Civilinė byla Nr. 2A-480/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01276-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 27.7.; 27.10.;

(S)

44.2.; 44.2.4.1.;

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovų įmonių grupės „ALITA“, AB, FR&R Invest, IGA S.A. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-573-153/2013 pagal ieškovo Plass Investments Limited ieškinį atsakovams įmonių grupei „ALITA“, AB, FR&R Invest, IGA S.A. ir V. J. dėl įmonių grupės „Alita“, AB 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, 2011 m. spalio 3 d. įmonių grupės „ALITA“, AB įstatų redakcijos, 2011 m. spalio 6 d. akcijų pasirašymo sutarties tarp FR&R Invest, IGA S.A. ir įmonių grupės „ALITA“, AB pripažinimo negaliojančiais bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įmonių grupės finansinių sunkumų sprendimo būdo teisėtumo. Įmonių grupės balansiniai nuostoliai buvo nurašyti įstatinio kapitalo mažinimo būdu. Po to padidintas įstatinis kapitalas pirmumo teisę įsigyti emisijos akcijas suteikiant kreditoriaus dukterinei bendrovei. Šie sprendimai priimti balsų daugumą akcininkų susirinkime turinčio akcininko susitarimo su šiuo kreditoriumi pagrindu.

Ieškovas Plass Investments Limited ieškiniu prašė:

1) pripažinti negaliojančiais įmonių grupės „ALITA“, AB (toliau tekste taip pat vadinama „Alita“ arba Bendrovė) 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl „Alita“ įstatinio kapitalo sumažinimo, sumažinant įstatinį kapitalą nuo 27 153 193 Lt iki 3 126 000 Lt, anuliuojant „Alita“ akcijas bei patvirtinant naują bendrovės įstatų redakciją;

2) pripažinti negaliojančia „Alita“ 2011 m. spalio 3 d. įstatų redakciją, kurioje „Alita“ įstatinis kapitalas nurodytas 3 126 000 Lt;

3) pripažinti negaliojančiais „Alita“ 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus: sprendimą padidinti „Alita“ įstatinį kapitalą nuo 3 126 000 Lt iki 20 000 000Lt, išleidžiant naują „Alita“ akcijų emisiją; atšaukti „Alita“ akcininkų pirmumo teisę įsigyti „Alita“ naujai išleidžiamas akcijas bei suteikti teisę įsigyti naujai išleidžiamas akcijas FR&R Invest, IGA S.A.;

4) pripažinti negaliojančia „Alita“ 2011 m. spalio 3 d. įstatų redakciją, kurioje „Alita“ įstatinis kapitalas nurodytas 20 000 000 Lt;

5) pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 6 d. akcijų pasirašymo sutartį tarp „Alita“ ir FR&R Invest, IGA S.A.;

6) pripažinti negaliojančiais „Alita“ 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl V. J. išrinkimo „Alita“ stebėtojų tarybos nariu; pavedimo  „Alita“ generaliniam direktoriui „Alita“ vardu pasirašyti su stebėtojų tarybos nariais sutartis dėl stebėtojų tarybos narių pareigų vykdymo, numatant stebėtojų tarybos nariams apmokėjimą už teikiamas paslaugas;

7) ieškovo naudai iš atsakovo V. J. priteisti 299 423,80 Lt patirtą žalą.

Ieškinys grindžiamas tokiomis svarbiausiomis aplinkybėmis ir argumentais.

„Alita“ turėjo finansinių sunkumų (nuostoliai ir 143 mln. Lt skola „Swedbank“ AB (toliau teste taip pat vadinama – Bankas). Todėl akcininkas V. J., turintis 93 procentus „Alita“ akcijų, su FR&R Invest S.A. 2011 m. rugsėjo 7 d. sudarė sutartį, kurioje numatė „Alita“ finansinių sunkumų sprendimo planą (sumažinti įstatinį kapitalą anuliuojant akcijas, tuomet įstatinį kapitalą padidinti, pirmumo teisę emisijos akcijas įsigyti suteikiant Banko dukterinei bendrovei, o V. J. įsipareigojo užtikrinti kad „Alita“ akcininkų susirinkimas ir valdyba priims 2011 m. rugsėjo 7 d. sutarties įgyvendinimui reikiamus sprendimus). Šia sutartimi V. J. siekė ne tik „Alita“ bet ir savo asmeninių interesų patenkinimo (atleidimo nuo laidavimo už „Alita“ prievoles Bankui).

Tik pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58-59 straipsnį (visų akcininkų sprendimu) paskirstyti nuostoliai yra laikytini tinkamai nustatytais balansiniais nuostoliais. Tačiau „Alita“ 2011 m. spalio 3 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė įstatinį kapitalą sumažinti nuo 27 153 193 Lt iki 3 126 000 Lt, nežinant tikrojo AB „Alita“ nuostolių dydžio ir vadovaujantis neaudituotomis, akcininkų nepatvirtintomis ir tarpinėmis 2011 metų 9 mėnesių ataskaitomis. Pažymėtina, kad šiuo periodu 2011 m. spalio 27 d. Vertybinių popierių komisijos sprendimu Nr. 2K-189 AB „Alita“ buvo nubausta 10 000 Lt bauda už netinkamą apskaitos tvarkymą. Be to, nepriklausomas auditorius atsisakė pareikšti savo nuomonę dėl visų finansinių ataskaitų. Įstatinis kapitalas anuliuojant „Alita“ akcijas bei patvirtinant naują  ,,Alita“ įstatų redakciją buvo sumažintas siekiant panaikinti „Alita“ balanse įrašytus nuostolius pagal ABĮ 52 straipsnio 5 dalį.

„Alita“ vardu dėl nepalankios bendrovės finansinės padėties gelbėjimo galėjo susitarti tik kolegialus valdymo organas - valdyba, o ne vienas akcininkas - V. J.. Tuo tarpu esminiai sprendimai (sprendimas mažinti „Alita“ įstatinį kapitalą, sprendimas padidinant „Alita“ įstatinį kapitalą nuo 3 126 000 Lt iki 20 000 000 Lt, išleidžiant naują „Alita“ akcijų emisiją, sprendimas atšaukti „Alita“ akcininkų pirmumo teisę įsigyti „Alita“ naujai išleidžiamas akcijas bei sutikti teisę įsigyti naujai išleidžiamas akcijas FR&R Invest S.A.) buvo priimti pagrindiniam akcininkui V. J. 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartimi susitarus su Banku, šios sutarties šalims siekiant patenkinti savo asmeninius interesus (Bankui gauti „Alita“ emisijos akcijas, o V. J. būti atleistam nuo laidavimo ir būti išrinktam į stebėtojų tarybos narius) ir taip piktnaudžiaujant teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnio 3 dalis).

Ieškovo nuomone, V. J. laidavimas (58 mln.) už „Alita“ buvo tinkama priemonė  „Alita“ skolos grąžinimui užtikrinti ir negalėjo būti nesąžiningai „Alita“ ir akcininkų atžvilgiu panaikinta vien atsakovų FR&R Invest S.A. ir V. J. interesais 2011 m. rugsėjo 7 d. susitarimo pagrindu („Alita“ akcininkų akcijų anuliavimas mažinant įstatinį kapitalą - V. J. atleidimo nuo laidavimo pagal 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartį sąlyga).

Taip pat V. J. negalėjo būti įgaliotas su stebėtojų tarybos nariais pasirašyti sutartis dėl stebėtojų tarybos narių pareigų vykdymo, numatant stebėtojų tarybos nariams apmokėjimą už teikiamas paslaugas.

Atsakovai naujų „Alita“ akcijų emisiją išleido pažeisdami įstatymą (ABĮ 28 straipsnio 2 dalį, 57 straipsnio 6 dalį), kadangi nepagrindė išleidžiamų akcijų emisijos kainos (dėl jos susitarė V. J. su Banku).

Smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimas taip pat atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnį, kadangi akcijos nupirktos už nepagrįstai mažą, kvalifikuoto vertintojo nenustatytą kainą. Smulkiųjų akcininkų akcijos (90 procentų mažųjų akcininkų akcijų) panaikintos nesilaikant neproporcingumo reikalavimo. Smulkiųjų akcininkų pirmumo teisė įsigyti emisijos akcijas atšaukta valdybai akcininkų susirinkimui nenurodžius priežasčių (ABĮ  57 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir taip neteisėtai buvo sudarytos sąlygos prievartiniam mažųjų akcininkų išpirkimui. Ieškovas neatsisakė įsigyti naujos „Alita“ akcijų emisijos akcijų, galėjo prisidėti prie bendrovės gelbėjimo nuo bankroto.

Kadangi iš neteisės negali gimti teisė, akcininkų 2011 m. spalio 3 d. visuotinio susirinkimo neteisėtų sprendimų pagrindu pasirašyta 2011 m. spalio 6 d. akcijų pasirašymo sutartis kaip apsimestinė (surašyta pridengti 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartį tarp akcininko V. J. ir Banko) turi būti pripažinta negaliojančia.

Atsakovai ĮG „Alita“, AB, FR&R Invest, IGA S.A. ir V. J. prašė ieškinį atmesti. Kaip esminius argumentus nurodė, kad atsakovai nebuvo suinteresuoti privilegijomis. Atsakovas V. J., veikdamas „Alita“ (ne savo) interesais balsavo už byloje ginčijamus sprendimus bei asmeniniu 5 261 036 Lt įnašu dengė bendrovės nuostolius, o pradėjo eiti stebėtojų tarybos nario pareigas, kai buvo pasibaigę jo įgaliojimai valdyboje. Atlyginimą ir tantjemas nedraudžiama mokėti stebėtojų tarybos nariams.

A. J. laidavimo pasibaigimu nepažeistos ieškovo teisės. Atsakovui V. J. įvykdžius 58 000 000 Lt piniginę prievolę Bankui už „Alita“, jam pereitų reikalavimo teisė į „Alita“  (CK 6.83 straipsnis), kas „Alita“  lemtų papildomas išlaidas, t. y. skolos padidėjimą.

„Alita“ finansinių ataskaitų rinkiniai už 2011 m. audituoti ir patvirtinti akcininkų susirinkime 2012 m. balandžio 27 d. (akcininkams 2011 m. spalio 3 d. susirinkime pateikti finansiniai duomenys bei tarpiniai duomenys nepakito, akcininkai nebuvo suklaidinti).

Ne tik bendrovės valdyba, bet ir akcininkai privalo imtis aktyvių veiksmų, jeigu bendrovės finansinė padėtis  yra nepalanki (ABĮ 38 straipsnio 3 dalis).

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras bylą prašė išnagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovo Plass Investments Limited reikalavimus patenkino iš dalies.

1) pripažino negaliojančiais „Alita“ 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl „Alita“ įstatinio kapitalo sumažinimo, sumažinant bendrovės įstatinį kapitalą nuo 27 153 193 Lt iki 3 126 000 Lt, anuliuojant „Alita“ akcijas bei patvirtinant naują „Alita“ įstatų redakciją;

2) pripažino negaliojančia „Alita“ AB 2011 m. spalio 3 d. įstatų redakciją, kurioje „Alita“ įstatinis kapitalas nurodytas 3 126 000 Lt nuo įstatų įregistravimo momento;

3) pripažino negaliojančiais „Alita“ 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl įstatinio kapitalo padidinimo, padidinant bendrovės įstatinį kapitalą nuo 3 126 000 Lt iki 20 000 000 Lt, išleidžiant naują „Alita“ akcijų emisiją; „Alita“ akcininkų pirmumo teisės įsigyti „Alita“ naujai išleidžiamas akcijas atšaukimo bei suteikimo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas FR&R Invest, IGA S.A.;

4) pripažino negaliojančia „Alita“ 2011 m. spalio 3 d. įstatų redakciją, kurioje „Alita“ įstatinis kapitalas nurodytas 20 000 000 Lt nuo įstatų įregistravimo momento;

5) pripažino negaliojančia 2011 m. spalio 6 d. akcijų pasirašymo sutartį tarp „Alita“ ir FR&R Invest, IGA S.A. nuo sutarties sudarymo momento.

Kitus ieškovo Plass Investments Limited ieškinio reikalavimus atmetė.

Priteisė ieškovui Plass Investments Limited bylinėjimosi išlaidas: 20 000 Lt išlaidas už advokato pagalbą ir 44 359 Lt žyminio mokesčio išlaidas, iš viso - 64 359 Lt, iš kiekvieno atsakovo po 21 453Lt, iš atsakovo V. J. priteisė 1 010,80 Lt dokumentų vertimo išlaidų.

Priteisė „Alita“ iš ieškovo Plass Investments Limited 10 000 Lt advokato paslaugų išlaidų.

