Civilinė byla Nr. e2A-212-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00321-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės RNDV Statyba apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės RNDV Statyba ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ dėl viešojo pirkimo nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) RNDV Statyba (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Kretingos komunalininkas“ (toliau – ir perkančioji organizacija) 2024 m. spalio 21 d. sprendimą nutraukti supaprastintą pirkimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas) ir įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti Pirkimo procedūras.

2.       Perkančioji organizacija 2024 m. spalio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą nutraukti Pirkimą (toliau – Sprendimas dėl nutraukimo). Ieškovė 2024 m. spalio 28 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl Pirkimo nutraukimo (toliau – Pretenzija), tačiau Perkančioji organizacija 2024 m. lapkričio 6 d. raštu (toliau – Sprendimas dėl Pretenzijos) atsisakė ją patenkinti.

3.       Ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija neteisėtai nutraukė jau antrą pirkimą, kuriame ji galėjo būti pripažinta laimėtoja. Perkančioji organizacija visais įmanomais būdais siekia nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su ieškove, proteguoja kitą tiekėją – UAB „Gargždų rangos darbai“. Analogiškų pirkimų sąlygas aiškina skirtingai (pvz., (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), o tai įrodo akivaizdų piktnaudžiavimą, ieškovės diskriminavimą bei pažeidžia lygiateisiškumo principą. Perkančiosios organizacijos bandymai pasiteisinti yra nepagrįsti, ji vengia sudaryti sutartis su ieškove bei nutraukia tik tuos pirkimus, kuriuose dalyvauja ieškovė.

4.       Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nutraukti Pirkimą, nes Pirkimo sąlygos tiekėjams buvo visiškai aiškios. Tiekėjai, būdami profesionalūs Pirkimo dalyviai, suprato, kad Pirkimo sąlygos aiškinamos sistemiškai taikant Pirkimo Bendrąsias ir Specialiąsias sąlygas ir kitus teisės aktus bei jiems nekilo abejonių, kad Pirkimo sąlygos gali būti interpretuojamos kitaip nei iš tikrųjų numatyta. Perkančioji organizacija, grįsdama Pirkimo sąlygų dviprasmiškumą ir klaidingumą, remiasi išimtinai lingvistiniu metodu, t. y. nesivadovaudama nei Pirkimo Bendrosiomis sąlygomis, nei kitais teisės aktais, o išimtinai lingvistinėmis Pirkimo sąlygų formuluotėmis, jas aiškina siaurai bei pritempia prie tariamo jų klaidingumo.

5.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis numatė reikalavimą tiekėjui per paskutiniuosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių būti atlikusiu ypatingo naujo statinio statybos / kapitalinio remonto / modernizavimo darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM ir darbų atlikimas bei galutiniai rezultatai buvo tinkami. Nepaisant perkančiosios organizacijos iškeltos abejonės, Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis, atsižvelgiant į kitas Pirkimo sąlygas, teisės aktus ir Viešųjų pirkimų tarnybos metodinius nurodymus, yra visiškai aiškus. Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis atitinka Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija) (toliau – Metodika), 16 punktą, kuris numato, kad jeigu pirkimo objektas yra nedalomas (pagal Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2.2 papunktį Pirkimo objektas į dalis neskaidomas), gali būti reikalaujama užbaigto galutinio rezultato patirties. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto. Atsižvelgiant į tai, Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio reikalavimus atitinka tas tiekėjas, kuris nurodytos vertės (ne mažesnės kaip 500 000 Eur) ir pobūdžio darbus (naujo statinio statybos / kapitalinio remonto / modernizavimo darbai) dėl to paties objekto atliko pagal vieną ar daugiau sutarčių. Nėra abejonių, kad perkančioji organizacija nereikalauja vienos sutarties, kurios vertė yra 500 000 Eur be PVM, bet reikalauja, kad atliktų darbų vertė dėl to paties objekto būtų 500 000 Eur be PVM. Nei vienam teikėjui nekilo abejonių, kad reikalaujamos vertės darbai tariamai turi būti atlikti tik pagal vieną sutartį, nes pirmoje sąlygos dalyje aiškiai nurodyta „pagal vieną ar kelias sutartis“ ir tai visiškai atitinka Metodikoje nurodytus reikalavimus. Tai patvirtina faktą, kad perkančiosios organizacijos iškelta abejonė dėl šios Pirkimo sąlygos yra dirbtinė, hipotetinė ir subjektyviai iškelta tik siekiant nutraukti Pirkimą. Perkančioji organizacija teigia, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis yra dviprasmiškas, t. y. galimai klaidingas, todėl Pirkimas nutrauktinas remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 23 straipsnio 3 dalimi. Vis dėl to, šiuo atveju Pirkimas galėtų būti nutrauktas VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi ir tik įrodžius, kad jis nebetikslingas ar būtų įsigytas poreikių neatitinkantis Pirkimo objektas. Perkančioji organizacija šių aplinkybių Sprendime dėl nutraukimo ir Sprendime dėl pretenzijos neįrodinėjo.

6.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktis reikalauja, kad tiekėjas atliekamiems statybos darbams taikytų aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba EMAS ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautinių standartizacijos organizacijų priimtais standartais, ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais. Perkančioji organizacija nurodė, kad dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje padarytos techninės klaidos susidarė situacija, kuri apribojo tiekėjų galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais pagal VPĮ 49 straipsnį ir Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 dalį, nes numatyta, jog reikalavimus turi atitikti tiekėjas ar teikėjų grupė, bet neįvardinta dėl subtiekėjų pasitelkimo (nors kitos Pirkimo sąlygos tai leidžia), todėl atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Ieškovė pažymėjo, kad Pirkimo Specialiosios sąlygos yra taikomos kartu su Pirkimo Bendrosiomis sąlygomis (Pirkimo Bendrųjų sąlygų 2.3.3 papunktis, nustatantis Pirkimo sąlygų sudėtį). Šiuo atveju Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje tiesiogiai nenurodant papildomų reikalavimų ūkio subjektams, kurių pajėgumais ketina remtis tiekėjas, siekdamas atitikti Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 papunkčio reikalavimą, tiesiogiai turi būti taikomas Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 skyrius, pagal kurį tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Kitaip tariant, Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje nėra jokio draudimo tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nėra jokios techninės klaidos, kuri apriboja tiekėjų galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, siekiant pagrįsti atitikimą Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 papunkčio reikalavimui.

7.       Ieškovė pažymėjo, kad net jei laikyti, kad, Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunkčio sąlygoje tiesiogiai nenurodžius reikalavimų kitų ūkio subjektų pajėgumams, tai yra techninė klaida, perkančioji organizacija netinkamai taiko VPĮ 29 straipsnyje nustatytus pirkimo nutraukimo pagrindus. Pagal VPĮ 29 straipsnį yra nustatyti du pirkimo nutraukimo pagrindai: 3 dalyje nustatytas imperatyvus nutraukimo pagrindas, o 4 dalyje dispozityvus. Šiuo atveju perkančioji organizacija Sprendime dėl nutraukimo nurodo, kad dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunkčio buvo padaryta techninė klaida. Atitinkamai tokiu atveju yra perkančiosios organizacijos pasirinkimas nutraukti ar nenutraukti pirkimo procedūras, nes taikytinas dispozityvus pagrindas, numatytas VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje. Be to, Pirkimo nutraukimas galimas tik perkančiajai organizacijai pateikus išsamius ir aiškius motyvus, kad klaida yra esminė ir jog dėl tokios esminės klaidos Pirkimas tampa nebetikslingas, ar jį įvykdžius, būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis Pirkimo objektas. Perkančiosios organizacijos Sprendime dėl nutraukimo nėra jokių motyvų dėl nurodytų sąlygų egzistavimo. Kadangi tariama techninė klaida nesudaro kliūčių tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nes šiuo atveju tiesiogiai taikomas Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 skyrius, be kita ko, perkančioji organizacija niekaip neargumentavo, nemotyvavo ir išsamiai nepaaiškino, kaip Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktis apriboja tiekėjų galimybes remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo nutraukti Pirkimą remiantis VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi.

