Civilinė byla Nr. 2S-1289-657/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18980-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

26.8.; 122.2.; 122.3.; 122.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-351-199/2015 pagal bankrutuojančios I. M. bankroto administratoriaus N. S. prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi I. M. iškelta fizinio asmens bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Lexuna“ (T.1, b.l. 116-119). Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (T.1, b.l. 137), o 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pakeistas jo teisių perėmėju VĮ Turto banku.

Kreditorių susirinkimui buvo pateiktas tvirtinti parengtas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas. 2014 m. rugsėjo 15 d. įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas šiam planui nepritarė (T.2, b.l. 4-6; 15-48). Patikslintas mokumo atkūrimo planas pateiktas bankroto administratoriui, kuris parengė išvadą, jog planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus. Šiam patikslintam mokumo atkūrimo planui 2014 m. spalio 27 d. vykusiame kreditorių susirinkime pritarta nebuvo, todėl bankroto administratorius, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į teismą dėl šio patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (T.2, b.l. 57-73).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi prašymą tenkino ir patvirtino I. M. 2014 m. spalio 27 d. Mokumo atkūrimo  planą (T.2, b.l. 112–115). Teismas nurodė, kad FABĮ imperatyviai nustatyta tik teismo teisė tvirtinti plano projektą arba jo netvirtinti, jei nebuvo nustatyti procedūriniai pažeidimai. Teismo nuomone, vertinant I. M. mokumo atkūrimo planą, nėra pagrindo daryti išvados, jog rengiant ar teikiant tvirtinti mokumo atkūrimo planą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tai yra, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nurodytų formos reikalavimų, ar planas pateiktas tvirtinti, nesilaikant FABĮ 8 straipsnyje nustatytos plano pateikimo tvirtinti tvarkos. Pareiškėjos teikiamame patikslintame plane yra nurodytos jos lėšos, kurias ji kaip fizinis asmuo numato gauti periodiškai per visą 5 metų bankroto procesą, kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos ir administratoriaus atlyginimui bei išlaidoms skirtos lėšos. Teismas nustatė, kad plano turinys atitinka FABĮ 7 straipsnio formaliuosius reikalavimus. Pareiškėja ir bankroto administratorius detalizavo bei pagrindė pareiškėjos ir jos išlaikomo nepilnamečio sūnaus poreikių ir išlaidų dydį, taip pat bankroto administratoriaus darbo sąnaudas ir pobūdį, bei administravimo išlaidų dydį. Bankroto administratorius pateikė išvadą, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas akcentavo, kad kreditorius į teismo posėdį neatvyko ir konstatavo, kad nenustatė pakankamo pagrindo plano netvirtinti. Įvertinęs realias galimybes šiuo metu įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus, teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nutraukus bankroto bylą būtų apsunkinta ir nepagrįstai ilgai užtęsta galimybė asmeniui bankrutuoti, todėl darė išvadą, kad tokiu atveju būtų iš principo paneigta Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtinta paskirtis, atkurti asmens mokumą, siekiant sumažinti kreditorinius įsipareigojimus per įstatyme numatytą terminą ir tuo pačiu įvertinant galimybę bankrutuojančiam asmeniui išsilaisvinti nuo beviltiškų skolų naštos. Teismas pažymėjo, kad vien tik formalus, principinis kreditorių nesutikimas su pateiktu planu, niekaip nesusijęs su kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų realiu užtikrinimu. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens teises ir teisėtus interesus, teismas sprendė, kad bankrutuojančios I. M. mokumo atkūrimo planas tvirtintinas. Mokumo atkūrimo plane I. M. nustatyta suma skirta jos ir nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, viso – 255,30 Eur per mėnesį, o visos kitos šią sumą viršijančios fizinio asmens bankroto proceso metu gautos pajamos turi būti nedelsiant įneštos į bankroto administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą. Kreditorių reikalavimų tenkinimui iš depozitinėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų pirmiausia apmokamos bankroto administravimo išlaidos, o iš likusių lėšų proporcingai tenkinami kreditorių reikalavimai. Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, pasibaigus mokumo atkūrimo plane nurodytam laikotarpiui, bus nurašyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos I. M. prašymą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo atmesti (T.2, b.l. 122-124). Skunde teigiama, jog teismas turėjo netvirtinti plano ir įpareigoti pareiškėją pašalinti plano trūkumus, o jų nepašalinus – prašymą dėl plano tvirtinimo atmesti. FABĮ tikslas nėra vien tik fizinio asmens skolų panaikinimas, bet yra ir realus dalies kreditorinių reikalavimų patenkinimas. Tokios didelės skolos dalies panaikinimas pažeidžia skolininko ir jo kreditoriaus interesų pusiausvyrą, nes nebus sudarytos galimybės ir skolininkė nebus skatinama siekti maksimalaus galimo kreditoriaus reikalavimo patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas. Teismas turėjo įvertinti plano turinį, vienintelio kreditoriaus poziciją, kitą rašytinę bylos medžiagą. Apeliantė nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planui. Teismo patvirtintame plane kreditoriui finansinis reikalavimas per 5 metus bus patenkintas tik 1,03 proc. teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo. Plane taip pat nepagrindžiamos administravimo išlaidos, jos neproporcingos kreditoriams teikiamai naudai. Toks planas prieštarauja FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 7 punkto ir 12 punkto reikalavimams. Plane nematyti skolininkės pastangų dengti greičiau ir didesne suma kreditorinį reikalavimą. Administravimo išlaidų pagrindime nenurodoma, kokią naudą administratoriaus veikla, kurią reikia apmokėti, duoda kreditoriui. Viena iš FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytų administratoriaus pareigų ginti kreditorių teisėtus interesus.

Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius UAB „Lexuna“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą (T.2, 136-138). Nurodė, kad kreditorė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino mokumo atkūrimo plano turinio, vienintelio kreditoriaus pozicijos, neįsitikino ar teismui pateiktas kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas pareiškėjos mokumo projektą patvirtino pagrįstai, teisingai įvertino bylos aplinkybes, administratoriaus išvadą bei fizinio asmens ir kreditorių teises ir teisėtus interesus, kadangi pareiškėjos bankrotas nebuvo tyčinis, pareiškėja sąžiningais veiksmais tapo nemoki, todėl nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano, nebūtų atstatytas sąžiningai bankrutuojančio žmogaus mokumas. Teismas teisingai pasinaudojo savo teise tvirtinti ar netvirtinti mokumo atkūrimo projektą, kadangi procedūrinių pažeidimų bankroto procese nebuvo. Be to, mokumo atkūrimo plane nurodytos pareiškėjos gaunamos lėšos, kurias ji kaip fizinis asmuo numato gauti periodiškai vykstant visam bankroto procesui. Kreditoriaus argumentai apie nepagrindžiamas bankroto administravimo išlaidas yra nepagrįsti. Tokio pobūdžio spendimas labiausiai atitinka tiek pareiškėjos, tiek kitų kreditorių interesus. Nutartimi teismas užtikrino Fizinių asmenų bankroto įstatymu keliamus tikslus bei sudarė prielaidas  pareiškėjos ir kreditorių interesų balansui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl fizinio asmens mokumo plano atitikties Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytiems reikalavimams.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi I. M. iškelta fizinio asmens bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Lexuna“, bei patvirtinta 1.300,00 Lt (376,50 Eur) lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti I. M. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo planą įsiteisėjimo dienos. Taip pat nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį teismui turi būti pateiktas tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtintas I. M. kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos  kreditorinis reikalavimas 58.120,80 Lt (16.832,95 Eur) sumai (T.1, b.l. 137).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui.

2014 m. rugsėjo 15 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo 100 % balsų turintis kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kuri, balsuodama raštu, nepritarė asmens mokumo atkūrimo planui ir nurodė, jog mokumo plane nėra aptarta I. M. galimybės ir iniciatyvos papildomų pajamų generavimui, iš jų verslo liudijimo įsigijimas ar kita; mokumo atkūrimo planas nustatytas 3 metų laikotarpiui, kurių metu nebus siekiama atsiskaityti su kreditore nors Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas numato maksimalų 5 metų plano terminą; bankrutuojantis asmuo neturi jokio nekilnojamojo turto; mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių interesus, nes visiškai nebus patenkintas kreditoriaus finansinis reikalavimas; mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir yra ne mokumo atkūrimo planas, o skolų „nurašymo“ planas (T.2, b.l. 11-12).