Valstybei priteisė iš ieškovo Plass Investments Limited 64,96 Lt, o iš atsakovų „Alita“, FR&R Invest, IGA S.A., V. J. 259,86 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš kiekvieno atsakovo po 86,62 Lt.

Dėl „Alita“ finansinių problemų sprendimo būdo

Teismas ,,Alita“ finansinę padėtį byloje ginčijamų sprendimų priėmimo metu pripažino sunkia, todėl įstatinio kapitalo sumažinimas tikslu panaikinti balanse įrašytus nuostolius ir įstatinio kapitalo didinimas naujais įnašais, teismo vertinimu, atitiko įstatyme numatytą galimybę įmonės mokumui atkurti (ABĮ 52 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 dalis). „Alita“ nuosavas kapitalas balansinių nuostolių nustatymo dieną – 2010 m. gruodžio 31 d. –79,6 mln. Lt, o akcininkų susirinkimo dieną - 85,4 mln. Lt (13 t., b. l. 134). Bendrovės skolos buvo užtikrintos akcininko V. J. laidavimu, įmonės ir atsakovo V. J. turtu ir, tikėtina, kad laidavimo sumos nepakaktų visoms įmonės skoloms, įskaitant 143 mln. skolą Bankui, apmokėti.

Tačiau, teismo vertinimu, visuotiniame akcininkų susirinkime priimant byloje ginčijamus sprendimus, pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, sprendimai priimti atsakovams piktnaudžiaujant teise, todėl šie sprendimai ir jų pagrindu registruoti nauji „Alita“ įstatai neteisėti (ABĮ 52 straipsnio 2 dalis, 57 straipsnio 6 dalies 2 punktas, CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas V. J.,  susitardamas su atsakovu FR&R Invest S.A. (2011 m. rugsėjo 7 d. sutartis) veikė interesų konflikte ir pažeidė CK 2.87 straipsnį bei ABĮ 38 straipsnio 3 dalį.

Atsakovai V. J. ir FR&R Invest S.A. pasinaudojo „Alita“ sunkia materialine padėtimi savo asmeninėms problemoms išspręsti. V. J. buvo laidavęs asmeniniu turtu už 2006 m. birželio 29 d. Banko „Alita“ suteiktą 143,4 mln. Lt paskolą, o kadangi „Alita“ turto nepakako visiems įsipareigojimams, kreditorius reikalavimus galėjo nukreipti ir į laiduotoją V. J. (143 mln. – 79,6/-85,4 mln.). Atsakovai FR&R Invest S.A. ir V. J. dar iki 2011 m. spalio 3 d. akcininkų visuotinio susirinkimo sudarė 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartį (14 t., b. l. 110), pagal kurią (Sutarties F dalis) atsakovo V. J. laidavimo pasibaigimas galimas, jeigu V. J. priims šioje byloje ginčijamus sprendimus (sutarties F dalis ir 4.2 (v) ir (xiv) punktai, po ko „Alita“ iš 143 mln. skolos liko 50 mln. skolos dalis, už kurią atsakovas V. J. nebėra laidavęs, nors iki ginčijamų sprendimo priėmimo buvo laidavęs už visą „Alita“ skolą). Toks FR&R Invest S.A. ir V. J. susitarimas dėl V. J. atleidimo nuo laidavimo nesąžiningas ir neatitinkantis ABĮ 52 straipsnio 3 dalyje numatytų „Alita“ balansinių nuostolių mažinimo būdų. 

Dėl įstatinio kapitalo sumažinimo

Sprendimas sumažinti „Alita“ įstatinį kapitalą neteisėtas, kadangi nebuvo pagrįstas tinkamai suformuotais „Alita“ finansiniais duomenimis apie „Alita“ finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos audito įstatymo 3 straipsnis, 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas, ABĮ 58–59 straipsniai). Byloje esančių finansinių ataskaitų duomenys skiriasi (13 t., b. l. 24–131), o 2011 m. finansinių ataskaitų duomenys neaudituoti, nepatvirtinti akcininkų susirinkime. Kad akcininkų 2011 m. spalio 3 d. susirinkimui buvo pateikti netinkamai suformuoti „Alita“ 9 mėnesių finansinių ataskaitų duomenys (13 t., b. l. 132–136, 16 t., b. l. 137–147), patvirtina ir „Alita“ taikyta nuobauda už netinkamą apskaitos tvarkymą finansinėmis ataskaitomis (15 t., b. l. 161–167), auditoriaus atsisakymas  pateikti išvadą už 2011 m. gruodžio 31 d. (13 t., b. l. 28–29), tai, kad pagal „Alita“ 2013 m. vasario 28 d.  pranešimą (18 t., b. l. 25–35) auditoriui pateikti duomenys apie 2011 metus yra klaidingi.

Dėl šių aplinkybių akcininkų sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą neatitiko „Alita“ akcininkų lūkesčių ir pačios „Alita“ interesų (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 8 dalis, ABĮ 52 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Be to, „Alita“ interesais turėjo rūpintis kolegialus organas - valdyba (ABĮ 33 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 3 dalis), o ne vienasmeniškai ir turėdamas asmeninį interesą akcininkas V. J.. V. J. 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartį dėl „Alita“ finansinių sunkumų sprendimo būdo su FR&R Invest S.A. sudarė veikdamas interesų konflikte (CK 2.87 straipsnis). 

Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir susijusių sprendimų

V. J. 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartyje prisiėmė prievolę pasirūpinti, kad visuotiniame akcininkų susirinkime būtų priimti sprendimai pagal 2 priede numatytą formą ir turinį, kad bus įgyvendinta bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo procedūra, o naujas emisijos akcijas įgis FR&R Invest S.A. 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymas buvo naudingas pačiam  V. J. (jis atleistas nuo 58 mln. Lt laidavimo (18 t., b. l. 39–52), o V. J. įsipareigojimas padengti dalį „Alita“ nuostolių papildomu asmeniniu įnašu pagal 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartį įsigalioja tik su sąlyga, kad bus įgyvendinti visi 2011 m. spalio 3 d. susirinkimo darbotvarkės 3, 4, 8 punktuose nurodyti sprendimai, susiję su „Alita“ įstatinio kapitalo padidinimu. Taigi atsakovas V. J. veikė interesų konflikte ir piktnaudžiavo teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Be to, naujos akcijų emisijos kainą turėjo pagrįsti „Alita“ valdyba (ABĮ 57 straipsnio 6 dalis), tačiau 2011 m. spalio 3 d. visuotiniame akcininkų susirinkime vienasmeniškai, turėdamas balsų daugumą, už naujos emisijos akcijų kainą balsavo V. J. (4 t., b. l. 118, 129, ABĮ 28 straipsnio 2 dalis), taip faktiškai pats nustatė emisijos akcijų kainą, kuri buvo suderėta su FR&R Invest S.A. 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartyje, pažeidžiant sąžiningumo principą (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Tikėtina, kad turto vertintojams nenustačius akcijų kainos (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2, 11, 6, 7 straipsniai), nebuvo užtikrintos visiems akcininkams vienodos teisės į teisingą atlyginimą už turimas akcijas pagal privalomą oficialų pasiūlymą (VPĮ 2 straipsnio 38 dalis, 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurį teikė FR&R Invest S.A., įsigijęs emisijos akcijas pagal akcijų pasirašymo sutartį (Sutartyje buvo numatyta, kad FR&R Invest S.A. pateiks privalomą oficialų pasiūlymą akcininkams įsigyti akcijų už kainą iki 7 Lt už akciją arba kitokią kainą, kuri gali būti nustatyta pagal taikomus įstatymus). Dėl to „Alita“ ir smulkieji akcininkai neteko po 1,61 Lt už vieną akciją (7– 5,39 Lt). „Alita“ tai sudarė beveik 27 mln. kainos skirtumą.

Po visuotiniame akcininkų 2011 m. spalio 3 d. susirinkime priimtų sprendimų FR&R Invest S.A. tapo didžiausiu „Alita“ akcininku ir įgijo teisę privalomai išpirkti mažųjų „Alita“ akcininkų akcijas, nes mažųjų „Alita“ akcininkų turimų akcijų skaičius sumažėjo nuo 7,4 procentų iki mažiau nei 5 procentų (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Įgyjant daugiau nei 1/3 „Alita“ įstatinio kapitalo sudarančių akcijų, atsakovui FR&R Invest S.A. atsirado pareiga pareikšti privalomą oficialų siūlymą dėl „Alita“ akcijų supirkimo iš mažųjų akcininkų (VPĮ 2 straipsnio 33 dalis, 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi buvo sumažintas „Alita“ įstatinis kapitalas ir atšaukta „Alita“ akcininkų pirmumo teisė įsigyti naujos emisijos akcijas (ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakovas FR&R Invest S.A. anuliuotų „Alita“ akcijų dalyje išvengė pareigos teikti privalomą oficialų pasiūlymą šias anuliuotas akcijas išpirkti, tuo būdu sutaupydamas 1,61 Lt: 7 – 5,3971841 Lt/akcija x anuliuotas mažųjų akcininkų akcijų skaičius (1‘794‘889 akcijų). Šis ieškovo pateiktas apskaičiavimas nenuginčytas. 

Teismas pripažino, kad byloje ginčijamais 2011 m. spalio 3 d. akcininkų susirinkimo sprendimais (4 t., b. l. 111–127) ir sandoriais buvo pažeistas proporcingumo principas, nes mažųjų akcininkų (tarp jų ir ieškovo) teisės buvo apribotos labiau nei būtina, o atsakovo V. J. veiksmai atšaukiant visų akcininkų pirmumo teisę įsigyti emisijos akcijų yra piktnaudžiavimas teisėmis (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). V. J. galėjo pasinaudoti  ABĮ 57 straipsnio 4 dalyje numatyta teise perleisti savo pirmumo teisę įsigyti naujai išleistas akcijas, tačiau 2011 m, rugsėjo 7 d. sutartyje nebuvo numatyta galimybė smulkiesiems akcininkams dalyvauti formuojant „Alita“ kapitalą ir šios sutarties šalys savo interesais be pagrindo apribojo ieškovo teises į nuosavybę (anuliuota 149 729 vnt. akcijų, pažeidžiant CK 1.2 straipsnį, 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktą).

Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką (Siemens byla, De Cuyper ir kitos bylos), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Byloje Nr. 3K-3-631/2008, 2003 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003) akcininkų sprendimams nesuteikiama absoliuti laisvė, jie ribojami teisės principų (CK 1.5 straipsnis). Akcininkų susirinkimo sprendimai turi būti teisingi, protingi ir sąžiningi ne tik smulkiųjų, bet ir stambiųjų bendrovės akcininkų bei pačios bendrovės atžvilgiu (proporcingumo principas reikalauja siekti balanso tarp stambiųjų ir smulkiųjų akcininkų interesų, o konkreti priemonė yra proporcinga, tik jei ji būdama tinkama siekiamam tikslui pasiekti, neviršija to, kas būtina jam pasiekti).

Kadangi iš neteisės negali kilti teisė, o visuotinio akcininkų susirinkimo 2011 m. spalio 3 d. akcininkų susirinkime priimti sprendimai neatitiko protingumo ir sąžiningumo principų, yra neproporcingi ieškovo atžvilgiu ir buvo priimti piktnaudžiaujant teise, teismas pripažino negaliojančia ir 2011 m. spalio 6 d. akcijų pasirašymo sutartį tarp „Alita“ ir FR&R Invest S.A., taip pat šios sutarties pagrindu registruotą „Alita“ įstatų redakciją.

Konstatuoti ginčijamais sprendimais padaryti įstatymo ir ieškovo teisių pažeidimai gali būti ištaisyti iš naujo sušaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą. Todėl taikoma restitucija (CK 6.145 str.), o žala (299 423,8 Lt), padaryta ieškovui netekus dalies akcijų, o už likusias gavus mažesnę sumą, nepriteistina.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovai „Alita“ ir FR&R Invest, IGA S.A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas), iš ieškovo „Alita“ ir FR&R IGA S.A. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. „Alita“ nuo 2010 metų turėjo didelių finansinių sunkumų, todėl didžiausias kreditorius bankas „Swedbankas“ (jam skola virš 140 mln. Lt) ir pagrindinis akcininkas V. J. (93 procentai akcijų) 2011 m. rugsėjo 7 d. susitarė dėl „Alita“ finansinių problemų sprendimo būdo, kai Bankas perleidžia dalį (91 072 084  Lt) reikalavimo dukterinei bendrovei FR&R Invest, IGA S.A, o pastaroji šia suma apmoka „Alita“ naujos akcijų emisijos akcijas. Rezultate „Alita“ akcijos buhalterinė vertė iš neigiamos tapo teigiama – 0,93 Lt.

