jį aplankyti. Pirmosios instancijos teismas suinteresuotų asmenų nurodytas termino praleidimo priežastis, kurios yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio, laikė objektyviomis. Suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, dėl kurių jie net septynerius metus neva nežinojo apie tėvo mirtį, yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio, priklausiusios tik nuo pačių suinteresuotų asmenų valios ir noro.

10.2.       Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad palikėjas, vaikams iš pirmosios santuokos tapus pilnamečiams, siekė palaikyti su jais ryšį, akivaizdžiai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Pareiškėjas nebuvo suinteresuotų asmenų ir palikėjo tarpusavio santykių dalyvis, taigi pareiškėjui objektyviai negali būti žinomos jų santykių aplinkybės. Būtent suinteresuoti asmenys, įrodinėdami, kad terminą tėvo palikimui priimti jie praleido dėl svarbių priežasčių, turėjo pareigą įrodyti, jog ryšys su tėvu nutrūko ir nebuvo palaikomas dėl tėvo nenoro bendrauti. Tačiau suinteresuoti asmenys tokiomis aplinkybėmis nesirėmė ir jų neįrodinėjo. Priešingai, teismo proceso metu paaiškino, kad tėvas buvo atvažiavęs aplankyti, kai jie grįžo iš armijos (taigi jau buvo pilnamečiai), taip pat mokė važiuoti automobiliu. Pačių suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės pagrindžia tėvo norą ir pastangas bendrauti su pilnamečiais sūnumis iš pirmosios santuokos. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad suinteresuoti asmenys, tapę pilnamečiai, ėmėsi kokių nors veiksmų tam, kad palaikytų bent minimalų ryšį su tėvu, kad apskritai žinotų, ar jis gyvas. Iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų galima spręsti, kad būtent jie, sulaukę pilnametystės, nusprendė visiškai nepalaikyti santykių su tėvu, jiems nerūpėjo tėvo sveikata, ar jis apskritai gyvas. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad visos suinteresuotų asmenų nurodytos priežastys yra aiškiai subjektyvaus pobūdžio, priklausiusios tik nuo pačių suinteresuotų asmenų valios. Pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti gali būti konstatuojamas tada, jeigu įpėdiniai, praleidę terminą, buvo ėmęsi bent minimalių aktyvių veiksmų tam, jog galėtų įgyvendinti teisę į palikimą.

10.3.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, atnaujinus suinteresuotiems asmenims terminą palikimui priimti, nebus pažeisti pareiškėjo (apelianto) interesai. Pareiškėjas visą laiką iki tėvo mirties vienas rūpinęsis tėvu, priėmęs tėvo palikimą, turi teisėtą pagrindą laikyti save vieninteliu paveldėto turto savininku. Be svarbių priežasčių suinteresuotų asmenų praleisto termino pretenduoti į tėvo palikimą atnaujinimas pažeistų pareiškėjo, kuris tinkamai ir laiku įgyvendino teisę paveldėti tėvo turtą, teises bei teisėtus interesus. Suinteresuoti asmenys nėra tokie, kurie galėtų būti laikomi socialiai pažeidžiamais ir kuriems tėvo palikimo dalis (kuri šiuo atveju būtų itin nedidelė, padalijus 1/3 dalį apleisto nekilnojamojo turto dar į tris dalis) galėtų būti esminė parama. Todėl nėra pagrindo atnaujinti itin daug ir be jokių svarbių priežasčių praleistą palikimo priėmimo terminą.

10.4.       Suinteresuoti asmenys negali remtis ir moraline teise gauti tėvo palikimo dalį. Suinteresuoti asmenys, sulaukę pilnametystės, daugiau nei 30 metų iki tėvo mirties niekada jo neaplankė, nepasidomėjo jo sveikata, jiems visiškai nerūpėjo - gyvas jų tėvas ar jo jau nebėra. Nusprendę reikalauti daugiau nei prieš septynerius metus mirusio tėvo palikimo dalies, suinteresuoti asmenys domėjosi tik tuo, kokio turto tėvas turėjo, tačiau net nepaklausė, kur tėvas palaidotas, nepareiškė noro kartu rūpintis tėvo kapo priežiūra.

