Teisėja Gražina Kazilionienė              Administracinio teisės pažeidimo byla

              Nr. ATP-461-719/2014

              Proceso Nr. 4-08-3-02191-2014-5

              Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje

nustatė:

I. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1632 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad ji pažeidė nustatytą akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, t. y. 2014 m. birželio 16 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą realizuoti atnešė suimtam sūnui 200 vnt. cigarečių „Fest“, kurių muitinė vertė, įskaitant sumokėti privalomus mokesčius, yra 75,70 Lt.

Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą – skirti I. P. administracinę nuobaudą. Institucija dėsto tarptautinių žodžių žodyne pateiktą žodžio „realizuoti“ reikšmės išaiškinimą, cituoja administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundžiamą nutarimą ir mano, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, formaliai vertino įvykio aplinkybes. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2. punktas leidžia fiziniams asmenims laikyti ir gabenti banderolėmis nepaženklinus į Lietuvos Respubliką įvežtus tabako gaminius, jeigu jų kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių. Tačiau I. P. ne laikė ir ne gabeno, o bandė perduoti kitam asmeniui (suimtam sūnui), t. y. bandė realizuoti, 10 pakelių banderolėmis nepaženklintų cigarečių. Ji už šias cigaretes nebuvo sumokėjusi mokesčių, ir tokiu būdu, įsigydama pigesnį už oficialiai parduodamą daiktą, siekė naudos. Be to, kontrabandinių cigarečių atnešimas į policijos įstaigą, turint tikslą jas perduoti kitam asmeniui, vertintinas kaip policijos įstaigos, kovojančios su kontrabanda, įžeidimas. Atsižvelgdama į tai Institucija mano, kad surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą policijos pareigūnai pasielgė tinkamai ir I. P. veiką kvalifikavo teisingai. 

Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta I. P. nepateikė.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

ATPK 1632 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris akcizais apmokestinamas prekes laikė, gabeno, naudojo ar realizavo pažeisdamas nustatytą tvarką, prekiavo tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL). 

ATPK 260 str. 1 d., reglamentuojančioje administracinio teisės pažeidimo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną ir kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis esminius duomenis apie asmenims inkriminuojamus konkrečius pažeidimus ir veikas, kuriomis šie pažeidimai pasireiškė, t. y. kaltinimus padarius konkrečius pažeidimus.

Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas I. P. buvo surašytas kaltinant ją tuo, jog ji padarė ATPK 1632 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau čia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 1632 str. 1 d. yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Todėl kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio teisės pažeidimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų nuo ko jis turėtų gintis. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole tik bendrais bruožais buvo nurodyta, kad I. P. pažeidimas pasireiškė akcizais apmokestinamų prekių laikymo, realizavimo nustatytos tvarkos pažeidimu, tačiau nei šią tvarką reglamentuojantis teisės aktas, nei konkreti šio teisės akto norma protokole nebuvo nurodyta, todėl Institucija neužtikrino I. P. teisės žinoti, kuo ji kaltinama ir nesudarė jai galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jai pateikto kaltinimo, kas laikytina esminiu teisenos pažeidimu.

Ne mažiau svarbu yra tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole I. P. iš esmės buvo kaltinama tuo, jog ji gabeno 200 vnt. cigarečių „Fest“. Tačiau šiuo metu galiojantys teisės aktai neriboja asmenims leistino laikyti bei gabenti cigarečių kiekio, jeigu šios cigaretės yra paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, o ir protokole nebuvo nurodyta, jog šios cigaretės būtų buvę įvežtos iš kitos valstybės ir jos būtų buvę nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, todėl laikyti ir gabenti 200 vnt. tokių cigarečių I. P. teisės aktai nedraudė.

Kita vertus, I. P. gabentas cigarečių kiekis – 200 vnt., neviršijo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2. punkte įtvirtinto fiziniams asmenims leistino laikyti ir gabenti iš ne Europos Sąjungos valstybės narės įvežtų cigarečių kiekio. Todėl šiuo atveju net ir įrodžius, jog šios cigaretės buvo įvežtos ne iš Europos Sąjungos valstybės ir jos nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, už šių cigarečių laikymą ir gabenimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1632 str. 1 d. I. P. taip pat negalėtų būti patraukta.

Tiek Institucijos apeliaciniame skunde, tiek byloje esančiame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime akcentuojama, jog I. P. pažeidimas, numatytas ATPK 1632 str. 1 d., pasireiškė dar viena, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta veika – laikytų ir gabentų cigarečių realizavimu perduodant jas kitam asmeniui. Tačiau su tokia Institucijos pozicija sutikti negalima. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad I. P. į policijos įstaigą, be kita ko, atnešė 200 vnt. cigarečių prašydama, kad jos būtų perduotos tuo metu policijos įstaigoje laikytam jos sūnui S. P. (5 b. l.). Bet šios cigaretės iš I. P. buvo paimtos, o vėliau grąžintos jai, todėl I. P. atgabentos cigaretės jos sūnaus nepasiekė (3, 4, 6, 9 b. l.). Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju I. P. tik pasikėsino perduoti savo sūnui cigaretes ir tokiu būdu jas realizuoti. Tačiau ATPK nenumato atsakomybės už pasikėsinimą padaryti administracinį teisės pažeidimą.

Sutiktina su Institucijos teiginiu, jog I. P. siekė perduoti kitam asmeniui ir tokiu būdu realizuoti cigaretes. Tačiau čia būtina pažymėti, jog atsakomybė pagal ATPK 1632 str. 1 d. gali kilti tik asmeniui, kuris cigaretes realizuoja pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu teisėtai įgytų, laikytų ir gabentų cigarečių (šiuo atveju būtent taip ir yra) perdavimas (realizavimas) asmeniui, turinčiam teisę disponuoti jomis (sulaukusiam nustatyto amžiaus ir kt.), negali būti laikomas neteisėtu, jeigu tai nepažeidžia nustatytos tvarkos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad cigaretėmis I. P. disponavo neteisėtai ir jas realizuoti ketino pažeisdama kokių nors teisės aktų reikalavimus, todėl netgi tuomet, jeigu jos atgabentos cigaretės ir būtų buvę perduotos sūnui, šiuo atveju atsakomybė I. P. už cigarečių perdavimą (realizavimą) nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pagal ATPK 1632 str. 1 d. negalėtų kilti.

Institucija savo skunde taip pat teigia, kad kontrabandinių cigarečių atnešimas į policijos įstaigą, turint tikslą jas perduoti kitam asmeniui, vertintinas kaip policijos įstaigos, kovojančios su kontrabanda, įžeidimas. Tačiau ši veika – policijos įstaigos ar konkretaus jos darbuotojo įžeidimas – I. P. nebuvo inkriminuotas. Be to, kaip jau paminėta pirmiau, savo elgesiu nepažeisdama jokių teisės aktų I. P. niekaip negalėjo įžeisti nei policijos įstaigos, nei konkretaus jos darbuotojo.

Patikrinęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu ir apibendrindamas visus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog I. P. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 1632 str. 1 d. Pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teisėjas

n u t a r i a:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimą nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas              Artūras Ridikas