2. Teismo sprendimo išvados apie V. J. ir FR&R Invest, IGA S.A  tikslus, kurių jie siekė 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartimi, nepagrįstos, spekuliatyvios, prieštarauja šios sutarties esmei bei byloje esantiems įrodymams.

3. Tiek akcininkų susirinkimas nėra bendrovės valdymo organas (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), tiek akcininkas (juridinio asmens dalyvis) nėra juridinio asmens organas, todėl nepagrįstai vadovaujantis CK 2.87 straipsniu buvo konstatuotas V. J. interesų konfliktas. Be to, V. J. ir „Alita“ interesai V. J. balsuojant 2011 m. spalio 3 d. susirinkime sutapo.

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad V. J., spręsdamas „Alita“ finansines problemas, vykdė  valdybos funkcijas. Pagal ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punktą valdyba bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje privalo sušaukti akcininkų susirinkimą (tai buvo padaryta), kuris priima sprendimus dėl finansinių problemų sprendimo. 2011 m. rugsėjo 30 d. „Alita“ nuostolių suma buvo – 114 955 000 Lt, akcininkai neturėjo lėšų šią sumą padengti, todėl privalėjo (ABĮ 38 straipsnio 3 dalis) spręsti klausimą dėl įstatinio klausimo sumažinimo, taip pat turėjo teisę tame pačiame susirinkime spręsti dėl įstatinio kapitalo padidinimo (ABĮ 52, 50 straipsniai).

5. Teismas teturėjo patikrinti, ar ginčijami 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai priimti nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų, ar nepažeidžia imperatyvių teisės normų, tačiau be pagrindo ėmėsi verslo eksperto vaidmens, t. y., vertino, kokie veiksmai ar sandoriai, akcininkų valia būtų labiau atitikę „Alita“ interesus. Toks teismo sprendimas sukuria precedentą smulkiam akcininkui ginčyti visų akcininkų sprendimus (pavyzdžiui, paskirstyti pelną, paskirti jį į rezervus, didinti kapitalą, likviduoti juridinį asmenį), nes toks sprendimas, galbūt, neatitinka smulkaus akcininko ar bendrovės intereso.

6. Nepagrįsta teismo išvada, kad įstatinio kapitalo mažinimas neteisėtas, nes buvo grindžiamas tarpinėmis, neaudituotomis, akcininkų susirinkime nepatvirtintomis finansinėmis ataskaitomis (ABĮ 52 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas).

Viena, „Alita“ finansinės atskaitomybės už laikotarpį iki 2011 m. rugsėjo 30 d. duomenų  teisingumas nepaneigtas. Vertybinių popierių komisija 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 12K-13 (T15, b.l. 161-167) bendrovei skyrė 10 000 Lt baudą už tai, kad laiku nebuvo įvykdytas reikalavimas pataisyti finansinių ataskaitų rinkinyje nurodytus klaidingus duomenis už 2009 m. Šie duomenys neiškreipė 2011 metų atskaitomybės duomenų, pataisyti duomenys už 2009 metus ir ataskaitos už 2011 metus audituotos ir patvirtintos akcininkų susirinkime 2012 m. balandžio 27 d.

Antra, įstatymas (ABĮ 58-59 straipsniai) nenumato, kad tik visuotiniame akcininkų susirinkime paskirstyti bendrovės nuostoliai yra pagrindas mažinti įmonės kapitalą. Atvirkščiai, taikant ABĮ 38 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą, akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas per 3 mėnesius, kai paaiškėja, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei ½ įstatuose nurodyto kapitalo. Be to, auditoriaus atsisakymas teikti išvadą apie bendrovės finansines ataskaitas dėl bendrovės sunkios finansinės padėties (trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis, nuostolio, nuosavo kapitalo (neigiamas) rodikliai) yra modifikuota išvada (joje išdėstytos abejonės dėl bendrovės veiklos tęstinumo) pagal 13-ąjį nacionalinį audito standartą.

7. Teismas be pagrindo nurodė, kad naujos akcijų emisijos kainą turėjo nustatyti turto vertintojai. Nei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, nei ABĮ ar kiti įstatymai nenumato nagrinėjamu atveju privalomo akcijų emisijos kainos vertinimo, tik būtinybę ją pagrįsti (ABĮ 57 straipsnio 6 dalies 2 punktas), o išimtinę teisę nustatyti išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą turi visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Reikalavimas akcijų emisijos kainai yra tik vienas - akcijos emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę (ABĮ 45 straipsnio 2 dalis), o pagal 1976 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 77/91/EEB (toliau taip pat vadinama - II įmonių direktyva) 8 straipsnį, jeigu nominalios vertės nėra – už buhalterinę vertę.

Privalomo akcijų emisijos vertinimo nereikalauja ir II įmonių direktyva (29 straipsnio 4 dalis) bei jos pagrindu formuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (byla Nr. C-338/06), ABĮ 59 straipsnio 1 dalis. Lietuva, įgyvendindama II įmonių direktyvą, pasirinko direktyvoje nurodytus minimalius reikalavimus – valdybos ataskaitos pateikimą (ABĮ 57 straipsnio 6 dalis). Todėl Bendrovės valdybos ataskaita su akcijų kainos pagrindimu yra pakankamas ir tinkamas akcijų emisijos kainos pagrindimas. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2008).

8. FR&R Invest, IGA S.A. buvo nemokios bendrovės kreditorius (ABĮ 50 straipsnio 2 dalis), o akcijų emisijos kainos nustatymas skolos kreditoriui dalį padalinant iš naujai išleidžiamų akcijų skaičiaus (pagal kapitalizuojamos skolos sumą), nepažeidžia imperatyvių teisės normų.

9. Teismas neturėjo vertinti kitų alternatyvų tikslingumo, t. y. kad V. J. galėjo perleisti savo pirmumo teisę FR&R Invest, IGA S.A. Nėra priimto poįstatyminio akto (ABĮ 57 straipsnio 4 dalis), kuris reglamentuotų ABĮ 57 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės perleidimo procedūrą, todėl ABĮ 57 straipsnio 4 dalyje numatyta teorinė galimybė V. J. perleisti savo pirmumo teisę FR&R Invest, IGA S.A realiai negalėjo būti realizuota.

10. Nors FR&R Invest, IGA S.A. 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartimi (5.1 punktas) sutiko už „Alita“ akcijas, superkamas iš smulkiųjų akcininkų, mokėti iki 7 Lt, o už akciją mokėjo 5,39 Lt, teismas skirtumą - 27 000 000 Lt nepagrįstai laikė „Alita“ nuostoliais. Pažymėtina, kad VPĮ numatytos privalomos oficialaus siūlymo procedūros metu Lietuvos bankas 2012 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. S2012/(21.4-2100)-12-306 patvirtino oficialaus siūlymo cirkuliarą, kuriame akcijos kaina nurodyta 0,616 EUR (arba 2,14 Lt). Taigi FR&R Invest už akcijų emisiją mokėdamas 5,39 Lt už akciją, sumokėjo didesnę kainą.

12. Ginčijami „Alita“ akcininkų 2011 m. spalio 3 visuotinio susirinkimo sprendimai  naudingi tiek Bendrovei, tiek jos smulkiesiems akcininkams, kadangi buvo išvengta Bendrovės bankroto, panaikinti nuostoliai ir didesnė nei 91 000 000 Lt skola bankui.

13. Teismas be pagrindo suabsoliutino ieškovo, turėjusio vos 0,6 proc. akcijų, interesus, motyvuodamas proporcingumo principu. Mažinant įstatinį kapitalą nepažeisti teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principai, nė vienas akcininkas nebuvo pašalintas iš akcininkų. Ieškovas neturėtų realios įtakos akcininkų susirinkime, ką taip pat būtina įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003, 2002 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002; 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856, 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2002, 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2010 ir kt.).

14. Akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas taikytinas tik išimtinais atvejais, kai ieškovo galimai pažeistas interesas gauti teisingą kainą už FR&R Invest, IGA S.A išperkamas akcijas negali būti apgintas kitokiu būdu nei naikinant „Alita“, jos kreditoriams ir kitiems akcininkams naudingus sprendimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas teisę į teisingą atlygį už išperkamas smulkiojo akcininko akcijas gali ginti specialia tvarka (VPĮ 34 straipsnio 7 dalis ir 37 straipsnio 13 dalis), t. y. reikšdamas ieškinius dėl, ieškovo nuomone, nesąžiningos oficialaus siūlymo ar privalomo akcijų pardavimo kainos nustatymo.

15. Byloje ginčijami sprendimai buvo nuginčijami, o ne niekiniai sandoriai, todėl kurį laiką galiojo ir restitucija galėtų būti taikoma nebent nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Kitaip būtų neaišku, kam priklausys po ginčijamų sprendimų perleistos „Alita“ akcijos (Vertybinių popierių biržoje yra sudaryti 175 sandoriai). Neaišku ir kokias pasekmes ginčijamų sprendimų panaikinimas sukeltų pagal naujus įregistruotus įstatus priimtiems „Alita“ valdymo organų sprendimams.

16. Teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų (daugiau nei 500 smulkiųjų akcininkų) teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

17. Teismas bylos nagrinėjimo metu buvo tendencingas - protegavo ieškovą, tenkindamas jo nepagrįstus prašymus dėl konfidencialių (CPK 177 straipsnio 4 dalis) ir su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis nesusijusių (CPK 180 straipsnis) įrodymų išreikalavimo iš atsakovų.

18. Teismas pagal advokato L. S. sąskaitą ir paslaugų suteikimo aktą ieškovo naudai priteisė nepagrįstai didelį išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį. Šis advokatas į bylos nagrinėjimą įstojo šalims jau apsikeitus parengiamaisiais dokumentais (90 procentų ieškovo dokumentų rengė kitas advokatas A. M., nors jam sumokėtų sumų įrodymai nepateikti).

Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą (išskyrus dalį dėl 2011 m. spalio 6 d. akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia – šioje dalyje apeliacinis skundas neapmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl nenagrinėtinas) ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:

1. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu „Alita“ įstatinis kapitalas sumažintas tikslu panaikinti bendrovės balanse įrašytus nuostolius (ABĮ 52 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šis tikslas yra pasiektas, todėl akcininkų sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą atitiko akcininkų lūkesčius.

2. Teismas nemotyvavo, kokie konkretūs V. J. veiksmai prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams ir neatitiko rūpestingo bei apdairaus juridinio asmens dalyvio veiksmų standarto. Nemotyvuota teismo sprendimo dalis, kuria nepagrįstai konstatuotas atsakovo V. J. nesąžiningumas ir  veikimas interesų konflikte. V. J. yra stambus akcininkas ir turi teisę bendrovei esant nepalankioje finansinėje būklėje rūpintis ja aktyviais veiksmais.

3. Nepagrįsta teismo išvada, kad „Alita“ interesais rūpinosi ne valdyba, o akcininkas V. J.. Būtent valdyba  sušaukė neeilinį visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą, o akcininkų susirinkimui priskirtų klausimų valdyba negalėjo spręsti (ABĮ 19 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 13-15 punktai).

4. Svarbiausius bendrovės valdymo klausimus (įskaitant teisę keisti bendrovės įstatus, nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, nominalią kainą ir minimalią emisijos kainą, sumažinti ar padidinti įmonės įstatinį kapitalą) sprendžia stambusis akcininkas ar akcininkų kvalifikuota dauguma (ABĮ 28 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovui po ginčijamų atsakovų veiksmų vietoj turėtų 169 209 akcijų liko 30 680 vienetų akcijų (prarado 138 529 akcijų), ieškovas neįrodė, kad jo turimų akcijų vertė sumažėjo. To nenustatė ir teismas. Ieškovas turi tik 0,62 procentus balsų, todėl neturi galimybės įtakoti akcininkų susirinkimo nutarimų, o tikrasis ieškovo bylinėjimosi tikslas – piktnaudžiauti teise, destabilizuoti bendrovės padėtį.

5. Restitucijos taikymas ieškovo interesais apsunkintų bendrovės valdymą ir sukeltų jai papildomas išlaidas. Išlaidų būtinumas ir apimtis akivaizdžiai neatitiktų smulkiojo akcininko įtakos bendrovės valdymui, ekonomiškumo principo. 

6. Teismas be pagrindo suabsoliutino V. J. asmeninio laidavimo klausimą. Po ginčijamų sprendimų priėmimo „Alita“ nebeturi sunkumų savalaikiai vykdyti įsipareigojimus. To neužtikrintų buvęs V. J. laidavimas.

7. Piktnaudžiavimo teise atveju neteisėtumas – tai svetimos subjektinės teises pažeidimas nesant tam teisinio pagrindo, pasireiškiantis draudimo nepaisymu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kokį draudimą pažeidė V. J., kad būtų galima konstatuoti jo piktnaudžiavimą teise, nesąžiningumą.

