Civilinė byla Nr. 2-1381-241/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01698-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17; 3.4.3.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, priimtos atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės Vievio paukštyno bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-3-258/2020).

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi akcinei bendrovei (toliau – AB) Vievio paukštynui iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi, atstatydinus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą naująja BAB Vievio paukštyno bankroto administratore paskirta UAB „VALEKSA“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi BAB Vievio paukštynas pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu pripažino BAB Vievio paukštyno veiklą pasibaigusia dėl bankroto. Dėl šio teismo sprendimo kreditorius V. D. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.       Vilniaus apygardos teisme 2020 m. liepos 10 d. gautas pareiškėjo (kreditoriaus) V. D. prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo prašoma: 1) ne vėliau, kaip po 30 kalendorinių dienų nuo šio prašymo pateikimo teismui sušaukti BAB Vievio paukštyno kreditorių susirinkimą pagal kreditoriaus V. D. pasiūlytą kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei pasiūlytus nutarimų projektus; nustatyti, kad susirinkimas vyks teismo nustatytą darbo dieną bei valandą bankroto administratoriaus adresu (duomenys neskelbtini) (UAB „VALEKSA“ patalpos, II aukštas) bei įpareigoti bankroto administratorių sudaryti sąlygas kreditorių susirinkimui vykti; nustatyti, kad sušauktam kreditorių susirinkimui neįvykus, pakartotinis susirinkimas įvyks po 15 dienų toje pačioje vietoje ir tą pačią valandą; 2) nustatyti, kad šaukiamame kreditorių susirinkime ir/ar pakartotiniame susirinkime negalintiems dalyvauti kreditoriams siūloma balsuoti raštu pagal kreditoriaus V. D. parengtą balsavimo raštu biuletenį; 3) įpareigoti UAB „VALEKSA“ per 1 darbo dieną nuo teismo nutarties, kuria bus išspręstas šis pareiškėjo prašymas bei sušauktas kreditorių susirinkimas, supažindinti visus BAB Vievio paukštyno kreditorius su minėta teismo nutartimi bei kreditoriams kartu išsiųsti ir šio V. D. prašymo Vilniaus apygardos teismui kopiją su visais jo priedais, įskaitant balsavimo raštu biuletenį.

4.       Prašyme pareiškėjas nurodė, kad išreikalavus informaciją iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro ir susipažinus su civilinėje byloje Nr. e2-3599-258/2018 esančiais duomenimis, pateiktais UAB „Vievio paukščiai“ ir BAB Vievio paukštyno, paaiškėjo, jog UAB „Vievio paukščiai“ galėjo pelnytis BAB Vievio paukštyno sąskaita įmonėje tik generuojant nuostolį ir imituojant neva pelningą veiklą, įmonei pritaikant įvairias nuolaidas ir atliekant kainų korekcijas be įmonės kreditorių pritarimo. Be to, VĮ Registrų centrui nėra pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nors įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, pardavė turtą. Pareiškėjas, siekdamas užkirsti kelią bankroto administratorės UAB „VALEKSA“ ir esamos sudėties įmonės kreditorių komiteto narių savivalei ir piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip pat užtikrinti operatyvų ir skaidrų įmonės bankroto procedūrų vykdymą, kreipiasi į teismą su reikalavimu dėl įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo V. D. prašymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus netenkino.

6.       Teismas nustatė, kad BAB Vievio paukštyno bankroto byloje V. D. yra atsakovės kreditoriumi. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo patikslintas BAB Vievio paukštyno finansinių įsipareigojimų sąrašas; bendra įsipareigojimų suma sudaro 6 667 740,10 Eur, iš kurios 2 230 268,65 Eur (arba 1/3, arba 33,45 proc. visų įsipareigojimų) įmonė skolinga pareiškėjui.

