Civilinė byla Nr. 2A-598-258/2017

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01766-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.; 3.3.1.18.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui A. P., trečiasis asmuo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą, pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, įregistruoti baigtą statybą bei atlikti statybos darbus pripažinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) prašydamas:

- pripažinti jo teisę gauti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą, surašyti deklaraciją apie minėto gyvenamojo namo statybos užbaigimą ir įregistruoti baigtą statybą Nekilnojamojo turto registre be atsakovo A. P. sutikimo;

- pripažinti jam teisę atlikti laiptų įrengimo statybos darbus prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą ikiprojektinį pasiūlymą Nr. 2014-10-22-TP1 be atsakovo A. P. sutikimo;

2. Ieškinyje (patikslintame) nurodė, kad jam ir atsakovui A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra įregistruotas kaip nebaigta statyba; baigtumo procentas yra 97. Statytojui A. N. 1986-04-21 buvo išduotas statybos leidimas Nr. AS32 statyti minėtą gyvenamąjį namą. Kadangi šiuo metu jis ir su atsakovu yra gyvenamojo namo bendrasavininkiai, tai statybą leidžiantis dokumentas turi būti išduotas jo ir atsakovo vardu. Pažymėjo, kad ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą dėl statybos leidimo perrašymo jų vardu, tačiau atsakovas su juo nebendrauja. Taip pat nurodė, kad šiuo metu gyvenamojo namo statyba yra baigta, tad jis su atsakovu privalo surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įregistruoti baigtą statybą Nekilnojamojo turto registre. Tačiau ir šiais klausimais atsakovas atsisako bendrauti. Ieškovas kaip bendraturtis, turi teisę įgyvendinti visas statytojo teises, tačiau tai gali padaryti tik turėdamas bendrasavininkio (atsakovo) sutikimą, kurio atsakovas nepagrįstai neduoda. Esant tokiai situacijai, jam turi būti pripažinta teisė be bendrasavininkio (atsakovo) sutikimo atlikti būtinus veiksmus, kad įregistruoti gyvenamąjį namą kaip baigtą statybą.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2005-11-29 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-29-54/005, nustatė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato naudojimosi tvarką. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad prie laiptų, vedančių į namo antrą aukštą, galima patekti tik per tambūrą (1-5), kito įėjimo į namo antrą aukštą nėra. Teismas tambūrą (1-5) paskyrė naudotis kitam bendraturčiui, jam nesuteikta teisė praeiti per tambūrą (1-5) iki laiptų į namo antrą aukštą. Analogiška situacija yra ir su ūkiniu pastatu, nes prie laiptų į ūkinio pastato antrą aukštą galima patekti tik per patalpą (1-1), kito įėjimo į ūkinio pastato antrą aukštą nėra. Pažymėjo, kad teismas ūkinio pastato patalpą (1-1) paskyrė naudotis kitam bendraturčiui, jam nesuteikta teisė praeiti per patalpą (1-1) iki laiptų į ūkinio pastato antrą aukštą. Esant tokiai situacijai jis parengė projektinį pasiūlymą įrengti laiptus prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, kad galėtų patekti į jam skirtas naudotis namo antro aukšto patalpas bei į jam skirtas naudotis ūkinio pastato antro aukšto patalpas, nesinaudojant namo tambūru (1-5) ir ūkinio pastato patalpa (1-1). Tačiau, kad atlikti namo ir ūkinio pastato rekonstrukciją (įrengti laiptus) būtina gauti bendrasavininkio (atsakovo) sutikimą. Tuo tikslu jis kreipėsi raštu į atsakovą prašydamas duoti sutikimą įrengti laiptus, tačiau 2015-03-27 G. P. atsisakė leisti atlikti pastato rekonstrukciją. Ieškovo nuomone, toks atsisakymas yra nepagrįstas.
