Baudžiamoji byla Nr.1-61- 255/2020
Teisminio proc. Nr. 1-01-1-46106-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.6.;1.2.28.5.5.;
1.2.27.1; 1.2.20.11.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė,
sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,
kaltinamajam M. J. (J.) ir jo gynėjui advokatui Linui Kuprusevičiui,
nukentėjusiajam D. B.,
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas, yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistas:
1) 2010-07-30 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 71 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant 1 metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – sumokėti 7 MGL (910 Lt) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs;
2) 2011-04-05 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį paskirta 1950 Lt (15 MGL) bauda. Subendrinus su 2010-07-30 Šilutės apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 1 metai laisvės atėmimo ir 1950 Lt (15 MGL) bauda. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
3) 2011-04-07 Klaipėdos mieto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2010-07-30 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmes ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant M. J. per du mėnesius atlyginti turtinę žalą, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 7 MGL (910 Lt) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2011-12-07 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, jos pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 181 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
1. M. J. sunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupe su E. G., M. N., A. B., K. G., A. G., E. S., A. M. ir asmeniu, kuris šiuo metu ieškomas, iki 2010 m. sausio 21 d. sporto klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą sunkiai sužaloti V. B. (J.), susitarė užpulti jį prie jo gyvenamosios vietos ir sumušti panaudodami metalinius trypus ir medines lazdas. 2010 m. sausio 23 d., apie 21.00 val., K. G., E. G., M. N., E. S., A. M., A. B., M. J. ir ieškomas asmuo bei A. G., kuris nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (išsigando įvykį mačiusios liudytojos šūksnių), prie (duomenys neskelbtini) užpuolė V. B. (J.): E. S. metaliniu strypu sudavus V. B. per kojas, pastarasis parkrito ant žemės, po to K. G., E. G., M. N., E. S., A. M., A. B., šiuo metu ieškomas asmuo ir M. J. metaliniais strypais ir medinėmis lazdomis bendrai sudavė ne mažiau kaip 10 kartų per kojas ir rankas. Po to šiuo metu ieškomas asmuo ir M. J. peiliais ne mažiau kaip du kartus dūrė V. B. į sėdmenis bei ne mažiau kaip 5 kartus perpjovė V. B. (J.) kojas. Tokiais bendrais veiksmais itin žiauriai, sukeldami didelį fizinį skausmą, sužalojo V. B. (J.), padarydami jam dvi durtines-pjautines žaizdas ant dešinio sėdmens, dvi žaizdas dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, vieną – kairės šlaunies vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje su hematomomis žaizdų aplinkoje, pjautines žaizdas abiejų blauzdų apatinių trečdalių užpakaliniuose paviršiuose su Achilo sausgyslių, kojos nykščio ilgojo lenkiamojo raumens sausgyslės, užpakalinės blauzdos arterijos, čiurnos sąnario kapsulės pakenkimais, dešinio šeivikaulio skeveldrinį lūžimą, abiejų plaštakų sumušimus su II delnakaulių lūžimais, trauminį hipoveliminį šoką, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Be to, M. J. prievartavo turtą, o būtent: 2011 m. balandžio mėnesį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, prie autoremonto dirbtuvių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisėto pagrindo, prisidengdamas T. M. skola R. I. (I.), iš T. M. pareikalavo perduoti jam 3000 Lt, grasindamas, jog nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos, jis fiziškai su juo susidoros. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, prie minėtų autoremonto dirbtuvių M. J., prisidengdamas minėta skola, tariamai šios skolos dalies padengimui paėmė iš T. M. 700 Lt bei pareikalavo perduoti likusią tariamos skolos dalį, tai yra 2300 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. liepos 18 d., apie 14.00 val., prie minėtų autoremonto dirbtuvių M. J., neturėdamas teisėto pagrindo, prisidengdamas minėta skola, grasindamas pavartoti fizinį smurtą, neteisėtai reikalaudamas perduoti jam likusius 2300 Lt, gavo iš nukentėjusiojo T. M. dalį prievartaujamo turto – 350 Lt.