7.       Teismas nurodė, kad pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas kreditoriaus reikalavimas sušaukti susirinkimą nenumatytas kaip išimtis, kuriai spręsti reikėtų taikyti iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, todėl taikė JANĮ nuostatas. Teismas nurodė, kad pareiškėjui priklauso 1/3 teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų vertine išraiška, todėl jis pagal JANĮ 46 straipsnio 3 dalį negali reikalauti, kad būtų šaukiamas kreditorių susirinkimas.

8.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos ir nors šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, tačiau tai reiškia, kad visos bankroto procedūros yra pabaigtos, visas įmonės turtas parduotas, iš gautų lėšų sumokėtos bankroto administravimo išlaidos, iš dalies patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Pabaigus likvidavimo procedūras, patenkinti likusių kreditorių finansinius reikalavimus nėra galimybių. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio poreikio susirinkimo sušaukimui, kurio metu būtų renkamas sekretorius, keičiamas kreditorių susirinkimo pirmininkas ir kreditorių komiteto nariai. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkime numatyta informacijos suteikimo tvarka leidžia kreditoriams gauti bankrutuojančios įmonės informaciją, tarp jų ir duomenis apie finansinės atskaitomybės dokumentus.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Pareiškėjas V. D. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – apelianto 2020 m. liepos 10 d. prašymą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Nepagrįsti ir prieštaraujantys JANĮ teismo argumentai, jog apeliantas neturi teisės reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą. Nagrinėjamu atveju JANĮ 46 straipsnio 3 dalis netaikoma, nes nurodo, kurie asmenys patys gali sušaukti kreditorių susirinkimą. Tuo tarpu asmenis, kurie turi teisę reikalauti, kad būtų sušauktas kreditorių susirinkimas, nurodo ne JANĮ 46 straipsnio 3 dalis, o JANĮ 46 straipsnio 1 dalis. Turėdamas reikalavimą į 1/3 visų įmonės įsipareigojimų kreditoriams, apeliantas turi teisę reikalauti sušaukti įmonės kreditorių susirinkimą.

9.2.                      Sprendimą kreiptis dėl įmonės pabaigos priėmė nereprezentatyvus ir de facto prieš įmonės kreditorius veikiantis kreditorių komitetas. Teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos nėra įsiteisėjęs, jis neturi teisinės reikšmės ir juo vadovautis negalima, tą pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir pats teismas.

9.3.                      Negalima sutikti su teismo argumentais, kad pabaigus likvidavimo procedūras, patenkinti likusių kreditorių finansinius reikalavimus nėra galimybių; atsižvelgiant į tai, nėra jokio poreikio susirinkimo sušaukimui, kurio metu būtų renkami sekretoriaus rinkimai, keičiamas kreditorių susirinkimo pirmininkas ir kreditorių komiteto nariais. Kasaciniam teismui yra pateiktas kasacinis skundas (kurio priėmimo klausimas nėra išspręstas) dėl 5 431 768 Eur sumos iš UAB „Vievio paukščiai“ priteisimo įmonės naudai ir dėl 1 951 316,37 Eur sumos priteisimo įmonės naudai civilinėje byloje Nr. e2-3541-864/2020, todėl egzistuoja tikimybė, kad kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti patenkinti ir yra poreikis šaukti susirinkimą bei spręsti apelianto nurodytus klausimus.

9.4.                      Apeliantui nesuprantamas teismo argumentas, jog kreditorių susirinkimo numatyta informacijos suteikimo tvarka leidžia kreditoriams gauti bankrutuojančios įmonės informaciją, įskaitant ir duomenis apie finansinės atskaitomybės dokumentus. UAB „VALEKSA“ minėtų dokumentų nėra pateikusi VĮ Registrų centrui, tikėtina, minėti dokumentai apskritai nėra parengti, UAB „VALEKSA“ apelianto prašymus ignoruoja, tad neaišku į ką apeliantui reikėtų kreiptis.