4. Atsakovas A. P. pateiktame atsiliepime (1 t., b.l. 82 - 86) prašė ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba civilinę bylą dalyje dėl pripažinimo ieškovui teisę gauti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą, surašyti deklaraciją apie minėto namo statybos užbaigimą ir įregistruoti baigtą statybą Nekilnojamo turto registre be jo sutikimo nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
5. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepateikė jokio gyvenamojo namo statybos projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėjo, kad ieškovas niekada nėra kreipęsis į jį dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, apie tokius ieškovo ketinimus ir reikalavimus jis sužinojo tik gavęs patikslintą ieškinį. Nurodė, kad jis negali spręsti klausimo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nes ieškovas nėra pateikęs statinio projekto. Pasak atsakovo, ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl teisės gauti statybos leidimą, pateikti deklaraciją dėl statybos užbaigimo ir įregistruoti gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registre be jo sutikimo, siekia eliminuoti ir apeiti privalomas procedūras, tad toks reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Pažymėjo, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimas, statinio statybos užbaigimas yra viešojo administravimo procedūros, tad ieškovo reikalavimai dėl teisės atlikti šiuos veiksmus be jo sutikimo, visų pirma turėtų būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka kreipiantis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atitinkamą padalinį, tad yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka ir byla dalyje dėl šių reikalavimų turėtų būti nutraukta (CPK 293 str. 1 p.).
6. Taip pat nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovo nurodoma aplinkybe, kad gyvenamajame name laiptai į antrą aukštą buvo įrengti 2004 m. ir įrengti iš gyvenamojo namo tambūro (1-5). Ieškovas melavo ankstesnes bylas nagrinėjusiems teismams apie laiptų buvimą ir jų vietą, tai jis pats privalo prisiimti visas savo melo neigiamas pasekmes, o atsakovo interesai negali nė kiek nukentėti ar būti pabloginti nei yra nustatyta naudojimosi namu tvarka. Nurodė, kad ikiprojektiniuose pasiūlymuose nėra detalizuojamas joks sprendinių įgyvendinimo būdas, naudojamos medžiagos, tvirtinimas, būtini statybos darbai. Nedetalizuotas pakeitimų įgyvendinimas pažeidžia jo, kaip bendraturčio interesus, nes kyla pagrįstos abejonės ar atlikus tokius pakeitimus nesusilpnės laikančios konstrukcijos (negrius, neskilinės), ar laikančios konstrukcijos atlaikys tvirtinamus laiptus, ar naudojantis įrengtais laiptais netrūkinės vidinės sienos, nebus vibracijos, ar nebus padaryta žala jo turtui. Taigi, jo interesus pažeidžia ne tik pati sprendinių idėja, bet ir nedetalizuotas pačių statybos darbų atlikimas. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ilgą laiką konfliktuoja su atsakovu, tai toks laiptų įrengimo būdas yra neracionalus ir skatins konfliktus; panaikinus langus bus visiškai panaikintas natūralus dienos apšvietimas tenkantis laiptams vedantiems iš tambūro (1-5) į rūsį, tad jis net dienos metu negalės saugiai šiais laiptais naudotis.
7. Trečiasis asmuo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, pateiktame atsiliepime (1 t., b.l. 87 - 89) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-02-29 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino ieškovo A. L. teisę be atsakovo – bendraturčio A. P. sutikimo gauti gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą, surašyti deklaraciją apie minėto gyvenamojo namo statybos užbaigimą (tame tarpe ją patvirtinti ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos) , įregistruoti baigtą statybą Nekilnojamojo turto registre. Pripažino ieškovo A. L. teisę be atsakovo – bendraturčio A. P. sutikimo atlikti laiptų įrengimo statybos darbus prie gyvenamojo namo pagal pateiktą ikiprojektinį pasiūlymą Nr. 2014-10-22-TP1. Pripažino ieškovo A. L. teisę be atsakovo – bendraturčio A. P. sutikimo atlikti laiptų įrengimo statybos darbus prie ūkinio pastato pagal pateiktą ikiprojektinį pasiūlymą Nr. 2014-10-22-TP1.
9. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog ginčo namo baigtumas šiuo metu realiai yra 100 proc., (2013 m. kadastrinių matavimų bylos) (2 t., b.l. 61 - 72), todėl statinio projekto nepateikimas atsakovui nelaikytinas esminiu jam apsisprendžiant dėl jo galimų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Kadangi ginčo namas šiuo metu yra pilnai baigtas, tad statinio projekto parengimas iš esmės yra formalus dalykas, kuris turės būti parengtas pagal esamą faktinę situaciją, dėl galimumo pilnai užbaigti ir įforminti statybos procesą. Pats ieškovas patvirtino, kad statinio projektas bus parengtas pagal esamą faktinę situaciją. Jokie statinio fiziniai pakeitimai be atsakovo sutikimo negalėtų būti daromi. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad parengtame statinio projekte galėtų atsirasti kokie nors siurprizai, kurie galėtų pažeisti atsakovo, kaip bendrasavininkio, teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad ieškovas prašo tam tikrus veiksmus atlikti be atsakovo A. P., kuris yra bendrasavininkis, sutikimo, - nereiškia, jog jis siekia apeiti tam tikras teisės aktuose numatytas privalomas procedūras. Teismas nurodė, kad neabejotina, jog ieškovo siekis yra atlikti visas privalomas procedūras statinio užbaigimui ir tinkamam įforminimui, tačiau tik be atsakovo, kuris nemotyvuotai atsisako dalyvauti procese, sutikimo.
10. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas į jį niekada nėra kreipęsis dėl statybos leidimo perrašymo, nes nepateikė įrodymų, kad ieškovas jau kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir jog jam buvo atsakyta tik dėl to, kad nebuvo bendrasavininkio sutikimo. Pažymėjo, kad bendraturtis (atsakovas) gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jo teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Tai, kad atsakovas nesutinka bendrauti ginčo statinio užbaigimo procese iš esmės patvirtina ir byloje esantys įrodymai, atsakovo (jo atstovų) užimta pozicija. Taip pat pažymėjo, jog atsakovo teiginiai, kad ieškovo reikalavimai visų pirma turėtų būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka kreipiantis į Statybos inspekcijos atitinkantį padalinį, o teisme jie nenagrinėti, t.y. byla turėtų būti nutraukiama, - neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovas bet kokius veiksmus, susijusius su bendru turtu, tame tarpe atlikti atsakovo nurodomas viešojo administravimo procedūras, gali atlikti tik kartu su kitu bendraturčiu.
11. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą įsirengti laiptus prie gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą ikiprojektinį pasiūlymą Nr. 2014-10-22-TP1 be atsakovo A. P. sutikimo, nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo siekiama atlikti statinio rekonstrukcija esmingai suvaržytų jo, kaip bendraturčio, teises. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus projektus dėl laiptų įrengimo projektus, padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai atskleidė atsakovui būsimus statybos planus; projektuose yra pakankamai informacijos, techninių skaičiavimų, jog atsakovas galėtų įvertinti ketinamų atlikti statybų apimtį, jų galimą neigiamą įtaką jo, kaip bendraturčio, teisėms ir pan. Teismas konstatavo, kad tam tikras atsakovo, kaip bendraturčio, teisių suvaržymas yra galimas, siekiant suderinti abiejų bendraturčių interesus ir išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą, turint omenyje tai, kad atsakovas šiuo metu laisvai gali naudotis jam priklausančiomis patalpomis, tuo tarpu ieškovas iš viso neturi galimybės patekti į jam priklausančias namo antro aukšto patalpas. Pažymėjo, kad atsakovui buvo pasiūlyta teikti įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovas turi galimybę laiptus įsirengti kitoje namo pusėje ar kitoje vietoje; ir kad toks variantas yra pranašesnis už šiuo metu ieškovo pateiktą, tačiau atsakovas šiuo teismo siūlymu nepasinaudojo ir jokių kitų variantų dėl laiptų įrengimo vietos nepateikė.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliantas (atsakovas) A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Apeliantas viso proceso metu, dar paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai teigė, kad negali spręsti klausimo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nes Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis įpareigoja tęsti statinio projekte, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas numatytus darbus, o gyvenamojo namo projekto nėra. Šias aplinkybes, jog pirminis statinio projektas nėra išlikęs, konstatavo ir pirmos instancijos teismas sprendime, tokio statinio projekte nėra ir valstybinėse institucijose. Nesant gyvenamojo namo statinio projekto negali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, tokias aplinkybes bylą nagrinėjant teisme pripažino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau-Inspekcija).