Teismas nemotyvavo kaip V. J. pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priimdamas ginčo sprendimus. Teismas nenurodė įstatymo, kuriuo atsakovui V. J. būtų draudžiama veikti savo, kaip pagrindinio akcininko, interesais, vykdant 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

8. Ieškovas siekia nesąžiningų tikslų, vengdamas atskleisti savo tapatybę ir galutinius naudos gavėjus. Nepaneigta prielaida, kad ieškovas, prisidengdamas savo teisių tariama apsauga ir smulkiųjų kreditorių apsauga, nors yra neįgaliotas kitų smulkiųjų akcininkų, siekia pašalinti „Alita“ kaip konkurentą rinkoje. Teismas privalėjo išsiaiškinti  ieškovo ginamų teisių įgyvendinimo tikslus ir, nustačius jų nesąžiningumą, atsisakyti ginti nesąžiningo ieškovo interesus.

9. Teismas sprendimu pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 266, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Daugiau nei 500 smulkiųjų akcininkų į bylą nebuvo įtraukti, jiems teismo sprendimas neturi res judicata galios.

Ieškovas Plass Investments Limited atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovų „Alita“ ir FR&R Invest, IGA S.A., taip pat V. J. apeliacinius skundus kaip nepagrįstus, paremtus netinkamais argumentais ir grindžiamas šioje byloje netaikytina teismų praktika, prijungti prie bylos su atsiliepimu pateiktus rašytinius įrodymus.

Nurodo šiuos svarbiausius atsiliepimo argumentus (dauguma argumentų, išsamiai išdėstytų ieškovo apeliaciniame skunde, pakartotinai neaptariama):

1. Derybas su Banku V. J. vedė nuo 2010 metų, kai „Alita“ dėl patirtų nuostolių po nesėkmingo sandorio – alaus daryklos Serbijoje akcijų pirkimo – tapo nemoki. Derybos buvo tiek „Alita“ interesais (bendrovė negalėjo grąžinti bankui 143 mln. Lt paskolos), tiek dėl V. J. interesų: viena, asmeninio laidavimo 58 mln. sumai panaikinimo, antra, atleidimo nuo asmeninio turto įkeitimo, trečia, dėl to, kiek akcijų liks V. J. po bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo ir didinimo (14,5 procentai), ketvirta, kokias pareigas V. J. užims bendrovėje (jo paties balsų nebūtų užtekę jo išrinkimui į valdybą), penkta, dėl įsigijimo už nežinomą kainą iš FR&R Invest, IGA S.A. 5 mln. Lt reikalavimo teisę į „Alitą“ (tam tikromis sąlygomis V. J. pagal 2011 m. rugsėjo 9 d. sutarties 2.4 punktą už šį 5 mln. Lt reikalavimą bus skolingas 1Lt).

2. FR&R Invest, IGA S.A., kurio 100 procentų akcijų priklauso Bankui, nevykdo veiklos ir buvo įsteigta tikslu išspręsti „Alita“ nemokumo problemą. 2011 m. rugsėjo 7 d. FR&R Invest, IGA S.A., ir V. J. sudarytoje sutartyje numatytos sąlygos atitinka būtent besiderėjusių šalių interesus.

3. Iki ginčijamų sandorių smukiesiems akcininkams priklausė 7,38 procentai „Alita“ akcijų, o po sprendimų – 1,2 procento (pagal VPĮ 37 straipsnį, kai smulkiesiems akcininkams priklauso mažiau kaip 5 procentai akcijų, šias akcijas galima priverstinai išpirkti). Taigi ginčijamais sprendimais paneigtos smulkiųjų akcininkų nuosavybės teisės, panaikintos jų pirmumo teisės ir taip pažeisti jų teisėti interesai (neteisėtas smulkiųjų akcininkų teisių paneigimas yra šios bylos ginčo esmė).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nuosavybės teisių ribojimo sąlygos yra šios: teisėtumas, viešasis interesas, interesų pusiausvyros užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju, privilegijos V. J. smulkiųjų akcininkų sąskaita nedera su proporcingumo principu (Europos Teisingumo Teismo 2006 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. C-406/04, priimto De Cuyper byloje, 42 p). Proporcingumo principas būtų nepažeistas, jeigu V. J. būtų perleidęs savo asmeninę pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas akcijas (ABĮ 57 straipsnio 4 dalis). Tokia procedūra reglamentuota pakankamai, konkrečią pirmumo teisės perleidimo tvarką turėjo nustatyti pati bendrovė akcijų platinimo prospekte (Vertybinių popierių komisijos 2005 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 1K-21 „Dėl Vertybinių popierių prospekto rengimo ir tvirtinimo bei informacijos atskleidimo taisyklių patvirtinimo“ ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004). Tuomet ir smulkieji akcininkai būtų galėję įsigyti emisijos akcijų, nebūtų galimybės jų akcijas išpirkti privestinai.

6. V. J., būdamas ir stambiausiu akcininku ir valdybos nariu, veikė interesų konflikto sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-567/2006, Nr. 3K-3-383/2000, Nr. 3K-3-334/2010), nors turėjo veikti išimtinai bendrovės interesais. 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartyje (2.2 dalyje ir 3 priede) V. J. įsipareigojo garantuoti konkrečių „Alita“ valdybos sprendimų (dėl naujos akcijų emisijos kainos „pagrindimo“ (t. 4, b.l. 153-154)) turinį.  Tai V. J. piktnaudžiavimas teise. Interesų konfliktą rodo ir tai, kad asmeninę naudą V. J. gavo visų akcininkų sąskaita. Byloje neįrodyta, kad V. J. prie „Alita“ nemokumo problemų sprendimo prisidėjo įnešdamas pats 5 mln. Lt. Valdyba pagal ABĮ 38 straipsnio 3 dalį turi pareigą ne tik sušaukti akcininkų susirinkimą, bet jam ir pateikti sprendimo projektus (valdybos funkcijos). Nėra įrodymų, kad valdyba (ne vien V. J.) būtų įtakoję akcininkų susirinkimui pateiktus sprendimus.

7. AB „Alita“ yra viešojo intereso įmonė, svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto, pobūdžio, klientų skaičiaus. 2010 m. gruodžio 31 d. dieną „Alita“ turėjo 765 akcininkus, o smulkių akcininkų nuosavybės teisių apsauga Lietuvos Respublikoje yra viešasis interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio mėn. 17 d. nutarimas „Dėl oficialaus pasiūlymo supirkti vertybinius popierius”, II įmonių direktyvos preambulėje nurodyti tikslai).

8. „Alita“ finansinė padėtis niekada nebuvo tiksliai žinoma, nes įmonės finansinės ataskaitos keletą metų buvo koreguojamos atgaline data. Atsakovai finansinius sprendimus priėmė remdamiesi 2011 m. rugsėjo 7 d. sutarties 23 priedu, kuris nepateiktas teismui ir kurio turinys skiriasi nuo viešai skelbtų duomenų (tikrąją padėtį žinojo tik 2011 m. rugsėjo 7 d. sutarties šalys, į bylą šie duomenys taip pat neteikiami). Akcininkų susirinkimas sprendimą nurašyti nuostolius priėmė vadovaujantis ataskaita už 2011 m. sausio – rugsėjo mėnesius, nors šios ataskaitos skelbtos tik 2011 m. lapkričio 30 d. Akcijų emisijos kaina taip pat nebuvo tinkamai pagrįsta.

9. Ieškovas sutiko už iš smulkiųjų akcininkų išperkamas akcijas bei už naujas emisijos akcijas mokėti po 7 Lt, šis kainos skirtumas, lyginant su FR&R Invest, IGA S.A. sumokėta po 5,39 Lt, sudaro „Alita“ nuostolį. Pažymėtina, kad Lietuvos banko cirkuliare nėra sprendžiamas klausimas dėl „Alita“ akcijų emisijos kainos pagrįstumo, juo labiau, kad už akcijas buvo sumokėta didesnė kaina nei nurodyta banko cirkuliare.

10. Atsakovų abejonės dėl ieškovo asmens ir tikslų neturi reikšmės bylos išsprendimui.

12. Teismo taikytos restitucijos dėka teisingumas smulkiųjų akcininkų atžvilgiu įgyvendintas realiai. Byloje nagrinėjamu atveju restitucija galima. Aplinkybė, kad vyksta prekyba akcijomis tam netrukdo – prekyba akcijomis neginčijama kaip neteisėta, restitucija būtų taikoma tik tarp „Alita“ ir FR&R Invest, IGA S.A. sudarytiems sandoriams. Kad stebėtojų taryba po ginčo sandorių sudarymo būtų priėmusi kokius nors sprendimus, neįrodyta.

13. Ieškinys dėl sandorio negaliojimo yra ieškinys dėl pripažinimo, todėl turi prejudicinę galią ir nedalyvavusiems byloje asmenims.

14. Teisės aktai nesuteikia atsakovams galimybės neteikti teismui reikalingų įrodymų. Atsakovų pozicija slėpti bylos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus rodo atsakovų nesąžiningumą.

Atsakovai ĮG „Alita“, AB ir FR&R Invest, IGA S.A. atsiliepime į atsakovo V. J. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka bei prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas), iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pritaria V. J. apeliacinio skundo argumentams (jie išsamiai nekartojami), taip pat nurodo šiuos, atsakovų „Alita“ ir FR&R Invest, IGA S.A. apeliacinį skundą papildančius svarbiausius argumentus (aptarti iš esmės sutampantys apeliacinio skundo argumentai nekartojami):

1. Sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą tikslu panaikinti bendrovės nuostolius buvo reikalinga priimti (ABĮ 38 straipsnio 3 dalis).

2. Tiek įstatinio kapitalo mažinimas, tiek didinimas buvo atlikti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

3. Atmestinos teismo išdėstytos prielaidos apie akcininko V. J. ir bendrovės interesų konfliktą. Interesų konfliktą galima konstatuoti tik, kai interesai nesutampa. Juridinių asmenų dalyviai turi teisę sudaryti balsavimo sutartis (CK 2.88 straipsnis) arba balsavimo teisės perleidimo sutartis (CK 2.89 straipsnis), todėl aplinkybė, kad V. J. su FR&R 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartyje aptarė 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, kuriuos įsipareigojo priimti, savaime nereiškia piktnaudžiavimo.

4. Bendrovės valdyba negalėjo spręsti akcininkų kompetencijai priskirto klausimo (ABĮ 19 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 1 dalies 10, 13-15 punktai).

5. Bendrovės nuostoliai buvo mažinami ne V. J. atleidimo nuo laidavimo būdu. Be to, V. J. laidavimo panaikinimas neturėjo neigiamos įtakos bendrovės interesams. Net jeigu V. J. būtų atsiskaitęs su bankų kaip laiduotojas, jam būtų perėjusi reikalavimo teisę į „Alita“ (CK 6.83 straipsnis).

6. Ieškovo turimų akcijų vertės sumažėjimas neįrodytas (pakito ne tik ieškovo turimų akcijų kiekis, bet ir vertė), todėl nebuvo pagrindo konstatuoti ieškovo interesų pažeidimą.

Atsakovas V. J. atsiliepime į atsakovų „Alita“ ir FR&R Invest, IGA S.A. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, pritaria jame išdėstytiems argumentams (šie argumentai nekartojami) bei prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas), iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus, papildančius jo apeliacinį skundą (aptarti iš esmės sutampantys apeliacinio skundo argumentai nekartojami):

1. V. J. laidavo už bendrovę, jai jau esant nemokiai. Tai buvo sudedamoji „Alita“ gelbėjimo plano dalis, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad ginčijamų sprendimų priėmimo motyvas – V. J. asmeninis siekis išvengti laidavimo už „Alita“ prievoles. V. J. laidavimo panaikinimas – bendrovės skolos FR&R Invest, IGA S.A. kapitalizavimo pasekmė (FR&R Invest, IGA S.A įskaitymo būdu sumokėjus už įsigyjamas naujai išleidžiamas akcijas, neliko „Alita“ skolos FR&R Invest, IGA S.A ir kaip šalutinė prievolė pasibaigė V. J. laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis).

2. Kadangi V. J. asmeniniai interesai neprieštaravo (sutapo) su „Alita“ interesais, nebuvo ir interesų konflikto V. J. balsuojant priimant ginčijamus sprendimus. Kad V. J. sudarė sutartį  su Invest, IGA S.A - viešai skelbta.

3. Mažinant įstatinį kapitalą akcijos visiems akcininkams anuliuotos proporcingai, todėl nepažeisti ieškovo kaip smulkaus akcininko interesai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų įmonių grupės „ALITA“, AB, FR&R Invest, IGA S.A. ir V. J. apeliaciniai skundai tenkintini.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl to priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas.