10.       Atsakovė BAB Vievio paukštynas, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „VALEKSA“, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Apeliantas nuo pat įstojimo į AB Vievio paukštyno bankroto bylą ėmėsi veiksmų vilkinti bendrovės likvidavimo procedūras ir toliau siekia jas vilkinti.

10.2.                      Teisės aktai nenumato galimybės kreditorių susirinkimą šaukti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

10.3.                      Nėra jokio pagrindo šaukti bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimą po teismo sprendimo dėl šios įmonės pabaigos priėmimo. Nors apeliantas ir ginčija šį teismo sprendimą, tačiau kol jis nėra nuginčytas nėra jokio pagrindo šaukti apelianto reikalaujamą kreditorių susirinkimą ir svartyti apelianto siūlomus klausimus dėl kreditorių susirinkimo pirmininko perrinkimo, kreditorių komiteto sudėties ir kt.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus juridinio asmens bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

12.        Nemokumo administratorė UAB „VALEKSA“ pateikė teismui naują įrodymą – duomenis iš VĮ Registrų centro apie BAB Vievio paukštyno išregistravimą iš juridinių asmenų registro. 

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad nemokumo administratorės pateiktas įrodymas reikšmingas ir nepaisant to, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, šiuo atveju pateiktas įrodymas priimtinas.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

14.       Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Pagal JANĮ 101 straipsnį nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo. Užbaigus bankroto bylą ir įmonę išregistravus iš Juridinių asmenų registro, įmonė pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnio 3 dalis). Nuo šio momento juridinis asmuo nustoja egzistuoti ir praranda CK 2.33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus juridinio asmens požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami (ĮBĮ 32 straipsnis), be atsakovo apeliacinis procesas negali vykti, todėl skundą atsisakytina priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005). Ši praktika aktuali ir nagrinėjamu atveju.

15.       CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

16.       Bylos duomenimis, atsakovė BAB Vievio paukštynas, kurios bankroto byloje apeliantas prašo įpareigoti atlikti veiksmus, kaip teisės subjektas pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 13 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą dėl BAB Vievio paukštyno pabaigos, 2020 m. rugpjūčio 18 d. bendrovė išregistruota iš juridinių asmenų registro; nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, tuo pačiu pasibaigė ir šios bendrovės bankroto procedūros bei teisminiai nagrinėjimai dėl šių procedūrų teisėtumo negalimi. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės atkurti ar atnaujinti išregistruoto juridinio asmens veiklos, panaikinti juridinio asmens išregistravimą ar atlikti pasibaigusio juridinio asmens duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

17.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos ir aptartos aplinkybės šioje byloje lemia apeliacinio proceso nutraukimą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Konstatavus apeliacinio proceso nutraukimo pagrindą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nenagrinėtini.  

18.       Apeliacinio proceso nutraukimas lemia už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą apeliantui V. D. (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

19.       Nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

20.       Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).

21.       Apeliacinio teismo vertinimu, nors apeliacinio proceso nutraukimo tiesiogiai nelėmė apelianto procesiniai veiksmai ar neveikimas, tačiau taip pat toks procesinis sprendimas iš esmės yra nenaudingas apeliantui V. D.. Taip pat vertintina, kad pareiškėjas procesą pirmosios instancijos teisme dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tiek apeliacinį procesą inicijavo jau esant priimtam Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimui dėl BAB Vievio paukštyno pabaigos, o šio sprendimo apskundimas apeliaciniu skundu savaime nereiškia sprendimo panaikinimo tikimybės. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nemokumo administratorė UAB „VALEKSA“ įgijo teisę į dalies dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Preliminariai įvertinęs ginčo klausimo nesudėtingumą bei nedidelę atsiliepimo apimtį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nemokumo administratorei iš apelianto priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties, nutraukti.

Priteisti iš apelianto V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „VALEKSA“ (juridinio asmens kodas 123703158) naudai 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Grąžinti pareiškėjui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2020 m. liepos 23 d. UAB „Perlas Finance“.

Teisėja                                                                                Danutė Gasiūnienė