3. Be to, M. J. pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2011 m. liepos 18 d., apie 14.05 val., prie (duomenys neskelbtini), po minėto turto prievartavimo padarymo, vengdamas sulaikymo, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, nubėgo į (duomenys neskelbtini), laiptinę, kur 1-ojo aukšto koridoriuje aktyviais veiksmais pasipriešino tarnybą atliekančiam (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių būrio patruliui A. M., kurį rankomis sugriebęs už uniformos bandė nustumti bei kojomis ne mažiau kaip tris kartus spyrė pastarajam į abi kojas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
4. Be to, M. J. būdamas sulaikytas pabėgo iš jo laikymo vietos, o būtent: 2011 m. liepos 18 d., apie 15.00 val., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00430-11 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato laikino sulaikymo kameroje Nr. 1, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas sulaikytas, įtariant jį padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, užpuolė dėl jo neva prastos savijautos atėjusį pasiteirauti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyresnįjį postinį D. B.: rankomis sudavė pastarajam per rankas, spyrė į kairę koją ir laikino sulaikymo kameros Nr. 1 durimis trenkė į dešinę ranką, tuo D. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to iš D. B. ištrūko ir pabėgo.
I. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
3. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.
3.1. Kaltinamasis M. J. kaltu visiškai prisipažino. Jis parodė, kad jo ir nukentėjusiojo V. B. niekas nesiejo. Visi nusikaltimą padarę bendrininkai buvo iš vieno miesto – (duomenys neskelbtini), o V. B. buvo iš kažkur atvykęs, kas jis yra ir kuo užsiima, nežinojo. Jis pats tuo metu buvo sunkiaatletis, profesionaliai sportuodavo, daug laiko praleisdavo sporto salėje, nes rengėsi varžyboms ir Europoje, ir pasaulyje, o V. B. sporto salėje nesilankydavo. Tuo metu įvyko toks įvykis, kurio metu V. B. sumušė jo draugą E. G.. Dėl kokių priežasčių draugas buvo sumuštas, jis nesigilino. Visi susirinkę kalbėjo apie tai ir bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad reikia V. B. pamokyti. Tuo metu jis buvo jaunas ir kvailas, todėl prisidėjo prie bendrų veiksmų, tokių minčių, kad dėl draugo sumušimo reikia kreiptis į policiją, nekilo nė vienam. Viskas vyko prieš dešimt metų, šiuo metu jis neprisimena, ar individualiai kiekvienas sprendė, kokius įrankius ir priemones naudos, ar tarėsi, kas ką pasiims, tačiau pripažįsta, kad buvo pasiėmę metalinius strypus, beisbolo lazdas. Jis tuo metu turėjo peilį, tačiau neplanavo jo panaudoti. Muštynės vyko tamsų vakarą prie mokyklos. Dviem automobiliais nuvykę netoli nukentėjusiojo namų palaukė jo grįžtančio. V. B. ėjo namo, E. S. jį pavijo pirmas ir trenkė jam per kojas. Nukentėjusysis nugriuvo. Tada pribėgo visi, sudavė smūgius nukentėjusiajam tuo, ką turėjo. Jis turėjo peilį ir jį panaudojo. Naudoti peilio neplanavo, negali paaiškinti, kodėl jį išsitraukė. Gal dėl adrenalino, gal dėl kilusio bandos instinkto. Kiek kartų perpjovė nukentėjusį ir kiek kartų dūrė, ar dar, be jo, dūrė kas nors, negali pasakyti, nes buvo tamsu, viskas įvyko labai greitai ir labai seniai. Po muštynių pabėgo iš tos vietos ir grįžo prie automobilių. Su V. B. po šio įvykio niekada nebuvo susitikęs ar kitu būdu susisiekęs. Bandė jo ieškoti, norėjo sužinoti, ar jis turi kažkokių nusiskundimų, ar pageidauja, kad atlygintų padarytą žalą, tačiau susisiekti nepavyko. V. B. neatvyko į policiją ar teismą, niekada nedavė jokių parodymų. Dėl įvykio gailisi.
3.2. Be visiško prisipažinimo kaltinamojo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
3.3. Iš 2010-01-23 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK KPS vyriausiojo tyrėjo P. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2010-01-23, apie 22.00 val., buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo apie tai, kad į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pristatytas sužalotas asmuo (tomas 1, b. l. 1).
3.4. 2010-01-24 Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK KPS vyriausiojo tyrėjo P. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010-01-23 į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas V. B. su pjautinėmis-durtinėmis žaizdomis bei galūnių kaulų lūžiais. V. B. medicinos personalui atsisakė nurodyti sužalojimo aplinkybes. V. B. buvo skubiai operuotas ir paguldytas į Reanimacijos skyrių (tomas 1, b. l. 146).
