Civilinė byla Nr. 2A-486/2010

              Procesinio sprendimo kategorija:

              24.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

atsakovo atstovams A. B. ir E. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. B., J. J. K. ir atsakovo Kauno rajono savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1600-259/2009 pagal ieškovų L. B. ir J. J. K. ieškinius atsakovui Kauno rajono savivaldybei dėl palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

              Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės 277 766,70 Lt palūkanų CK 6.210 straipsnio pagrindu ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas J. J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės 277 766,70 Lt palūkanų CK 6.210 straipsnio pagrindu ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovų ieškiniai sujungti į vieną bylą. Ieškovai ieškiniuose nurodė, kad B. B. įmonė, vadovaudamasi 1995 m. rugsėjo 26 d. įstatymu „Dėl važiavimo keleiviniu transporto lengvatų išlaidų kompensavimo tvarkos“ ir Vyriausybės 1996 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 98 „Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos“, Kauno rajone nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1999 m. birželio 1 d. vežė keleivius artimojo priemiesčio maršrutais. Be to, dėl keleivių pervežimo įmonė ir užsakovas (atsakovas) kasmet sudarydavo atskiras sutartis. Įmonė privalėjo vežti lengvatas turinčius keleivius, o užsakovas – kompensuoti vežėjui nuostolius. Tačiau atsakovas pareigos kompensuoti vežėjo patirtus nuostolius nevykdė. Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 14 d. sprendimu priteisė UAB „VIPS kompanija“ (B. B. įmonės teisių perėmėjai) 2 387 137,70 Lt nuostolių atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. lapkričio 15 d. nutartimi iš atsakovo priteistus nuostolius sumažino iki 2 222 133,70 Lt. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 22 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 15 d. nutartis buvo įvykdyta ir iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės UAB „VIPS kompanija“ (B. B. įmonės teisių perėmėjai) išieškota 2 222 133,70 Lt suma.

              Ieškovų nuomone, pagal CK 6.210 straipsnį atsakovas privalėjo UAB „VIPS kompanija“ (B. B. įmonės teisių perėmėjai) sumokėti 5 proc. metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti atsakovas buvo praleidęs terminą, t. y. 555 533,40 Lt palūkanų. Ieškovų paskaičiavimais, 5 proc. nuo 2 222 133,70 Lt sumos, kurią UAB „VIPS kompanija“ gavo priverstinai įvykdžius teismo sprendimą, sudaro 111 106,68 Lt; palūkanos iš atsakovo priteistinos už 5 metus (CK 1.125 str. 9 d.), kas sudaro 555 533,40 Lt. Šių palūkanų atsakovas nėra sumokėjęs. 2008 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „VIPS kompanija“ (pradinis kreditorius) perleido L. B. (naujajam kreditoriui) ½ dalį nurodytos pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės, t. y. teisės reikalauti iš atsakovo CK 6.210 straipsnyje nustatytų palūkanų. Kita 2008 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „VIPS kompanija“ (pradinis kreditorius) perleido J. J. K. (naujajam kreditoriui) ½ dalį nurodytos pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės, t. y. teisės reikalauti iš atsakovo CK 6.210 straipsnyje nustatytų palūkanų. Kadangi atsakovas palūkanų nesumokėjo, ieškovų nuomone, jie minėtų reikalavimų perleidimo sutarčių pagrindu įgijo teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jiems po ½ dalį nuo 555 533,40 Lt palūkanų, t. y. po 277 766,70 Lt. Be to, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovas nevykdė pareigos sumokėti priteistus pinigus, todėl atsakovas padarė tęstinį pažeidimą. Esant tęstiniam pažeidimui, t. y. kai jis įvyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl tęstinio pažeidimo teisinių padarinių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo. Toks sisteminis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.261 straipsnio ir 6.210 straipsnio 1 dalies normų aiškinimas, taikant ieškinio senatį, atitinka įstatyminio reglamentavimo tikslus bei uždavinius, palūkanų instituto paskirties ir kitus teisės principus.

              Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinius patenkino iš dalies, priteisė L. B. ir J. J. K. iš atsakovo po 111 106,68 Lt palūkanų, kitoje dalyje ieškinius atmetė. Nurodė, kad tarp šalių kilo ir byloje buvo sprendžiamas ginčas iš esmės tik dėl to, ar yra praleistas įstatymo nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Nustatė, kad ieškovai ieškinius nagrinėjamoje byloje pareiškė 2009 m. balandžio 8 d. ir 2009 m. balandžio 14 d., o 2004 m. balandžio mėn. atsakovas nebuvo sumokėjęs pradiniam kreditoriui skolos. Teismas sprendė, kad ieškovai turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo įstatymines palūkanas, nes laikotarpyje per paskutinius penkerius metus nuo ieškinių teisme pareiškimo dienos atsakovas nebuvo atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi, nepagrįstai ir neteisėtai naudojosi kreditoriaus lėšomis (CK 6.210 str.). Įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, kad atsakovas pažeidė pagrindinio kreditoriaus teisę susigrąžinti pinigus. Teismo vertinimu, atsakovas padarė tęstinį pradinio kreditoriaus turtinių teisių pažeidimą (CK 1.127 str. 5 d.). Teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo. Atsakovas pagrindinę prievolę įvykdė 2006 m. birželio 30 d. Teismas padarė išvadą, kad minėtą dieną baigėsi ieškovų turtinių teisių pažeidimas palūkanų reikalavimo dalyje, kadangi atsakovas įvykdė prievolę sumokėti 2 222 133,70 Lt sumą. Todėl konstatavo, kad ieškovų reikalavimai priteisti iš atsakovo palūkanas už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 30 d. atitinkamai iki 2009 m. balandžio 8 d. ir 2009 m. balandžio 14 d. faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad palūkanos atlieka kompensavimo funkciją. Skolininko pareiga mokėti įstatymines palūkanas, kai praleistas terminas įvykdyti prievolę, nustatyta CK 6.210 straipsnyje. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais konstatuota, kad atsakovas praleido įsiskolinimo grąžinimo terminą ir jais priteistas negrąžintas įsiskolinimas, todėl skolininkas privalo mokėti palūkanas, t. y. atlyginti minimalius ieškovų patirtus nuostolius. Teismas sprendė, kad ieškovai pagrįstai reikalauja priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo nesumokėtos laiku 2 222 133,70 Lt sumos už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio mėn. iki 2006 m. balandžio mėn., t. y. už 2 metus.

              Apeliaciniais skundais ieškovai prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kurioje ieškiniai atmesti, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinius patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas neteisingai pritaikė CK 6.210 straipsnio reikalavimus, nes palūkanas priteisė tik už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio mėn. iki 2006 m. balandžio mėn. Ieškovų nuomone, teismas turėjo priteisti palūkanas už penkerių metų laikotarpį. Ieškovai pažymi, kad net ir vadovaujantis teismo padaryta išvada, kad palūkanos skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo pradinio ieškovo ieškinio padavimo 2003 m. spalio 13 d. iki atsakovo prievolės įvykdymo 2006 m. birželio 30 d., atsakovas 32 mėnesiais praleido terminą atsiskaityti, todėl iš atsakovo kiekvienam ieškovui turėjo būti priteista po 147 776,38 Lt. Tačiau ieškovai akcentuoja, kad ieškiniai turėjo būti patenkinti visiškai.

              Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad CK 6.210, 6.261 straipsniuose ir 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos dvejopo pobūdžio palūkanos, t. y. minimalių kreditoriaus nuostolių palūkanos ir procesinės palūkanos, o tai skirtingos teisinės prigimties palūkanos. Pradėjus skaičiuoti procesines palūkanas, minimalių kreditoriaus nuostolių palūkanos neskaičiuojamos. B. B. įmonė buvo verslininkas, kuriam keliami papildomi rūpestingumo standartai, ir kuris 2003 m. spalio 13 d. padavęs ieškinį neprašė priteisti nei minimalių kreditoriaus nuostolių palūkanų, nei procesinių palūkanų. Šiuo atveju atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad pirminis kreditorius – B. B. įmonė atsisako savo teisės arba mano, kad teisė yra nepažeista. Todėl ieškovų (naujų kreditorių) teisės negali būti ginamos, nes ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008 m. spalio 13 d. (CK 1.131 str. 1 d.). Procesinių palūkanų paskirtis yra operatyvaus teismo spendimo įvykdymo užtikrinimas, o šioje byloje operatyvumas, kaip tikslas, yra netekęs prasmės ir teisinio pagrįstumo. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba atsisako savo teisės, arba mano, jog jo teisės nepažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

              Atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovų apeliacinius skundus tenkinti. Nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja savo nepagrįstus argumentus dėl ieškinio senaties taikymo.