11.       Atsiliepime į pareiškėjo E. C. apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

12.       Atsiliepime į pareiškėjo E. C. apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, S. C. ir D. C., atstovaujami advokatės Brigitos Pauliukevičienės, prašo apelianto skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:

12.1.       Teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertino šios konkrečios bylos aplinkybių visumą, palikimo atsiradimo momentu individualiai susiklosčiusią situaciją, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, ir to pasėkoje teismas teisingai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnio nuostatas, nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose nenukrypo bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą atnaujindamas suinteresuotiems asmenims terminą palikimui priimti.

12.2.       Suinteresuotų asmenų veiksmus, dėl ko jie praleido trijų mėnesių terminą, būtent ir lėmė objektyvios aplinkybės – nežinojimas fakto apie palikėjo mirtį, kurį pareiškėjas nuo suinteresuotų asmenų nuslėpė. Byloje nėra kitų duomenų, kurie paneigtų suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, susijusias su momentu, kada suinteresuoti asmenys sužinojo apie palikėjo mirtį. Šiuo atveju termino palikimui priimti atnaujinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

12.3.       Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog neva suinteresuoti asmenys nesirūpino, nesidomėjo tėvo sveikata, tėvo laidotuvėse nedalyvavo, nekeičia paveldėjimo santykių ir neatima iš suinteresuotų asmenų teisės į palikimą, ir tai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apelianto aplinkybės dėl moralės nepagrįstos, nes pats apeliantas dėl savo nesąžiningų ir nepateisinamų veiksmų sąmoningai nuslėpė palikėjo mirtį ir laidotuves.

12.4.       Apeliantas, žinodamas apie tai, kad po jo tėvo mirties paveldėjimo byla neužvesta, pats nesikreipė į teismą dėl palikimo fakto nustatymo ir pats delsė tai padaryti, o nusprendęs kreiptis į teismą, tyčia nuslėpė nuo teismo duomenis apie pirmos eilės įpėdinius. Tai patvirtina apelianto pareiškimas teismui, kur suinteresuotais asmenimis jis neįtraukė kraujo ryšį turinčių įpėdinių, bet įtraukė valstybę ir bendraturtę. Teisminio nagrinėjimo metu apeliantas prisipažino, kad pyksta dėl to, kad jo pusseserė (bendraturtė) informavo jo brolius apie jo užvestą palikimo bylą ir paragino ginti teises į tėvo palikimą. Toks apelianto elgesys patvirtina, kad jis tyčia elgėsi taip, kad jo broliai būtų apsunkinti ar niekada nesužinotų apie jų teisių realizavimą į tėvo ir senelių turtą.        

13.        

13.1.       Apeliantas skunde nurodė, kad jam pačiam buvo žinomas faktas, kad jo tėvas turi dar du sūnus iš pirmosios santuokos, tačiau niekada jų nematė ir nežinojo, kur jie gyvena. Suinteresuotas asmuo irgi neturėjo jokių žinių apie kitų jo sūnų gyvenimo vietą. Taip pat, palikimo atsiradimas mirus broliui, neturėjo jokios teisinės įtakos suinteresuoto asmens paveldėjimo teisei į jai priklausančią namo dalį Kaune, (duomenys neskelbtini). Apeliantas, žinodamas apie kitų dviejų galimų įpėdinių egzistavimą ir jų teisę į palikimą, apsiribojo tik kreipimusi į Gyventojų registro tarnybą ir toliau jų aktyviai neieškojo.

