Baudžiamoji byla Nr. N1-641-549/2011

Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01477-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.11.10.;

(S)

1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.5.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,

sekretoriaujant Vitai Šimkienei,

dalyvaujant prokurorėms Linai Karbauskienei ir Kristinai Blinstrubienei,

gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,

nukentėjusiesiems A. V. ir R. V.,

kaltinamojo įstatyminei atstovei D. B.,

Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovams Karolinai Banytei ir Airidui Vitkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-25 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. l d. susitaikius su nukentėjusiaisiais, paskiriant 12 mėnesių laikotarpiui auklėjamojo poveikio priemones, t.y. atidavimą tėvams ugdyti ir prižiūrėti, taip pat elgesio apribojimą, t.y. įpareigojimą nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. B., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: jis 2010-10-12, apie 16.30 val., prie Klaipėdos Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos, esančios Baltijos pr. 53, Klaipėdoje, padarė plėšimą: priėjo prie mažamečio A. V. ir paklausė, kiek valandų. A. V. išsitraukus savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5130 Xpress Music“, V. B. pareikalavo, kad šis jam atiduotų savo mobiliojo ryšio telefoną, pagrasindamas, kad priešingu atveju jį papjaus, vieną savo ranką laikydamas striukės kišenėje bei tokiu būdu įbaugindamas nukentėjusįjį. Tada V. B. nukentėjusiajam A. V. iš rankos išgriebė 379 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5130 Xpress Music“, kuriame buvo 10 Lt vertės „Bitės Labas“ SIM kortelė, ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu V. B. pagrobė R. V. priklausantį 389 Lt vertės turtą.

Apklaustas kaltinamuoju V. B. kaltu neprisipažino, parodė, kad įvykio dieną su draugais Ž. K., Valerijumi ir L. K. buvo netoli M. Mažvydo pagrindinės mokyklos. L. K. kažkur tai nuėjo, o grįžęs po pusvalandžio pasikvietė jį už namo kampo ir iš kelnių kišenės ištraukė raudonos spalvos telefoną „Nokia Xpress Music“ bei pasiūlė kartu eiti parduoti telefoną. L. K. sakė, kad telefoną gavo iš Ričkos. Po to L. K. minėtą telefoną padavė jam. Jis norėjo telefoną nunešti Ričkai, nuėjo prie mokyklos, tačiau ten nieko nerado. Tada paskambino Ž. K. ir paprašė pasakyti L. K., kad šis ateitų prie M. Mažvydo mokyklos esančio darželio. L. K. atėjo kartu su Ž. K. bei Valerijumi. Tada jam paskambino mama ir liepė grįžti namo. Atidavęs telefoną L. K., jis išėjo namo. Mano, jog nukentėjusysis jį apkalba, jis sportinių kelnių niekada nenešiojo, minėtą dieną mūvėjo džinsus. „Skyp‘e“ jis yra pasivadinęs „Vytas“, ne „Viktoras“. Po įvykio per „Skyp‘ą“ su L. K. jis bendravo kelis kartus, norėjo susitikti. Žinutės, apie kurias minėjo G. K., gali būti rašytos ne jo. Tiek iki įvykio, tiek po įvykio jo ir L. K. santykiai buvo geri, tačiau šiuo metu jie nebebendrauja. Girdėjo, jog L. K. buvo sumuštas, kad visą kaltę suverstų jam (V. B.). Mano, jog su L. K. tiek ūgiu, tiek sudėjimu, tiek plaukais jie yra panašūs, panašus ir jų balsas.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo jis nepažinojo. 2010-10-12, apie 16.30 val., jam einant iš treniruočių per Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos stadioną namo, prie jo priėjo kaltinamasis ir paklausė, kiek valandų. Kaltinamasis burną buvo užsidengęs oranžine medžiaga, vilkėjo tamsius rūbus, kiek pamena, buvo su sportine apranga. Kai jis, norėdamas pažiūrėti kiek valandų, išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną, kaltinamasis liepė atiduoti jam telefoną, sakydamas, jog priešingu atveju papjaus. Tuo metu kaltinamasis vieną ranką laikė kišenėje ir atrodė, kad joje turi kažkokį daiktą. Kaltinamojo grasinimų jis išsigando, nes pamanė, kad pastarasis tikrai gali turėti peilį. Tada kaltinamasis griebė jo telefoną „Nokia Xpress Music“ jam iš rankų ir nubėgo. Telefone buvo SIM kortelė „Labas“, kurią jam, kaip ir telefoną, buvo nupirkusi mama. Kai iš jo buvo atimtas telefonas, jis nubėgo namo ir paskambino mamai. Maždaug po pusvalandžio jis su broliu E. Ž. ėjo į įvykio vietą ieškoti kaltinamojo, tačiau nerado. Po to, kai jo mama baigė darbą, jie nuvyko į policiją parašyti pareiškimo. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, jo brolis sužinojo, kad vienas vaikinas gyrėsi pagrobęs iš nepilnamečio telefoną. Sužinoję, kur minėtas vaikinas gyvena, jis su mama, broliu ir draugu R. K. nuvyko pas kaltinamąjį į namus. Buto duris atidarė V. B. mama. Kai pastarojo mama V. B. pakvietė prie durų, jis iš karto atpažino kaltinamąjį. Apsirikti jis negalėjo, kaltinamąjį buvo įsidėmėjęs pagal veido bruožus, nors pastarasis užpuolimo metu ir buvo prisidengęs burną. Kaltinamasis gynėsi, sakė, jog jo (A. V.) nepažįsta ir jokio telefono iš jo neėmė.

