Civilinė byla Nr. e2YT-2965-558/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00488-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2;

2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 6 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo tėvas G. S. mirė (duomenys neskelbtini), jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre nėra. Pareiškėjo tėvo G. S. motina, pareiškėjo senelė O. S. mirė (duomenys neskelbtini), jos mirties datą Nekilnojamojo turto registre nebuvo jos vardu registruoto turto, tačiau pareiškėjo tėvas G. S. priėmė palikimą po savo motinos O. S. mirties ir (duomenys neskelbtini) paveldėjo neišmokėtą O. S. 2515,20 Lt pensijos sumą. Pareiškėjo senelė O. S. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės į 30/60 dalis 0,6000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į 156/311 dalis 3,1100 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jai buvo atkurtos jau po jos mirties, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 4S-297. Nors pareiškėjo tėvas G. S. nesikreipė į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į minėtas 30/60 dalis 0,6000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į 156/311 dalis 3,1100 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), išdavimo, tačiau laikytina, kad pareiškėjo tėvas G. S. paveldėjo ne tik minėtą palikėjai neišmokėtą pensijos sumą, bet ir aptartą palikėjos nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo G. S. mirties nesikreipė, tačiau jis palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjo tėvas G. S., nors ir nebuvo savo vardu įsiteisinęs žemės, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės O. S., tačiau bendravo su žemės sklypų bendraturčiais, tarp jų buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka, naudojosi atitinkamomis žemės sklypų dalimis savo reikmėms. Pareiškėjas kartu su tėvu, jam esant gyvam, ne kartą lankėsi tuose žemės sklypuose, tėvas aprodė sklypų ribas ir dalis, kuriomis pagal susitarimą naudojasi, pareiškėjas kartu su tėvu yra vykdęs miško valymo darbus. Po tėvo G. S. mirties pareiškėjas vienas pats pradėjo rūpintis ir naudoti atitinkamas žemės sklypų dalis. Pareiškėjas bendradarbiauja su kitais bendraturčiais, su ūkininko, turinčio reikalingą techniką, pagalba organizuoja žemės sklypų priežiūrą, yra šienaujamos pievos, nuo sausuolių, kad neplistų kenkėjai, valomas miškas, t. y. minėtomis nekilnojamojo turto objektų dalimis pareiškėjas rūpinasi kaip savininkas savo nuosavybe. Paminėtina ir tai, jog pareiškėjo tėvai G. S. ir L. S. išsituokė 2002 m. birželio 26 d., daugiau vaikų gyvendami santuokoje nesusilaukė, tačiau G. S. turėjo dar vieną dukrą – suinteresuotą asmenį A. K..

Suinteresuotas asmuo A. K. pateiktame atsiliepime nurodė sutinkanti su pareiškėjo patikslintu pareiškimu. Pažymėjo, kad palikimo, atsiradusio po tėvo G. S. mirties, nepriėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ar termino palikimui priimti atnaujinimo nesikreipė ir nesikreips.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre duomenų apie G. S. registruotą turtą nėra. Pareiškėjo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre yra žyma (daiktinės teisės neįregistruotos) apie O. S. nuosavybės teisę į: 156/311 dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 30/60 dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui M. S. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad G. S. ir vėliau pats pareiškėjas aktyviais veiksmais pradėjo valdyti žemės sklypus ir kitą turtą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys gimimo ir mirties liudijimai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas G. S. mirė (duomenys neskelbtini), G. S. motina, pareiškėjo senelė O. S. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre atlikta žyma apie O. S. nuosavybės teisę į 156/311 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30/60 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas –  2012 m. spalio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 4S-297. Iš 2001 m. gruodžio 28 d. Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G. išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr. 7582 matyti, kad G. S. paveldėjo O. S. testamente nurodytą turtą – neišmokėtą 2 515,20 Lt pensijos sumą. Tuo tarpu kaip aukščiau minėta, žyma apie O. S. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą registre buvo atlikta jau po jos mirties. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad mirus minėtos tvarkos 2.1. - 2.4. punktuose nurodytiems piliečiams, kurie nustatytuoju laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Nors pareiškėjo tėvas G. S. nesikreipė į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į minėtą nekilnojamąjį turtą išdavimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad palikimo priėmimas yra universalus ir negalima priimti palikimo iš dalies (CK 5.50 straipsnis), laikytina, kad pareiškėjo tėvas G. S. paveldėjo 30/60 dalis 0,6000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 156/311 dalis 3,1100 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo į bylą pateiktas testamentų registro išrašas patvirtina, kad po jo tėvo G. S. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Įvertinus pareiškėjo pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, taip pat kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis ir tai, kad byloje ginčo dėl teisės į palikimą nėra, konstatuotina, jog po G. S. mirties jo palikimą priėmė M. S., kuris palikėjo turtą valdė ir valdo kaip savą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju – M. S. nuo G. S. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad M. S. po tėvo G. S. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė bei valdo. Pareiškėjo nurodyti duomenys patvirtina, kad jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė, ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys A. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.

Pareiškėjas siekia paveldėti palikimą po savo tėvo G. S. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė palikimą po G. S. mirties, ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Teismas byloje patyrė 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. S. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjo M. S. 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Daina Knezevičienė