Civilinė byla Nr. e2S-862-852/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03571-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir M. M. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Hipotekiniai kreditai“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai R. M. ir M. M. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti (duomenys neskelbtini) bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu. Išaiškino, kad ši nutartis nekliudo pašalinus joje nurodytus trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu (ieškiniu) dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.       Pareiškėjas R. M. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi nustatė, kad į teismą su pareiškėjo R. M. vardu su jo elektroniniu parašu ant procesinio dokumento kreipėsi mažoji bendrija (toliau – ir MB) Teisinių paslaugų garantas. Nustatė, kad remiantis pateikta teisinių paslaugų sutartimi (kuri yra be datos): „MB Teisinių paslaugų garantas, įmonės kodas 306330374, atstovaujama V. S., veikiančio pagal bendrovės įstatus, toliau vadinamas Paslaugų teikėju, teikia Užsakovui (toliau Paslaugų teikėjas ir Užsakovas kartu vadinami Šalimis) teisines paslaugas, (toliau – Paslaugos), o Užsakovas gauna Paslaugas laikydamasis šios sutarties (toliau – Sutartis). „1.1. Ši Sutartis reglamentuoja teisinių paslaugų teikimą Užsakovui susijusį su santuokos nutraukimu: teisinės konsultacijos, santuokos nutraukimo ir kiti teisiniai dokumentai, atstovavimas derybose. 1.2. Paslaugų teikėjas renka duomenis apie Užsakovus iš viešųjų registrų, siekdamas užtikrinti kokybišką ir efektyvų paslaugų teikimą.“. Nurodė, kad sutartyje nėra numatyta, jog bendrija teikia pareiškėjams paslaugas teisme.

5.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 59 str. numatyta, jog įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. CPK 56 str. 1 d. numato asmenis, kurie pagal pavedimą gali būti fizinių asmenų atstovais teisme. CPK 57 str. 1 d. ir 2 d. numatyta, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime, kad fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui.

6.       Nurodė, kad teismų praktikoje pažymėta, kad procesinio atstovavimo esmė yra ta, jog procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų; procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padėti jam vesti bylą, kartu teismui – vykdyti teisingumą. CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“ įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis).

7.       Teismas pažymėjo, kad atskirojo skundo pateikimo atveju yra neaišku, su kokias fiziniais asmenimis sudaryta sutartis, jie sutartyje nenurodyti. Pagal civilinio proceso normas MB Teisinių paslaugų garantas negali būti fizinių asmenų atstovas teisme, sutartyje nenumatyta teisė teikti asmenų procesinius dokumentus teismui. Be to, įstatymas apibrėžia asmenų ratą, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais teisme, numato atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimo formą. Elektroninė forma naudojama, kad būtų galima identifikuoti procesinį dokumentą pateikianti asmenį ar jo atstovą, turintį teisę jį atstovauti. Pateikto procesinio dokumento atveju per elektroninę sistemą MB Teisinių paslaugų garantas atstovauja fizinį asmenį, nors tokios teisės nei pagal pavedimo sutartį, nei pagal įstatymą neturi.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Pareiškėjas (apeliantas) R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 kovo 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui; Vilniaus miesto apylinkės teismui nesutikus su atskiruoju skundu, perduoti jį nagrinėti Vilniaus miesto apygardos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Teismas nurodė, kad teisinių paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp MB Teisinių paslaugų garantas ir apelianto, yra be datos. Apeliacijoje teigiama, kad su tokiu teismo argumentu sutikti negalima, nes sutartis yra pasirašyta elektroniniu parašu, kurio viena iš funkcijų yra laiko žyma. Sutartyje nurodyta, kad ji įsigalioja nuo jos sudarymo momento (2024 m. sausio 9 d.). Apeliantas pažymi, kad sutartis pasirašyta kvalifikuotais elektroniniais parašais ir teismas gali identifikuoti visus pasirašiusius asmenis, o iš sutarties teksto matyti, jog šalys susitarė dėl paslaugų teisme teikimo.  

8.2.                      Bendrija gali į EPP įkelti pareiškėjų pasirašytą dokumentą. 2012 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo 8 punktas numato, jog asmuo elektroniniais ryšiais teismui gali pateikti procesinius dokumentus. 9.2 punktas detalizuoja, jog tais atvejais, kai asmuo nėra proceso dalyvis, nurodo bylos, į kurią teikiami procesiniai dokumentai, identifikacinius duomenis. Taigi bendrija gali į EPP įkelti pareiškėjų pasirašytą dokumentą, jeigu nurodo bylos, į kurią teikiami procesiniai dokumentai, identifikacinius duomenis.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
 teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atskirąjį skundą per elektroninę sistemą MB Teisinių paslaugų garantas įkėlė, atstovaudamas fizinį asmenį, nors tokios teisės nei pagal pavedimo sutartį, nei pagal įstatymą neturi. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra aišku, su kokias fiziniais asmenimis sudaryta paslaugų teikimo sutartis, be to, sutartyje nėra nurodyta, kad sutarties šalys susitarė, jog bendrija įsipareigoja teikti pareiškėjams paslaugas teisme. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kaip paduotą neįgalioto asmens.