3.5. Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes atsisakė, jis nebuvo apklaustas ir nagrinėjant kitų bendrininkų baudžiamąją bylą (tomas 1, b. l. 160,161, tomas 3, b. l. 13–19, 20–29).
3.6. Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka buvo perskaityti 2012-12-11 Klaipėdos apygardos teismo, nagrinėjant kitų bendrininkų baudžiamąją bylą Nr. 1-42-361-2013, apklausto liudytojo L. B. parodymai (tomas 6, b. l. 100–101). Apklausiamas teismo L. B. parodė, kad jog 2010-01-23 jis su draugu J. Č. važinėjosi (duomenys neskelbtini) mieste J. Č. priklausančiu automobiliu „Saab“. Tikslaus laiko neprisimena, vakare, sutemus, J. Č. paskambino V. B. ir paprašė J. Č. atvažiuoti prie M. J. mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo į nurodytą vietą ir rado ant žemės gulintį V. B.. Vidas dejavo, nieko nekalbėjo. Jie suprato, kad V. B. reikia skubiai vežti į ligoninę. Abu paėmė sužeistąjį už kojų ir pažastų ir įkėlė į automobilį ir nuvežė į ligoninę. Po kurio laiko buvo nuvažiavęs į Kauno klinikas aplankyti. V. B.. Jis kalbėjo, kad pakliuvo į autoįvykį ir jam buvo sulaužytos kojos, daugiau apie įvykį nieko nesakė.
3.7. Iš 2012-12-11 Klaipėdos apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad to paties teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja V. S. (tomas 6, b. l. 100–101). Jos parodymai perskaityti (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Liudytoja parodė, kad 2010-01-23, apie 21.20 val., ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Rūkė balkone ir pamatė pro M. J. pagrindinę mokyklą bėgančius jaunuolius. Jų buvo apie dešimt, rankose jie turėjo lazdas. Po to išgirdo vaikino balsą, kuris šaukė „gelbėkit“. Tuomet ji paskambino į policiją ir pranešė, kad mušamas žmogus.
3.8. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ant sniego rastos tamsiai raudonos ir rusvos galbūt kraujo dėmės (tomas 1, b. l. 139–145).
3.9. Specialisto išvada Nr. G 316/10(03) nustatyta, kad V. B. buvo padarytos dvi durtinės-pjautinės žaizdos dešiniame sėdmenyje, dvi durtinės-pjautinės žaizdos dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, viena kairės šlaunies vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje su hematomomis žaizdų aplinkoje, pjautinės žaizdos abiejų blauzdų apatinių trečdalių užpakaliniuose paviršiuose su Achilo sausgyslių, ilgojo kojos nykščio lenkiamojo raumens sausgyslės, užpakalinės blauzdos arterijos, čiurnos sąnario kapsulės pakenkimais, dešinio šeivikaulio skeveldrinis lūžimas, abiejų plaštakų sumušimai su II delnakaulių lūžimais, trauminis hipovoleminis šokas. Durtinės-pjautinės žaizdos padarytos paveikus dešinį sėdmenį, abi šlaunis, abi blauzdas aštriu (-iais) duriančio-pjaunančio tipo įrankiu (-iais), abiejų plaštakų sumušimas su delnakaulių lūžimai buvo padaryti paveikus plaštakas kietu (-ais) buku (-ais) daiktu (-ais). Visi išvardyti sužalojimai yra vienodo senumo, gauti iki patenkant į gydymo įstaigą, t. y. iki 2010-01-23 22.16 val. Pagal sužalojimų išdėstymą V. B. kūne išskiriama ne mažiau kaip dešimt trauminio poveikio žymių. Prie savigynai būdingų sužalojimų galima priskirti abiejų plaštakų sužalojimus, t. y. V. B. plaštakos galėjo būti sužalotos bandant dengtis rankomis kitas kūno vietas nuo smūgių. Sužalojimų, būdingų griuvimui, nekonstatuota. Dėl durtinių-pjautinių, sėdmens, šlaunų, blauzdų žaizdų su sausgyslių, kraujagyslių, sąnarinės kapsulės pakenkimu bei dėl jų išsivysčiusio trauminio hipovoleminio šoko buvo sukeltas pavojus V. B. gyvybei ir tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Įvertinus sužalojimų visumą, V. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Po nurodytų sužalojimų padarymo V. B. savarankiškų veiksmų atlikimas buvo ryškiai ribotas (tomas 1, b. l. 173,174).