2. Bendraturtis, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą nebaigtam statyti gyvenamajam namui, turi turėti gyvenamojo namo projektą, nes be jo statybos leidimas negali būti išduotas. Taigi ne atsakovo nesikreipimas į inspekciją, o būtent statinio projekto nebuvimas, yra esminė aplinkybė trukdanti ieškovui gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamajam namui. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau - STR Statinio projektavimas) 6 punktas nustato, kad jau kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo, turi būti pateikiamas statinio projektas, tad gyvenamojo namo statybos projektas privalo būti parengtas anksčiau, nei bendraturčiai kreipsis dėl statybos leidimo išdavimo.
3. Skundžiamajame sprendime teismas nurodydamas, kad ieškovo kažkada ateityje parengtas gyvenamojo namo projektas (kurio šiuo metu nėra), nepažeis atsakovo teisių, esmingai pažeidė CPK 263 str. 2 d., nes sprendimą grindė įrodymais ir aplinkybėmis, kurių nebuvo byloje ir kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje. Ieškovui nepateikus byloje jokio gyvenamojo namo statinio projekto, nesant byloje absoliučiai jokių projekto sprendinių, teismas jau iš anksto konstatavo, kad toks projektas ir jo sprendiniai nepažeis atsakovo teisių, tad tokios pirmos instancijos teismo prielaidos, taip pat esmingai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 dalį, nes jos yra nepagrįstos įrodymais.
4. Skundžiamajame sprendime teismas, pasisakydamas, kad kažkada ateityje ieškovo parengtas gyvenamojo namo statybos projektas, nepažeis atsakovo teisių, iš esmės peržengė ieškovo byloje pareikštų reikalavimų ribas (pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį). Ieškovas nebuvo pareiškęs jokio reikalavimo susijusio su gyvenamojo namo statybos projektu, net nebuvo pareiškęs reikalavimo parengti projektą be atsakovo sutikimo. Pirmos instancijos teismas, skundžiamajame sprendime savarankiškai pradėjęs vertinti byloje nesančio, o kažkada ateityje ieškovo neva būsimo parengto projekto sprendinių įtaką atsakovo, kaip bendraturčio, interesams, akivaizdžiai peržengė ginčo ribas.
5. Nesant jokio gyvenamojo namo projekto, atsakovas ir negali duoti sutikimo ieškovui kreiptis dėl tokio leidimo gyvenamajam namui išdavimo, tad esminis atsakovo nesutikimas yra grindžiamas tuo, kad ieškovas nėra atsakovui atskleidęs gyvenamojo namo projekto sprendinių. Pagal teismo sprendimą, atsakovas turėtų šiuo metu spėlioti, kokie ieškovo ateityje rengiamo statybos projekto sprendiniai, galėtų pažeisti jo interesus.
6. Atsakovas kreipėsi į kvalifikuotą specialistą atestuotą (atestato Nr. A643) architektę L. P., kad būtų įvertintas ieškovo pateiktas rekonstrukcijos projektas, tuo aspektu, ar nesukels neigiamų pasekmių statiniams, tačiau specialistė negalėjo to įvertinti, nes rekonstrukcijos projekte nėra jokių pastato brėžinių, o pateikta tik laiptų konstrukcinė dalis, įvertinimui būtina pateikti namo planus, fasadus ir sklypo genplaninę dalį. Taigi, tam kad specialistas galėtų kvalifikuotai įvertinti rekonstrukcijos projektą, ar nebus pažeidžiamos atsakovo teisės, yra būtina informacija, kuri sudaro gyvenamojo namo statybos projektą, tačiau tokio projekto nėra.