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo A. V. ir V. B. metu nukentėjusysis A. V. pasiliko prie savo parodymų (b.l. 30-31).

Iš 2010-10-25 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolo matyti, kad mažametis nukentėjusysis A. V. iš jam pateiktų nuotraukų kartotekų nuotraukoje Nr. 1224 atpažino asmenį, t.y. V. B., gim. 1994 m., kurį matė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kurį atpažino kaip asmenį, iš jo pagrobusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5130“ (b.l. 26, 27).

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2010-10-12 vakare jai į darbą paskambino sūnus A. V.. Pastarasis buvo labai išsigandęs ir verkė. Vaikas jai pasakė, kad jį apiplėšė ir kad yra sveikas. Grįžus namo, sūnus jai papasakojo, kad po 16.00 val. jam einant iš treniruočių per M. Mažvydo pagrindinės mokyklos stadioną prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas ir paklausė, kiek valandų. Kai jos sūnus išsitraukė telefoną, minėtas vaikinas paliepė telefoną atiduoti, grasindamas, kad tuoj papjaus. Jos sūnus manė, kad užpuolikas tikrai turi peilį. Tada užpuolikas griebė vaikui iš rankų telefoną „Nokia Xpress Music“ ir nubėjo, o jos sūnus persigandęs grįžo namo. Telefonas buvo naujas, raudonos spalvos, kainavo 379 Lt. Telefone buvo 10 Lt vertės SIM kortelė. Po įvykio jos vyresnysis sūnus E. Ž. su jaunesniuoju sūnumi A. V. vyko į įvykio vietą, apvaikščiojo rajoną, tačiau nieko nerado. Tada jie nuvažiavo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Vėliau jos sūnus E. Ž. per socialinius tinklalapius paskelbė informaciją apie vagystę ir maždaug po savaitės atsirado, kas žinojo apie įvykį. Tokiu būdu jie sužinojo kaltinamojo adresą ir nuvyko pas jį į namus. Kai A. V. pamatė kaltinamąjį, iš karto jį atpažino, pasakė: „mama, čia jis“. Jos sūnus V. B. atpažino iš antakių, akių, nosies, balso. V. B. sakė, kad telefono neėmė, kad telefoną gavo iš draugo. Vėliau telefonas jiems buvo grąžintas, jį grąžino tyrėjai. Telefonas buvo aptrintas, padėvėtas, todėl civilinį ieškinį sudaro žala už telefono nusidėvėjimą ir SIM kortelę, iš viso 160 Lt. Po įvykio jos sūnus labai pasikeitė, pasidarė jautrus, nervingas.

