KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

             Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei, dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovei advokatei  Eglei Gurskytei, tretiesiems asmenims A. S., A. S., B. S.,  gestų kalbos vertėjoms  V. L.,  Z. P., ieškovės S. S. ir trečiųjų asmenų  atstovei Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos pirmininkei J. P., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Rugeniūtei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui L. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  S. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui  Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys A. S., A. S., B. S., L. K. dėl teisės privatizuoti nuomojamą   butą  lengvatinėmis sąlygomis

Nustatė :

  Ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų pirkimo- pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės  turėtas bylinėjimosi išlaidas.

  Ieškovė, jos atstovė advokatė  nurodė, kad gyvenamosios patalpos - butas, esantis (duomenys neskelbtini),  nuosavybės teise priklausantis Kauno miesto savivaldybei, pagal orderį Nr (duomenys neskelbtini), nuomos pagrindais buvo  suteiktas ieškovei ir jos šeimos nariams neterminuotai. Ieškovė nuo 1993 m su savo šeimos nariais  gyvena šiame bute, moka mokesčius, prižiūri, remontuoja butą, juo naudojasi. Ieškovė ir jos šeimos narių, gyvenamoji vieta deklaruota  šiame bute, ieškovė ir jos šeimos nariai, bute gyvena nuolatinai iki šiol. Ieškovė nuo vaikystės yra kurčnebylė, yra neįgali, šią negalią turi ir visi jos šeimos nariai, t.y. sutuoktinis  A. S., sūnus A. S..  Nors ieškovei nustatytas  vidutinių specialiųjų poreikių lygis, tačiau dėl įgimtos negalios ieškovei yra sunku tinkamai orientuotis socialiniame gyvenime, stinga socialinių įgūdžių, sunkiai supranta lietuvių kalbą. Ieškovės sutuoktinis ir sūnus  yra kurčnebyliai, jie visi tarpusavyje bendrauja gestų kalba,  su aplinkiniais  žmonėmis kontaktų nepalaiko.

  Ieškovė neturi girdinčių artimų draugų, nebendrauja su kaimynais. Dėl  negalios  ieškovė ir jos šeima gyvena socialinėje atskirtyje, dėl to  turto privatizavimo laikotarpiu neprivatizavo buto. Klausos negalia apribojo ieškovės ir jos šeimos narių  informacijos suvokimą bei jos prieinamumą. Ieškovė prastai moka skaityti, neturėjo galimybės suvokti ir išsiaiškinti privatizavimo procedūrą. Ieškovė mano, kad apie privatizavimą  turėjo būti  informuota. Ieškovė nežinojo nei privatizavimo terminų, nei jo eigos. Apie tai, kad kaimynai  privatizavo  butus sužinojo tik 2008 metais, kuomet ieškovė nedelsiant su prašymu kreipėsi j Kauno miesto savivaldybės turto privatizavimo skyrių. Buto privatizuoti nebuvo leista. 2013-05-13 su prašymu kreipėsi į Seimo narę V. V. M., kuri persiuntė ieškovės prašymą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tačiau ieškovei privatizuoti butą neleido, buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl teisės pripažinimo privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal privatizavimo įstatymą. 2014-11-18 ieškovė pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrių, buvo atsisakyta leisti privatizuoti  butą.   Ieškovei yra visos būtinos sąlygos gyvenamąją patalpą privatizuoti.

Kadangi ieškovė nuo 1993 metų  gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bute, jame yra deklaravusi  gyvenamąją vietą, tai  pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 dalį yra tinkamas subjektas, galintis privatizuoti butą. Butas nebuvo įrašytas į Buto privatizavimo įstatyme nurodytą neprivatizuojamų objektų sąrašą, butas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų objektų požymius, todėl yra tinkamas privatizavimo objektas. Taip pat yra būtina sąlyga nustatyta Butų privatizavimo įstatyme, kadangi ieškovė  pareiškė norą privatizuoti gyvenamąją patalpą.