8.       Perkančioji organizacija nenurodė realių prielaidų, kad Pirkime galėjo dalyvauti daugiau tiekėjų arba tiekėjai būtų pateikę kitokius pasiūlymus, atitinkamai perkančioji organizacija neįrodė Pirkimo nutraukimo sąlygų. Įstatymas perkančiąsias organizacijas įpareigoja surašyti pirkimo dokumentus tiksliai, aiškiai, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). VPĮ 29 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste svarbu, kad Pirkimo procedūros nutraukimas turėtų būti paremtas ne bet kokiu viešojo pirkimo sąlygų neaiškumu (netikslumu), todėl viešojo pirkimo procedūros nutraukimas laikytinas teisėtu tik tada, jei pirkimo dokumentų neaiškumas (netikslumas) būtų esminis. Priešingu atveju perkančiajai organizacijai būtų suteikiama teisė kiekvieną kartą nutraukti viešojo pirkimo procedūras dėl noro keisti iki tol buvusias pirkimo sąlygas, o tai reikštų kitų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Šiuo atveju nėra techninės klaidos, o juo labiau – nėra esminės klaidos ir (ar) viešųjų pirkimų principų pažeidimo, bei kitų privalomų Pirkimo nutraukimo sąlygų. Perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 8 525,46 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas

11.       Teismas įvertino aplinkybes, susijusias su nurodytais kvalifikacijos reikalavimais, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, esamą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką ir nusprendė, kad atsakovei pagal VPĮ 29 straipsnį atsirado pareiga nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras, esant VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytiems pagrindams. Ieškovė nenuginčijo atsakovės nurodytų VPĮ numatytų Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindų, numatytų VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

12.       Teismas nurodė, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktyje esant nurodytoms tokioms sąvokoms, kaip „sutartys / sutartis“, atsiranda šių sąlygų interpretavimo galimybė ir kyla pagrįstas klausimas, kokioms sąlygoms esant bus galimas konkretus įvertinimas ir atitikimas šiame punkte nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad vertinimo kriterijai aprašyti vartojant šias nevienareikšmiškas sąvokas reikalauja detalesnio paaiškinimo, o tai taip pat sudaro pagrindą konstatuoti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio dviprasmiškumą, neaiškumą ir netikslumą. Teismas įvertino, kad detalesnio Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktyje esančių sąvokų dėl sutarčių / sutarties esančio interpretavimo nebuvimas, objektyviai sąlygoja, kad tiek atskirų tiekėjų, tiek pačios perkančiosios organizacijos bus skirtingai suprantami ir vertinami. Todėl tas pats tiekėjas gali būti laikomas tiek atitinkantis, tiek ir neatitinkantis minėto kriterijaus ir tokia situacija galėjo nulemti kitų tiekėjų apsisprendimą nedalyvauti Pirkime, dėl to galėjo iš esmės sumažėti tiekėjų konkurencija teikiant pasiūlymus.

13.       Teismas nesutiko su ieškovės vertinimu, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis atitinka ieškovės nurodytas Metodikos nuostatas, nes jame vienareikšmiškai nėra nustatytas toks reikalavimas, kuris aptartas Metodikoje, kad galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės vertinimu, kad šiuo atveju yra nustatytas prieštaravimas tarp Pirkimo Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų. Kadangi viešųjų pirkimų skaidrumo principas savaime reiškia Pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio dviprasmiškumą, neaiškumą, todėl padarė išvadą, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis neatitinka VPĮ 17 straipsnyje nustatyto skaidrumo principo.

14.       Teismas sutiko su atsakovės vertinimu, kad jeigu nebūtų nustatytas Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio neaiškumas, dviprasmiškumas, būtų sudarytos prielaidos didesnei ir intensyvesnei konkurencijai, t. y. Pirkime galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų, o jame dalyvavę tiekėjai būtų galėję pateikti kitokius pasiūlymus. Tačiau nurodyto trūkumo nepakeitus, Pirkimo sąlygų pašalinti nėra galimybės. Teismas nurodė, kad esant tokiam sąlygos dviprasmiškumui, neaiškumui, perkančiajai organizacijai apribojama teisė teisingai įvertinti tiekėjų pasiūlymus, taip užtikrinant tinkamą skaidrumo principo įgyvendinimą. Teismas įvertino, kad yra pagrindas pripažinti, kad padėtis yra tokia, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant Pirkimą ir inicijuojant naują su pakeistomis Pirkimo sąlygomis. Teismas konstatavo, jog yra ir antroji VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga – dėl padaryto pažeidimo susidariusios atitinkamos padėties ištaisymo negalimumas.

15.       Teismas, įvertinęs Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 4.1 papunkčio nuostatas, sutiko su atsakove, jog yra padaryta techninė klaida, t. y. tiesiogiai nenurodant papildomų reikalavimų ūkio subjektams, kurių pajėgumais ketina remtis tiekėjas, siekiant, kad tiekėjas atitiktų Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkto reikalavimą. Teismas nusprendė, kad tokiu būdu ši klaida apribojo tiekėjų galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, pagal VPĮ 49 straipsnį ir Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 skyrių.

16.       Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje padarytą techninę klaidą įrodo ir ta aplinkybė, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo punktuose numatyta galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tiesiogiai jiems nurodant papildomus reikalavimus (1.1, 2.1, 3.1. papunkčiai). Tai patvirtina ir ieškovės valią įtvirtinti Pirkimo sąlygose, jog tiekėjas, siekdamas atitikti kvalifikacijos reikalavimus, galėtų remtis ir kitų ūkio subjektų pajėgumais.

17.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad tuo atveju, jeigu Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje atskirai nebuvo aptarti reikalavimai remtis kitais ūkio subjektais, turi būti taikomas Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 skyrius, leidžiantis remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Teismas nurodė, kad Pirkimo Bendrųjų sąlygų 2.6. papunktyje numatyta, kad jeigu yra prieštaravimų, neatitikimų tarp Pirkimo Specialiųjų ir Bendrųjų sąlygų, teisinga laikoma informacija, nurodyta Pirkimo Specialiosiose sąlygose. Be to, Pirkimo Bendrųjų sąlygų 7.1. papunktyje numatyta, kad tiekėjams nustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir (arba) reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos, ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi ir jų atitiktį patvirtinantys dokumentai nurodyti Pirkimo Specialiosiose sąlygose. Tai reiškia, kad ūkio subjektams, kuriais Pirkimo Bendrosiose sąlygose numatyta galimybe Pirkime remtis, reikalavimai turi būti numatyti Pirkimo Specialiosiose sąlygose.