Iš 2010-10-20 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. V. iš jai pateiktų nuotraukų kartotekų nuotraukoje Nr. 1224 atpažino asmenį, t.y. V. B., gim. 1994 m., kurį matė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kurį jos sūnus A. V. atpažino kaip asmenį, kuris 2010-10-12, grasindamas kad papjaus, iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5130“ (b.l. 19, 20).

Liudytojas E. Ž. parodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta, o nukentėjusysis A. V. yra jo brolis. Prisimena, jog 2010 m. rudenį, po pietų, jo brolis grįžo iš mokyklos apsiverkęs. Paklausus, kas nutiko, pastarasis papasakojo, jog prie Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos aukštas vaikinas, tamsių juodų plaukų, su sportine apranga, grasindamas papjauti, pagrobė iš jo telefoną „Nokia Xpress Music“. Telefonas buvo raudonos spalvos, su SIM kortele. Jis su draugu nuėjo į minėtą vietą, tikėdamiesi rasti užpuoliką. R. K. pažinojo merginą ir vaikiną, kurie padėjo sužinoti, kas pagrobė jo brolio telefoną. Kitą dieną jis su R. K., mama R. V. ir broliu A. V. nuvyko pas kaltinamąjį į namus. Jo brolis iš karto atpažino kaltinamąjį, nurodė, kad pastarasis iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną. Kaltinamasis gynėsi, jog telefono neėmė. Pastarojo mama taip pat sakė, kad jos sūnus nieko neėmė, apie įvykį kalbėtis nenorėjo, liepė rašyti pareiškimą. Panelė, padėjusi surasti, kas pagrobė jo brolio telefoną, sakė mačiusi, kaip kaltinamasis gyrėsi pavogęs telefoną, jį demonstravo. Tiek vagystės laikas, tiek dingęs telefonas sutapo su jo brolio apvogimu.

Liudytojas R. K. (R. K.) parodė, kad 2010 m. rudenį jam paskambino E. Ž. ir pasakė, kad iš jo brolio A. V. nepažįstamas asmuo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Xpress Music“, raudonos spalvos. A. V. nurodė, kad užpuolikas buvo aukštas, liesas, tamsiais plaukais, vilkėjo sportinę aprangą. Anksčiau kaltinamojo A. V. nepažinojo. Su E. Ž. telefono jis ieškojo lombarduose, kieme klausinėjo žmonių, gal kas žino ar matė vagystę. Valerij, kurio pavardės jis nepamena, jam pasakė, kad asmuo, pravarde „Kaimas“, gyrėsi pavogęs telefoną. Paklausus, koks tai buvo telefonas, paaiškėjo, jog viskas sutampa su tuo, kokį telefoną turėjo A. V.. Mergina, vardu Žana, pavardės nepamena, apibūdino telefoną pavogusį vaikiną, nurodė, kad pastarasis buvo aukštas, tamsių plaukų, vilkėjo sportinę aprangą. A. V. patvirtino, jog būtent toks asmuo iš jo ir atėmė telefoną. Mergina taip pat nurodė vaikino, pravarde „kaimas“, adresą. Prieš tai dar ji pastarajam paskambino ir pasiūlė susitikti, tačiau kai pastarasis pamatė jį (R. K.) su E. Ž. ir A. V., nubėgo namo. Tada jie visi trys nuėjo pas V. B. į namus. A. V., pamatęs V. B., iš karto pastarąjį atpažino. Vėliau į kaltinamojo namus atvyko ir E. Ž. mama. Jie bandė kalbėti gražiuoju, tačiau V. B. rėkė ant A. V. ir labai jį gąsdino. Iš pokalbio darėsi aišku, kad kaltinamasis iš A. V. atėmė telefoną, tačiau kaltinamojo mama viską neigė. Grįžus V. B. tėvui, situacija paaštrėjo, pastarasis ėmė juos koneveikti. Supratus, jog gražiuoju susitarti nepavyks, policijoje buvo parašytas pareiškimas. Mano, jog A. V. apsirikti negalėjo, kadangi V. B. atpažino iš karto, kai tik jį pamatė. Žino, jog kaltinamasis A. V. užpuolimo metu grasino, jog papjaus.

