Baudžiamoji byla Nr. e1-250-393/2020

                                                                           Proceso Nr. 1-01-1-04046-2019-9

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

 (S)

                                                                           1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1;

                                                                           1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4    

ALYTAUS  APYLINKĖS TEISMAS

B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6  d.

Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė išnagrinėjo baudžiamąją by­lą, kurioje

M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Teismas

n u s t a t ė:

Kaltinamasis M. C. 2018-09-04 apie 23 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – partnerę R. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, sugriebė ją už riešų, nukentėjusiajai išsilaisvinus sudavė ne mažiau du smūgius rankomis jai į rankas bei ją pastūmė, o nukentėjusiajai R. M. nukritus ant lovos, jai begulint, sudavė ne mažiau vieną smūgį ranka į dešinės kojos kelties sąnarį, tuo nukentėjusiajai R. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis M. C. 2019-12-25 apie 4 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš nepilnametę G. M., kuriai įvykusio konflikto metu rankomis suėmęs už kaklo smaugė ir pastūmė, tuo nukentėjusiajai G. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. C. pareiškus jam įtarimus ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad 2018-09-04 būnant namuose (duomenys neskelbtini)  įvyko konfliktas tarp jo ir jo sugyventinės R. M., kurio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis sudavė ranka du smūgius R. M. į rankas, nes ji dengėsi galvą, taip pat ją pastūmė, o kai ji nukrito, sudavė smūgį ranka į koją. R. M. po šio įvykio keletą dienų šlubavo. 2019-12-25 maždaug apie 4 val. nakties namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame tarp jo ir jo partnerės R. M. įvykusio žodinio konflikto metu jis suėmė G. M. abiem rankomis už kaklo ir pastūmė į šalį, kad ji nesikištų į jo ir jo partnerės konfliktą (2 t., b. l. 108-110).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- 2019-01-22 R. M. protokolu-pareiškimu (1 t., b. l. 1-5), kad jos sugyventinis M. C., gyvenantis kartu su ja (duomenys neskelbtini), su kuriuo jie turi mažametę dukrą K. C., gim. (duomenys neskelbtini), prieš ją naudoja psichologinį smurtą, veja ją iš jos namų, vadina „durne“, „debile“, „kurva“, grasina prieš ją naudoti fizinį smurtą, prieš veidą mosuodamas kumščiais, garsiai šūkauja namuose;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 17-21), kuriame užfiksuota įvykio vieta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butas ketvirtame aukšte, kurio Nr. (duomenys neskelbtini);

- nukentėjusiosios R. M. parodymais (1 t., b. l. 31-32, 36-37, 40-42; 2 t., b. l. 58-60), kad 2018-09-04 vakare apie 23 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu M. C. jai sudavė ne mažiau tris smūgius į įvairias kūno vietas, t. y. rankas, taikėsi į galvą, tačiau ji dengėsi rankomis ir ant jų iki alkūnių buvo kraujosruvos, taip pat skaudėjo riešus. Taip pat M. C. jai tą patį vakarą suduodamas smūgius buvo sumušęs dešinės kojos kelties sąnarį. Jai skaudėjo koją, ir ji ne mažiau tris dienas jautė fizinį skausmą, vaikščiodama šlubavo. Po šio įvykio ji kartu su dukromis išvažiavo pas savo mamą gyvenančią (duomenys neskelbtini);