  Prašo atmesti atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo.  Ieškovė suprato, kad jai neleista privatizuoti butą tik tai 2008 metais. Ieškovė nesuprato kas tai yra nuoma, manė, kad tai yra jos butas,  ji yra baigusi tik tai 8 klases, daug žodžių dėl savo negalios nesupranta.

  Trečiasis asmuo A. S. palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti.

Trečiasis asmuo A. S. paaiškino, kad sutinka, kad butas būtų privatizuotas ieškovės vardu, kad šeimoje  buvo susitarta, kad butą privatizuos ieškovės vardu.

  Trečiasis asmuo A. S. palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti.

  Trečiasis asmuo A. S. nurodė, kad nuo 1993 metų kartu su tėvais gyvena bute (duomenys neskelbtini). Jo  šeimoje sutarta, kad butą privatizuos mamos S. S. vardu.

  Trečiasis asmuo B. S. palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti.

  Trečiasis asmuo B. S. nurodė, kad jai nežinoma apie buto privatizavimą, kadangi ji šiai šeimai priklauso apie vienerius metus.

  Trečiasis asmuo L. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta, prašymų iki teismo posėdžio pradžios, nepateikta.  

  Ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovė Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos pirmininkė J. P. prašo ieškinį tenkinti.

  Ieškovės  ir trečiųjų asmenų atstovė Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos pirmininkė J. P. paaiškino, kad informuoja neįgalius kurčiuosius susirinkimuose, tačiau jeigu susirinkimuose jie nedalyvauja, tai informacijos negauna, tuomet turi gauti informaciją iš aplinkinių. Ieškovė kreipėsi į juos 2008 metais, kai ieškovei buvo atsisakyta leisti privatizuoti butą. Kurčiųjų draugija kreipėsi į antrinę teisinę pagalbą, nes tuo metu teisininko neturėjo. Kadangi ieškovė turėjo butui orderį, ieškovė manė, kad tai yra jos butas.  Ieškovė sužinojo, kad butas ne jos 2008 metais, kai ji pradėjo domėtis, kodėl kaimynai moka mažesnius mokesčius  už butus. Ieškovė nesiorientuoja aplinkoje. Kurčiųjų draugija aiškinasi ką suprato kurtieji, ką nesuprato, tačiau praeina laiko tarpas. Ieškovės šeima yra kurčnebylių šeima, todėl tai, kad praėjo toks laiko tarpas po Butų privatizavimo įstatymo galiojimo yra ne jų kaltė. Kurtieji turi informacijos stokos problemą.  Labai sunku kurtiesiems suprasti situaciją ir laiku gauti informaciją. Ieškovė negavo savalaikiai informacijos dėl buto privatizavimo. Kadangi ieškovės šeima yra kurčnebylių šeima, visi šeimos narai yra kurti, į tai turi būti atsižvelgiama. Prašo leisti ieškovei privatizuoti nuomojamą  butą.  

  Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti.

  Atsakovo atstovė nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė S. S. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė pareiškimą dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Priešingai, pati ieškove ieškinyje nurodo, kad nepateikė dokumentų dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, o tik galvojo.  Mano, kad ieškovė turėjo laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Ieškovė turėjo būti suinteresuota tapti ginčo gyvenamųjų patalpų savininke, t. y. įsigyti ginčo patalpas lengvatinėmis sąlygomis.

   Mano, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė ir jos šeimos nariai ėmėsi nors kokių priemonių, kad ginčo gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta. Ieškovė  nepradėjo ginčo gyvenamųjų patalpų procedūros teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais,  ir praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovė nesikreipė dėl buto privatizavimo su pareiškimu į butų privatizavimo institucijas. Nėra pradėta privatizavimo procedūra, todėl nėra galimybės leisti privatizuoti ieškovei buto pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Objektas tinkamas, subjektas tinkamas, tačiau nėra išreikšta ieškovės valia ir nepradėta privatizavimo procedūra, galiojant Būtų privatizavimo įstatymui. Be to, nėra notaro  patvirtinto susitarimo tarp ieškovės ir jos šeimos narių, kurio vardu privatizuoti butą

   Paskutinis terminas iki kurio galima buvo kreiptis su pareiškimu dėl buto privatizavimo buvo 1998-07-01. Prašo taikyti ieškinio senatį,  ieškinį atmesti dviem pagrindais, praleidus ieškinio senaties terminą, ir kaip nepradėjus privatizavimo procedūros galiojant Butų privatizavimo įstatymui.