Byloje nustatyta, kad „Alita“ turint finansinių sunkumų, FR&R Invest S.A. kaip potencialus investuotojas ir pagrindinis „Alita“ akcininkas  V. J. 2011 m. rugsėjo 7 d.sudarė sutartį (14 t., b. l. 110), kurioje buvo numatyta iki 2011 m. spalio 3 d. sušaukti neeilinį visuotinio „Alita“ akcininkų susirinkimą ir jame priimti sutartyje numatytus sprendimus pagal 2 priede numatytą formą ir turinį: tai (i) sprendimas sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą nuo 27 153 793 Lt iki 3 126 000 Lt, proporcingai anuliuojant visų akcininkų akcijas, siekiant padengti ir sumažinti bendrovės nuostolius; (ii) sprendimas patvirtinti bendrovės įstatus, pataisytus dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, pagal priede 3 numatytą formą ir turinį; (iii) sprendimas padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą iki 20 000 000 Lt, išleidžiant 16 874 000 akcijų ir apmokant akcijų emisijos kainą piniginiais įnašais, kurie sudaro 91 072 084 Lt; (iv) sprendimas atšaukti dabartinių akcininkų pirmumo teisę įsigyti 16 874 000 naujai išleistų akcijų FR&R Invest S.A naudai; (v) sprendimas suformuoti stebėtojų tarybą Bendrovėje ir išrinkti Bendrovės stebėtojų tarybos narius, kurią sudarys V. J. ir trys FR&R Invest S.A paskirti kandidatai, kaip numatyta Akcininkų Sutartyje; (vi) sprendimas patvirtinti naują Bendrovės įstatų, pakeistų dėl Bendrovės akcinio kapitalo padidinimo ir Stebėtojų tarybos suformavimo, redakciją, pagal priede 4 numatytą formą ir turinį; (vii) sprendimas sumažinti Bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, dėl ko V. J. įneš 5 261 036 Lt su sąlyga, kad Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo procedūra bus deramai įgyvendinta, o FR&R Invest S.A bus įsigijęs naujai išleistas Bendrovės akcijas.

Sutarties (F) dalyje numatyta, kad FR&R Invest, IGA S.A taps bendrovės akcininke ir šalys sudarys Akcininkų sutartį (priedas Nr. 1), pagal kurią asmeniniu laidavimu užtikrinta paskolų dalis bus paversta į akcijas, o akcininkas V. J. bus atleistas nuo asmeninio laidavimo. Atsakovo V. J. laidavimo pasibaigimas galimas (ii), jeigu atsakovas V. J. priims šioje byloje ginčijamus sprendimus (sutarties F dalis ir 4.2 (v) ir (xiv) punktai, dėl ko (iii) atsakovei AB „Alita“ liks dar 50 mln. skolos iš 143 mln., o už šią bendrovės įsipareigojimų dalį V. J. po ginčijamų 2011 m. rugsėjo 7 d.sutarties pagrindu priimtų Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo, nebus laidavęs.

Kaip ir buvo numatyta 2011 m. rugsėjo 7 d.sutartyje, 2011 m. spalio 3 d. įvyko neeilinis „Alita“ akcininkų visuotinis susirinkimas, kuriame balsų daugumą turint akcininkui V. J., buvo priimti 2011 m. rugsėjo 7 d.sutartyje numatyti sprendimai:

įstatinį kapitalą sumažinti nuo 27 153 793 Lt iki 3 126 000 Lt anuliuojant akcijas tikslu panaikinti balansinius nuostolius (ABĮ 52 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 dalis);

padidinti AB „Alita“ įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas (16 874 000 vnt.) iki 20 000 000 Lt, (bendra emisijos kaina – 91 072 084 Lt, o vienos akcijos kaina – 5, 3971841 Lt), atšaukti visų akcininkų pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas akcijas ir suteikti pirmumo teisę šias akcijas įsigyti kreditoriui FR&R Invest S.A, sumokant už akcijas įskaitymo būdu;

V. J. įsipareigojo padengti dalį Bendrovės nuostolių papildomu įnašu 5 261 036 Lt su sąlyga, kad tą dieną (a) bus įgyvendinti visi šio susirinkimo darbotvarkės 3, 4, 8 punktuose nurodyti sprendimai, susiję su Bendrovės įstatinio kapitalu padidinimu, ir (b) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre bus įregistruota Bendrovės įstatų nauja redakcija dėl Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo (9 priedas).

„Alita“ nuosavas kapitalas balansinių nuostolių nustatymo dieną – 2010 m. gruodžio 31 d. – buvo nurodytas 79,6 mln. Lt, o susirinkimo dieną - 85,4 mln. Lt (13 t., b. l. 134). Bendrovės skolos bankui „Swedbank“ AB pagal 2006 m. birželio 29 d. kredito sutartį dėl 143,4 mln. Lt buvo užtikrintos bendru laidavimu įmonės ir atsakovo (akcininko) V. J. turtu.

Be šių, ginčo išnagrinėjimui esminių faktinių aplinkybių, kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų ir byloje esančiais įrodymais pagrįstų faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nekartoja. Dalis šių aplinkybių (susijusios su stebėtojų tarybos, valdybos suformavimu, tantjemų stebėtojų tarybos nariams mokėjimu, yra susijusios išimtinai su apeliacine tvraka neskundžiamomis pirmosios instancijos teismo išvadomis), kita dalis tik papildytų nutrodytas svarbiausias faktines aplinkybes, kurių, tinkamai nustatytų pirmosios instancijos teismo, nėra tikslinga kartoti, be to, jos neturėjo esminės reikšmės priimant sprendimą apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje.

Dėl 2011 m. rugsėjo 7 d.sutarties teisėtumo ir sutarties šalių sąžiningumo

Bylos išnagrinėjimui esminę reikšmę turi 2011 m. rugsėjo 7 d. atsakovų FR&R Invest ir V. J. susitarimo ir jo pagrindu 2011 m. spalio 3 d. priimtų „Alita“ neeilinio akcininkų susirinkimo nutarimų iš pradžių sumažinti, o po to padidinti „Alita“ įstatinį kapitalą teisėtumo įvertinimas, ypač tuo aspektu, ar šie sprendimai pažeidžia „Alita“ ir jos smulkiųjų akcininkų teises ir teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. J. 2011 m. rugsėjo 7 d.sutartimi siekė ir sau asmeninės naudos – visų pirma, būti atleistas nuo laidavimo asmeniniu turtu už Bendrovės prievoles, taip pat užsitikrinti pareigas Bendrovės stebėtojų taryboje, sprendė, jog taip V. J. kaip akcininkas veikė interesų konflikte (CK 2.87 straipsnis) ir nesąžiningai, be to, realiai perimdamas Bendrovės valdybos, privalėjusios rūpintis bendrovės finansinių problemų sprendimu, funkcijas.  Su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje numatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Pagal šį straipsnį žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Be to, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Akcininkui taip pat draudžiama įgyvendinti savo kaip bendrovės dalyvio teises priešingai teisių paskirčiai, nesąžiningai, sukeliant bendrovei ar tretiesiems asmenims žalą be teisėto pagrindo. Taigi akcininkai turimomis turtinėmis (ABĮ 15 straipsnis) ir neturtinėmis teisėmis (ABĮ 16 straipsnis) turi naudotis pagal šių teisių paskirtį – sudaryti galimybę stebėti ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę, taip pat patenkinti investicijos grąžos lūkestį. Tačiau akcininkui draudžiama naudotis akcininko teisėmis, sąmoningai siekiant sukurti nepateisinamos žalos (tokia žala nelaikomi atvejai, kai žala yra neišvengiamas normalaus ir sąžiningo naudojimosi turimomis teisėmis padarinys) įmonei ar kitiems akcininkams.

Pažymėtina, kad ginčo sprendimų priėmimo metu galioję teisės aktai nedraudė byloje nagrinėjamu atveju realizuoto „Alita“ nemokumo sprendimo modelio, kai iš pradžių, siekiant panaikinti Bendrovės nuostolius, sumažinamas įstatinis kapitalas, o po to – įstatinis kapitalas didinamas, pirmenybę įsigyti akcijas suteikiant konkrečiam numatytam investuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003). Tokio modelio panaudojimo sprendžiant „Alita“ nemokumo problemas sutartinis pagrindas – 2011 m. rugsėjo 7 d. pagrindinio akcininko V. J. (93 procentai akcijų) ir numatyto investuotojo FR&R Invest IGA S.A sutartis, kurioje aptartos investavimo sąlygos. Nėra ginčo, kad V. J. kaip pagrindinis finansinių sunkumų turinčios „Alita“ akcininkas, turintis absoliučią daugumą balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, taigi iš esmės turintis lemiamą balsą ir realią galimybę nulemti akcininkų susirinkimo sprendimus, aktyviais veiksmais ieškojo būdų išspręsti „Alita“ finansinius sunkumus. Tokie pagrindinio akcininko veiksmai atitinka rūpestingo asmens (akcininko) elgesio standartą, kai akcininko teisėmis naudojamasi pagal jų paskirtį, t.y. siekiant apsaugoti savo investiciją į Bendrovę, išsaugoti Bendrovę kaip mokų ir konkurencingą rinkos subjektą. Pažymėtina, kad ginčijamų sprendimų pagrindu, kaip ir visi akcininkai, V. J. taip pat, siekiant panaikinti bendrovės nuostolį įstatinio kapitalo mažinimo keliu, prarado turimų akcijų kiekiui proporcingą akcijų dalį. Šis praradimas V. J., kaip didžiausiam akcininkui, vertinant absoliučiu dydžiu, buvo tarp visų akcininkų didžiausias. Be to, sprendimo padidinti įstatinį kapitalą pasėkoje V. J. prarado realią įtaką visuotiniame akcininkų susirinkime, taigi ir realią galimybę valdyti Bendrovę. Šis praradimas V. J. yra esminė nuolaida, padaryta siekiant atstatyti Bendrovės mokumą, todėl negalima, neįvertinus V. J. asmeninių praradimų dėl ginčijamų sprendimų priėmimo, sutikti su ieškovo argumentais, kad 2011 m. rugsėjo 7 d.sutartimi V. J. siekė iš esmės asmeninių interesų ir veikė savo asmeninei naudai. Tokios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad V. J. ginčijamų sprendimų įgyvendinimo pasėkoje, buvo atleistas nuo laidavimo už „Alita“ prievoles bankui.

Kadangi „Alita“ negalėjo grąžinti 143 mln litų paskolos „Swedbank“ AB, didesnės dalies šio įsipareigojimo kapitalizavimas (FR&R Invest, IGA S.A tapus „Alita“ akcininku, „Alita“ skola bankui dėl naujų akcijų emisijos apmokėjimo investuotojo  FR&R Invest IGA S.A reikalavimu, sumažėjo 91 072 084 Lt) buvo pasirinktas kaip Bendrovės finansinių problemų sprendimo kelias, kuris nėra draudžiamas. Ieškinys iš esmės grindžiamas argumentais, kuriems nepagrįstai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad 2011 m. rugsėjo 7 d.sutartis ir jos pagrindu priimti „Alita“ 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai pažeidžia „Alita“ interesus, yra Bendrovei žalingi ir paneigia jos smulkiųjų akcininkų nuosavybės teises, be to, sutartis sudaryta V. J. visų pirma, siekiant asmeninės naudos (sutarties pagrindu V. J. atleistas nuo laidavimo už įsipareigojimo „Swedbank“ AB vykdymą).