- liudytojos V. L. parodymais (1 t., b. l. 64-67), kad 2018-09-04 ji buvo pas savo mamą M. Č., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tą dieną palaidojo savo tėvą. Tą vakarą ji pasiliko nakvoti pas mamą. Kadangi buvo po laidotuvių, pavargusi vakare anksti nuėjo miegoti. Kiek valandų buvo, kai jai paskambino ar tai sesė R. M., ar jos dukra G. M., neprisimena. Paprašė, kad ji atvažiuotų ir pasiimtų sesę iš jos namų, kur ji gyvena ir parsivežtų pas mamą.  Ar telefonu kažką sakė apie kilusį konfliktą su sugyventiniu, ji neprisimena, bet pagalvojo, kad jeigu skambina tokiu vėlyvu laiku, tai kažkas nutiko. Atsikėlusi ji nuvažiavo pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Su ja kartu važiavo R. M. dukra E., kuri buvo pasilikusi nakvoti pas močiutę. Nuvykus į vietą, užėjo į buto koridorių, toliau į kambarius nėjo. Sesė su dukromis jau rengėsi, ji pastebėjo, kad sesė šlubuoja. Jai sesė apie įvykusi konfliktą su sugyventiniu nieko nepasakojo, o ji ir neklausė, ant sesės kūno jokių kraujosruvų nematė, ji tik šlubavo. Grįžę pas mamą, visi nuėjo miegoti;

- pažyma apie šeimos sudėtį (1 t., b. l. 106), iš kurios matyti, jog M. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeima yra šios sudėties: R. M., gim. (duomenys neskelbtini), K. C., gim. (duomenys neskelbtini);

- D. M. protokolu-pareiškimu (2 t., b. l. 1-7), kad 2019-12-25 apie 4.30 val. jam paskambino dukra E. M. ir pasakė, kad mamos sugyventinis prieš ją smurtauja ir prašė, kad jis jai padėtų. Jis sėdo į automobilį ir atvažiavo į jų gyvenamąją vietą. Jo dukra G. M. jam papasakojo, kad 2019-12-25 apie 4 val. namuose neblaivus motinos sugyventinis M. C. pradėjo kabinėtis prie motinos. Ji motiną užstojo, todėl M. C. suėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Dėl smaugimo G. M. jautė fizinį skausmą. Į konfliktą įsikišo ir jaunesnioji dukra, todėl M. C. G. paleido;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (2 t., b. l. 25-26), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini)  esančiame name;

- specialisto išvada Nr. G 1142/2019 (06) (2 t., b. l. 34), kurioje nurodyta, kad G. M. kūno paviršiuje, apžiūrint 2019-12-27, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminio poveikio skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl neblaivumo nustatymo (2 t., b. l. 40), kuriame nurodyta, kad M. C., gim. (duomenys neskelbtini), alkotesteriu 2019-12-25 5.38 val. nustatytas 2,77 prom. girtumas;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (2 t., b. l. 41), kuriame nurodyta, kad 2019-12-25 apie 5.25 val. gautas pranešimas nuvykti į(duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu prie gyvenamojo namo, lauke juos pasitiko neblaivus pranešėjas M. C., kuris aiškino, kad jo sugyventinės R. M. dukra G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ant jo šaukia. G. M. pasakė, kad M. C. ją stūmė, suėmė už kaklo ir ją smaugė, todėl ji jautė fizinį skausmą;

- liudytojo D. M. parodymais (2 t., b. l. 53-55), kad jo buvusi žmona R. M. gyvena su sugyventiniu M. C. L. (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir jo nepilnametės dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei jų dukra K. C., kuriai yra apie 6 m.  2019-12-25 apie 4.30 val. jam paskambino dukra ir pasakė, kad mamos sugyventinis prieš ją smurtauja ir prašė, kad jis padėtų. Jis sėdo į automobilį ir atvažiavo į jų gyvenamąją vietą. Jo dukra G. M. verkdama jam papasakojo, kad 2019-12-25 apie 4 val. namuose neblaivus motinos sugyventinis M. C. pradėjo kabinėtis prie motinos. Ji motiną užstojo, todėl M. C. suėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Dėl smaugimo G. M. jautė fizinį skausmą. Į konfliktą įsikišo ir E. M., kurią M. C. pastūmė ir  paleido G. Mergaičių pasakojimą patvirtino ir jų motina;