3.10. Iš specialisto išvados Nr. T-A 112/10(03) matyti, jog V. B. sužalojimo metu buvo blaivus (tomas 1, b. l. 176).
3.11. 2013-04-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2013-11-15, buvo nuteisti M. J. bendrininkai. Šiuo nuosprendžiu A. B., E. G., K. G., A. G., A. M., M. N., E. S. pripažinti kaltais pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą dėl sunkaus itin žiauraus V. B. sužalojimo (tomas 3, b. l. 13–19, 20–29).
2. Dėl turto prievartavimo.
4.1. Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad tuo metu buvo sugedęs jo automobilio „Opel Omega“ variklis, kurio remontui reikėjo apie 3000 litų. Automobilį remontuodavo pažįstamo R. I. autoservise. Pinigų neturėjo, todėl paklausė R. I., ar jis galėtų jam paskolinti tokią pinigų sumą. R. atsakė, kad pinigų neturi, nes visus pinigus išskolino, o skolininkai skolų negrąžina. Paminėjo, kad skolos negrąžina ir T. M.. T. M. pažinojo iš matymo, susirado jį ir liepė grąžinti R. I. skolą. Manė, kad T. M. ir yra skolingas 3000 litų, tačiau nepamena, ar T. minėjo tą sumą, mano, kad minėjo. T. M. prieštaravimo dėl skolos dydžio neišsakė. Jis pasakė, kad šiuo metu tokių pinigų neturi, kad algą gauna 10 dieną. Susitarė, kad T. kiekvieną mėnesį perduos jam po 700 Lt. Vieną kartą T. padavė 700 Lt, tų pinigų R. I. jis neperdavė ir nieko apie juos nepasakė. Kito mėnesio 10 dieną ir kitomis dienomis vykdavo pas T. M. pasiimti pinigų, bet iš jo pasakojimų ir kalbų suprato, kad T. yra melagis. Dėl melagysčių ir atsikalbinėjimų buvo pikta, nes jis labai nemėgsta išsisukinėjančių ir meluojančių žmonių. Buvo jau 18 diena, kai T. pradėjo kalbėti, kad turi tik 350 Lt ir juos perduos. Viskas baigėsi tuo, kad pareigūnai surengė pasalą ir išėjusį iš serviso bandė jį sulaikyti. Byloje esančių įrašytų jo pokalbių su T. M. jis neginčija, tačiau smurto prieš T. nevartojo, norėjo tvarkingai ir civilizuotai susitarti, susitikęs paspausdavo ranką. Pinigų prašė todėl, kad norėjo nusipirkti pagrindines variklio detales. R. I. būtų nuvežęs remontuoti automobilį ir būtų pasakęs viską, kad pasiėmė R. pinigus iš T. M. ir skola būtų perrašyta jo vardu, po to pinigus būtų atidavęs R. I.. Šiuo metu jis T. M. atsiprašė, atlygino jam turtinę ir neturtinę žalą. Jiedu vienas kitam jokių pretenzijų nebeturi.
4.2. Kaltinamojo kaltė dėl turto prievartavimo įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
4.3. Iš nukentėjusiojo T. M. parodymų, BPK 176 straipsnio 4 dalies tvarka perskaitytų surinktiems įrodymams patikrinti, matyti, kad apklausiamas 2011-06-28 jis parodė, jog 2008 m. buvo pasiskolinęs iš R. I. 1300 Lt, kuriuos per ilgą laiką grąžino dalimis, tačiau ne visus. 2011 m. balandžio viduryje pas jį atėjo M. J., pasakė, kad jis R. yra skolingas 3000 Lt. Paklausė, kada gauna atlyginimą ir kiek pinigų gali jam duoti. M. J. kalbėjo taip, tarsi būtų pasiųstas R. I.. Jis M. J. atsakė, kad atlyginimą gaus 2011-05-10 ir kad galės duoti tik 300 Lt. M. J. atsakė, kad per mažai, reikės duoti 700 Lt. Po atlyginimo M. J. pas jį atėjo ir jis M. J. davė 700 Lt. M. J. jam pagrasino, kad dėl jų susitikimo ir pinigų jis niekur nesikreiptų, nes priešingu atveju su juo bus susidorota. Jis suprato, kad jam gresia pavojus jo sveikatai, nes M. J. už jį stambesnis ir fiziškai stipresnis. M. J. sakė, kad ateis pinigų po dviejų savaičių ir jis turės atiduoti likusią skolą – 2300 Lt. Jis M. J. skolingas nebuvo, todėl M. neturėjo jokios teisės reikalauti iš jo pinigų. Kitą kartą M. J. pinigų žadėjo ateiti 2011-06-28 (tomas 3, b. l. 92–93).