7. Specialistai dėl statinių projektinės dokumentacijos nebuvimo neturėjo galimybės įvertinti, rekonstrukcijos projekto, atsakovas, kaip ne specialistas, dar paruošiamuosiuose dokumentuose buvo nurodęs konkrečius faktus, kurie pažeis bendraturčio interesus, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ir ši aplinkybė neįrodyta.
8. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė jokio varianto užtikrinančio bendraturčiu interesus. Šioje civilinėje byloje atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame, be kita ko, numatė vietas kuriose Ieškovas galėtų įsirengti laiptus į gyvenamojo namo ir ūkinio pastato antrus aukštus, mažiausiai ribojant atsakovo teises. Pirmos instancijos teismas šį priešieškinį 2016-02-09 protokoline nutartimi atsisakė priimti. Elgdamasis visiškai nenuosekliai skundžiamajame sprendime teismas nurodo, kad atsakovas jokių kitų variantų ieškovui nepateikė, nors atsakovo priešieškinį atsisakė priimti.
9. Statybos darbų vykdymas pagal abstraktų ikiprojektinį pasiūlymą iš esmės pažeistų atsakovo interesus, nes statybos darbai jame visiškai nedetalizuoti.
13. Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario
    29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Pagal Statybos įstatymo 34 str. 4 d. nebaigtos statybos gyvenamąjį namą nusipirkę bendrasavininkai privalo supaprastinta tvarka savo vardu gauti statybą leidžiantį dokumentą. Byloje yra nustatyta, kad bendrasavininkai nusipirko namą, kurio baigtumas buvo 97 proc., t.y. namo statyba buvo praktiškai baigta. Šiuo metu namo baigtumas realiai yra 100 proc. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, be to jis nepateikė įrodymų, kad namas pastatytas pažeidžiant projekto, kuris nėra išlikęs, sprendinius. Teismas teisingai nustatė, kad statinio projekto parengimas iš esmės yra tik formalus dalykas.
2. Namo kadastriniai matavimai atlikti 2013 metais, jie yra byloje, atsakovas kadastrinių matavimų bylos duomenų teismo proceso metu neginčijo, taip pat nepateikė įrodymų, kad namo faktinė situacija neatitinka 2013 m. namo kadastrinių matavimų. Tai reiškia, kad statinio projekto nepateikimas atsakovui nelaikytinas esminiu jam apsisprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo.
3. Nagrinėjamoje byloje teismas siūlė atsakovui teikti leistinus įrodymus, pagrindžiančias atsakovo išsakytus argumentus apie realų jo teisių pažeidimą įrengiant laiptus prie namo ir ūkinio pastato, tačiau atsakovas įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Pastebėtina, kad ir prie apeliacinio skundo atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Tai reiškia, kad atsakovas neįrodė, kad numatomi statybos darbai realiai pakeis jo gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, todėl jo atsisakymą duoti sutikimą ieškovui atlikti statybos darbus teismas pagrįstai pripažino nepagrįstu ir nemotyvuotu. Be to, atsakovas jam priskirta namo ir ūkinio pastato dalimis visiškai nesinaudoja, šią aplinkybę atsakovas pripažino.