13.2.       Apeliantas nerodė jokio susidomėjimo dėl paveldėjimo, dėl žemės atgavimo dokumentus tvarkė suinteresuoto asmens dukra. Apeliantas siekia būti pripažintas vieninteliu paveldėtoju nekilnojamo turto dalies Kaune, (duomenys neskelbtini), nors niekada aktyviai nedalyvavo jo valdyme, t. y. nei mirus suinteresuoto asmens broliui 2011 m., nei 2018 m. mirus suinteresuoto asmens seseriai A. Z. C.. Apeliantas neatliko jokių aktyvių veiksmų, susijusių su faktiniu namo valdymu. Mirus suinteresuoto asmens broliui, name gyveno sesuo, kuri iki savo mirties faktiškai valdė ir brolio dalį, gyvendama, mokėdama mokesčius ir remontuodama visą namą. Po suinteresuoto asmens sesers mirties, visus namo mokesčius iki dabar, įskaitant šildymą, kad namas ir jame esantys daiktai nesupūtų, moka tik Ž. Mirus suinteresuoto asmens broliui, seseriai esant gyvai ir po jos mirties, apeliantas nei karto nesilankė name bei nesusisiekė nei su ja, nei su suinteresuotu asmeniu Ž. jokiais klausimais dėl namo priežiūros ir jo valdymo bei nesidomėjo jo teigimu jam vienam paveldėjimo teise priklausančios dalies priežiūra ar bendravimu su savo teta, t. y. suinteresuoto asmens Ž. seserimi.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas suinteresuotų asmenų savarankiškas reikalavimas ir atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po suinteresuotų asmenų tėvo mirties, priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.B. v. R.B.ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.N. v. B.N.ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.A. v. V.Z.ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

18.       Spręsdamas, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog suinteresuoti asmenys S. C. ir D. C. apie tėvo mirtį sužinojo 2018 m. vasario 20 d., kai gavo elektroninį laišką.

19.       Spręsdamas ar priežastys, sutrukdžiusios priimti palikimą, yra svarbios pateisinti termino praleidimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt.

20.       Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nėra pagrįstas apelianto teiginys, jog suinteresuoti asmenys galėjo anksčiau sužinoti apie tėvo mirtį, nes jiems niekas netrukdė, o toks vėlyvas sužinojimas priklausė tik nuo pačių suinteresuotų asmenų. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, palikėjas ir suinteresuoti asmenys gyveno skirtinguose miestuose, nebendravo, suinteresuoti asmenys buvo vaikai iš palikėjo pirmosios santuokos, bendravimas nutrūko dar jiems būnant ikimokyklinio amžiaus, jie žinojo, kad palikėjas turi kitą šeimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į palikimą nesiejama su palikėjo ir paveldėtojų bendravimu iki palikėjo mirties. Šiuo atveju paveldėtojų rūpestingumo ir atidumo pareiga neapima suinteresuotų asmenų pareigos bendrauti su tėvu iki jo mirties ar nuolat atitinkamuose registruose domėtis, ar jų tėvas nėra miręs.

21.       Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti suinteresuotiems asmenims praleistą terminą palikimui po tėvo mirties priimti, svarbu ne tai, ar suinteresuoti asmenys tam tikrus veiksmus atliko per įmanomai trumpiausius terminus, o tai, ar jie, sužinoję apie tėvo mirtį, pareiškė norą palikimą priimti, ir ar suinteresuotų asmenų kreipimasis su ieškiniu dėl praleisto termino atnaujinimo nevertintinas kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises.

22.       Byloje esantys duomenys rodo, kad suinteresuoti asmenys, gavę informaciją apie tėvo mirtį, be nepagrįsto delsimo (apie tėvo mirtį sužinojo 2018-02-20, į teismą kreipėsi 2018-05-14) ėmėsi nuoseklių veiksmų dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

23.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priežastys, sutrukdžiusios priimti palikimą, yra svarbios pateisinti termino praleidimą.

24.       Palikimą priėmęs įpėdinis E. C. prieštarauja dėl termino pratęsimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad E. C. tik tuo pačiu ginčijamu sprendimu pripažintas priėmęs tėvo palikimą jį pradėdamas faktiškai valdyti. Duomenų apie tai, kad E. C. nuo tėvo mirties būtų gerinęs palikimą, mokėjęs mokesčius, turėjęs išlaidų jo išlaikymui, nėra. Todėl darytina išvada, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis šio paveldėtojo interesų.

25.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti suinteresuotiems asmenims terminą priimti palikimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir jo naikinti nėra pagrindo.

26.       Apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos. Suinteresuoti asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Tomas Romeika