13.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas garantuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

14.       Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

15.       Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 7 punkte numatyta, kad fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės), 3.2. punktą paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius.

17.       Paslaugų vartotojas prie LITEKO VEP posistemio jungiasi šia tvarka: (1) iš paslaugų gavėjo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjas (fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) arba paslaugų gavėjo administratorius; (2) iš paslaugų gavėjo atstovo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjo atstovas (Taisyklių 15 punktas). Paslaugų gavėjo ar paslaugų vartotojo (jo įgaliojimų ribose) nurodymai, pareiškimai, informacija ir kitos valios išraiškos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente ir šie asmenys privalo prisiimti visas iš tokių veiksmų atsiradusias pareigas (Taisyklių 16 punktas).

18.       Taigi teisę naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis (įskaitant teisę procesinius dokumentus įkelti ir pateikti teismui), turi paslaugų gavėjo tinkamai įgaliotas asmuo (paslaugų gavėjo, nagrinėjamu atveju – pareiškėjo, atstovas). Kaip minėta aukščiau, paslaugos gavėjas prie LITEKO VEP posistemio jungiasi iš savo paskyros arba iš paslaugų gavėjo atstovo paskyros (Taisyklių 15 punktas).

19.       CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.

20.       Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai); 6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai); 7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų.

21.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamos nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bendrijos teisę atstovauti fiziniams asmenims pareiškėjams. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). T. y., įrodymų, kad egzistuoja CPK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas, suteikiantis MB Teisinių paslaugų garantas atstovauti pareiškėjams ir jų vardu teikti jų procesinius dokumentus Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP). Papildomai pažymėtina, kad remiantis CPK 57 straipsnio 3 dalimi, su klientu sudaryta sutartis, kurioje aptartos paslaugas teikiančio asmens teisės ir pareigos bei jų mastas yra laikomi tinkamu fizinio asmens atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimu, prilyginamu įgaliojimui, kai fizinio asmens atstovu byloje yra advokatas (advokato padėjėjas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, jog nagrinėjamu atveju MB Teisinių paslaugų garantas pateikė procesinį dokumentą per EPP teismui, atstovaudamas fizinį asmenį, byloje nesant duomenų apie tokios teisės suteikimą bendrijai.

22.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekia panaikinti santuokos apskaitos įrašą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šeimos bylose itin svarbu užtikrinti asmenims galimybę veiksmingai, operatyviai ir efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų (įskaitant, kad jis pateiktas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų ar kilus abejonių dėl tinkamo pareiškėjo atstovavimo), teismas turėjo nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. suteikti pareiškėjui galimybę pateikti su teisės į tinkamą atstovavimą įgyvendinimu susijusius įrodymus, pagrindžiančius, kad MB Teisinių paslaugų garantas turi teisę būti atstovu pagal pavedimą. Bei pareiškėjui per teismo nustatytą terminą minėto trūkumo nepašalinus ir išsprendus atskirojo skundo priėmimo klausimą – atsisakyti priimti atskirąjį skundą (CPK 115 straipsnio 2–3 dalys). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013). Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas taip pat gali bylos šalims pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu byloje (CPK 161 straipsnis). Apeliantui išaiškintina, kad asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti dokumentus pateikiant tiek raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį, laikantis nustatytos tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1616-1120/2020, 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-224-516/2021).

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teisinių paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjų ir MB Teisinių paslaugų garantas, nėra nurodyta sutarties sudarymo data bei, kad sutartimi šalys nesitarė dėl teisinių paslaugų teikimo teisme. Priešingos išvados nesuponuoja ir sutarties nuostatų lingvistinis-sisteminis aiškinimas. Sutarties šalys sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl teikiamų paslaugų pobūdžio ir apimties. Pagal sutarties 1.1. punktą, šalys sulygo, kad bendrija pareiškėjams teikia teisines konsultacijas, rengia santuokos nutraukimo ir kitus teisinius dokumentus, atstovauja derybose, taip pat renka duomenis iš viešųjų registrų (sutarties 1.2. punktas). Todėl apelianto argumentai, kad šalys sutartimi susitarė dėl paslaugų teisme teikimo, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Tačiau minėti trūkumai ginčo kontekste laikytini neesminiais, todėl byloje nesant duomenų, kad bendrija apskritai turi teisę būti pareiškėjų atstove (CPK 56 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).

24.       Apibendrinant, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, prieš atsisakydamas priimti apelianto atskirąjį skundą, turėjo nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Todėl šiuo aspektu vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo (apelianto) R. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Andrius Verikas