              Ieškinys atmestinas. Prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo, atmestinas.

  Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės pripažinimo privatizuoti jos nuomojamą Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį  butą lengvatinėmis sąlygomis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamųjų patalpų, t.y. 3-jų kambarių  buto 59,08 kv.m. ploto, kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinė  nuomininkė, kuris ieškovei suteiktas neterminuotai Kauno miesto valdybos  orderiu Nr 979, išduotu 1993-10-13, kuriame įrašyti jos šeimos nariai, t.y. sutuoktinis A. S., sūnus A. S., dukra L. S./, b.l. 12-13 20,21,,34/. 1999-01-12 su ieškove sudaryta pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, remiantis kuria ieškovei skaičiuojami mokesčiai už buto eksploatavimą, priežiūrą/ b.l. 14,15 /.

  1999-01-12 su ieškove S. S. kaip nuomininke sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio  butų fondo  namuose nuomos tipinė sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) neterminuotos nuomos, nurodyta, kad butas  nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, yra ieškovės parašas. / b.l. 71-72/. Tokiu būdu, ieškovė yra  buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinė nuomininkė nuo 1993-10-13.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, šias aplinkybes patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas. Nėra duomenų, kad šis butas būtų įrašytas į neprivatizuojamų  objektų sąrašą/ Butų privatizavimo įstatymo 3str./ b.l,. 34,35/.

  Tas aplinkybes, kad ieškovė ir jos šeimos nariai, t.y. sutuoktinis A. S.,  sūnus A. S. nuo 1994-01-18  deklaravo savo gyvenamąsias vietas šiame bute patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos pažyma/b.l., 16-21/. Tokiu būdu, ieškovės  šeimos nariai, nuolatinai gyvena, nuomojamame   bute nuo 1994-01-18. 

  Ieškovė S. S., jos šeimos nariai, tretieji asmenys A. S., A. S. yra neįgalūs, turintys 35 procentus darbingumo, kurie yra kurčnebyliai, bendraujantys gestų kalba, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis–vidutinis lygis, ieškovė kalbą supranta tik tai iš lūpų, šias aplinkybes patvirtina neįgalumo pažymėjimai, darbingumo lygio pažymos, Kauno II klinikinės ligoninės  1995-04-27 pažymėjimas, pažymos dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmeniui, kuriam darbingumo lygis nustatytas iki  senatvės pensijos amžiaus /b.l, .22-30/.

  Ieškovė gauna iš VSDFV Kauno skyriaus  išmokas, kurios susidaro iš našlių arba našlaičių pensijos, invalidumo / netekto darbingumo/ pensijos, šias aplinkybes patvirtina VSDFV Kauno skyriaus  pažymos apie  priskaičiuotas  ir išmokėtas išmokas/ b.l. 42-45/.

   Teismo posėdžio metu ieškovė ir tretieji asmenys paaiškino, kad ieškovės dukra L. K. gyvena ne šeimoje. Tokiu būdu, ieškovė ir jos šeimos nariai, t.y. sutuoktinis A. S., sūnus A. S. yra neįgalūs – kurčnebyliai, o dukra L. K. gyvena ne šeimoje.

  Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.

  Ieškovė 2008-03-07 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento  turto skyrių dėl nuomojamo buto privatizavimo,  2008-03-17 gavo atsakymą raštu Nr 60-6-193, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą/ b.l. 36-37/.

  Ieškovė kartu su I. D. 2013-05-13 kreipėsi su prašymu dėl nuomojamo buto privatizavimo į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministeriją, kuri 2013-06-25 raštu Nr/32.5-31/SD  4506 išaiškino  teisę kreiptis į teismą dėl buto privatizavimo/ b.l. 39-40/.