18.       Teismas įvertino, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunkčio reikalavime padaryta esminė klaida, nes ja apribojama tiekėjų galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais bei trukdo perkančiajai organizacijai teisingai įvertinti pasiūlymus, teisingai nustatyti laimėtoją bei sudaryti Pirkimo sutartį. Tai turi neigiamą įtaką Pirkimo teisėtumui, tiekėjams ir perkančiajai organizacijai, kuriai tenka visos netinkamai organizuoto Pirkimo teisinės pasekmės. Teismas nurodė, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje esant esminei klaidai, Pirkimo tolimesnis vykdymas nebetikslingas. Kadangi yra pagrindas pripažinti, jog Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje buvo padaryta esminė klaida, dėl kurios Pirkimas tapo nebetikslingas, buvo pagrindas pripažinti, jog atsakovė turėjo teisę nutraukti Pirkimą, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 4 dalies pagrindu.

19.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad perkančioji organizacija nutraukia pirkimus tik su ja, nes visomis priemonėmis siekia pašalinti ieškovę iš atsakovės organizuojamų Pirkimų ir siekia, kad Pirkimus laimėtų kitas tiekėjas. Teismas nurodė, kad tokie ieškovės argumentai iš esmės grindžiami tik prielaidomis ir samprotavimais. Be to, atsakovė byloje pateikė duomenis, kad vien 2023 m. ieškovė laimėjo 4 atsakovės organizuotus pirkimus ir su ja buvo pasirašytos sutartys, 2024 m. atsakovė paskelbė 2 pirkimus ir abu kartus juos nutraukė dėl nustatytų trūkumų. Pirkimai buvo nutraukti, nors juose dalyvavo kiti tiekėjai, o ieškovė nedalyvavo.

20.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad perkančiosios organizacijos priimtas Sprendimas dėl nutraukimo buvo netinkamai motyvuotas, tokiu būdu pažeidžiant skaidrumo principą. Teismas įvertino, kad atsakovės Sprendimas dėl nutraukimo ir atsakovės pateiktas atsakymas į ieškovės Pretenziją sudarė pakankamą pagrindą ieškovei spręsti dėl atsakovės veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, kad ji turėtų galimybę ginti, jos nuomone, pažeistas teises teisme, ką ieškovė ir padarė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Ieškovė UAB RNDV Statyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nukopijavo ir pažodžiui perrašė Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-747-730/2024, motyvus ir argumentus. Teismas net neištrynė su nagrinėjama byla nesusijusią pastraipą (minėto sprendimo 33 punktas), kurioje nurodoma, kad ieškovė tariamai skirtingai interpretuoja Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktį. Teismas nepaaiškina, kaip būtent šioje byloje ieškovė skirtingai interpretuoja Pirkimo sąlygas ir dar blogiau, tokią niekinę, neegzistuojančią aplinkybę naudoja patvirtinimui, kad tai savaime įrodo, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio nuostatos prieštarauja Metodikos 16 punktui. Tokiais savo veiksmais teismas pažeidė teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principus, jokio savarankiško bylos vertinimo neatliko, savo vidiniu įsitikinimu, turimomis žiniomis, patirtimi bylos motyvų ir argumentų nesuformulavo. Be to, tokiais veiksmais iš esmės buvo pakirstas pasitikėjimas teismu, nes atvejai, kai vienas teisėjas tiesiog nukopijuoja kito teisėjo neįsiteisėjusiame sprendime išdėstytus motyvus ir argumentus, yra netoleruotini, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei pažeidžia teisinę etika. Sprendimas iš esmės priimtas bylos faktiškai nenagrinėjus ir jokio savarankiško tyrimo neatlikus, todėl sprendimas naikintinas vien šiuo pagrindu.

21.2.                      Teismas netinkamai vertino, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis yra dviprasmiškas dėl jame daugiskaitos ir vienaskaitos forma vartojamos sąvokos „sutartis“. Teismas, priimdamas tokią išvadą nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai ir lingvistiškai, tačiau nesuabsoliutinant pastarojo aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., VPT teisės aktus) bei nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo vadovautis Metodika. Teismas nepagrįstai ir netinkamai interpretavo Metodikos tikslą ir reikšmę, nes Metodika yra teisės aktas, kuris tiesiogiai ir sistemiškai taikytinas kartu su Pirkimo sąlygomis vertinant tiekėjų kvalifikaciją. Teismas be pagrindo sumenkino ir susiaurino šio teisės akto juridinę reikšmę bei nepagrįstai juo nesivadovavo. Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio tikslas buvo išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus įvykdyti 500 000 Eur plius PVM vertės darbus dėl vieno objekto, nepriklausomai pagal kiek sutarčių tie darbai dėl vieno objekto atlikti. Tačiau tai nereiškia, kad atitikimas gali būti grindžiamas sumuojant skirtingų objektų darbus. Nei Pirkimo sąlygos, nei Metodika nenustato, kad gali būti sumuojamos atliktų darbų vertės dėl skirtingų objektų. Pirkimo sąlygose aiškiai nustatyta, kad tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju bus vertinami būtent konkretaus tiekėjo, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, o ne visos vykdytos sutarties objektas. Perkančioji organizacija nei Sprendime dėl nutraukimo, nei Sprendime dėl Pretenzijos, nei atsiliepime, aiškiai nenurodė, kaip tariamai Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis turėjo būti apibrėžtas, t. y. aiškiai nesuformuluoja, kokia turėjo būti šio tariamai klaidingo punkto tiksli formuluotė. Teismas iki galo neišsiaiškino, kaip perkančioji organizacija ketino vertinti tiekėjų kvalifikaciją, jei tariamai jos suformuluota nuostata yra neaiški. Tai liudija, kad Pirkimo sąlygų neaiškumas yra menamas, hipotetinis ir absoliučiai nepagrįstas.

21.3.                      Teismas, pasisakydamas dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunkčio, klaidingai aiškina Pirkimo Specialiųjų ir Bendrųjų sąlygų konkurenciją, remdamasis Pirkimo Bendrųjų sąlygų 2.5 papunkčiu, numatančiu „jeigu yra prieštaravimų, neatitikimų tarp Pirkimo Specialiųjų sąlygų ir jų priedų, teisinga laikoma informacija, nurodyta Pirkimo Specialiosiose pirkimo sąlygose“. Šiuo atveju nėra jokio prieštaravimo tarp Pirkimo Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų, nes Specialiosiose sąlygose nėra nustatytos jokios priešingos Bendrosioms sąlygoms nuostatos. Prieštaravimas tarp Pirkimo Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų būtų tada, kai Pirkimo Bendrosios sąlygos leistų remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, o Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje būtų aiškiai nustatyta, kad remtis ūkio subjektų pajėgumais negalima / draudžiama arba, jog šį reikalavimą turi atitikti tik pats tiekėjas. Šiuo atveju Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktis tokio draudimo nenumato, atitinkamai jokio prieštaravimo tarp Pirkimo Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų nėra. Be to, teismas, vertindamas Pirkimo Bendrųjų sąlygų 7.1 papunktį, dirbtinai išplėtė sąlygos tekstą ir kontekstą, nurodydamas, kad Pirkimo Bendrųjų sąlygų 7.1 papunktyje numatyta, kad tiekėjams nustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir (arba) reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos, ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi, o jų atitiktį patvirtinantys dokumentai nurodyti Pirkimo Specialiosiose sąlygose, todėl ūkio subjektams, kuriais Pirkimo Bendrosiose sąlygose numatyta galimybe Pirkime remtis, reikalavimai turi būti numatyti Pirkimo Specialiosiose sąlygose. Šios antros sakinio dalies sąlygoje nėra ir tokių reikalavimų perkančioji organizacija nenumatė. Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje tiesiogiai nenurodant papildomų reikalavimų ūkio subjektams, kurių pajėgumais ketina remtis tiekėjas, siekdamas atitikti Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkto reikalavimą, tiesiogiai taikomas Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 skyrius, pagal kurį tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Kitaip tariant, Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 punkte nėra jokio draudimo tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais.