Liudytoja G. K. parodė, kad jos sūnus L. K. su kaltinamuoju mokosi toje pačioje mokykloje. Pastarieji yra tik pažįstami, tačiau V. B. prieš pora metų keletą kartų yra lankęsis pas ją namuose. Prisimena, jog sūnus jai pasakojo, kad rudenį jam būnant su draugu, prie jų priėjo V. B. ir pradėjo bendrauti. Po kurio laiko V. B. pasišalino, o grįžęs rankoje laikė telefoną. V. B. pasakė, jog telefoną atėmė iš gulinčio senio, pastarąjį primušė. Kokį telefoną parsinešė V. B., sūnus jai neminėjo. Apie įvykį jos sūnus jai papasakojo ne iš karto. Balandžio mėnesį, jai besėdint prie kompiuterio, per „Skyp‘ą“ atėjo žinutė: „susitinkame, reikia išspęsti, kaip išsisukti“. Žinutę parašė V. B.. Jo slapyvardis - „Kaimas“. Žinutė buvo adresuota jos sūnui. Minėtą žinutę ji atspausdino ir nusiuntė tyrėjai. Jos sūnus taip pat matė minėtą žinutę, kadangi tuo metu taip pat sėdėjo prie kompiuterio. Tokių žinučių buvo ne viena. Ji ir jos sūnus suprato, kad žinutė reiškia mėginimą išsisukti nuo vagystės. Jos sūnus nežinojo, kodėl žinutės siunčiamos būtent jam, nes jis prie vagystės niekuo neprisidėjo. Ką V. B. darė su telefonu, jos sūnus nežino. Prisimena, jog jos sūnus rašė V. B. žinutę, kurioje pastarojo klausė: „ar tavo mama žino, kad tu kaltas?“, o V. B. į minėtą žinutę atsakė: „ne“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. parodė, kad prieš akistatą 2011-04-01, gal 1-2 dienas prieš, jos sūnui į „Skyp‘ą“ parašė V. B., kuris „Skyp‘e“ pasivadinęs „Viktoras“. Pastarasis parašė, kad reikia pasikalbėti dėl akistatos policijoje, parašė, kad jį – V. B. reikia „išvartyti“, kad yra nekaltas. Kad „Skyp‘e“ „Viktoras“ yra V. B., jai pasakė jos sūnus (b.l. 55-56).

Liudytojas L. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 3 metus, jų santykiai ne itin draugiški. 2010 m. rudenio įvykius prisimena. Pamena, kad susitikęs su V. B. nuėjo pas draugus V. D. ir Žaną, kurios pavardės nežino. Kitų asmenų jis nepažįsta. Jiems besikalbant, V. B. kažkur tai dingo. Prisimena, jog pastarasis minėjo, kad eina pas dėdę ir sakė, kad tuoj grįš, tačiau grįžo tik po 0,5 – 1 valandos. V. B. grįžo su raudonos spalvos telefonu „Nokia“. Tuo metu jis su Žana, V. D. ir kitais, buvo darželio, esančio Baltijos pr., teritorijoje. V. B. jiems pasakė, kad telefoną „iškirto“, t.y. atėmė iš vyro, nori telefoną užstatyti, gauti pinigų ir nusipirkti alkoholinių gėrimų. Jis su V. B. iš darželio teritorijos išėjo kartu, tačiau vėliau jie išsiskyrė ir jis nuėjo namo. Ar minėtame telefone buvo SIM kortelė, jis nežino, V. B. su minėtu telefonu neskambino. Vėliau V. B. jam sakė, kad telefoną užstatė. Su kaltinamuoju jis bendraudavo „Skyp‘u“, tačiau dėl įvykio su pastaruoju kalbėjo tik tiek ir tada, kai V. B. jam atsiuntė žinutę, jog reikia pakalbėti. Jis suprato, jog tai susiję su telefono vagyste.  „Skyp‘e“ V. B. save pasivadino „Viktoras“.