Bankroto administratoriui buvo pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuris parengtoje išvadoje nurodė, kad asmens planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, yra parengtas penkerių metų laikotarpiui. Pažymima, kad nėra žinoma, jog nemokumą sukėlė galimai neteisėti bankrutuojančio asmens veiksmai, žalingi įpročiai ar sandoriai, tačiau jame nenurodyta, kokių priemonių imsis bankrutuojantis asmuo, siekdamas susirasti darbą, kuris užtikrintų didesnį pajamų šaltinį, mokumo plane numatytos išlaidos viršija poreikių tenkinimo išlaidas, kreditoriaus reikalavimai dengiami tik neženklia dalimi (10,00 Lt per mėnesį) (T.2, b.l. 71-73). 2014 m. spalio 27 d. įvykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorės, turinčios 100 % balsų, atstovė ir balsavo „prieš“ pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimą (T.2, b.l. 57-58). Kreditorė nurodė, kad balsuoja „prieš“, kadangi mokumo atkūrimo plane fizinio asmens gaunamos mėnesinės pajamos yra mažesnės nei išlaidos būsimiems poreikiams tenkinti ir nenurodyta, iš ko dengiamas susidaręs skirtumas; per visą Mokumo plane numatytą 5 metų laikotarpį, kreditoriaus reikalavimas bus dengimas tik 600,00 Lt suma, kai bendra patvirtinto kreditorinio reikalavimo suma yra 58.120,80 Lt, kas sudaro tik 1,03 proc. bendros sumos, ir todėl pažeidžia kreditoriaus interesus; bankrutuojantis asmuo neturi jokio nekilnojamojo turto; planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir yra ne mokumo atkūrimo planas, o skolų „nurašymo“ planas (T.2, b. l. 57-58).

FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Bankroto administratorius, vadovaudamasis FABĮ 8 straipsnio 3 dalimi, pateikė teismui tvirtinti patikslintą ir papildytą I. M. 2014 m. spalio 10 d. mokumo atkūrimo planą. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad 2014 m. spalio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, kuriame kreditorius nepritarė I. M. patikslintam ir papildytam mokumo atkūrimo planui, nepritarimas yra ne dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus formaliuosius reikalavimus, todėl, patvirtindamas planą, sprendė, jog nenustatyti procedūriniai pažeidimai pateikiant planą tvirtinimui, planas atitinka formaliuosius reikalavimus ir vadovavosi bankroto administratoriaus parengta išvada.

Apeliantas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi ir nurodo, jog ji turi būti panaikinta vien dėl to, kad kreditorius nepritarė planui dėl priežasčių, kurios buvo nurodytos tiek balsavimo raštu biuletenyje, tiek susirinkimo metu. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartis yra priimta visiškai neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, neanalizuojant, dėl kokių priežasčių kreditorius nepritarė plano patvirtinimui, ar šios priežastys yra pagrįstos, vien dėl to skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta.

Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1 d., 2 d.).

Kaip jau minėta, 8 straipsnio 3 dalis, kurios nuostatų pažeidimas suteikia teismui teisę nepatvirtinti plano, numato, jog jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Ši nuostata skirta maksimaliam kreditorių teisių užtikrinimui, t.y. kad teismui nebūtų teikiamas tvirtinti toks planas, kuris, kreditorių nuomone, neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, ir kad būtų išnaudotos visos galimybės pašalinti šiuos neatitikimus dar iki plano pateikimo teismui tvirtinti. Priešingu atveju, bankrutuojantiems asmenims būtų sukurtos prielaidos piktnaudžiauti bankroto procesu ir nepaisant kreditorių nepritarimo dėl plano neatitikimo įstatymo 7 straipsnio reikalavimams ir neišnaudojus visų galimybių patikslinti planą, teikti jį teismui. Teismas, gavęs planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, turi patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nesiaiškino, neanalizavo ir  nevertino kreditorius nurodytų priežasčių, nurodytų kreditoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. balsavimo raštu biuletenyje, bei kreditorių susirinkime išsakytų pastabų, tikslinant mokumo atkūrimo planą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo nutartis neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamo reikalavimo kiekviename teismo procesiniame sprendime pateikti teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorius, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino šiam klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, neatskleidė bylos esmės, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir I. M. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                               Žibutė Budžienė