21.4.                      Tiek perkančioji organizacija nenurodė, tiek teismas nenustatė realių prielaidų, kad Pirkime galėjo dalyvauti daugiau tiekėjų arba tiekėjai būtų pateikę kitokius pasiūlymus. Taigi, perkančioji organizacija neįrodė Pirkimo nutraukimo sąlygų, o teismas Pirkimo nutraukimo pagrįstumo nepagrindė, o tik deklaratyviai konstatavo, kad tariamai būtų dalyvavę daugiau dalyvių. Vien tai, kad perkančioji organizacija, piktnaudžiaudama Pirkimo nutraukimo institutu, sugalvojo, kad ji Pirkimo sąlygas gali interpretuoti savaip, negali būti laikomu realiu ir teisėtu pagrindu nutraukti Pirkimą. Teismas sprendime nenurodė jokių realių prielaidų, kurios būtų lėmusios didesnį dalyvių skaičių ar kitokių pasiūlymų pateikimą, jei Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 ar 4.1 papunkčiai būtų suformuluoti kitaip, todėl tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta ir nepagrindžia esminių klaidų egzistavimo.

21.5.                      Perkančioji organizacija nurodė, kad dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunkčio buvo padaryta techninė klaida. Vis dėl to, Pirkimo nutraukimas galimas tik perkančiajai organizacijai pateikus išsamius ir aiškius motyvus, kad klaida yra esminė ir kad dėl tokios esminės klaidos Pirkimas tapo nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Perkančiosios organizacijos Sprendime dėl nutraukimo nėra motyvų dėl aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimo, o teismas, aiškindamas dėl Pirkimo nutraukimo šių aplinkybių taip pat nenustatė. Be to, perkančioji organizacija nepagrindė, kokiu būdu ir koks konkretus viešųjų pirkimų principas buvo pažeistas dėl tariamos techninės klaidos, o apsiribojo abstrakčiu VPĮ nuostatų pacitavimu ir dirbtinai susiejo tariamą techninę klaidą su viešųjų pirkimų principų pažeidimu.

21.6.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis neatitinka VPĮ 17 straipsnyje nustatyto skaidrumo principo. Šiuo atveju aiškinant ir taikant perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti Pirkimo procedūras dėl to, kad buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, reikia vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais, jog viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo nutraukimo negali būti paremtas tik subjektyvaus vertinimo, kadangi tokiu atveju pati perkančioji organizacija pripažįsta, kad savo veiksmais ar sprendimais pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Kitaip tariant, dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo dėl pirkimo nutraukimo neturi būti jokių abejonių, t. y. turi būti akivaizdu, kad pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai.

21.7.                      Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 ir 4.1 papunkčiai identiškomis formuluotėmis buvo taikyti vykdant rangos darbų pirkimus dėl daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tačiau perkančiosios organizacijos Pirkimo komisijai abejonių dėl šių punktų formuluočių nekilo. Kadangi eilė pirkimų buvo įvykdyta remiantis ginčo sąlygomis, Pirkimų komisijai dviprasmybių jas aiškinant ir taikant nekilo, šių punktų taikymo praktika yra aiški, o tai patvirtina, kad perkančiosios organizacijos deklaruotas Pirkimo sąlygų dviprasmiškumas ginčo Pirkime yra apsimestinis ir nepagrįstas.

22.       Atsiliepime į ieškovės UAB RNDV Statyba apeliacinį skundą, atsakovė SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašo: palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. sprendimą ir UAB RNDV Statyba apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės visas atsakovės SĮ „Kretingos komunalininkas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos, o nukopijavo ir pažodžiui perrašė Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-747-730/2024, motyvus. Šiuo atveju būtų keista, jeigu teismai priimtų iš esmės skirtingus sprendimus dėl analogiškų pirkimo sąlygų, kai ginčijasi tos pačios proceso šalys, naudoja tuos pačius įrodymus, argumentus ir atsikirtimus, teikia susijusius įrodymus ir kt. Atsižvelgiant į tai, nekelia jokios nuostabos tai, kad bylose dėl analogiškų pirkimų sąlygų, teisėja padarė panašias išvadas, jog: i) Pirkimo sąlygos buvo netinkamai suformuluotos; ii) jos galėjo būti dviprasmiškai ir klaidingai suprastos tiek dalyvavusių tiekėjų, tiek ir svarsčiusių dalyvauti; iii) tokia situacija dėl VPĮ 17 straipsnio principų pažeidimo galėjo realiai nulemti konkurencijos sumažėjimą, todėl ir šioje byloje teismas laikė, jog perkančioji organizacija pagrįstai ir teisėtai nutraukė ginčo objektu esantį Pirkimą. Ieškovė neįrodė, kad: i) egzistuoja nors vienas teismų precedentas, kuris draudžia teismui pasiremti kitoje byloje priimto sprendimo motyvacija, argumentais, struktūra bei sprendimo dalimi, jeigu teismas bylos kontekste sutinka su tokio sprendimo išvadomis; ii) savo esme dalyje dėl Pirkimo sąlygų ir Pirkimo nutraukimo teisėtumo sutampantis ginčas būtų laikomas išspręstas tinkamai tik tada, jeigu teismas vadovautųsi visiškai kitokiais motyvais ar jų išdėstymu; iii) tokie patys teismų motyvai dėl analogiškų situacijų (Pirkimo sąlygų formuluočių) reiškia teismų formuojamos praktikos nevienodumą ir nestabilumą; iv) teismas netinkamai atskleidė bylos esmę bei priėmė netinkamą sprendimą. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių realių faktų ir nuogąstavimo realaus objektyvumo dėl teisėjos nusistatymo ir šališkumo, todėl vien deklaratyvūs argumentai, kad teismas buvo šališkas vien todėl, kad sprendimas atmesti nepagrįstą ieškinį surašytas naudojant tokius pačius argumentus dėl tokių pačių pirkimo sąlygų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti pažeidimų.

22.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad: i) Pirkimo dokumentuose nenurodyta, jog tiekėjas, spręsdamas, ar jis atitinka Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio kvalifikacinius reikalavimus, turi vadovautis ne Pirkimo sąlygomis, o jas aiškinti kartu su Metodika; ii) ieškinyje nebuvo nurodyta, su kokiomis kitomis Pirkimo sąlygomis Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis turėtų būti aiškinamas, kad pašalinti esamą Pirkimo sąlygų 3.1 papunkčio neaiškumą ir dviprasmiškumą, o teismas tokių Pirkimo sąlygų nenustatė; iii) procesiniuose dokumentuose net pati ieškovė teikė paaiškinimus ir nuorodas į kitą bylą, kurioje skirtingai interpretavo Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio nuostatas. Ši ieškovės pozicija parodo, jog ji pati skirtingai vertina Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio reikalavimą.

