Civilinė byla Nr. e2A-1055-587/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04988-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.1.5; 2.6.16.9; 3.2.6.6.2; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“  (toliau – UAB „Legal Balance“) prašė teismo priteisti iš atsakovo D. S. 346,76 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 311,40 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp nuomotojos uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ (toliau – ir UAB „Be kredito“) ir atsakovo D. S., kaip nuomininko, 2019 m. rugsėjo 4 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-018592 (toliau – ir sutartis), kuria atsakovui išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius Hitachi-55HK6000 55″ (140 cm), Smart-8158990800054 (toliau – ir daiktas) 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 33,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradinei kreditorei iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, todėl 2021 m. birželio 11 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovą. Ieškovė 2021 m. birželio 16 d. atsakovui elektroniniu paštu pranešė, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu pateikė reikalavimo perleidimo sutarties kopiją.

3.       Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB ,,Legal Balance“ iš atsakovo D. S. 346,76 Eur skolą, 31,21 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (377,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovo priteisė 5,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

5.       Teismas konstatavo, kad atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, jog pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 346,76 Eur nesumokėtų nuomos įmokų skolą.

6.       2019 m. rugsėjo 4 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. BK-018592 šalys susitarė, jog vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Ieškovė už 346,76 Eur skolą paskaičiavo 311,40 Eur delspinigių. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių sudarydamas sutartį turi ribotas galimybes tinkamai apsaugoti savo interesus ir daryti įtaką sutarties turiniui, sutartį sudarė prisijungimo būdu, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, be to, įstatymas numato, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami už daugiau nei 180 dienų, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Ieškovės prašomų 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną suma (311,40 Eur) faktiškai siekia skolos sumą (346,76 Eur). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, jog yra pagrindas prašomus priteisti delspinigius mažinti.

7.       Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje sumažino iki 31,21 Eur.  

8.       Teismas pagrįstu pripažino ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (57,43 proc.) priteisė ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III.       Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo už akių dalį, kuria išspręstas delspinigių priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas ir priteisti apeliantei iš atsakovo 311,40 Eur delspinigius bei 260 Eur bylinėjimosi išlaidas, o taip pat apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje sprendimo už akių prašo nekeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) nuostatas. Pradinė kreditorė ir atsakovas nuomos sutartimi susitarė, kad atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą už 1 Eur. Tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, turi pareigą išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. 

1.2.                      Vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 311,40 Eur iki 31,21 Eur, teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus laiko vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.

1.3.                      Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialaus reikalavimo. Nustačius, kad ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteistinos visų jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

10.       Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13.       Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. BK-018592 sąlygos dėl netesybų (delspinigių) sąžiningumo atsakovo atžvilgiu. Nors atsakovas bylos procese liko pasyvus ir dėl to byloje buvo priimtas sprendimas už akių, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino sutartyje numatytas netesybas (0,5 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos) kaip neproporcingas ir nesąžiningas bei jas sumažino, šį ieškinio reikalavimą patenkindamas iš dalies.

14.       Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas pačių santykių pobūdį ir atskirų sutarties sąlygų teisėtumą. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad egzistuoja visi vartojimo teisinių santykių požymiai, t. y. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ yra verslininkė, atsakovas – fizinis asmuo, sutartį sudaręs savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva vertinti apeliantės prašomas taikyti sutarties sąlygas.

15.       Pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą dėl netesybų taikymo vertino vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančio VKĮ įtvirtintų specialių ribojimų kredito davėjui į sutartį su vartotoju įtraukti tam tikras sąlygas kontekste. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovą ir pradinę kreditorę UAB „Be kredito“ siejusį teisinį santykį kvalifikuoti ne vartojimo kredito, o nuomos sutartimi. Pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ su atsakovu 2019 m. rugsėjo 4 d. sudaryta sutartis įvardinta nuomos sutartimi, kurioje nurodoma, kad atsakovui 24 mėnesių terminui išnuomojamas kilnojamasis daiktas – televizorius Hitachi-55HK6000 55″ (140 cm), Smart-8158990800054, atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 33,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 

16.       VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Vadinasi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios savo esme yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Aplinkybė, kad sutartis  įvardinta nuomos sutartimi, o ne vartojimo kredito sutartimi, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius reglamentuojančių reikalavimų.  

17.       Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos specialiojoje dalyje nurodytą sutarties galiojimo laikotarpį bei pagal sutartį sumokėjus visas reikiamas įmokas, pasibaigus sutarties terminui, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą apeliantė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sandorio kvalifikavimą lemia sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį. Vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. 

18.       Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2019 m. rugsėjo 4 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo. Tuo tarpu, vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta. Tokia teisinė konstrukcija savo esme gali būti vertinama dirbtina, padedančia išvengti VKĮ taikymo, užslepiančia tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).

19.       Visos nutarties 18 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos. Konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar UAB „Be kredito“ turi teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis), ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Tokiu atveju kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų). Dėl to kyla abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria apeliantei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu. 

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 18–19 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Be kredito“. 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria UAB „Be kredito“ perleido apeliantei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal 2019 m. rugsėjo 4 d. sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi apeliantė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl to turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens teisėmis.

21.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo kredito sutartis, neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą už akių ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Lina Žemaitienė