    Ieškovė 2014-11-18 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrių   dėl nuomojamo buto privatizavimo, kuris 2014-12-04 atsakymu Nr 66-6-538 informavo ieškovę apie tai, kad netenkintinas ieškovės prašymas dėl buto privatizavimo/ b.l. 38/.

  VĮ Registrų Centro Kauno filialo išrašas patvirtina tas aplinkybes, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso sodo pastatas su žemės sklypu  (duomenys neskelbtini) o A. S. ir A. S. jokių nekilnojamųjų  daiktų Lietuos Respublikoje neturi./ b.l. 32,33,90/. Tokiu būdu, ieškovė ir jos  šeimos nariai kitos tinkamos gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje neturi.

    Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutinka ieškovei parduoti jos nuomojamą  butą lengvatinėmis sąlygomis  motyvuojant tuo, kad galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui nei ieškovė, nei jos šeimos nariai nepateikė privatizavimo institucijai, tame tarpe ir Kauno miesto savivaldybei prašymo dėl buto privatizavimo bei notariškai patvirtinto susitarimo kieno vardu privatizuos butą, todėl nebuvo pradėta buto privatizavimo procedūra, o šiam įstatymui nustojus galioti 1998-07-01, pradėti privatizavimo procedūros nėra įstatyminio pagrindo.

    Ieškovė ir jos šeimos nariai nesutinka su tokiu atsakovo argumentu nurodo, kad yra neįgalūs iš vaikystės kurčnebyliai, informacijos iš Kauno miesto savivaldybės dėl buto privatizavimo, galiojant Buto privatizavimo įstatymui, negavo, su kaimynais nebendrauja, spaudos neskaito dėl savo neįgalumo.

  Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal  LR Butų privatizavimo įstatymo 2str, 3str,4str ieškovės ir jos šeimos nariais nuomojamas butas (duomenys neskelbtini) buvo ir yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizuota, ieškovė ir jos šeimos nariai yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas nuomojamame bute ir pagal Buto privatizavimo įstatymo 4str  buvo ir yra asmenys, kuriems Buto privatizavimo įstatymu suteikta teisė privatizuoti jų nuomojamą butą.

    Pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 5str. būtina sąlyga yra pateikti raštišką pareiškimą dėl buto privatizavimo  savivaldybei ar kitai privatizavimo institucijai su notariškai patvirtintu susitarimu tarp šeimos narių kurio vardu privatizuotinas nuomojamas butas.

    Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad konkrečioje nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą, ar turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  nutartys,  civilinė byla  Nr. 3K-3-394/2002; civilinė byla Nr. 3K-3-548/2009; civilinė byla 3k-3-240/2012,  Nr 3k-3-242/2013 ir kt/.

    Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės, jos atstovų paaiškinimų, trečiųjų asmenų paaiškinimų, ieškovės ir trečiųjų asmenų prašymo dėl buto privatizavimo, galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui dėl buto, esančio Baltų pr.167-7, Kaune pateikta nebuvo, nebuvo  atlikti ir kiti konkliudentiniai veiksmai, iš kurių galima būtų suprasti, kad yra išreikšta šio buto nuomininkų valia privatizuoti butą, galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Nėra sudaryto ir notariškai patvirtinto ieškovės ir jos šeimos narių, susitarimo kieno vadu bus privatizuojamas butas. Ieškovė ir jos šeimos nariai nurodė teismo posėdžio metu, kad jie žodžių susitarė, kad privatizuos butą ieškovės vardu.

    Tokiu būdu, tarp ieškovės ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės nesusiklostė civiliniai teisiniai   santykiai dėl buto privatizavimo, galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui.

   Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24str 1d. 2p.savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme turi  būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją,  kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą.

    Pagal galiojusio iki  2015-01-01 Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12str 1d. 2p savivaldybės / valstybės/ gyvenamosios patalpos gali būti privatizuotos t.y. parduodamos nuomininkui laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė nei kaina, kuri LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-1 ir patikslinta  atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą.

   Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-04-24 nutartyje, civilinėje byloje Nr 3k-3-242/2013 konstatavo, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu.   

   Tokiu būdu, LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti  įstatymo galiojusio iki 2015-01-01 12str. 1d. 2p. ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 24str..1d.2p įsigaliojusio nuo 2015-01-01 pagrindu galima užbaigti  pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras nustatytomis sąlygomis ir LR Butų privatizavimo įstatymui nustojus galioti.

   Ieškovė nurodo, kad nebuvo padavusi pareiškimo dėl buto privatizavimo, privatizavimo institucijai galiojant Butų privatizavimo įstatymui dėl jos ir jos šeimos narių  neįgalumo - kurčnebylystės. Tačiau  šis argumentas negali būti  pagrindu, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui pradėti buto privatizavimo procedūrą ir suteikti ieškovei ir jos šeimos nariams teisę  pirkti butą lengvatinėmis sąlygomis, nes   Butų privatizavimo įstatymas nustojo galioti 1998-07-01,  kiti teisės aktai nenumato tokios lengvatos neįgaliesiems kurčnebyliams.

    Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr 3k-3-242/2013 konstatavo, kad privatizavimo teisei įgyti būtina kreiptis raštu į institucijas dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, be to, reikalinga pateikti atitinkamoms savivaldybės institucijoms nuomininko ir šeimos narių susitarimą, kas taps nuomojamo buto savininku. Savivaldybės institucijai pareiga pradėti privatizavimo procedūras atsiranda tik asmeniui pateikus prašymą ir įstatyme nustatytus duomenis dėl buto privatizavimo. Taip pat konstatuota, kad teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis, t. y. byloje nesant duomenų apie vieno juridinio fakto buvimą, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieškovas atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti.

    Tokiu būdu, galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovė neįgyvendino savo teisės privatizuoti nuomojamą butą, nebuvo pradėta privatizavimo procedūra, nes ieškovė  nesikreipė nei į Kauno miesto savivaldybę, nei į Seimo sudarytą butų privatizavimo komisiją. Tačiau tokios praktikos laikosi Aukščiausiasis Teismas, nuo kurios teismai negali nukrypti, todėl ieškovė teisės privatizuoti butą neįgijo.

    Atsakovas kaip nuomojamo buto savininkas jokių kliūčių  naudotis nuomojamu butu ieškovei ir       jos šeimos nariams nedaro,  o suteikia visas garantijas ieškovei kaip buto nuomininkei ir jos šeimos nariams.

   Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovei neatlikus būtinų veiksmų sutinkamai su galiojusio LR Butų privatizavimo įstatymo reikalavimais,  neįvykdžius šių reikalavimų, nesant visų  būtinų privatizavimo sąlygų buto privatizavimui, ieškinys jame nurodytais pagrindais negali būti tenkintinas, nes tai prieštarautų imperatyvių teisės normų privalomiesiems reikalavimams ir susiformavusiai kasacinio teismo praktikai. 

Dėl ieškinio senaties termino.

  Atsakovas prašo taikyti  10 metų ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams, nes jo nuomone ieškovė praleido šį terminą.

    Atsakovas nurodo, kad ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovė pareiškė 2015-01-07, o L R Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01. Ieškovo nuomone atsakovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, kuris prasidėjo 1998-07-01.  

    Ieškovė nurodo, kad nepraleido 10 metų ieškinio senaties termino, kadangi apie savo pažeistas teises, kad jai neleistina privatizuoti jos nuomojamo  buto sužinojo gavusi atsakymą 2008-03-17 iš Kauno miesto savivaldybės administracijos  turto valdymo  departamento turto skyriaus/ b.l. 36,37/. Ieškovė nurodo, kad  kurčnebylystė apribojo jos ir jos šeimos narių informacijos suvokimą bei jos priėmimą. Apie tai, kad kaimynai yra privatizavę butus sužinojo tik tai 2008 metais, tuomet iš karto kreipėsi į  Kauno miesto savivaldybę, bet buto privatizuoti neleido. Ieškovė bei jos šeimos nariai nežinojo buto privatizavimo terminų.