Liudytoja Ž. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 2 metus. Įvykio dieną ji prie Baltijos pr. 69 namo buvo susitikusi su V. B., V. D., J. Ž. ir Laurynu, kurio pavardės ji neprisimena. Praėjus apie 30 min. po jų pokalbio, Laurynas išėjo ir daugiau ji jo nematė. Po maždaug dar 20 min. V. B. pasakė, kad jam reikia eiti pas dėdę paimti pinigų, ir nuėjo vienas link M. Maždyvo pagrindinės mokyklos. Laurynas buvo nuėjęs į kitą pusę. Ji liko su J. Ž. ir V. D.. Su V. B. jie susitarė susitikti darželyje prie M. Mažvydo mokyklos. Maždaug po valandos vienas pats į darželį atėjo V. B. ir pasakė, jog rado telefoną. Jie suprato, kad V. B. telefoną gavo „negeru būdu“, nes tokie daiktai nesimėto, todėl iš karto liepė eiti ir grąžinti telefoną į vietą. V. B. nusijuokė, pasakė, kad pasistengs, ir išėjo pasakęs, kad grįš. Pralaukę jo apie 2 val. ir nesulaukę, jie taip pat išėjo. Ji negirdėjo, kad Laurynas būtų buvęs sumuštas, kad visą kaltę suverstų V. B.. Ji girdėjo kalbas, kad V. B. pavogė telefoną, todėl, kai atsiminė, kad V. B. gyrėsi radęs telefoną, suprato, kad jis jį pavogė. Nukentėjusiojo anksčiau ji nėra mačiusi. Apie vagystę ji kalbėjo su nukentėjusiojo broliu, pastarasis jokių parodymų duoti jos nevertė.

Liudytojas V. D. (V. D.) parodė, kad V. B. pažįsta seniai. Įvykio dieną jis, V. B., L. K. ir Ž. K. sėdėjo namo laiptinėje ir kalbėjosi. Prisimena, kad su Ž. K. buvo dar viena mergina – tai J. Ž., tačiau ji įvykio nematė. Vėliau V. B. išėjo, nurodęs, kad eina pas dėdę pasiimti pinigų. Jis išėjo vienas pats. V. B. grįžo maždaug po 20 min. Grįžo taip pat vienas. Jie susitiko darželyje prie M. Mažvydo pagrindinės mokyklos. Grįžęs V. B. su savimi turėjo telefoną - raudonos spalvos „Nokia Xpress Music“. Jis matė, kaip tik grįžęs V. B. iš karto sulaužė SIM kortelę. V. B. sakė, kad tą telefoną „padarė“. Jis suprato, kad V. B. minėtą telefoną pagrobė. Jis neklausė V. B., iš kur pagrobė telefoną, tačiau pasakė, kad daugiau pas juos nesirodytų. Tiksliai nepamena, ar L. K. tuo metu buvo su jais. Apie telefono vagystę jis girdėjo ir mokykloje, pamena, jog kažkas klausė, ar jis nieko nežino apie įvykį. Taip pat apie telefono vagystę jo klausinėjo ir R. U.. Apie įvykį pastarajam jis pasakojo maždaug po savaitės, papasakojo, kad V. B. gyrėsi turįs telefoną. Jis pažįsta ir V. B., ir L. K., tačiau jie nei išore, nei balsais nepanašūs.

Įstatyminė atstovė D. B. parodė, kad V. B. yra jos sūnus. Sūnų vertina teigiamai. Vieną dieną, grįžusi apie 17.30 val. po darbo namo, laiptinėje pamatė grupę jaunų asmenų, su kuriais buvo ir jos sūnus. Ji sūnui liepė eiti namo. Po kurio laiko kažkas pradėjo spardyti jos buto duris ir šaukti, kad atidarytų. Paklausus jaunuolių, ko jie nori, pastarieji pasakė, kad jos sūnus pavogė telefoną, todėl liepė grąžinti 300 Lt. Tarp jaunuolių buvo nukentėjusiojo brolis ir draugas. Tuo metu nukentėjusiojo mama atvažiavusi nebuvo. Paklaususi sūnaus, kas vyksta, šis pasakė, jog nežino. Jaunuoliams ji liepė atvežti berniuką, kuris nukentėjo. Tą patį vakarą atvyko nukentėjęs berniukas, jo brolis ir mama. Kai ji atidarė buto duris, jos sūnus stovėjo koridoriuje. Paklausus berniuko, ar tai jos sūnus paėmė telefoną, šis atsakė: „taip“. Sūnui liepė prisipažinti, jei paėmė telefoną, kad galėtų atlyginti žalą, tačiau sūnus ją patikino, kad nieko neėmė ir pasakė, kad visiems neišsimokės, sumokėjus vieniems, ims reikalauti ir kiti. Pamena, kad nukentėjusiojo brolis patapšnojo pastarajam per petį ir pasakė: „šaunuolis“. L. K. ji pažįsta. Prisimena, jog sūnus jai pasakojo, kad įvykio dieną buvo būryje, tačiau telefono nevogė. L. K. telefoną jam liepė nunešti Ričkai. Jos sūnus nėra linkęs meluoti, ji neturi pagrindo juo netikėti. Kai buvo teisiamas pirmą kartą, jos sūnus kaltę pripažino visiškai. Sūnaus „Skyp‘u“ ji nesinaudoja, tačiau žino, jog jis yra pasivadinęs „Vytas“.