22.3.                      Teismas, įvertinęs, ar tiekėjai galėjo sisteminio aiškinimo būdu kitaip suprasti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio sąlygą, padarė pagrįstas išvadas, jog: i) Pirkimo Bendrųjų sąlygų 7.1 papunktis reikalauja specialius reikalavimus nustatyti būtent Pirkimo Specialiosiose sąlygose; ii) nenustatytos kitos Pirkimo sąlygos, leidžiančios pašalinti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio neaiškumą ir dviprasmiškumą; iii) Metodika negali pašalinti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio formuluotės trūkumų. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė visas esmines sąlygas VPĮ 29 straipsnio 3 dalies taikymui: i) Pirkimo dalyviai (kiti tiekėjai, įskaitant pačią ieškovę) ir perkančiosios organizacijos komisija galėjo skirtingai suprasti minėtą Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio sąlygą; ii) šios situacijos nebuvo galimą ištaisyti; iii) Pirkimo sąlygos dviprasmiškumas ir netikslumas realiai galėjo lemti konkurencijos sumažėjimą; iv) neaiškios ir dviprasmiškos formuluotės teismų praktikoje pripažįstamos kaip pažeidžiančios skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus (VPĮ 17 straipsnis). Šiuo atveju teisinės reikšmės neturi apeliacinio skundo teiginiai dėl tikslios Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio formuluotės nepateikimo, nes nei VPĮ, nei teismų praktika VPĮ 17 straipsnio principų pažeidimo konstatavimo nesieja su perkančiosios organizacijos pareiga nurodyti, kaip ši formuluotė turėtų skambėti. Pažeidimui konstatuoti ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindui atsirasti užtenka tik nustatyti, jog sąlyga nebuvo skaidri. Teismas teisingai konstatavo, kad perkančioji organizacija pagrįstai nutraukė Pirkimą.

22.4.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad buvo pagrindas pripažinti, jog Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje buvo padaryta esminė klaida dėl kurios Pirkimas tapo nebetikslingas ir atitinkamai buvo pagrindas nutraukti Pirkimą vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi. Pirma, teismas teisingai pripažino, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 papunkčio sąlygoje nebuvo nurodyta aiški galimybė tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Antra, tai, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje buvo padaryta techninė klaida rodo ir aplinkybė, jog visuose Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo punktuose tokia galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tiesiogiai nurodant papildomus reikalavimų ūkio subjektams, numatyta. Trečia, pati ieškovė procesiniuose dokumentuose neginčija, jog ši klaida faktiškai yra, tačiau kaip ir apeliaciniame skunde, ją neteisingai bando aiškinti pagal Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 skyrių, leidžiantį remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Teismas pagrįstai nesutiko su tokiu ieškovės vertinimu, nes sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas neleidžia Pirkimo Specialiųjų sąlygų aiškinti pagal Pirkimo Bendrąsias sąlygas.

22.5.                      Teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad kai nustatomi VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nutraukimo pagrindimą, perkančioji organizaciją privalo nutraukti Pirkimą, todėl išnyksta poreikis vertinti papildomų VPĮ 29 straipsnio 4 dalies sąlygų egzistavimą. Visgi, net vertinant VPĮ 29 straipsnio 4 dalies atžvilgiu – tik dėl esminės klaidos ir nepripažįstant, jog buvo pažeisti VPĮ 19 straipsnio principai, vis tiek Pirkimo nutraukimas vyko teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo nutraukimo teisėtumui pagrįsti net ir pagal VPĮ 29 straipsnio 4 dalį tenkinamos abi sąlygos. Pirma, prielaidos konkurencijos sumažinimui yra realios, nes tai atsispindi vertinant mažą pateiktų pasiūlymų Pirkime kiekį. Antra, nustatyti Pirkimo sąlygų interpretavimo trūkumai, kai net pati ieškovė pateikia prieštaraujančius tų pačių sąlygų vertinimus susijusioje byloje, nagrinėjant tokių pačių pirkimo sąlygų teisėtumą. Viena vertus, ieškovė teigia, jog rezultatas gali būti pasiektas pagal vieną ar kelias sutartis, o kita vertus, jau nurodo, kad kiekvienos sutarties vertė turi būti virš nurodytos 600 000 Eur plius PVM ribos. Toks skirtingas tos pačios formuluotės traktavimas ieškovei nėra naudingas įrodymas, nes prieštarauja procesinei pozicijai, todėl ji bando ne tik šiuos prieštaravimus paneigti, bet ir kaltindama teisėją netinkamu darbu, nukreipti dėmesį nuo šios reikšmingos aplinkybės.

22.6.                      Ieškovė nesilaikė ginčo ribų, nes apeliaciniame skunde Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 ir 4.1 papunkčių tariamą aiškumą bandė pagrįsti pavyzdžiais apie kitus pirkimus. Dėl to teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl konkretaus Pirkimo, susijusio su objekto (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbais, todėl kiti pirkimai nėra šios bylos dalyku. Net ir išėjus už šios bylos ginčo ribų ir vertinant situacijas kituose pirkimuose (pvz., (duomenys neskelbtini)), tai nekeičia sprendimo išvados.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų (ne)priėmimo

25.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: i) Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-314-459/2025 motyvų ir argumentų palyginimą su Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-747-730/2024 motyvais ir argumentais; ii) Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-747-730/2024. Minėtais duomenimis ieškovė grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nukopijavo ir pažodžiui perrašė Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-747-730/2024, motyvus ir argumentus.

27.       Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO), taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliantės prašomi priimti teismų procesiniai sprendimai yra LITEKO prieinama informacija, su kuria esant poreikiui teismas gali susipažinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepriima ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų.

28.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. kovo 14 d. gauti perkančiosios organizacijos rašytiniai paaiškinimai. Juose nurodoma, kad Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-171-553/2025, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl analogiškomis sąlygomis vykdomo pirkimo (dėl darbų (duomenys neskelbtini)) sąlygų aiškinimo. Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija turėjo teisę ir pareigą nutraukti viešąjį pirkimą dėl pirkimo sąlygų neaiškumo ir dviprasmiškumo, kuris nulėmė konkurencijos sumažėjimą. Teismo nutartyje pateikta pirkimo sąlygų analizė ir išaiškinimai dėl perkančiosios organizacijos teisės nutraukti pirkimą turi esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes sutampa ne tik bylos šalys, pirkimo sąlygos, bet ir apeliantės naudoti teisiniai argumentai, kuriuos teismas paneigė. 

29.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad rašytiniai paaiškinimai gauti bylą išnagrinėjus iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinio sprendimo, atsisako juos priimti, o su nurodoma teismų praktika, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pasinaudodamas LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

30.       Perkančioji organizacija paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36–95).

31.       2024 m. spalio 21 d. perkančioji organizacija informavo Pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą nutraukti Pirkimą dėl klaidinančių ir dviprasmiškų kvalifikacijos reikalavimų, numatytų Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 3.1 ir 4.1 papunkčiuose, dėl kurių perkančioji organizacija negali lygiaverčiai įvertinti pasiūlymų, o tiekėjai negalėjo pateikti reikalavimus atitinkančių pasiūlymų (1 t., b. l. 19–20).