  Be to,  ieškovė prašo, jeigu teismas nustatytų, kad ji praleido ieškinio senaties terminą, tai jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes ji negalėjo įgyvendinti savo pažeistų teisių iki 2008 metų dėl savo ir jos šeimos narių negalios- kurčnebylystės.

  Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali privestinai įgyvendinti savo pažeistas teises, t.y.  pagal LR CK  84str.1d /1964m red/ - 3 metų, pagal LR CK 1.125str.1d-10 metų. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jos teisės yra pažeistos/ LR CK 86str.  /1964m. red/, LR CK 1.127 str. 1 d/..

  Pateikti į bylą įrodymai apie ieškovės ir jos šeimos narių neįgalumą, tame tarpe ir atsakovo atsiliepime nurodomas  Kauno  II klinikinės  ligoninės 1995-04-27 pažymėjimas, Lietuvos  kurčiųjų  draugijos  Kauno teritorinės  valdybos pirmininkės  J. P. paaiškinimai teismo posėdžio metu, patvirtina tas aplinkybes, kad ieškovė ir jos šeimos nariai tretieji asmenys dėl jų neįgalumo, turėtų socialinių įgūdžių, dėl uždaro gyvenimo būdo, kurį įtakojo jų kurčnebylystė, neturėjo realių galimybių gauti informacijos apie nuomojamų butų privatizavimo procesą, išskyrus kaip kurčiųjų susirinkime, kuriame prasidėjus butų privatizavimui buvo paaiškinta butų privatizavimo procedūra, kuriame jie nedalyvavo. Be to, iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad ieškovė dėl savo neįgalumo painiojo buto nuomą su buto privatizavimu, manė , kad tai jos butas.       

Tokiu būdu, negalima sutikti su atsakovo argumentu, kad  ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl buto privatizavimo reikšti teismui, kadangi apie tai, kad ieškovei neleidžiama privatizuoti butą sužinojo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos  turto valdymo departamento turto skyriaus  rašto 2008-03-17 Nr 60-6-193. Tai reiškia, kad ieškinio  senatis turi būti  skaičiuojama nuo 2008-03-18, kurios trukmė pagal galiojantį LR CK 1.125str.1d yra 10 metų.  

  Todėl atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo atmestinas, kadangi nėra praleistas.

    Įvertinant visas  išnagrinėtas bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų, trečiųjų asmenų,  Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos pirmininkės  paaiškinimus, ieškinys atmestinas, atsakovo prašymas  dėl ieškinio senaties termino taikymo, atmestinas/ LR CPK 178str, LR CK 83str/1964m red/, 84str./1964m.red/, 86str.1964m.red/, LR CK 1.124str., 1.125str.1d, 1.126str., 1.127str1d., LR CK 1.136str., 1.138str 1p. LR Butų privatizavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymas, Lietuvos Respublikos  paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymas,  Teismų Praktika Nr 18, civilinė byla Nr 3K-3-394/2002 /.

  Dėl bylinėjimosi išlaidų.

  Atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus, ieškovės išlaidos už advokatės teisinę pagalbą, nepriteistinos/ LR CPK 93str. 98str/.

  Atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje civilinėje byloje / LR CPK  88str.3p, 91str., 92str., 93str. 96str/.               

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 3str, 42str, 177str,178str., 185str, 259str, 263str, 264str, 265str -268str, 270str, 279str.

   Nusprendžia:

   Ieškovės  S. S. ieškinį atmesti.

   Atsakovo Kauno miesto savivaldybės prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo, atmesti.

   Priteisti iš ieškovės S. S., a.k.  (duomenys neskelbtini) valstybei 12,41 EUR išlaidų,  susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant  išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k.  188659752 surenkamąją sąskaitą  Nr LT  24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, į. k. 5660.

   Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                  Olga Šinkarenko