Iš 2011-01-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš A. A. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5130 Xpress Music“, IMEI Nr. 353761042657338 (b.l. 66).

Iš 2011-11-25 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant nukentėjusiajai R. V. buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5130 Express Music“, juodos spalvos korpuso, telefono korpusas apvedžiotas raudona juosta, IMEI Nr. 3537614042657338, kuris pagal R. V. prašymą pagal pakvitavimą gražintas R. V. (b.l. 67-68, 69, 70).

Iš atspausdinto „Skyp‘e“ 2011-04-04 susirašinėjimo, kurį pateikė liudytoja G. K., matyti, jog asmuo, pasivadinęs „viktoras“, rašo: „ryt gausi užjudėti pas mane ir pakalbėsim ką sakyt ok?“; „nu tai atjudesi ryt pas mane?“; asmuo, pasivadinęs „laurynas“, rašo: „ne nėra laiko, tavo mama žino kad tu kaltas?“; asmuo, pasivadinęs „viktoras“, rašo: „nea, tai ir reikia išvartyt kad aš nekaltas, padėsi?“ (b.l. 57).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ojo PK Viešosios policijos skyriaus rašto Nr. 30-32-1-S-7897 matyti, kad V. B. yra įrašytas į Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato policiją dominančių vaikų apskaitą (b.l. 141).

Iš (duomenys neskelbtini)mokyklos pateiktos V. B. charakteristikos matyti, kad V. B. į (duomenys neskelbtini) mokyklą atvyko mokytis 2010-03-16. Baigęs devynias klases, 2010-09-06 išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą tačiau 2010-11-03 vėl sugrįžo mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Jis mokosi savarankiškai, už užduotis atsiskaito laiku. Sūnumi rūpinasi mama (b.l. 147).

Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktos V. B. charakteristikos matyti, kad V. B. nuo 2006-09-01 iki 2010-03-15 mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Nuo 2010-03-15 perėjo mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Jis mokėsi silpnai, praleisdavo daug pamokų be pateisinamos priežasties, laikui bėgant darėsi grubus, piktas (b.l. 149).

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-25 nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu V. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl B. K. ir V. S. turto atvirųjų vagysčių) bei pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl V. N. ir B. K. turto plėšimų), jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str., 86 str., 87 str. 2 d. 1 p., V. B. 12 mėnesių laikotarpiui paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, t.y. atidavimas tėvams ugdyti ir prižiūrėti, o taip pat elgesio apribojimas, t.y. įpareigojimas nuo 22 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu (b.l. 168-169).