4. Atsakovui yra žinoma, kad pagal teismo nustatytą naudojimosi namu ir ūkiniu pastatu tvarką, ieškovas neturi legalios galimybės patekti į namo antrą aukštą ir ūkinio pastato antrą aukštą. Atsakovas nesutinka pakeisti nustatytą naudojimosi turtu tvarką draudžia ieškovui naudotis name tambūru 1-5, iš kurio ieškovas per laiptus galėtų patekti į namo antrą aukštą nors pats faktiškai namu (o taip pat ir ūkimu pastatu) nesinaudoja ir jo neprižiūri. Taip pat atsakovas nepagrįstai atsisako leisti ieškovui įsirengti laiptus į namo ir ūkinio pastato antrus aukštus. Tokie atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip ieškovo, kaip vieno iš bendraturčio, interesų ignoravimas ir piktnaudžiavimas savo teisėmis. CK 1.137 str. numato, kad jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
15. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį pripažino ieškovo teisę be bendrasavininko sutikimo: gauti statybą leidžiantį dokumentą; surašyti deklaraciją apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą; įregistruoti baigtą statybą Nekilnojamojo turto registre; atlikti laiptų įrengimo darbus prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pagal pateiktą iki projektinį pasiūlymą Nr. 2014-10-22-TP1. Teismas dėl reikalavimų, susijusių su namo darbų užbaigimu, konstatavo, kad atsakovas kaip bendrasavininkas nemotyvuotai atsisako dalyvauti procese dėl namo statybos užbaigimo, o dėl laiptų rekonstrukcijos darbų konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo siekiama atlikti statinių rekonstrukcija esmingai suvaržytų jo, kaip bendraturčio, teises. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
16. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą – remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naują – įgyvendinama vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d., taip pat specialiųjų teisės aktų normomis, nagrinėjamos bylos atveju – Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.
17. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).
18. Vadovaujantis Statybos įstatymo 34 str. 4 d. (redakcija galiojusi iki 2017-01-01), kad kai nebaigtas statyti statinys perleidžiamas kitam asmeniui, šį statinį įsigijęs asmuo turi teisę vykdyti statinio projekte, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatytus statybos darbus po to, kai Aplinkos ministerijos nustatyta supaprastinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka savo vardu gauna statybą leidžiantį dokumentą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta supaprastinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka netaikoma, jeigu yra keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai.
19. Byloje nustatyta, kad ginčo namo statybai 1986 m. balandžio 21 d. Statybos leidimas Nr. AS 32 buvo išduotas buvusiam ginčo namo savininkui A. N. (t.1, b.l. 72). Statybos leidime buvo nurodyta baigti statybą iki 1991 m. balandžio 21 d.. Byloje nėra duomenų, kad šis statybos leidimas yra pratęstas. Pagal Nekilnojamojo turto išrašą gyvenamojo namo baigtumas 97 proc. Ieškovas pripažino faktą, jog statinio projektas neparuoštas, tačiau ieškovas ketina jį paruošti ateityje. Iš to darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas suteikė ieškovui teisę be atsakovo sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, surašyti deklaraciją apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą, įregistruoti baigtą statybą Nekilnojamojo turto registre nesant gyvenamojo namo statinio projektui. Tuo labiau, kad byloje šalys patvirtino, jog nuo 1997 m., kuomet buvo konstatuotas 97 proc. baigtumas, šiai dienai negalėtų būti konstatuotas, nes situacija gyvenamajame name yra ženkliai pakitusi – name nebeliko centrinio šildymo sistemos, katilinės, vandentiekio ir kanalizacijos įrangos. Tokiu būdu buvo apribota atsakovo kaip bendrasavininko teisė susipažinti su statinio projektu bei įvertinti ar projektuojamo statinio sprendiniai nepažeidžia atsakovo kaip bendraturčio interesų. Todėl sutiktina su apeliantu, jog nesant gyvenamojo namo statinio projekto, negali būti išduodamas ir statybą leidžiantis dokumentas bei atliekami kiti tolimesni statybos užbaigimo darbai be atsakovo sutikimo.
20. Statytojas privalo tinkamai parengti ir pateikti atsakovui visą svarbią informaciją apie konkretų statybos teisės įgyvendinimo būdą, kurio rezultatai gali turėti potencialios neigiamos įtakos jo teisėtiems interesams, o esant reikalui, šią informaciją paaiškinti ar papildyti. Tik informacijos pateikimo ir interesų derinimo pareigą tinkamai įvykdęs statytojas, turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti teisę į statybą, nesant bendrasavininko sutikimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002 m.). Nagrinėjamos bylos atveju byloje nėra pateiktas gyvenamojo namo projektas ir nėra aišku, kokius statybos darbus ieškovas ketina atlikti, todėl pirmos instancijos teismo argumentai, kad statinio projektas yra tik formalus dalykas, kuris bus parengtas pagal faktinę situaciją laikytinas nepagrįstu.