              Atsiliepimais į ieškovų apeliacinius skundus atsakovas prašo ieškovų apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad piniginę prievolę, kuri esą yra pagrindas priteisti palūkanas, atsakovas pagal antstolio patvarkymą pradėjo vykdyti 2006 m. sausio 20 d., o baigė – 2006 m. birželio 20 d. Atsakovas įrodė, kad nuo 2006 m. birželio 20 d. iki apeliantų ieškinių priteisti palūkanas pareiškimo tęstinio pažeidimo nebuvo. Tuo tarpu 5 metų ieškinio senaties terminas apima ir laikotarpį, kai nebuvo pažeidimo ir jo sąlygotų teisinių padarinių, todėl už šį laikotarpį priteisti palūkanas nėra pagrindo.

              Ieškovų apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Nenustačius CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų.

              Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo.

              Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas Kauno rajono savivaldybė privalėjo kompensuoti vežėjo B. B. įmonės (šios įmonės teisių perėmėja yra UAB „VIPS kompanija“) nuostolius, susijusius su lengvatas turinčių keleivių vežimu. Kadangi atsakovas nevykdė pareigos kompensuoti vežėjo patirtus nuostolius, Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 14 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 15 d. nutartimi UAB „VIPS kompanija“ naudai iš atsakovo buvo priteista 2 222 133,70 Lt nuostolių (b. l. 20-31). Atsakovas ieškovui UAB „VIPS kompanija“ teismo priteistus nuostolius sumokėjo 2006 m. birželio 20 d. (b. l. 60-62).

              UAB „VIPS kompanija“ 2008 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis perleido ieškovams L. B. ir J. J. K. (po 50 proc.) teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanas (b. l. 37-41; bylos Nr. 2-6639-259/2009 l. 28-32).

              Ieškovų paskaičiavimais, atsakovas privalo sumokėti ieškovams 555 533,40 Lt palūkanų, t. y. 5 proc. metinių palūkanų (CK 6.210 str. 1 d.) nuo teismų priteistos 2 222 133,70 Lt nuostolių už penkerių metų laikotarpį (CK 1.125 str. 9 d.). Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, teigdamas, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2003 m. spalio 13 d., kai B. B. įmonė padavė teismui ieškinį dėl nuostolių priteisimo, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo pasibaigė 2008 m. spalio 13 d. (CK 1.125 str. 9 d., 131 str. 1 d.).

              Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino daliai reikalavimų dėl palūkanų išieškojimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų atlikimo ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Palūkanų skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes jos priteisiamos už tam tikrą praleistą laikotarpį. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė prievolės pradiniam kreditoriui (UAB „VIPS kompanija“) kompensuoti 2 222 133,70 Lt nuostolių. Todėl atsakovui kiekvieną dieną neįvykdžius pagrindinės prievolės, dėl palūkanų išieškojimo kiekvieną tą dieną ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo, nes kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankišku pažeidimu (CK 1.127 str. 5 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo pareikšti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai. Todėl už paskutiniuosius penkerius metus iki ieškinio dėl palūkanų išieškojimo pareiškimo palūkanos gali būti priteisiamos, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo terminio pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Tokios nuomonės panašiose bylose (dėl delspinigių priteisimo) laikosi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000, Teismų praktika Nr. 14).

              Nagrinėjamoje byloje ieškovai L. B. ir J. J. K. ieškinius dėl palūkanų priteisimo pareiškė 2009 m. balandžio 8 d. ir 2009 m. balandžio 14 d. (b. l. 5-7; bylos Nr. 2-6639-259/2009 l. 3-5), todėl jie turi teisę reikalauti priteisti įstatymines palūkanas atitinkamai nuo 2004 m. balandžio 8 d. ir 2004 m. balandžio 14 d., nes 2004 m. balandžio mėn. atsakovas pagrindinės prievolės dar nebuvo įvykdęs. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos atlieka kompensavimo funkciją, t. y. jos mokamos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Pagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo. Minėta, kad atsakovas prievolę kompensuoti vežėjo patirtus nuostolius įvykdė 2006 m. birželio 20 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus priteisti įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 20 d. iki ieškinių dėl palūkanų priteisimo pareiškimo dienos. Tačiau teismas ieškovams iš atsakovo nepagrįstai priteisė palūkanas tik už dvejus metus, t. y. nuo 2004 m. balandžio mėn. iki 2006 m. balandžio mėn. Kadangi atsakovas pagrindinę prievolę įvykdė 2006 m. birželio 20 d., ieškovei L. B. iš atsakovo turėjo būti priteistos palūkanos už 803 dienas, t. y. nuo 2004 m. balandžio 8 d. iki 2006 m. birželio 19 d., o ieškovui J. J. K. – už 797 dienas, t. y. nuo 2004 m. balandžio 14 d. iki 2006 m. birželio 19 d. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta 5 proc. metinių palūkanų norma, todėl už kiekvieną praleistą įvykdyti pagrindinę prievolę dieną atsakovas privalėjo sumokėti 304,43 Lt palūkanų (5 proc. metinių palūkanų / 365 dienų x 2 222 133,70 Lt). Todėl atsakovas ieškovei L. B. privalo sumokėti 122 228,65 Lt palūkanų (803 dienos x 304,43 Lt = 244 457,29 x 50 proc.), o ieškovui J. J. K. – 121 315,36 Lt (797 dienos x 304,43 Lt = 242 630,71 x 50 proc.).

              Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad penkerių metų ieškinio senaties terminas dėl palūkanų išieškojimo turi būti skaičiuojamas nuo pradinio kreditoriaus ieškinio dėl pagrindinės skolos priteisimo pareiškimo teismui dienos, t. y. nuo 2003 m. spalio 13 d. Minėta, kad palūkanų nemokėjimas yra tęstinis pažeidimas, todėl kiekvieną pradelstą dieną ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo. Ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo pradžia skaičiuojama imant penkerius metus atgal nuo ieškinio dėl palūkanų priteisimo pareiškimo teismui dienos, jei dar nebaigta vykdyti pagrindinė prievolė.

              Atsakovas nepagrįstai teigia, kad palūkanos negali būti priteisiamos, nes pradinis kreditorius, 2003 m. spalio 13 d. pateikdamas teismui ieškinį dėl pagrindinės skolos priteisimo, neprašė priteisti palūkanų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę, o ne pareigą, kartu su reikalavimu priteisti pagrindinę skolą reikšti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nes tai yra du savarankiški reikalavimai, kurie gali būti reiškiami nebūtinai vienu metu.

              Teisėjų kolegija išdėstytų argumentų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovams iš atsakovo priteisė palūkanas tik už dvejus metus, todėl ieškovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir ieškovei L. B. priteistos palūkanos didinamos iki 122 228,65 Lt, o ieškovui J. J. K. – iki 121 315,36 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškinio senaties taikymo, todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

              Ieškovų reikalavimai priteisti likusią palūkanų dalį iki atitinkamai 2004 m. balandžio 8 d. ir 2004 m. balandžio 14 d. pagrįstai atmesti, kadangi jie pareikšti pasibaigus ieškinio senaties terminui (CK 1.131 str. 1 d.).

              Iš dalies patenkinus ieškovų apeliacinius skundus, atitinkamai tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė L. B. už ieškinį sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies (6 055 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi ieškovės L. B. ieškinys patenkintas 44 proc., iš ieškovės valstybei priteistinas 3 171 Lt nesumokėtas žyminis mokestis ir 4,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas J. J. K. už ieškinį sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies (6 055 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi ieškovo J. J. K. ieškinys patenkintas 43,68 proc., iš ieškovo valstybei priteistinas 3 192 Lt nesumokėtas žyminis mokestis ir 4,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

              Ieškovė L. B. už apeliacinį skundą sumokėjo 250 Lt žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies (4 083 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Iš dalies patenkinus ieškovės L. B. apeliacinį skundą (6,67 proc.), iš ieškovės valstybei priteistinas 3 794 Lt nesumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas J. J. K. už apeliacinį skundą sumokėjo 250 Lt žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies (4 083 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Iš dalies patenkinus ieškovo J. J. K. apeliacinį skundą (6,13 proc.), iš ieškovo valstybei priteistinas 3 817 Lt nesumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės priteistas palūkanas padidinti iki 122 228,65 Lt (vienas šimtas dvidešimt du tūkstančiai du šimtai dvidešimt aštuoni litai, 65 ct). Iš ieškovės L. B. valstybei priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 3 171 Lt ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumažinti iki 4,93 Lt.

Ieškovui J. J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės priteistas palūkanas padidinti iki 121 315,36 Lt (vienas šimtas dvidešimt vienas tūkstantis trys šimtai penkiolika litų, 36 ct). Iš ieškovo J. J. K. valstybei priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 3 192 Lt ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumažinti iki 4,93 Lt.

Likusioje dalyje Kauno apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. B. valstybei 3 794 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo J. J. K. valstybei 3 817 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.