Nors kaltinamasis V. B. neigia pagrobęs iš nukentėjusiojo A. V. mobilaus ryšio telefoną, teigia, jog raudonos spalvos telefoną „Nokia Xpress Music“ jam davė L. K., kurį vėliau pastarajam jis (V. B.) ir grąžino, tačiau teismas tokiais kaltinamojo parodymais netiki, vertina juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdą, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab nukentėjusysis A. V. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek akistatos su kaltinamuoju metu davė nuoseklius, vienodus parodymus, detaliai apibūdino įvykio aplinkybes ir kaltinamąjį. Pirmą kartą V. B. po apiplėšimo nukentėjusysis A. V. pamatęs pastarojo namuose iš karto jį atpažino, neabejodamas teigė, jog tai jį apiplėšęs asmuo. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir nukentėjusioji R. V., liudytojai E. Ž. ir R. K. bei kaltinamojo įstatyminė atstovė. Nukentėjusysis A. V. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu kaltinamąjį V. B. taip pat atpažino kaip asmenį, iš jo pagrobusį mobiliojo ryšio telefoną. Netikėti nukentėjusiojo A. V. parodymais, kad jį apiplėšė kaltinamasis V. B., teismas neturi pagrindo, kadangi nukentėjusysis A. V. iki įvykio kaltinamojo nepažinojo ir apkalbėti jį neturi pagrindo. Nors kaltinamasis teigia, jog mobilaus ryšio telefoną „Nokia Xpress Music“ matė pas L. K., tokius kaltinamojo V. B. parodymus paneigia liudytojų Ž. K., V. D. ir L. K. parodymai, kurie tiesiogiai matė, kad būtent kaltinamasis V. B., įvykio metu grįžęs prie darželio, esančio prie M. Mažvydo pagrindinės mokyklos, su savimi turėjo raudonos spalvos mobilaus ryšio telefoną „Nokia Xpress Music“, kurį pastariesiems demonstravo, taip pat minėti liudytojai patvirtino, kad V. B. iki įvykio išėjo ir po to grįžo vienas.  Be to, liudytojas V. D. parodė matęs, kaip V. B. sulaužė iš minėto telefono išimtą SIM kortelę, kas  taip pat  patvirtina tikruosius V. B. ketinimus.

Tiek liudytoja G. K., tiek liudytojas L. K. parodė, kad kaltinamasis V. B. siuntė L. K. žinutes per „Skyp‘ą“, tikėdamasis pagalbos iš L. K., kad šis padės išsisukti nuo vagystės. Teismo posėdžio metu liudytojas L. K. parodė, kad V. B. „Skyp‘e“ yra save pasivadinęs „Viktoras“. Tą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoja G. K., nurodžiusi, jog jos sūnus jai sakė, kad asmuo, „Skyp‘e“ pasivadinęs „Viktoras“, yra V. B.. Nors teismo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad V. B. „Skyp‘e“ pasivadinęs yra „Kaimas“, teismas tai laiko apsirikimu, kadangi „Kaimas“, kaip parodė liudytojas R. K., tai V. B. pravardė. Teismo posėdžio metu liudytoja G. K. prisiminė, jog jos sūnus rašė V. B. žinutę, kurioje pastarojo klausė: „ar tavo mama žino, kad tu kaltas?“, o V. B. į minėtą žinutę atsakė: „ne“. Tai patvirtina ir byloje esantis atspausdintas „Skyp‘o“ susirašinėjimas (b.l. 57), todėl akivaizdu, jog V. B., rašydamas L. K. ir kviesdamas jį pakalbėti, nes „reikia išvartyti, kad aš (V. B.) nekaltas“- tokiu būdu siekė išvengti atsakomybės.

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytai nusikalstamai veikai – plėšimui būdinga tai, kad kaltininkas šią veiką padaro aktyviais veiksmais (veikimu): fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Plėšimas gali būti padaromas panaudojant ir psichinį smurtą, kuris gali būti susijęs su grasinimu nedelsiant panaudoti smurtą pavojingą ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Prievarta ir grasinimai turi būti naudojami nusikaltimo vietoje arba šalia jos.

