Civilinė byla Nr. 2-533-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00122-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.14.8.3; 3.4.3.2.2.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VANDORSTAS“ vadovės A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VANDORSTAS“ direktorės A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VANDORSTAS“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VANDORSTAS“ vadovė A. M. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „VANDORSTAS“. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VANDORSTAS“ direktorės A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „VANDORSTAS“.

3.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė kartu su pareiškimu teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę 2023 m. kovo 9 d. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė pateikė 2022 m. rugsėjo 29 d. pranešimo kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai kopiją, iš kurios matyti, kad terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka yra 2022 m. spalio 17 d. Kreditorė 2022 m. spalio 17 d. rašte Nr. RNA-39290 nurodė nuomonę ieškovei dėl galimybės bendrovės nemokumo problemas spręsti ne teismo tvarka. Taigi, teisė kreiptis į teismą ieškovei atsirado 2022 m. spalio 17 d. Tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi tik 2023 m. kovo 9 d. (pareiškimas įteiktas paštui). Tai reiškia, kad ieškovė į teismą kreipėsi, pasibaigus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam 3 mėnesių nemokumo proceso inicijavimo terminui. Taigi, ieškovė nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinio nemokumo proceso inicijavimo teisme tvarkos, todėl teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „VANDORSTAS“ vadovė A. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį ir išnagrinėjus bylą iš esmės – iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „VANDORSTAS“.

5.       Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas ieškovės prašymą vertino formaliai ir atmestinai. Ieškovei inicijavus išankstinį nemokumo procesą pagal teismo nurodytą tvarką, atsakovės kreditorių skaičius ir finansinių reikalavimų apimtis nepasikeis. Teismo priimta nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojus privaloma ginčo sprendimo ne teismo tvarka procedūra, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl ieškovės teisės teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo

7.       JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti asmenys, turintys teisę inicijuoti nemokumo procesą: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

8.       Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai).

9.       Praėjus trims mėnesiams nuo nurodytos teisės atsiradimo dienos nemokumo proceso inicijavimui, kai nemokumo procesą inicijuoja juridinis asmuo, taikomos JANĮ 8 straipsnio nuostatos – nemokumo procesas inicijuojamas iš naujo, t. y. iš naujo turi būti įvykdyta privaloma ginčo sprendimo ne teismo tvarka procedūra, pateikiamas JANĮ 8 straipsnyje numatytas pranešimas kreditoriams apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 16 straipsnio 2 dalis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nemokumo procese taikoma privaloma ikiteisminė tvarka reglamentuojama JANĮ 8 straipsnyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant bankroto bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

11.       Pažymėtina, kad per trijų mėnesių laikotarpį finansinių sunkumų turinčios įmonės turtinė padėtis gali pasikeisti, dėl to gali keistis įmonės kreditorių nuomonė dėl pagalbos jai suteikimo ar dėl galimybės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka. Taigi, įmonės vadovui pakartotinai kreipusis dėl kreditorių pagalbos suteikimo, galimybė tikėtis tokią pagalbą gauti yra išlikusi, nes įstatymas nekelia reikalavimo, kad pagalbą sutiktų suteikti visi kreditoriai. Be to, JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka. Šiuo metu, praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo atsakovės kreditorių informavimo apie inicijuojamą nemokumo procesą, byloje nėra aktualių duomenų apie kreditorių valią vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Dėl to negalima daryti išvados, kad naujas pagal JANĮ 8 straipsnio ir 16 straipsnio 2 dalies nuostatas pranešimų kreditoriams išsiuntimas nelemtų kitokio kreditorių sprendimo dėl pagalbos suteikimo ar bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo priėmimo.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, teismų praktikoje pripažįstama, jog JANĮ 16 straipsnio 2 dalies norma yra privalomojo pobūdžio (imperatyvi). Praleidus JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą, privalomos ginčo sprendimo ne teismo tvarka procedūros taikomos iš naujo, siekiant teisinio tikrumo. JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra skirtas užtikrinti greitą bei ekonomišką nemokumo bylų procesą, drausminti pareiškimus dėl nemokumo bylų teismui teikiančius asmenis, kad šie laiku ir tinkamai naudotųsi ikiteismine nemokumo bylų iškėlimo procedūra, siekiant nepažeisti juridinio asmens ir jo kreditorių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1566-381/2020). 

13.       Nustatęs, kad ieškovė dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo kreipėsi į teismą, praleidusi 3 mėnesių terminą bei pakartotinai nepasinaudojo JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma ginčo sprendimo ne teismo tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad apeliantės atskirajame skunde suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teisme iškelti bankroto bylą atsakovei prieštarauja JANĮ 25 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, kad Lietuvos apeliacinis teismas negali priimti nutarties iškelti bankroto bylą.

14.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė JANĮ ir CPK nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti pagal atskirojo skundo argumentus nėra teisinio pagrindo.

Teisėja                                                  Neringa Švedienė