- liudytojos R. M. parodymais (2 t., b. l. 58-60), kad (duomenys neskelbtini)  esančiame name gyvena penkiese: ji, jos sugyventinis M. C. ir dukros. Ji su M. kartu pragyveno 10 metų, jie yra šeima, neįregistravę santuokos. 2019-12-24 ji grįžo po darbo į namus, galėjo būti apie 20.30 val. Jie visi pavalgė vakarienę, ji išgėrė pora taurių vyno ir nuėjo miegoti, o M. liko gerti alkoholio vienas, dukros taip pat nuėjo miegoti. Apie 3-4 val. būdamas neblaivus M. pradėjo triukšmauti namuose, ji prabudo, kilo žodinis konfliktas. Jie pykosi, tuomet prabudo jos dukra G. ir ji atėjo pas juos į miegamąjį. Ten jie konfliktavo, tada M. lyg bandė jai suduoti, tada įsikišo jos dukra G. M., kuri, atsistojusi tarp jų abiejų, norėjo ją apginti, tuomet jis abiem rankomis suėmė dukrai už kaklo ir nustūmė. Ji liepė jam apsiraminti, tada jam girtam pasirodė, kad jos jį skriaudžia, tai jis pasiėmė telefoną ir skambino policijai. Paskambinęs sakė, kad jį podukra muša. Apžiūrėjusi G. kaklą jokių žymių nematė. Dukra neatrodė išsigandusi, neverkė. Kadangi per barnį M. G. pasakė „eik pas savo tėvą“, ji po įvykio paskambino savo tėčiui ir papasakojo apie įvykį;

- nukentėjusiosios G. M. parodymais (2 t., b. l. 71-73), kad per Kalėdas, gruodžio 25 d. ji miegodama išgirdo triukšmą pas mamą kambaryje. Nuėjusi pas mamą į kambarį, rado ten besibarančius mamą su sugyventiniu M. C., kuris buvo neblaivus. Jie su mama barėsi, ji norėjo ją užstoti, todėl atsistojo tarp mamos ir M. C.. Tada jis suėmė ją už kaklo ir pastūmė į šoną. Jai skaudėjo, ji išsigando, tačiau jokių sužalojimų neliko. Nuėjusi į savo kambarį, paskambino savo tėčiui ir papasakojo, kas nutiko.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad M. C. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Kaltinamasis smurtaudamas nukentėjusiajai savo partnerei R. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, sukėlė fizinį skausmą, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, nes bendrai gyvenantys asmenys laikomi šeimos nariais, nors ir nėra įregistravęs santuokos (BK 248 str. 2 d.). Kadangi kaltinamasis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Kaltina­masis ne­prieš­ta­rauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­­­muo­­ju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (2 t., b. l. 156-158, 159).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­­­­­­­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal pavojingumo visuomenei laipsnį pri­skir­tinos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), neteistas (2 t., b. l. 129-131), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 132-140), nedirbantis (2 t., b. l. 141, 142, 143).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunki­na tai, kad nusikalstamas veikas pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).  

Įvertinus kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­­­­me­nybę (neteistas, baustas administracine tvarka), jo turtinę padėtį (nedirbantis, turi mažametę išlaikytinę), atsakomybę leng­vi­nan­čią ir sunkinančią aplinky­bes, kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – laisvės apribojimas.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. C. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios– pa­nai­kin­tinos pradėjus vykdyti bausmę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ce­so kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

M. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu nebendrauti su nukentėjusiąja G. M.

M. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu nebendrauti su nukentėjusiąja R. M..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu nebendrauti su nukentėjusiomis G. M. ir R. M.

Taikyti BK 641 straipsnį M. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu nebendrauti su nukentėjusiomis G. M. ir R. M..

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, M. C. išbūtą laiki­name su­lai­ky­me nuo 2019-12-25 5.38 val. iki 2019-12-25 16.35 val., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikin­ti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti M. C., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                             Irma Blekaitienė