32.       2024 m. spalio 28 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė Pretenziją dėl Pirkimo nutraukimo (1 t., b. l. 21–28). 2024 m. lapkričio 6 d. perkančioji organizacija informavo, kad Pretenzija netenkinama (1 t., b. l. 29–35).

33.       Ieškovė 2024 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į teismą prašydama: panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Pirkimą; įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti Pirkimo procedūras.

Dėl nešališkumo ir nepriklausomumo principų

34.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nukopijavo ir pažodžiui perrašė Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-747-730/2024 motyvus, neteikdamas savarankiškų argumentų. Apeliantės teigimu, tokiais savo veiksmais teisėja pažeidė teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principus, jokio savarankiško bylos vertinimo neatliko, savo vidiniu įsitikinimu, turimomis žiniomis, patirtimi bylos motyvų ir argumentų nesuformulavo. Be to, tokiais veiksmais iš esmės buvo pakirstas pasitikėjimas teismu, nes atvejai, kai vienas teisėjas tiesiog nukopijuoja (net ne cituoja, o tiesiogiai kopijuoja) kito teisėjo neįsiteisėjusiame sprendime išdėstytus motyvus ir argumentus, yra netoleruotini, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei pažeidžia teisinę etiką. Kadangi sprendimas buvo priimtas iš esmės faktiškai neišnagrinėjus bylos ir jokio savarankiško tyrimo neatlikus, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas vien šiuo pagrindu.

35.       Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Teismo sprendimo pagrįstumo reikalavimas detalizuotas CPK normose dėl teismo sprendimo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Šie reikalavimai, be kita ko, yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga bylą nagrinėti nepažeidžiant proceso tvarkos bei tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Teisiniai teismo procesinio sprendimo argumentai reiškia, kad teismas turi nustatyti, kokie įstatymai taikytini sprendžiant šalių ginčą, ir įvertinti šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą jų atžvilgiu. Faktiniai argumentai reiškia šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą aktualių bylos aplinkybių, bylą nagrinėjančio teismo konstatuotų laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018, 29 punktas).

36.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-747-730/2024 turiniu, neturi pagrindo konstatuoti teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principų pažeidimo ar absoliutaus sprendimo negaliojimo.

37.       Pirma, LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-747-730/2024 pagal UAB RNDV Statyba ieškinį SĮ „Kretingos komunalininkas“ dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-775-730/2024 pateiktą UAB RNDV Statyba ieškinį SĮ „Kretingos komunalininkas“ dėl viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Gargždų rangos darbai“. Minėtoje byloje, be kita ko, buvo keliamas klausimas dėl pirkimo sąlygų vertinimo: i) dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 3.1 papunktyje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, pagal kurį „Tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs naujo statinio statybos / kapitalinio remonto / modernizavimo darbų sutartį, <...>“; ii) dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 4.1 papunktyje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, pagal kurį „<...>Tiekėjas atliekamiems statybos darbams taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba EMAS ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautinių standartizacijos organizacijų priimtais standartais, ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais“. Šalia grafos „Subjektas, kuris turi turėti atitiktį reikalavimams“ nurodyti papildomi reikalavimai ūkio subjektų grupės nariams, jeigu jie teikia bendrą pasiūlymą. Taigi, tiek nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-747-730/2024 ginčai iš esmės vyko tarp tų pačių šalių, dėl analogiškų pirkimo sąlygų vertinimo. Atitinkamai, analogiškų pirkimo sąlygų citavimas, aktualios abejoms byloms teismų praktikos paminėjimas ar teisės normų nurodymas negali būti vertinamas kaip teismo nešališkumo ar nepriklausomumo principų pažeidimas.

38.       Antra, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas ginčo situaciją vertino pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (pvz., skundžiamo sprendimo 13, 14, 26, 50 punktai ir kt.), taip pat pagal nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštus reikalavimus bei perkančiosios organizacijos pateiktus atsikirtimus (žr. skundžiamo sprendimo 18, 19, 27–29, 45–46 ir kt.).

39.       Taigi, apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad skundžiamo sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-747-730/2024, motyvai kai kuriais atvejais sutampa, tačiau įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl analogiškų pirkimo sąlygų aiškinimo bei tai, kad iš teismo sprendimo turinio matyti, kad ginčo situacija buvo individualizuota, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir dėl to buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), dėl kurio skundžiamas sprendimas privalėtų būti panaikintas. Esant panašioms aplinkybėms, tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010).

Dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 3.1 papunkčio

40.       Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta tiek perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) teisė, tiek ir tam tikrais atvejais pareiga, nutraukti pirkimo procedūras laikantis VPĮ įtvirtintų sąlygų.

41.       VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).

42.       Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti skaidrumo principo (VPĮ 17 straipsnis), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 31 punktas). Pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 37 punktas).

43.       VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi, teisėtam pirkimo procedūrų nutraukimui reikalingos dvi sąlygos: 1) turi būti pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai; 2) atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

44.       Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 40 punktas).

45.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 88 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 42 punktas).

46.       Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principų imperatyvų pobūdį ir ginčui aktualios redakcijos VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties. Ši perkančiosios organizacijos pareiga negali būti paneigiama motyvuojant tuo, kad susiklosčiusią situaciją nulėmė pačios perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (pareigos nustatyti teisėtas pirkimo sąlygas netinkamas vykdymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 43 punktas).

47.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“, taip pat nenurodyta, kokia yra ta padėtis. Teisės doktrinoje nurodoma, kad padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius (Biliūnaitė, Ž., ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras. Vilnius (2020), p. 341) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023).

48.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai nutraukė pradėtas Pirkimo procedūras VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktyje esant nurodytoms tokioms sąvokoms, kaip „sutartys / sutartis“, atsiranda terpė šių sąlygų interpretavimui ir kyla pagrįstas klausimas kokioms sąlygoms esant bus galimas konkretus įvertinimas ir atitikimas šiame punkte nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Teismas taip pat nurodė, kad vertinimo kriterijai aprašyti vartojant šias nevienareikšmes sąvokas („sutarčių / sutarties“) reikalauja detalesnio paaiškinimo, o tai taip pat sudaro pagrindą konstatuoti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio dviprasmiškumą, neaiškumą ir netikslumą.

49.       Apeliaciniu skundu ieškovė kvestionuoja minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai įvertino, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis yra dviprasmiškas dėl jame daugiskaitos ir vienaskaitos forma vartojamos sąvokos „sutartis“. Be to, teismas, priimdamas tokią išvadą nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai ir lingvistiškai, tačiau nesuabsoliutinant pastarojo aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., VPT teisės aktus) bei nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo vadovautis Metodika.

50.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3 punkte apibrėžtas tiekėjo techninis ir profesinis pajėgumas, kurį turi atitikti potencialus tiekėjas, norėdamas dalyvauti Pirkime. Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis numatė, kad: „Tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs ypatingo naujo statinio statybos / kapitalinio remonto / modernizavimo darbų sutartį, kurios vertė turi būti ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM ir darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami“. Pastaboje nurodyta, kad: „Tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais. Tačiau tokiu atveju bus vertinami būtent konkretaus tiekėjo, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, o ne visos vykdytos sutarties objektas (1 t., b. l. 55–95). 

