Baudžiamoji byla Nr. 1-1772-1079/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41557-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 14 d.
Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (laikinai – (duomenys neskelbtini)), teistas:
1) 2017 m. birželio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
M. S. 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 00.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, sugriebęs ranka sugyventinei S. S. už gerklės, ją smaugė ir, pargriovęs pastarąją ant grindų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų spyrė gulinčiai S. S. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. S. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
M. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad S. S. yra buvusi jo žmona, jie yra oficialiai išsituokę, tačiau gyvena šeimoje ir veda bendrą ūkį. Su buvusia žmona turi bendrą mažametę dukrą G. S.. Visi gyvena jam priklausančiame bute. Su sugyventine santykiai yra geri. 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 23.00 val. būdamas neblaivus grįžo į namus, sugyventinės namuose nebuvo. Grįžęs iš karto nuėjo miegoti ir jos neieškojo. Bemiegant jį pažadino S.. Pažadintas nesuprato, ką daro. Tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, nes jį pažadino. Jis supykęs su ja susistumdė ir ją sugriebęs už kaklo parvertė ant lovos. Po to lyg ir nustūmė, ji parvirto ant grindų, tada jis laikė pačiupęs už rankų ir kelis kartus spyrė jai gulinčiai į įvairias kūno vietas. Suprato, kad tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Jis pilnai prisipažįsta, kad sumušė savo sugyventinę, tačiau dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena. Jis ją apkaltino, kad ji jam daužė galvą telefonu, todėl kad pažadintam iš miego skaudėjo galvą, pagalvojo, kad sugyventinė jį mušė, nors jam galvą jau skaudėjo einant miegoti. Pamena, kad buvo atėję ir kaimynai, tačiau kas vyko tarp jų, jis nepamena. Jis visiškai prisipažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą sugyventinei bei dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, šitaip pasielgė paveiktas alkoholio (b. l. 73-74; 83-84).
S. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 22.30 val. ji iš draugės grįžo į namus, buvo išgėrusi alkoholio. Namuose miegojo girtas sugyventinis M. S.. Ji vyrą prižadino. Atsibudęs sugyventinis ant jos labai supyko, pradėjo ją miegamajame stumdyti, ranka griebė jai už gerklės. Išsilaisvinusi ji mėgino pabėgti iš buto, bet vyras jos neišleido vis pargriaudamas ant grindų. Gulint jai ant grindų, sugyventinis laikydamas jai už rankų, kojomis ją spardė ir sukėlė fizinį skausmą. Kiek ilgai jis ją spardė, nepamena. Išgirdę triukšmą, į jų butą atėjo kaimynai. Sugyventinis iškoneveikė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Atėjus kaimynams, sugyventinis šiek tiek nusiramino. Ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, jog patyrė smurtą. Po vyro smurto ant nugaros matėsi mėlynės. Vyras smurtaudamas iš jos tyčiojosi, įvairiais žodžiais niekino. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Konflikto metu ji ir sugyventinis buvo neblaivūs. Dukra konflikto nematė, nes buvo pas kaimynus (b. l. 36-37).
M. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2019 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjo Rimo Viečo tarnybiniu pranešimu, kuriame aprašytos į įvykio vietą nuvykusių pareigūnų nustatytos aplinkybės (b. l. 9);
2019 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama S. S. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas koridoriaus ir miegamojo kambario bendras vaizdas bei ant grindų pastebėtos kraujo dėmės (b. l. 18, 20-22);
Policijos registruojamų įvykių registro įvykio kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenimis, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. 01.02 val. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino galimai S. S., jokios informacijos nesuteikė, girdimi konflikto garsai (b. l. 24-28);
2019 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Andriaus Juodpalio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas nukentėjusios S. S. paaiškinimas, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 00.50 val. vyras parvertęs ant lovos, rankomis ir kojomis keletą kartų smūgiavo į įvairias kūno vietas, paėmęs už kaklo, smaugė, parvertęs ant grindų, keletą kartų spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 29-32);
asmens blaivumo testo rezultatų šaknelėmis, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 28 d., 1.44 val., kaltinamajam M. S. nustatytas 1,58 promilių girtumas, o 2019 m. rugsėjo 28 d., 1.48 val., S. S. buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 33, 67).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. S. asmeninio konflikto metu 2019 m. rugsėjo 28 d. sugriebęs ranka sugyventinei S. S. už gerklės, ją smaugė ir, pargriovęs pastarąją ant grindų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų spyrė gulinčiai S. S. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo M. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. spalio 1 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 98, 101-102).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, bei nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
M. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau vieną kartą teistas, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, abu minėti atvejai – dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 47-49), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 57-62), dirba (b. l. 63). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, M. S. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Teismo įsitikinimu, šių įpareigojimų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į M. S. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 01.44 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 15.40 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad M. S. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, jog M. S. ne pirmą kartą smurtavo prieš savo artimuosius, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. S. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja S. S..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam M. S. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamajam M. S. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; toliau dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; toliau dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 01.44 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 15.40 val., ir laikyti, kad M. S. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, M. S. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja S. S..
Išaiškinti M. S., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti M. S., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti M. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
M. S. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Sigita Rozgaitė