4.4. Papildomos apklausos metu T. M. parodė, jog 2011-07-10 jis už (duomenys neskelbtini), sutiko M. J., kuris pasivedė jį į šoną ir paklausė, ar turi pinigus ir ar gavo atlyginimą. Jis atsakė, kad dar negavo, kad atlyginimą jam išmokės 2011-07-11. M. J. pasakė, kad atvažiuos 2011-07-11 į darbą. 2011-07-11, apie 15.50 val., M. J. atvažiavo pas jį į darbą, paklausė, ar gavo atlyginimą. Sužinojęs, kad dar negavo, M. J. pasakė, kad susitiks su juo kitą dieną. Jie sutarė susitikti 2011-07-12 dieną 19.00 val. prie ginklų parduotuvės. Nors ir nebuvo skolingas, jis bijojo, kad nebūtų su juo ar jo šeima susidorota. Kalbėdamas su M. J. jis turėjo įsijungęs diktofoną ir pokalbio įrašą perdavė kriminalinės policijos pareigūnams. 2011-07-12 į nurodytą susitikimo vietą M. J. neatėjo. 2011-07-13, apie 12.00 val., M. J. atėjo pas jį į darbą ir paklausė, ar turi pinigus. Jis pasakė, kad pinigus paliko namuose. 2011-07-15 vakare M. J. vėl atėjo pas jį į darbą. Jis pasakė M., kad pinigus turės tik pirmadienį, t. y. 2011-07-18. M. J. supyko, pasakė, kad ateis 2011-07-18, apie 14.00 val. Tą dieną M. J. atėjo pas jį, įėjo į serviso vidų ir reikalavo 2300 Lt. Jis įsijungė diktofoną ir kalbėjosi su M.. Serviso kieme jis paklausė, ar 700 Lt M. J. perdavė R. I.. M. J. liepė nesijaudinti, paklausė, ar jis neturi kokios įrašymo įrangos. Jis M. atsakė, kad neturi. M. J. priekaištavo jam, kad jis neatiduoda visų pinigų, kuriuos turėjo atiduoti dar liepos 10 dieną. Tada už pastato parodė vietą tarp blokų, kurioje nurodė jam padėti likusius pinigus iki 20.00 val. vakaro (tomas 3, b. l. 95–96).
4.5. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK KPS tyrėjo 2011-07-18 A. L. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jis dirbo byloje Nr. 94-1-00430-11, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl turto prievartavimo iš T. M.. Buvo žinoma, kad M. J. grasindamas pavartoti fizinį smurtą privertė T. M. jam sumokėti 700 Lt ir reikalavo dar 2300 Lt. Gavo duomenų, kad 2011-07-18 14.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame autoservise (duomenys neskelbtini) M. J. iš T. M., neturėdamas teisinio pagrindo, atvirai reikalaus nebūtos skolos – 2300 litų. Pagal patvirtintą darbo planą, jis kartu su kitais pareigūnais išsidėstė aplink minėtą autoservisą. Apie 14.00 val. jis ir tyrėjas R. M. pastebėjo (duomenys neskelbtini) automobiliu „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį M. J.. Jis automobilį pasistatė prie (duomenys neskelbtini) namo ir išlipęs iš automobilio nuėjo link autoserviso (duomenys neskelbtini). Apie tai buvo informuoti visi pareigūnai. Tyrėjas K. B. matė, kad T. M. kažką padavė M. J.. Po to M. J. ėjo link savo automobilio. Kai jis įsėdo į automobilį, pareigūnai savo automobiliu užblokavo M. J. automobilį, o kiti pareigūnai priėjo prie M. J., prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus. Tuo metu M. J. pasileido bėgti nuo savo automobilio. Iškvietus kelių policijos ekipažą visi vijosi M. J.. Jis buvo sulaikytas prie (duomenys neskelbtini) namo. Po sulaikymo M. J. buvo atvežtas prie jo automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei buvo atlikta šio automobilio apžiūra. Po to jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrį bei uždarytas į laikino sulaikymo kamerą (tomas 3, b. l. 137,138).