51.       Sprendime dėl viešojo pirkimo nutraukimo perkančioji organizacija paaiškino, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktis buvo skirtas numatyti, kad vertinami visi tiekėjo atlikti darbai, nepriklausomai nuo to, pagal kiek sutarčių jie būtų įvykdyti, nes perkančiajai organizacijai svarbu įsitikinti dėl tiekėjo galimybių vykdyti tokios apimties įsipareigojimus (darbus), o ne sutarčių skaičius. Priklausomai nuo minėtos nuostatos interpretavimo, tas pats tiekėjas gali būti laikomas atitinkančiu ar neatitinkančiu minėto kriterijaus ir tokia situacija galėjo nulemti apsisprendimą Pirkime nedalyvauti (1 t., b. l. 19–20).

52.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad tiek perkančioji organizacija, tiek pirmosios instancijos teismas nenustatė realių prielaidų, kad Pirkime galėjo dalyvauti daugiau tiekėjų arba tiekėjai būtų pateikę kitokius pasiūlymus, atitinkamai perkančioji organizacija neįrodė Pirkimo nutraukimo sąlygų, o teismas pirkimo nutraukimo pagrįstumo nepagrindė, o tik deklaratyviai konstatavo, kad tariamai būtų dalyvavę daugiau dalyvių. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino perkančiosios organizacijos nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju, priklausomai nuo Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio interpretavimo, susiklostytų situacija, kai tas pats tiekėjas gali būti laikomas atitinkančiu ar neatitinkančiu minėto kriterijaus ir tokia situacija galėjo nulemti apsisprendimą tiekėjams Pirkime nedalyvauti. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas manytų, jog jis atitiks Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio sąlygas tik tada, kai pagal vieną darbų sutartį bus įvykdęs projektą už 500 000 Eur plius PVM, tai jis nuspręs nedalyvauti Pirkime, nors ir bus tinkamai įvykdęs 10 sutarčių po 300 000 Eur plius PVM (žr. skundžiamo sprendimo 29 punktą). Apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, pasisakant dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio (CPK 185 straipsnis).

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktyje esant nurodytoms tokioms sąvokoms, kaip „sutartys / sutartis“, atsiranda šių sąlygų interpretavimo galimybė ir kyla pagrįstas klausimas, kokioms sąlygoms esant bus galimas konkretus įvertinimas ir atitikimas šiame punkte nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Taip pat teisėjų kolegija sutinka, kad nesant išsamesnio Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktyje esančių sąvokų „sutarčių / sutarties“ aiškinimo, tai šios sąlygos tiek atskirų tiekėjų, tiek pačios perkančiosios organizacijos bus skirtingai suprantamos ir vertinamos. Taigi, jeigu byloje nebūtų nustatytas Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčio neaiškumas, galimai Pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų, taip pat galimai tokiu atveju viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus. Šios nurodytos prielaidos suponuoją išvadą, kad, esant Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktyje netikslumui, susidaro padėtis, kurios iš esmės negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius.

54.       Be to, apeliantė apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl Metodikos reikšmės Pirkimo sąlygoms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pagal Metodikos 4, 15, 16 punktus, perkančioji organizacija, rengianti pirkimo dokumentus bei tikrinanti tiekėjo atitiktį nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, privalo vadovautis Metodikoje nustatytais, be kita ko, ir techninio ir profesinio pajėgumo, reikalavimais. Kita vertus, Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktyje numatytas reikalavimas („Tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs ypatingo naujo statinio statybos / kapitalinio remonto / modernizavimo darbų sutartį, kurios vertė turi būti ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM ir darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami“) neatitinka Metodikos 16 punkto nuostatos, kad „<...> Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto. <...>“.

55.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstas išvadas, kad: i) Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktyje nurodyta sąlyga galėjo būti skirtingai suprantama potencialių tiekėjų; ii) nepakeitus Pirkimų sąlygų, šios situacijos nebuvo galima ištaisyti; iii) jeigu nebūtų nustatytas Pirkimo Specialiųjų sąlygų 3.1 papunkčio neaiškumas, dviprasmiškumas, būtų sudarytos prielaidos didesnei ir intensyvesnei konkurencijai; iv) nepakeitus Pirkimo sąlygų, tolimesnis Pirkimo procedūros vykdymas ir ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų vertinimas iš naujo, sudarytų prielaidas pažeisti skaidrumo principą. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu negalima padaryti priešingų išvadų.

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje, aiškinant analogišką perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygą (Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunktį), laikomasi tokios pačios pozicijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-171-553/2025, 56 punktas).

57.       Minėtų sąlygų nustatymas, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką (žr. šios nutarties 43–47 punktus) sudaro pagrindą konstatuoti, kad perkančioji organizacija pagrįstai nutraukė Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 4.1 papunkčio

58.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija turėjo teisę, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 4 dalies pagrindu, nutraukti Pirkimą, nes Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje padaryta techninė klaida, tiesiogiai nenurodant papildomų reikalavimų ūkio subjektams, kurių pajėgumais ketina remtis tiekėjas, siekiant, kad tiekėjas atitiktų Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkto reikalavimą. Teismas konstatavo, kad ši klaida apribojo tiekėjų galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais pagal VPĮ 49 straipsnį ir Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 punktą.

59.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunkčio, klaidingai aiškina Pirkimo sąlygų Specialiųjų ir Bendrųjų sąlygų konkurenciją, remdamasis Pirkimo Bendrųjų sąlygų 2.5 papunkčiu, numatančiu, kad „jeigu yra prieštaravimų, neatitikimų tarp specialiųjų pirkimo sąlygų ir jų priedų, teisinga laikoma informacija, nurodyta specialiosiose pirkimo sąlygose“. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju nėra jokio prieštaravimo tarp Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų, nes Specialiosiose sąlygose nėra nustatytos jokios priešingos Bendrosioms sąlygoms nuostatos. Prieštaravimas tarp Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų būtų tada, kai Pirkimo Bendrosios sąlygos leistų remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, o Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4.1 punkte būtų aiškiai nustatyta, kad remtis ūkio subjektų pajėgumais negalima/draudžiama arba kad šį reikalavimą turi atitikti tik pats tiekėjas.

60.       VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

61.       Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas, kaip pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas, įstatymų leidėjo įtvirtintas tik nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančioje VPĮ redakcijoje.

62.       Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 901 straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo, aiškinamajame rašte numatyta, kad įstatymų leidėjas teisę perkančiajai organizacijai savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nustatė atsižvelgdamas į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai joms reikia nutraukti pirkimo procedūras dėl įvykusių klaidų rengiant pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, dėl neteisingų duomenų rengiant techninę specifikaciją ir pan.), taip pat, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebi, kad pirkimo dokumentuose padarė esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai. Ne visuomet perkančiosios organizacijos klaidas galima priskirti viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimams ar aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti.

63.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškinant ir taikant VPĮ 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, aktualūs ir kasacinio teismo bendro pobūdžio išaiškinimai, pateikti aiškinant ir taikant VPĮ 7 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), kurioje buvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Aiškindamas nenumatytų aplinkybių vertinimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Pagrindas, kuriuo remiantis nutraukiamos pirkimo procedūros, turėtų būti grindžiamas esminiu procedūros trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis Nr. e3K-3-290-823/2023). Naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra ribojamas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje F. vs. Leitschutz, C-27/98).