Tokie ieškovo argumentai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kaip tik ir vertintina, ar pasirinktu „Alita“ nemokumo problemų sprendimo modeliu nebuvo pažeistas šis draudimas. Tai, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartis jos šalims taip pat naudinga (dėl to nėra ginčo), kai ši sutartis nepažeidžia kitų asmenų („Alita“, jos akcininkų, kreditorių ir t.t.) teisėtų interesų, nėra pakankamas pagrindas 2011 m. rugsėjo 7 d. sutarties šalis pripažinti nesąžiningomis bei naikinti 2011 m. rugsėjo 7 d. sutarties pagrindu priimtus „Alita“ 2011 m. spalio 3d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nei 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartis, nei jos pagrindu priimti 2011 m. spalio 3 d. „Alita“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai nepažeidė Bendrovės teisėtų interesų ir, kas ypač svarbu, nesukėlė Bendrovei žalos. Tai, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartimi buvo derinami jos šalių ir „Alita“ interesai, savaime (nekonstatavus žalos Bendrovei ar tretiesiems asmenims) nereiškia nei sutarties šalių piktnaudžiavimo, nei nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas kaip esminę V. J. nesąžiningumą rodančią faktinę aplinkybę, ką akcentuoja ir ieškovas atsiliepimuose į apeliacinius skundus, vertino tai, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. sutarties pagrindu V. J. atleistas nuo laidavimo asmeniniu turtu už „Alita“ prievoles bankui. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. J. laidavimo panaikinimas savaime nedaro žalos nei „Alita“, nei jos akcininkams. Laidavimas naudingas iš esmės kreditoriui („Swedbank“ AB), už prievoles kuriam laiduojama. Laidavimas padidina kreditoriui tikimybę, kad prievolė, už kurią laiduota, bus įvykdyta (vietoje vieno skolininko kreditorius įgyja du skolininkus: pagrindinį ir laiduotoją). Tačiau tiek laidavimo buvimas, tiek jo panaikinimas nepakeičia „Alita“ prievolių apimties, kadangi V. J., kaip laiduotojui, įvykdžius prievolę už „Alita“, jis pats įgytų tokia pačia apimtimi reikalavimo teisę į „Alita“ (CK 6.83 straipsnis), taigi iš „Alita“ pozicijos pasikeistų tik kreditorius (iš Banko į akcininką – laiduotoją V. J.), o Bendrovės įsiskolinimo apimtis išliktų nepakitusi. Dėl šios priežasties V. J. laidavimo panaikinimas savaime nesukėlė Bendrovei ar jos akcininkams, įskaitant ieškovą, žalos.

Ieškovo prielaidos apie kitas 2011 m. rugsėjo 7 d. sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo tarp šalių, kadangi nekonstatuojama 2011 m. rugsėjo 7 d. sutarties pagrindu 2011 m. spalio 3 d. neeiliniame visuotiniame „Alita“ akcininkų priimtų sprendimų sukeliama žala, bylos išnagrinėjimui nereikšmingos, vertinant šios sutarties teisėtumą ir jos šalių sąžiningumą, tačiau turi būti įvertinti tiek 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartis, tiek jos pagrindu priimti 2011 m. spalio 3 d. akcininkų susirinkimo sprendimai tuo aspektu, ar jais „Alita“, jos akcininkams padaryta žala. Žala šiais sandoriai galėtų būti padaryta konstatavus akcijų emisijos akcijų kainos neatitikimą realiai už šias akcijas rinkoje mokėtinai kainai.

Argumentai, kad pagrindinis akcininkas V. J. neturėjo teisės 2011 m. rugsėjo 7d. sutartimi prisiimti įsipareigojimų, susijusių su valdybos kompetencija, nors iš dalies pagrįsti, tačiau nesudaro pagrindo ginčijamus sprendimus vertinti kaip neteisėtus. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovės valdybos sprendimai būtų neteisėtai įtakojami, todėl valdybos sprendimų atitikimas 2011m. rugsėjo 7 d.sutartyje numatytoms sąlygoms rodo ne tik šios sutarties, bet ir „Alita“ valdybos kaip kolegialaus Bendrovės valdymo organo (ABĮ 33 straipsnio 1 dalis), suinteresuotumą 2011 m. rugsėjo 7d. sutartyje numatytų priemonių įgyvendinimu.

Aplinkybė, kad būtent V. J., kaip akcininkas, vienasmeniškai sudarė 2011 m. rugsėjo 7d. sutartį su FR&R Invest, IGA S.A., nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Ši sutartis neįpareigojo Bendrovės valdybos ir nereiškia, jog akcininkas V. J. perėmė valdybos funkcijas (ABĮ 38 straipsnio 3 dalis) sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas įstatinio kapitalo mažinimo klausimas. Sutartis valdybos neįpareigojo, valdyba neprivalėjo priimti sutartyje numatytų sprendimų ir tokiu atveju atsakomybė dėl sutarties nevykdymo būtų tekusi tik V. J..

Pažymėtina ir tai, kad pati 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartis byloje nėra ginčijama. Ji byloje vertinama tiek, kiek reikalinga, siekiant įvertinti sutarties pagrindu 2011 m. spalio 3 d. „Alita“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų ir šioje byloje ginčijamų akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumą.

Dėl įmonių grupės „ALITA“ akcijų emisijos akcijų kainos

Nėra ginčo, kad „Alita“ 2011 m. spalio 3 d. visuotinio akcininkų sprendimo pagrindu įvykdytos akcijų emisijos akcijų kaina nebuvo nustatyta vertintojo, dėl kainos pirmiausia buvo sutarta 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartyje (2.2.2 (iii) numatyta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą iki 20 000 Lt, išleidžiant 16 874 000 akcijų ir apmokant akcijų emisijos kainą piniginiais įnašais, kurie sudaro 91 072 084 Lt) ir ji atitinka FR&R Invest, IGA S.A reikalavimo į „Alita“ apimtį.

Pažymėtina, kad teisės aktai nereikalauja, jog akcijų emisijos akcijų kainą būtinai nustatytų vertintojas. Išimtinė kompetencija nustatyti išleidžiamų akcijų nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą  priklauso visuotiniam  akcininkų susirinkimui (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2008), tačiau kaina turi būti pagrįsta (pagal ABĮ 57 straipsnio 6 dalies 2 punktą pareiga visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuriame numatoma svarstyti akcininkų pirmumo teisės atšaukimą, pagrįsti akcijų emisijos kainą tenka bendrovės valdybai), ir negali būti mažesnė už nominalią vertę (ABĮ 45 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, dėl akcijų emisijos kainos, kaip jau minėta, pirmiausia buvo sutarta 2011m. rugsėjo 7 d.sutartyje tarp pagrindinio akcininko V. J. ir numatomo investuotojo FR&R Invest IGA S.A. Kainos pagrindimą Bendrovės valdyba visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. pranešimu (t. 4, b.l. 153-154), kuriame remiamasi 2011 m. rugsėjo 7d.sutartimi, kas rodo, kad Bendrovės valdyba 2011 m. rugsėjo 7 d. numatytiems įsipareigojimams ir numatytam Bendrovės nemokumo atstatymo būdui taip pat iš esmės pritarė, laikė jį Bendrovei naudingu.  Pranešime nurodyta, kad emisijos akcijos nominali vertė yra 1 Lt, o kaina, remiantis 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartimi, siejama su kapitalizuojamu bendrovės įsipareigojimu investuotojui, taip numatomų išleisti 16 874 000 naujų paprastųjų vardinių akcijų bendra kaina lygi 91 072 084 Lt. 2011 m. spalio 3 d. neeiliniame visuotiniame „Alita“ akcininkų susirinkime V. J. turėjo balsų daugumą, taigi realiai savo balsais turėjo ir galimybę nulemti akcininkų susirinkimo sprendimų turinį, įskaitant ir priimtą sprendimą nustatyti „Alita“ akcijų emisijos akcijų nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą, dėl kurios, kaip jau minėta, buvo susitarta dar 2011 m. rugsėjo 7 d.sutartyje.

Sutiktina, kad įstatymuose numatytas akcijų emisijos kainos nustatymo reglamentavimas neturi būti aiškinamas kaip suteikiantis neribotą laisvę vosuotiniam akcininkų susirinkimui spręsti dėl akcijų emisijos kainos. Be jau minėtų įstatyme numatytų apribojimų (pareigos valdybai pagrįsti kainą, kai atšaukiama akcininkų pirmumo teisė, reikalavimo, kad kaina negali būti mažesnė už nominalią), visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, įskaitant sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo išleidžiant naujų akcijų emisiją, turi nepažeisti įmonės ir trečiųjų asmenų, tarp kurių svarbiausi – akcininkai, teisių, todėl bylos išnagrinėjimui būtina įvertinti, ar akcijų emisijos akcijų kainos nustatymu įmonei, jos akcininkams buvo padaryta žala.

Akcininkas – įmonės akcijų turėtojas, dėl savo statuso įgyja turtines ir neturtines teises (ABĮ 15, 16 straipsniai), kurių apimtis yra proporcinga turimų akcijų daliai įmonės įstatiniame kapitale. Atitinkamai investuotojas, prieš priimdamas sprendimą įsigyti akcijas, t.y. investuoti, ypač, kai investuojant įsigyjamas akcijų kiekis, suteikiantis balsų daugumą visuotiniame akcininkų susirinkime, tuo pačiu realią galimybę priimti įmonės veikloje strateginius sprendimus, įvertina įmonės turtinę – finansinę padėtį ir verslo perspektyvas (jau vien iš priedų prie 2011 m. rugsėjo 7 d.sutarties pavadinimų matyti, kad FR&R Invest, IGA S.A tokį vertinimą prieš investuodamas taip pat atliko) ir tuomet priima sprendimą, už kokią kainą sutiktų, norėtų įsigyti atitinkamą dalį bendrovės įstatinio kapitalo sudarantį akcijų kiekį.

Akcijų emisijos atveju, keičiantis įstatinio kapitalo dydžiui, gali keistis ir vienos akcijos rinkos vertė, todėl akcijų emisijos akcijos vertė gali neatitikti iki akcijų emisijos rinkoje buvusios įmonės akcijos vertės. Nagrinėjamu atveju, „Alita“ akcijų emisijos akcijos vertė buvo nustatyta pagal (susieta su) investuotojo FR&R Invest, IGA S.A reikalavimo į „Alita“ apimtį. Kaip jau minėta, įstatymai nereikalauja akcijų emisijos akcijų vertei būtinai atlikti vertinimą. Tai galima paaiškinti tuo, kad dėl akcijų emisijos minimalios kainos sprendžia įmonės akcininkų visuma (visuotinis akcininkų susirinkimas) (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t.y. organas (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis), turintis kompetenciją priimti sprendimus svarbiausiais įmonės veiklos klausimais (ABĮ 20 straipsnis), įskaitant ir sprendimą didinti akcinį kapitalą (ABĮ ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 14 punktas)). Sprendimu didinti įstatinį kapitalą išleidžiant akcijų emisiją tiek buvusių akcininkų visuma, tiek nauji investuotojai perpaskirsto tarpusavyje akcijų suteikiamą įtaką įmonės valdyme ir turtinių teisių apimtį naujomis proporcijomis, įtraukiant ir naują (-us) investuotoją (-us). Todėl akcijų emisijos sąlygos, įskaitant akcijų emisijos apimtį ir emisijos akcijų kainą, gali būti akcininkų ir numatomo investuotojo derybų ir susitarimo objektas. Teisės aktai nedraudžia akcininkams tiek priimti sprendimą didinti įstatinį kapitalą, suteikiant galimybę išleidžiamų akcijų įsigyti, t.y. investuoti, visiems akcininkams (ĮBĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tiek suteikti išimtinę galimybę emisijos akcijas įsigyti (investuoti) konkrečiam investuotojui (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 13 punktas) už tam tikrą didinamo įstatinio kapitalo dalį sumokant numatytą akcijų kainą. Nagrinėjamu atveju toks investuotojas yra FR&R Invest, IGA S.A. Byloje neįrodytą buvus realią galimybę už emisijos akcijas gauti didesnę kainą. Nors ieškovas nurodo norėjęs investuoti, tačiau jis neįrodė nei siekio, nei realios galimybės įsigyti „Alita“ akcijų emisijos akcijas už didesnę kainą nei FR&R Invest, IGA S.A. Byloje neįrodyta ir buvus potencialių kitų investuotojų, taigi kitaip nei vykdant pasirinktą ir 2011 m. rugsėjo 7 d.sutartyje aptartą akcijų emisijos realizavimo konkrečiam investuotojui modelį, neįrodyta buvus realių galimybių apskritai realizuoti visas emisijos akcijas (padidinti įstatinį kapitalą), kapitalizuoti „Alita“ įsipareigojimus, juo labiau, kad „Alita“ iki byloje ginčijamų 2011 m. spalio 3 d. sprendimų realizavimo, turėjo mokumo problemų ir todėl investuotojams nebuvo patraukli.

Neįrodžius buvus potencialių kitų investuotojų, išreiškusių realų norą įsigyti visas „Alita“ emisijos akcijas, atmestinas ieškovo argumentas, kad atšaukti akcininkams pirmenybės teisę įsigyti emisijos akcijas, nebuvo būtina. Sprendimas investuoti priklauso ir nuo to, ar potencialus investuotojas suinteresuotas įsigyti bet kokį akcijų kiekį, suteikiantį proporcingą įtaką akcininkų susirinkime, ar tik ne mažesnę nei tam tikrą dalį visų akcijų. Nagrinėjamu atveju, su būsimu investuotoju FR&R Invest, IGA S.A. sutarta dėl visos akcijų emisijos, kuri suteikia visuotiniame akcininkų susirinkime balsų daugumą, ir nėra duomenų, kad investuotoją FR&R Invest, IGA S.A kaip alternatyva būtų dominusi galimybė įsigyti ir mažesnę „Alita“ akcijų dalį. FR&R Invest, IGA S.A interesą įsigyti būtent konkretaus dydžio „Alita“ įstatinio kapitalo dalį patvirtina 2011 m. rugsėjo 7 d.sutarties, kurioje numatytas įstatinio kapitalo didinimo mastas ir akcijų emisijos bendra kaina (91 072 084 Lt), sąlygos. Pažymėtina ir tai, kad pirmenybė įsigyti visas emisijos akcijas buvo atšaukta visiems be išimties „Alita“ akcininkams, ne tik ieškovui.