4.6. Iš 2011-07-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Užfiksuotos vietos, kuriose nukentėjusysis T. M. turėjo perduoti pinigus M. J., ir vieta, kurioje padėjo pinigus. Taip pat užfiksuota vieta, kurioje buvo sulaikytas M. J.. Netoli šios vietos stovėjo automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat apžiūrėtas (tomas 3, b. l. 66–72).
4.7. Iš 2011-06-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. M. pateikė 350 litų (kupiūros po 100 Lt Nr. AG5293567, AF031844, AB5902961 ir 50 Lt kupiūra Nr. AG9973542) (tomas 3, b. l. 104).
4.8. Iš 2011-07-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad T. M. pateikė diktofoną „Olimpus“ DS-40 (tomas 3, b. l. 113).
4.9. Apžiūros protokolu diktofonas „Olimpus“ apžiūrėtas. Iššifruoti diktofone rasti pokalbių įrašai tarp M. J. ir T. M., pokalbių metu M. J. reikalauja iš T. M. pinigų (tomas 3, b. l. 114–118).
4.10. Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų liudytojo R. I. 2011-07-21, 2011-08-08, 2011-09-08 apklausos protokolų matyti, jog liudytojas parodė, kad M. J. jo prašė paskolinti pinigų, tačiau jis atsakė, kad pinigų neturi, nes yra paskolinęs kitiems asmenims. Kaip skolininkus jis paminėjo T. M. ir A. Š.. M. J. dėl negrąžinamų skolų nesiskundė ir neprašė jo „išmušinėti skolas“. Jei M. J. reikalavo iš jų pinigų, tai vyko be jo žinios. M. J. neperdavė jam jokių pinigų, gautų iš T. M., ir apie tokius pinigus nieko nežinojo (tomas 3, b. l. 123–125, 127–129).
4.11. Iš nukentėjusiojo T. M. 2020-03-23 laiško matyti, kad nukentėjusysis patvirtina, jog M. J. atlygino jam 2011 metais padarytą žalą. Jiedu pasirašė taikos sutartį ir jis jokių priekaištų M. J. neturi (tomas 3, b. l. 100–103).
3. Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ir pabėgimo iš sulaikymo vietos.
5.1. Dėl šių nusikalstamų veikų kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2011 m. liepos 18 d., po to, kai pasikalbėjo su T. M. ir paėmė iš jo 350 Lt, prie jo automobilio privažiavo kitas automobilis, iš kurio išlipo du neuniformuoti vyrai. Vienas iš tų vyrų priėjo prie jo ir prisistatė, kad yra policininkas. Jis buvo neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl supratęs, kad bus sulaikytas, puolė bėgti. Įbėgo į bendrabutį, bandė slėptis laiptinėje, bet jį pastebėjo vienas iš policijos pareigūnų. Jis bandė išvengti sulaikymo, priešinosi, tikslo sužaloti policijos pareigūną neturėjo, norėjo tik pabėgti, tačiau buvo sulaikytas. Po sulaikymo jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą ir uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Buvo karšta, nuo bėgimo ir grumtynių su policijos pareigūnais jam svaigo galva. Jis paprašė atsigerti. Policijos pareigūnas padavė vandens. Kadangi policijos pareigūnas visame komisariate buvo likęs vienas, jam kilo mintis pabėgti. Jis nustūmė policijos pareigūną, kuris laikė duris, ir pabėgo iš komisariato. Mintis pabėgti kilo spontaniškai, pamačius, kad komisariate liko tik vienas pareigūnas.