Nukentėjusysis A. V. parodė, jog kaltinamasis plėšimo metu jam grasino papjausiąs, jei jis neatiduos mobilaus ryšio telefono, jis kaltinamojo grasinimų išsigando, nes pamanė, kad pastarasis tikrai gali turėti peilį, kadangi tuo metu kaltinamasis vieną ranką laikė kišenėje ir atrodė, kad joje turi kažkokį daiktą. Nukentėjusioji R. V. ir liudytojai E. Ž. bei R. K. patvirtino tokius nukentėjusiojo parodymus, kadangi nukentėjusysis A. V. iš karto po apiplėšimo apie įvykį pranešė šeimos nariams ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes. Netikėti nukentėjusiojo A. V. parodymais, kad plėšimo metu jam buvo grasinama, teismas neturi pagrindo, kadangi, kaip nurodė nukentėjusioji R. V., paskambinęs jos sūnus buvo labai išsigandęs ir verkė, po įvykio tapo nervingas ir jautrus. Kaltinamojo grasinimas nukentėjusiajam – tai priemonė, kuria buvo siekiama palaužti užpulto nukentėjusiojo pasipriešinimą.

Nustatyta, jog nukentėjusiajam A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 11 metų. Jis pagal sudėjimą, fizinius duomenis, išvaizdą išoriškai neatrodo vyresnis. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajam V. B. buvo 16 metų, todėl laikytina, jog kaltinamasis pagal asmenines savo savybes bei pagal A. V. išorinius požymius ne tik galėjo, bet ir suvokė, jog nukentėjusysis A. V. yra mažametis.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta įrodyta, kad V. B., grasindamas panaudodami fizinį smurtą, t.y., kad papjaus, ir vieną savo ranką laikydamas striukės kišenėje bei tokiu būdu įbaugindamas nukentėjusįjį, iš mažamečio nukentėjusiojo A. V. pagrobė nukentėjusiajai R. V. priklausantį 379 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5130 Xpress Music“, kuriame buvo 10 Lt vertės „Bitės labas“ SIM kortelė. Kaltinamasis suvokė, kad turtas yra svetimas ir jam nepriklauso, norėjo jį pagrobti (užvaldyti) neteisėtomis priemonėmis, t.y. grasindamas panaudoti fizinį smurtą, suvokė nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė. Ši kaltinamojo V. B. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstama veika padaryta mažamečio atžvilgiu (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 5 p.).

Kaltinamajam skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Kadangi kaltinamasis yra nepilnametis, skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, t.y. į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis V. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Jis yra nepilnametis, mokosi, tačiau nusikalto nepraėjus nei dviem mėnesiam po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-25 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl B. K. ir V. S. turto atvirųjų vagysčių) bei pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl V. N. ir B. K. turto plėšimų), jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Aptartos aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, nenorą keisti gyvenimo būdo, paklusti įstatymams. Jis mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai (b.l. 149), yra įtrauktas į policiją dominančių vaikų apskaitą (b.l. 141). Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į nepilnamečio elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus bei siekiant jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, V. B. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. B., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., naują tyčinį nusikaltimą - plėšimą iš nukentėjusiojo A. V. padarė nepraėjus vieneriems metams, ankstesnis sprendimas atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 4 d.).

Nukentėjusioji R. V. pareiškė 160 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį motyvavo tuo, kad plėšimo metu iš jos sūnaus A. V. V. B. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Xpress Music“, kuriame buvo 10 Lt vertės „Labas“ SIM kortelė. Nors telefonas buvo sugrąžintas, jis buvo aptrintas, padėvėtas, be to, jame nebuvo SIM kortelės. Nustatytas, jog nukentėjusiajai R. V. priklausantis telefonas iš nukentėjusiojo A. V. buvo pagrobtas 2010-10-12 ir grąžintas tik 2011-01-25, t.y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, jis buvo naudojamas, be to, jame nebuvo nukentėjusiajai priklausančios SIM kortelės. Teismas laiko, jog nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo V. B., o jam neturint turto ar pajamų, civilinio ieškinio išieškojimas nukreiptinas į jo įstatyminės atstovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dėl R. V. turto plėšimo) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl B. K. turto atvirosios vagystės) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dėl V. N. turto plėšimo) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl V. S. turto atvirosios vagystės) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dėl B. K. turto plėšimo) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., 5 p., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą bei elgesio apribojimą, įpareigojant V. B. 12 (dvylika) mėnesių nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu, tęsti mokslą bei dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti nukentėjusiajai R. V. iš V. B. 160 Lt turtinei žalai atlyginti, o jam neturint turto ar pajamų, išieškojimą nukreipti į jo įstatyminės atstovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                             Ingrida Krušienė