Ieškovo argumentai dėl galimo akcijų emisijos akcijų kainos nepagrįstumo taip pat atmestini. Viena, akcijų emisijos akcijų kainą nustatė įstatymo įgaliotas subjektas – „Alita“ visuotinis akcininkų susirinkimas, nepažeisdamas kainos nustatymo tvarkos, antra, kaip jau buvo pasisakyta, ši kaina nebūtinai atitinka įmonės akcijų kainą antrinėje rinkoje ir gali priklausyti nuo potencialių investuotojų susidomėjimo galimybe investuoti. Be to, investuotojas FR&R Invest, IGA S.A. už akcijų emisijos akcijas atsiskaitė savo finansiniu reikalavimu „Alita“. Tokiu būdu šį investuotojo finansinį reikalavimą užskaičius kaip mokėjimą už emisijos akcijas, buvo padengta didelė dalis „Alita“ kredito (FR&R Invest, IGA S.A. finansinis reikalavimas įgytas iš „Swedbank“ AB perėmus reikalavimą, kylantį iš 2006 m. birželio 29d. kreditavimo sutarties Nr. 06-046799-KL). Padengus žymią dalį kredito, „Alita“ ginčijamais 2011 m. spalio 3 d. sprendimais gauta nauda pasireiškia ir tuo, kad nereikia mokėti ne tik kredito dengimo įmokų, bet šioje dalyje ir palūkanų už pasiskolintas lėšas.

Nekonstatavus akcijų emisija „Alita“ padarytos žalos, vien tai, kad įstatinis kapitalas padidintas pagrindiniam akcininkui (iki emisijos) V. J. taip pat ir asmeniškai naudingos 2011 m. rugsėjo 7 d.sutarties tarp V. J. ir FR&R Invest, IGA S.A. pagrindu, nėra pagrindo konstatuoti sutarties šalių, įskaitant V. J., nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Įstatymai nedraudžia akcininkams priimant sprendimus dėl įmonės derinti įmonės ir savų interesų, svarbu, kad šie interesai nebūtų priešpastatomi, kad priimtais sprendimais nebūtų daroma žala įmonei ar tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, žala nei Bendrovei, nei jos akcininkams nekonstuota.

Dėl privalomo oficialaus pasiūlymo (VPĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas) kainos (VPĮ 34 straipsnis)

Privalomo oficialaus siūlymo esmė yra ta, kad asmuo, kuris veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgyja akcijas, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 dalies balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, jis privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti smulkiesiems akcininkams priklausančias akcijas – šie turi turėti galimybę savo akcijas parduoti ne už bet kokią, o už teisingą kainą. Teisingos kainos taisyklė leidžia smulkiesiems akcininkams pasirinkti, ar parduoti savo akcijas asmeniui (vienam ar veikiančiam kartu su kitais asmenimis), įgijusiam tiek akcinės bendrovės akcijų, kad jis vienas ar kartu su kitais kartu veikiančiais asmenimis gali kontroliuoti tos akcinės bendrovės veiklą, ir pasitraukti iš bendrovės, ar ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais. Privalomo oficialaus pasiūlymo supirkti likusius vertybinius popierius pateikimo institutas savaime ne prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, ginančiam teisę į nuosavybę, o priešingai - turi padėti apsaugoti šiame Konstitucijos straipsnyje įtvirtintą vertybę – nuosavybės neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutarimas byloje Nr. 25/04).

Ieškovas abejoja, ar oficialaus pasiūlymo supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas kaina buvo teisinga. Pažymėtina, kad esant pateiktam oficialiam pasiūlymui, galiojantys teisės aktai suteikia teisę akcininkui kreiptis į teismą dėl privalomo oficialaus siūlymo kainos atitikties teisingumo reikalavimams, reikalauti įpareigoti pateikusį privalomąjį pasiūlymą asmenį padidinti privalomo pasiūlymo kainą taip, kad ji nepažeistų sąžiningumo reikalavimų. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Civilinio kodekso 2.118, 2.119 ir 2.127–2.130 straipsniai (VPĮ 34 straipsnio 7 dalis). Taigi įstatymas numato specialią ginčų dėl oficialiame pasiūlyme pateiktos akcijų kainos teisingumo nagrinėjimo tvarką – gali būti skiriamas ekspertas. Atitinkamai ginčas dėl oficialiame pasiūlyme nurodytos išperkamų akcijų kainos turėtų būti sprendžiamas specialia tvarka. Šioje byloje reikalavimas nustatyti tinkamą oficialaus pasiūlymo kainą nėra pareikštas. Todėl nagrinėjant ginčą dėl akcininkų sprendimų teisėtumo (šios bylos nagrinėjimo dalykas) vien argumentai (abejonės) dėl oficialiame pasiūlyme numatytos kainos teisingumo nėra pakankamas pagrindas konstatuoti akcininkų sprendimų neteisėtumą. Ieškovo teises netinkamos kainos nustatymas teikiant privalomą oficialų pasiūlymą galėtų pažeisti tik tokiu atveju, jeigu ieškovas būtų suinteresuotas ne likti smulkiuoju akcininku, bet parduoti savo turimas akcijas ir gauti už jas teisingą kainą. 

Privalomo oficialaus pasiūlymo kainą įstatymas sieja su kaina rinkoje, o nesant galimybės nustatyti tokios kainos, ją nustato vertintojas (VPĮ 34 straipsnio 1 dalis). Kad smulkieji akcininkai už parduotas akcijas gaus teisingą ir rinkoje realią situaciją atitinkančią kainą, garantuoja ir VPĮ 34 straipsnio 6 dalis, pagal kurią, jeigu privalomą oficialų siūlymą pateikęs asmuo per vienus metus po privalomo oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos įsigyja vertybinių popierių, dėl kurių jis buvo pateikęs privalomą oficialų siūlymą, už didesnę kainą negu privalomo oficialaus siūlymo kaina, jis privalo sumokėti kainų skirtumą į privalomą oficialų siūlymą atsiliepusiems asmenims.

Bylos medžiaga taip pat neleidžia daryti išvados, jog privalomo oficialaus pasiūlymo kaina buvo netinkama. Ji nustatyta Lietuvos bankui 2012 m. sausio 18 d. patvirtinant FR&R Invest, IGA S.A. privalomo oficialaus siūlymo cirkuliarą, skirtą supirkti įmonių grupės „ALITA“ AB likusias 230 636 parastas vardines akcijas, mokant už vieną akciją 0,616 EUR, ekvivalentas 2,127 Lt (t. 7, b.l. 77), kai ši kaina, vadovaujantis VPĮ 34 straipsnio 1 dalimi, yra vidutinė svertinė akcijų rinkos kaina reguliuojamoje rinkoje per 6 mėnesius iki 2011 m. rugsėjo 7 d. (t. 7, b.l. 82). Įstatymas numato priežiūros institucijai teisę leisti pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą, kai siekiama padėti finansinius nuostolius patiriančiai įmonei (VPĮ 34 straipsnio 3 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju toks leidimas duotas Lietuvos banko 2012 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. S2012/(21.4-2100)-12-306 (t. 7., b.l. 77) patvirtinant oficialaus siūlymo cirkuliarą. Ginčas dėl šio Lietuvos banko sprendimo pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismuose jau yra išnagrinėtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-654-624/2013 motyvuotai atmetė pareiškėjo Plass Investments Limited skundą dėl Lietuvos banko 2012 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. S2012/(21.4-2100)-12-306 patvirtinti privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias įmonių grupės „Alita“, AB akcijas, cirkuliarą panaikinimo ir kainos nustatymo paskiriant ekspertizę. Teismas pripažino buvus pagrindą priimti sprendimą leisti pakeisti oficialaus siūlymo kainą (VPĮ 34 straipsnio 3 dalis), o pasirinktą kainos nustatyto kriterijų – vidutinę svertinę akcijų rinkos kainą per 6 mėnesius iki 2011 m. rugsėjo 7d., kada viešai buvo paskelbta apie FR&R IGA S.A. planus įsigyti akcijų kiekį, įpareigojantį teikti privalomąjį oficialųjį siūlymą – pripažino iš esmės atitinkančiu 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nors Vyriausiasis administracinis teismas (2013 m. liepos 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1407/2013), išnagrinėjęs minėtą bylą apeliacine tvarka, panaikino Lietuvos banko 2012 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. S2012/(21.4-2100)-12-306 patvirtinti FR&R Invest IGA S.A. pateiktą privalomo oficialaus siūlymo cirkuliarą, skirtą supirkti įmonių grupės „Alita“, AB likusias paprastąsias vardines akcijas, mokant už vieną akciją 0,616 EUR, panaikinimo pagrindas - formalūs formos trūkumai – nepakankamas sprendimo motyvavimas (nebuvo nenurodyti išsamūs motyvai, kodėl leista pakeisti kainą), tačiau šiuo sprendimu nebuvo paneigti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-654-624/2013 išdėstyti išsamūs motyvai dėl kainos pagrįstumo. Jų nepaneigia ir šios bylos medžiaga, be to, kaip jau minėta, privalomo oficialaus pasiūlymo išpirkti akcijas kaina pažeistų ieškovo, kaip smulkaus akcininko, interesus tik tokiu atveju, jeigu jis būtų suinteresuotas pasitraukti iš „Alita“ akcininkų, o pačios „Alita“ teisių ši kaina pažeisti negali, kadangi vykdant privalomą oficialų pasiūlymą dėl akcijų išpirkimo tik pasikeičia akcininkų sudėtis (dalis smulkiųjų akcininkų perleidžia savo akcijas stambiajam akcininkui), tačiau mokėjimai pačiai Bendrovei neatliekami.

Ieškovas šioje byloje nereiškia reikalavimo nustatyti teisingą oficialaus pasiūlymo išpirkti akcijas kainą, neišreiškė noro už teisingą kainą parduoti turimas akcijas, tačiau teigia, kad dėl įvykdyto „Alita“ įstatinio kapitalo mažinimo, FR&R Invest IGA S.A anuliuoto „Alita“ akcijų kiekio dalyje išvengė pareigos pateikti oficialų pasiūlymą ir taip sutaupė 1,61 Lt už kiekvieną anuliuotą akciją. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, jau pripažinus, jog įstatinio kapitalo mažinimas (akcijų anuliavimo būdu) atliktas teisėtai ir žalos Bendrovei nepadarė. Išsamiau šioje byloje pasisakyti dėl privalomo oficialaus pasiūlymo kainos pagrįstumo būtų tikslinga tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas 2011 m. spalio 3 d. „Alita“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų žalingumas Bendrovei ar jos akcininkams ir būtų pagrindas spręsti dėl ieškinio reikalavimo atlyginti žalą bei žalos dydžio.

Dėl proporcingumo principo pažeidimo

Ieškovas teigia, kad ginčijamais 2011 m. spalio 3 d. „Alita“ akcininkų susirinkimo sprendimais mažųjų akcininkų teisės apribotos labiau nei būtina, taip pažeistas proporcingumo principas. Priemonių neproporcingumas, ieškovo vertinimu, pasireiškė tuo, kad, visų pirma, „Alita“ įstatinis kapitalas buvo sumažintas daugiau nei būtina, antra, didinant įstatinį kapitalą nebuvo būtinas smulkiųjų akcininkų pirmumo teisės atšaukimas, trečia, ginčijamų sprendimų visuma sudarė sąlygas prievartiniam smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimui pagal VPĮ 37 straipsnį, kas nebuvo būtina. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

Dėl įstatinio kapitalo mažinimo apimties

Pagal ABĮ 59 straipsnio 8 dalį, kai ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje ir ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius šio straipsnio 8 dalyje numatytomis priemonėmis (į paskirstytinąjį pelną (nuostolius) pervesti sumas iš rezervų, nepanaudotų ataskaitiniais finansiniais metais, iš privalomojo rezervo, iš akcijų priedų), o jeigu šių priemonių nepakanka, pagal šio straipsnio 9 dalį likę nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus (kai bendrovės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio), akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais (bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio). Visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas,  privalo svarstyti klausimą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už ABĮ 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį (ABĮ 59 straipsnio 10 dalis). Taigi įstatymas įstatinio kapitalo mažinimo mastą riboja tik tuo aspektu, kad įstatinis kapitalas nebūtų sumažintas daugiau nei minimalus įstatinis kapitalas, nedraudžia įstatinį kapitalą sumažinti daugiau nei iki tiek, kad du kartus viršytų nuosavą kapitalą.