21. Byloje taip pat buvo pareikštas reikalavimas atlikti laiptų įrengimo darbus prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pagal pateiktą iki projektinį pasiūlymą Nr. 2014-10-22-TP1. Apeliantas, nesutikdamas su pateiktu ieškovo laiptų projektu nurodė, kad gyvenamojo namo projektas nėra parengtas ir esant namo neužbaigtai statybai rekonstrukcijos darbai yra negalimi. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ieškovui nepateikus gyvenamojo namo ar ūkinio pastato projekto, apeliantui ribojama galimybė įvertinti laiptų parengtą projektą, kadangi laiptų techniniai sprendiniai neabejotinai turi būti vertinami kartu su paties statinio sprendiniais. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, susijusių su ieškovo parengtu laiptų projektiniu pasiūlymu laikytina nepagrįsta.
22. Vadovaujantis CPK 18 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmos instancijos teismas, leisdamas be apelianto sutikimo įsirengti laiptus gyvenamajame name, neatsižvelgė į įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2005-11-29 sprendimą, kuriame buvo nustatyta bendrasavininkams naudojimosi namu bei ūkiniu pastatu tvarka. Teismas dėl ieškovo reikalavimo įsirengti namo laiptus be apelianto sutikimo nurodė, kad pats racionaliausias, pigiausias ir mažiausiai teises varžantis tarp šalių kilusio ginčo išsprendimo būdas būtų, jeigu ieškovas į antro aukšto patalpas galėtų patekti per tambūrą (1-5), nežymiai pakoreguojant nustatytą naudojimosi tvarką. Pažymėtina, jog tambūras įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priskirtas ne ieškovui, o apeliantui. Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimus susijusius su ūkinio pastato laiptų įrengimu, leidžiant laiptus įrengti abiem bendraturčiams priskirtame naudotis žemės plotu. Taigi pirmos instancijos nesivadovavo įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir šioje byloje tenkindamas ieškinio reikalavimus, susijusius su laiptų įrengimu, pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2005-11-29 sprendimu šalims nustatytą naudojimosi jų nekilnojamuoju turtu tvarką.
23. Ieškovui pareiškus reikalavimus pripažinti jo teisę gauti gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą, surašyti deklaraciją apie minėto gyvenamojo namo statybos užbaigimą ir įregistruoti baigtą statybą Nekilnojamojo turto registre be apelianto sutikimo, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis ieškinio trūkumų šalinimo institutu turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti gyvenamojo namo bei ūkinio pastato projektus. Kadangi šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su šalių nuosavybės teisės įgyvendinimu ir siekiant neužkirsti ieškovui teisės užbaigti gyvenamojo namo statybą, būtina įpareigoti ieškovą pateikti gyvenamojo namo projektą. Ieškovui pateikus statinio projektą, apeliantas turėtų pareikšti savo poziciją dėl ieškovo pateikto projekto sprendinių. Nesant byloje pateiktam gyvenamojo namo projektui, negalima spręsti ir klausimo ar tikslinga suteikti teisę ieškovui užbaigti visus su gyvenamuoju namu bei su laiptų įrengimu susijusius darbus be atsakovo sutikimo.
24. Kadangi šiuo atveju turi būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas ir išreikalautini 23 punkte nurodyti įrodymai, apeliacinės instancijos teisme ši byla negali būti iš esmės išnagrinėta, nes skundžiamo sprendimo kontekste klausimas turėtų būti nagrinėjamas visa apimtimi, naujais esminiais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Teismui nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo (nutarties) apskundimo teise
25. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grąžintinas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016; 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013; ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                                      Rita Kisielienė

Vidas Stankevičius

Liuda Uckienė