64.       Taigi, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą galėtų būti pripažintas pagrįstu byloje nustačius, kad dėl padarytos klaidos pirkimas tapo netikslingas arba jam įvykus būtų įsigytas perkančiojo subjekto poreikius neatitinkantis pirkimo objektas. Tačiau, atsižvelgiant į pirkimo procedūrų nutraukimo išimtinį pobūdį bei siekiant nepažeisti skaidrumo principo, perkančioji organizacija turėtų ne tik nurodyti galimos klaidos faktą, bet ir pateikti objektyvius duomenis, įrodančius, kad pirkimo nenutraukimas turės neigiamą įtaką pirkimui, tiekėjams ir (ar) perkančiajai organizacijai, t. y., pirkimo dokumentuose padaryta klaida yra esminė (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-787-934/2023, 36 punktas; 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-467-934/2024, 58 punktas).

65.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4 punkte apibrėžtos aplinkos apsaugos vadybos priemonės, kurias turi atitikti potencialus tiekėjas, norėdamas dalyvauti Pirkime. Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktis numatė, kad: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D 1-508 „Dėl aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 2 priedo 12 skyriumi nustatomi šie reikalavimai: tiekėjas atliekamiems statybos darbams taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba EMAS ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautinių standartizacijos organizacijų priimtais standartais, ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais“ (1 t., b. l. 55–95).

66.       Sprendime dėl nutraukimo perkančioji organizacija nurodė, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje yra padaryta techninė klaida, kuri apribojo tiekėjų galimybę remtis kitų ūkio pajėgumais pagal VPĮ 49 straipsnį ir Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 dalį, nes numatyta, jog reikalavimus turi atitikti tiekėjas ar tiekėjų grupė, bet neįvardinta dėl subtiekėjų pasitelkimo (nors kitos Pirkimo sąlygos tai leidžia), todėl atitinkamos padėties negalima ištaisyti, nes dėl egzistavusios sąlygos, tiekėjai (galimai) priėmė sprendimą dalyvauti arba atsisakyti dalyvauti Pirkimo procedūrose, nes pagal buvusias sąlygas jie neatitiktų reikalavimų (1 t., b. l. 19–20). Be to, Sprendime dėl Pretenzijos perkančioji organizacija paaiškino, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunkčio pirmajame stulpelyje nurodoma, kad „Tiekėjas atliekamiems statybos darbams <...>“, o trečiajame „Reikalavimai ūkio subjektų grupės nariams, jeigu jie teikia bendrą pasiūlymą <...>“. Šios formuluotės nenumato, kad kai pasitelkiami kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, tiekėjas ar ūkio subjektų grupė neturėtų patys pateikti reikalaujamų dokumentų savo vardu, o pateiktų pasitelkiamų ūkio subjektų turimus sertifikatus ar lygiaverčius įrodymus. Pirkimo Bendrųjų sąlygų 2.5 papunktyje numatyta, kad jeigu yra prieštaravimų, neatitikimų tarp Specialiųjų pirkimo sąlygų ir jų priedų, teisinga laikoma informacija, nurodyta Specialiosiose pirkimo sąlygose. Taigi, tiekėjai turėtų vadovautis Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 papunkčiu ir 4.1 papunkčiu, kaip Specialiosiomis normomis kitų bendrųjų normų atžvilgiu <...> (1 t., b. l. 29–35).

67.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje yra padaryta techninė klaida (esminis trūkumas), nes minėtoje nuostatoje nėra tiesiogiai nurodytas papildomas reikalavimas ūkio subjektams, kurių pajėgumais ketina remtis tiekėjas. Tokiu būdu potencialiems tiekėjams buvo apribotos galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kaip yra numatyta VPĮ 49 straipsnyje (Rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais) bei Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 dalyje (Rėmimasis ūkio subjektų pajėgumais).

68.       Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, perkančiosios organizacijos intenciją, kad Pirkimo sąlygose būtų numatyta galimybė tiekėjams, grindžiant atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, remtis ir kitų ūkio subjektų pajėgumais, apibrėžia ir Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ reikalavimų visuma – 1.1, 2.1 ir 3.1 papunkčiai.

69.       Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodydama, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4.1 papunktyje atskirai neaptarus reikalavimų rėmimuisi kitais ūkio subjektais, tiesiogiai taikytinas Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 skyrius, leidžiantis remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. 

70.       Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10.1 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais pagal VPĮ 49 straipsnį, kad atitiktų Specialiosiose pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį; šiais ūkio subjektais laikomi ir fiziniai asmenys, kuriuos pirkimo laimėjimo ir sutarties sudarymo atveju tiekėjas ar jo pasitelkiamas ūkio subjektas įdarbins (kvazisubtiekėjai). Pagal Pirkimo Bendrųjų sąlygų 2.6 papunktį, jeigu yra prieštaravimų, neatitikimų tarp Specialiųjų pirkimo sąlygų ir bendrųjų pirkimo sąlygų, teisinga laikoma informacija, nurodyta Specialiosiose pirkimo sąlygose. Pirkimo Bendrųjų sąlygų 7.1 papunktyje nurodyta, kad tiekėjams nustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir (arba) reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos, ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi ir jų atitiktį patvirtinantys dokumentai nurodyti Specialiosiose Pirkimo sąlygose.

71.       Taigi, įvertinusi Pirkimo Bendrųjų sąlygų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ūkio subjektams, kuriais Bendrosiose Pirkimo sąlygose numatyta galimybe Pirkime remtis, reikalavimai turi būti numatyti būtent Pirkimo Specialiosiose sąlygose. Kadangi Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje tokie reikalavimai nebuvo nurodyti, todėl perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė, kad buvo padaryta esminė klaida, kuri apribojo tiekėjų galimybę remtis kitų ūkio pajėgumais. Tokios pat pozicijos, aiškinant analogišką perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygą (Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktį), laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-171-553/2025, 68 punktas).

72.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasi aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 60–64 punktus), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei pagal VPĮ 29 straipsnio 4 dalį atsirado pareiga nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 papunktyje padarytų esminių klaidų, dėl kurių tolimesnis Pirkimo vykdymas yra netikslingas.

73.       Apeliantės nurodyti samprotavimai apie tai, kad perkančioji organizacija nelygiaverčiai vertina analogiškas situacijas ir diskriminuoja ieškovę, selektyviai nutraukdama tik tuos pirkimus, kuriuose ieškovė galėjo būti pripažinta laimėtoja, nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, kadangi kitų pirkimų (dėl objektų, esančių (duomenys neskelbtini)) vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas bei nurodytos aplinkybės nepaneigia šioje byloje padarytų išvadų pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

74.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ir panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

75.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

76.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

77.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

78.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

79.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

80.       Tiek ieškovė, tiek perkančioji organizacija pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

81.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, perkančioji organizacija įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

82.       Perkančioji organizacija pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 5 632,55 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimas.

83.       Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą perkančioji organizacija sumokėjo 2025 m. vasario 14 d. pavedimu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (5 632,55 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 237,90 Eur × 1,3 = 2 909,27 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, perkančiosios organizacijos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažintinos, iš ieškovės perkančiosios organizacijos naudai priteisiant 2 909,27 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės RNDV Statyba, juridinio asmens kodas 304414350, atsakovės savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“, juridinio asmens kodas 163934977, naudai 2 909,27 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų devynių eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Rasa Gudžiūnienė

Laima Ribokaitė

Žilvinas Terebeiza