Ar nuosavas kapitalas sudaro bent ½ dalį įstatinio kapitalo, yra aktuali riba sprendžiant, ar buvo būtinas įstatinio kapitalo mažinimas (ABĮ 38 straipsnio 3 dalis, 59 straipsnio 10 dalis), tačiau ji neapriboja visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris įgaliotas priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo mažinimo (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 15 punktas), teisės sumažinti įstatinį kapitalą didesne apimtimi (su sąlyga, kad sumažintas įstatinis kapitalas nebus mažesnis už įstatyme numatytą minimalų). Pripažinus visuotinio akcininkų susirinkimo teisę spręsti dėl įstatinio kapitalo mažinimo apimties, kaip dėl nereikšmingų, nebepasisakytina dėl argumentų, kad įstatinis kapitalas buvo sumažintas vadovaujantis galimai netiksliais duomenimis apie įmonės finansinę padėtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius, ir iš dalies besiskiriančius duomenis apie įmonės finansinę padėtį, konstatuoja, kad skirtumai nėra tokio masto, kad sudarytų pagrįstas prielaidas abejoti apskritai buvus pagrindą „Alita“ visuotiniam akcininkų susirinkimui svarstyti įstatinio kapitalo mažinimo klausimą (ABĮ 59 straipsnio 10 dalis).

Įstatinio kapitalo mažinimas savaime nepažeidė smulkiųjų akcininkų teisių, kadangi akcijos buvo anuliuotos proporcingai ir dėl įstatinio kapitalo sumažinimo nepasikeitė akcininkų turtinių bei neturtinių teisių tarpusavio santykis.

Dėl priverstinio smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo

Ieškovas taip pat nurodo, kad ginčijamų 2011 m. spalio 3 d. „Alita“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų visumos (akcinio kapitalo sumažinimo ir po to padidinimo) pasėkoje susidarė situacija, kai smulkiųjų akcininkų turimų akcijų kiekis pasiekė VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta 5 procentų ribą (anksčiau buvo 7,4 procentų), dėl ko smulkiųjų akcininkų akcijos gali būti priverstinai išperkamos.

  Pagal VPĮ 37 straipsnio 1 dalį nuosavybės vertybinių popierių emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balso teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti VPĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė priverstinai išpirkti smukiųjų akcininkų akcijas nepažeidžia smulkiųjų akcininkų teisės į nuosavybę. Tokia galimybė išpirkti akcijas numatyta įstatyme. Nors smulkiųjų akcininkų teisių apsauga teismų praktikoje pripažįstama viešuoju interesu, įstatymų leidėjas nesuabsoliutina smulkiųjų akcininkų teisių ir įstatyminiu reglamentavimu siekia balanso tarp smulkiųjų akcininkių bei kitų akcininkų (akcininkų visumos) interesų. Mažiau kaip 5 procentus akcijų turintys smulkieji akcininkai (jų akcijos pagal VPĮ 37 straipsnio 1 dalį gali būti išperkamos priverstinai) neturi realios įtakos Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, todėl teisė išpirkti šias akcijas VPĮ numatyta siekiant sudaryti prielaidas lengvesniam Bendrovės valdymui (kiekvienas akcininkas turi teisę dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, nors realios įtakos smulkieji akcininkai neturi, todėl pernelyg didelis smulkiųjų akcininkų kiekis formaliai apsunkina sprendimų priėmimą).

Ieškovo turėtų akcijų kiekis – 169 209 (t. 1, b.l. 40) nei iki „Alita“ įstatinio kapitalo sumažinimo, nei po ginčijamų 2011 m. spalio 3 d. „Alita“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo nesuteikė ieškovui realios įtakos visuotiniame akcininkų susirinkime, o turtinių akcininko teisių praradimas dėl privalomo akcijų išpirkimo kompensuojamas sumokant už išperkamas akcijas teisingą, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų nustatytą kainą. Taip smulkiųjų akcininkų nuosavybės (akcijų) praradimas VPĮ nustatytu atveju ir tvarka, už išperkamą nuosavybę teisingai kompensuojant, negali būti laikomas smukiųjų akcininkų nuosavybės teisės pažeidimu. Sutiktina, kad ginčijamų sprendimų visuma sudarė prielaidas smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimui, tačiau tai, kaip jau minėta, smulkiųjų akcininkų nuosavybės teisių nepažeidė (nuosavybė paimama VPĮ nustatytu atveju ir tvarka bei už ją tinkamai atlyginama, o kaina gali būti ginčijama).

Dėl pirmumo teisės akcininkams atšaukimo

Pirmas numatytas „Alita“ finansinių problemų sprendimo etapas - įstatinio kapitalo mažinimas (akcijų anuliavimas) buvo įvykdytas nepažeidžiant akcininkų lygiateisiškumo (proporcingai turimų akcijų kiekiui). Todėl po „Alita“ įstatinio kapitalo sumažinimo akcininkų turimų akcijų dalis įstatiniame kapitale išliko iš esmės nepakitusi, taigi išliko nepakitę ir turimų turtinių bei neturtinių akcininkų teisių apimtis ir tarpusavio santykis (jis priklauso nuo turimų akcijų proporcinės dalies įstatiniame kapitale).

Smulkiųjų akcininkų turimų akcijų proporcinė dalis įstatiniame kapitale pakito (sumažėjo) tik po „Alita“ įstatinio kapitalo didinimo, kai akcijų emisijos akcijas įsigijo vienas konkretus investuotojas FR&R Invest IGA S.A. Ieškovas teigia, kad nesudarius galimybės smulkiesiems akcininkams dalyvauti įstatinio kapitalo didinime (atšaukus smulkiųjų akcininkų pirmumo teisę įsigyti emisijos akcijų), įstatinio kapitalo didinimas, kaip priemonė spręsti „Alita“ finansinius sunkumus, buvo neproporcinga, kadangi viršijo tai, kas buvo būtina tikslui pasiekti. Ieškovo vertinimu, nebuvo būtina atšaukti visų akcininkų pirmumo teisės įsigyti emisijos akcijas, būtų pakakę pagrindiniam akcininkui V. J. perleisti tik savo pirmumo teisę. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Kaip jau minėta, byloje neįrodyta buvus alternatyvią galimybę realiai išspręsti „Alita“ finansines problemas, kapitalizuoti „Alita“ 91 mln. įsiskolinimą bankui „Swedbank“ AB (tokio masto reikalavimą į „Alita“ bankas perleido FR&R Invest IGA S.A) kitu būdu nei numatyta 2011 m. rugsėjo 7 d. sutartyje. Vienintelis potencialus investuotojas FR&R Invest, IGA S.A derėjosi dėl galimybės įsigyti iki 85 proc. „Alita“ akcijų įsigyjant emisijos akcijas (tai įmanoma tik atšaukus pirmumo teisę visiems akcininkams).

Be to, teisės aktai neįpareigoja didžiausio akcininko V. J. prisiimti didesnę nei proporcinga pagal turimų akcijų kiekį Bendrovės finansinių problemų sprendimo naštą. Todėl įstatyme nustatytu balsų kiekiu visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas atšaukti pirmumo teisę visiems be išimties akcininkams (lygiateisiškumo principas), nelaikytinas neproporcinga ar smulkiųjų akcininkų interesus pažeidžiančia priemone.

Ieškovo nurodyta teismų praktika dėl pirmumo teisės atšaukimo vertinimo šioje byloje negalima vadovautis, kadangi nesutampa esminės faktinės bylų aplinkybės. Nurodyta Teisingumo Teismo praktika taip pat aktuali tik kaip paaiškinanti proporcingumo principo esmę apskritai bet ne jo taikymą savo esme analogiškoje situacijoje kaip nagrinėjama šioje byloje.

Galiausiai pažymėtina, kad 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus ginčija išimtinai vienas smulkusis akcininkas – ieškovas Plass Investments Limited. Kiti smulkieji akcininkai nevertina byloje ginčijamų „Alita“ 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų bei jų pagrindu pateikto privalomo oficialaus pasiūlymo ir privalomo pagal VPĮ smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo kaip pažeidžiančių jų kaip smulkiųjų „Alita“ akcininkų teises.

Pripažinus „Alita“ 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, įskaitant nutarimus sumažinti nei padidinti įstatinį kapitalą ir nutarimą pirmumo teisę akcijų emisijos akcijas įsigyti suteikti FR&R Invest S.A., teisėtais ir nesukeliančiais Bendrovei ar jos akcininkams žalos, nėra pagrindo kaip neteisėtą panaikinti 2011 m. spalio 6 d. akcijų pasirašymo sutartį, naujos redakcijos 2011 m. spalio 3 d. Bendrovės įstatų redakciją ar tenkinti reikalavimą ieškovo naudai iš atsakovo V. J. priteisti 299 423,80 Lt kaip padarytos žalos atlyginimą.

Dėl visų kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija nepasisako kaip dėl nereikšmingų bylos išnarinėjimui. Į bylą jau apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų (2011 m. rugsėjo 7 d. sutarties priedų) vertimo netikslumai (įvertinus originalaus dokumento turinį) nėra tokie, kad galėtų turėti įtakos bylos išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių teisingam suvokimui. 

Prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas, kadangi bylos faktinės aplinkybės, nors ir sudėtingos, tačiau visos, kurios turi esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir išsamiais šalių paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, todėl papildomi paaiškinimai dėl ginčo išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių nereikalingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka priimamas naujas sprendimas – bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taip pat turi būti peržiūrimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovui, ieškinį atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o atsakovams iš ieškovo priteisiamos turėtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal bylos duomenis atsakovui V. J. atstovavo advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ advokatas I. D., R. B., vėliau – advokatas A. P. (t 5., b. l. 58, t .15, b. l. 48–49). Atsakovei „Alita“ atstovavo R. B., I. D., vėliau taip pat advokatas A. P., atsakovui FR&R Invest, IGA S.A. Luxemburg atstovavo I. D. (t. 5, b. l. 59, t. 6 t, b. l. 150–151, t. 15., b. l. 128). Atsakovų bylinėjimosi išlaidas, remiantis PVM sąskaitomis faktūromis, apmokėjo atsakovė „Alita“, jos sudaro 17 801,24 Lt (t. 14, b. l. 131–136). Teisėjų kolegija, įvertinus bylos didelę apimtį bei sudėtingumą, taip pat atsižvelgusi į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius priteistinus išlaidų už advokato pagalbą dydžius ir jų nustatymo kriterijus, sumažina atsakovams priteistiną bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų sumą iki 10 000 Lt. Ši suma priteistina iš ieškovo.

Iš ieškovo taip priteisiamos valstybės turėtos išlaidos: 172, 43 Lt vertimo ir 152,39 procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (viso – 324,82 Lt).

Apeliantams taip pat atlyginamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. V. J. 858 Lt žyminio mokesčio (t. 19, b.l. 40), „Alita“ 43 848 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (t. 18, b.l. 86). Šios atsakovų išlaidos jiems priteistinos iš bylą apeliacine tvarka pralaimėjusio ieškovo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo Plass Investments Limited ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei įmonių grupei „Alita“, AB (į. k. 302444238, Miškininkų g.17, Alytus) 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) advokatų pagalbos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išlaidų iš ieškovo Plass Investments Limited (kodas HE288819, adresas Avlonos1,MARIA HOUSE 5th floor P.C. 1075 Nikosija Kipras);

Priteisti iš ieškovo Plass Investments Limited (kodas HE288819, adresas Avlonos1, MARIA HOUSE 5th floor P.C. 1075 Nikosija Kipras) 324,82 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis litus aštuoniasdešimt du centus) išlaidų valstybei (vertimo ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – įstaigos kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660);

Ieškovo Plass Investments Limited lėšas, 1989,20 (vienas tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt devyni litai dvidešimt centų), esančias Kauno apygardos teismo sąskaitoje, grąžinti ieškovui Plass Investments Limited.

Kauno apygardos teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Priteisti  iš ieškovo Plass Investments Limited (kodas HE288819, adresas Avlonos1, MARIA HOUSE 5th floor P.C. 1075 Nikosija Kipras) 858 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus)   atsakovui V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir  43 848 Lt  (keturiasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) atsakovei įmonių grupei „Alita“, AB (į. k. 302444238, Miškininkų g.17, Alytus) už apeliacinius skundus sumokėto žyminio mokesčio.