5.2. Nukentėjusysis D. B. parodė, kad su M. J. yra susidūręs prieš devynerius ar dešimt metų. Tuo metu dirbo policijoje, buvo (duomenys neskelbtini) AVPK arba (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojų padalinio pareigūnas. Į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą buvo pristatytas M. J., įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Jį pristatė kriminalinės policijos pareigūnai. Sakė, kad sulaikyti pavyko po ilgų gaudynių, jis tose gaudynėse nedalyvavo, nes dirba budėtojų padalinyje. M. J. buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Būdamas sulaikymo kameroje jis pradėjo skųstis prasta sveikata, prašė duoti atsigerti vandens. Jis pagailėjo sulaikytojo, atnešė vandens ir sulaikymo patalpoje vandenį padavė kaltinamajam. Begerdamas vandenį šis staiga puolė lauk, siekdamas ištrūkti iš sulaikymo kameros. Jis viena ranka laikė duris, kita davė vandenį. M. J. duris stūmė staigiu judesiu, buvo sužalojęs dešinę ranką. Jie susigrūmė. Kitų pareigūnų tuo metu nebuvo, grumtynės persikėlė į gatvę, tačiau M. J. išsilaisvinęs pabėgo. Civilinio ieškinio nereiškia. Sužalojimai nebuvo dideli, ligoninėje gydytis nereikėjo. Gydėsi namuose, o vėliau toliau tęsė tarnybą.
5.3. Specialisto išvadoje Nr. G 1079/11 (03) nurodoma, jog D. B. padaryti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinės alkūnės teisiamajame paviršiuje, dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimai įgauti dėl bukos traumos, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais. Kadangi sužalojimai neatspindi traumuojančio daikto ar įrankio paviršiaus savybių, pasisakyti, kokiu konkrečiu daiktu jie padaryti, negali. Pagal poodinės kraujosruvos spalvą, odos nubrozdinimų gijimo laipsnį, sužalojimai vienodo senumo, įgauti maždaug prieš dvi paras laiko iki objektyvios apžiūros, galbūt ir teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2011-07-18. Pagal konstatuotą sužalojimų išsidėstymą D. B. kūne išskiriamos trys trauminio poveikio vietos (dešinė alkūnė, dešinysis dilbis, kairė blauzda). Požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra. D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tomas 4, b. l. 45, 46).
5.4. Laikino sulaikymo protokole nurodoma, jog M. J. laikinai sulaikytas 2011-07-18 14.10 val. (tomas 4, b. l. 78).
5.5. 2011-10-20 nutarimu M. J. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (tomas 4, b. l. 84), o 2011-10-20 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi M. J. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (tomas 4, b. l. 99,100).
II. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
4. Dėl V. B. (J.) sužalojimo kaltinamasis M. J. pripažintinas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte, jo kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti bei nuosprendžio 3 punkte aptarti įrodymai. BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą kankinant ar kitaip itin žiauriai. Specialisto išvada Nr. G 316/10(03) nustatyta, kad dėl durtinių-pjautinių sėdmens, šlaunų, blauzdų žaizdų su sausgyslių, kraujagyslių, sąnarinės kapsulės pakenkimu bei dėl jų išsivysčiusio trauminio hipovoleminio šoko buvo sukeltas pavojus V. B. gyvybei ir tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (tomas 1, b. l. 173, 174.). Sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas itin žiauriai, yra tada, kai tai padaroma itin skausmingu būdu – padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų ir kaltininkas suvokė itin žiaurų sveikatos sužalojimo būdą. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji iš anksto buvo apsiginklavę metaliniais strypais ir medinėmis lazdomis, tais pavojingais įrankiais buvo daužomas nukentėjusysis, be to, jis buvo pjaustomas peiliais, jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 trauminių smūgių į įvairias, tarp jų gyvybiškai svarbias, žmogaus kūno dalis, buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, atimta galimybė priešintis, o tai, be abejo, sukėlė didelius skausmus ir vertintina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas itin žiauriai. Kaltinamieji smurtą pavartojo tuo pačiu metu, papildydami vienas kito veiksmus. M. J. muštynių metu buvo aktyvus ir atliko pavojingus veiksmus: kelis kartus dūrė nukentėjusiajam į sėdmenis, šlaunis ir kojas. Kaltinamasis veikė kartu su 2013-04-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistais bendrininkais A. B., E. G., K. G., A. G., A. M., M. N., E. S., kurie buvo pripažinti kaltais pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteisti dėl sunkaus itin žiauraus V. B. sužalojimo bei asmeniu, kuris yra pasislėpęs. Ir paminėtu nuosprendžiu ir nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi asmenys buvo aktyvūs, nebandė nutraukti ar sustabdyti kitų bendrininkų veiksmus, vadinasi, nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe. Kaltinamasis suprato kitų bendrininkų smurtinius veiksmus, savo veiksmais jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis bus sunkiai suluošintas, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Iš kaltinamojo parodymų darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo motyvas buvo kerštas už nukentėjusiojo galbūt padarytus smurtinius veiksmus prieš jo draugą E. G..
5. Sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas itin žiauriai, yra tada, kai tai padaroma itin skausmingu būdu – padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų ir kaltininkas suvokė itin žiaurų sveikatos sužalojimo būdą. Kaltinamieji iš anksto buvo apsiginklavę metaliniais strypais ir medinėmis lazdomis, tais pavojingais įrankiais buvo daužomas nukentėjusysis, be to, jis buvo pjaustomas peiliais, jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 trauminių smūgių į įvairias, tarp jų gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis, buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, atimta galimybė priešintis, o tai, be abejo, sukėlė didelius skausmus ir vertintina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas itin žiauriai. Taigi kaltinamasis turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2008 05 08 įstatymo Nr. X-1527 redakcija).
6. Kaltinamojo veika, padaryta prieš T. M., teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį. Pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba pavartojo kitokią psichinę prievartą. Posėdžio metu ištirta ir nuosprendžio 4 punkte aprašytais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. J. neturėdamas jokio teisėto pagrindo, prisidengdamas T. M. skola R. I., iš T. M. pareikalavo perduoti jam 3000 Lt, grasindamas, jog nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos, jis fiziškai su juo susidoros. Iš nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymų matyti, kad T. M. bijojo M. J.. Tai įrodo jo veiksmai: perdavė kaltinamajam 700 litų, nors nebuvo jam skolingas, pasakojo žmonai apie pinigų reikalavimą, kreipėsi į policiją, darė pokalbių garso įrašus. Įvertinus kriminogeninę situaciją, buvusią 2011 metais nusikaltimo padarymo metu, į tai, kad tuo metu kaltinamasis buvo fiziškai stiprus, užsiiminėjo sunkiąja atletika, be to, jau buvo teistas, jo grasinimas, užfiksuotas 2011-07-18 pokalbio įraše, kur M. J. pasako T. M., kad „< keiksmažodis > geruoju nenori tai <keiksmažodis> galim kitaip nenori gražiuoju <keiksmažodis> atiduoti skolą“, nukentėjusiajam pagrįstai atrodė kaip realus grasinimas susidoroti. Dėl aktyvių kaltinamojo veiksmų bijodamas susidorojimo T. M. per du kartus perdavė M. J. 700 ir 350 litų.
7. Kaltinamasis pripažįsta atlikęs visus kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau teigia, kad iš T. M. reikalavo R. I. pinigų bei suprato, kad T. M. yra skolingas R. I. būtent 3000 Lt sumą. Kaltinamasis teigia, kad iš T. M. išreikalavęs R. I. skolą būtų suremontavęs savo automobilį, o vėliau 3000 Lt būtų grąžinęs R. I.. Kaltinamojo gynėjas tokius veiksmus vertina ne kaip turto prievartavimą, o kaip savavaldžiavimą ir prašo padarytą veiką perkvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
8. Sutikti su tokia gynėjo pozicija nėra pagrindo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui, pavartojant psichinę ar fizinę prievartą. Vienas iš esminių turto prievartavimo požymių, šį nusikaltimą skiriančių nuo savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis), – tai vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Nuoseklioje teismų praktikoje, paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis), nurodoma, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-697/2018). Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-163/2012, 2K-433-507/2016, Nr. 2K-215-895/2019). Šiuo atveju kaltinamasis neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš nukentėjusiojo R. I. skolos, kadangi R. I. neprašė ir nepavedė to padaryti, kaltinamasis neturėjo nei teisės reikalauti pinigų, nei pagrindo klysti ir manyti, kad tokią teisę turi. Pats M. J. nurodo, kad pinigai buvo reikalingi būtent jam, jam automobilio remontui. Skolos dydis visiškai neatitinka reikalaujamos sumos, o išreikalautų pinigų M. J. ne tik kad neperdavė R. I., bet net nepasakė jam apie tai. Tokie veiksmai įrodo, kad kaltinamojo parodymai dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių, motyvo ir tikslo ne visiškai atitinka nustatytas faktines aplinkybes ir vertintini kaip pasirinka pasiteisinimo priemonė, o padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 181 straipsnio 1 dalį kaip turto prievartavimas (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
9. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui bei pabėgimo iš sulaikymo vietos įrodytos paties kaltinamojo parodymais.
10. Policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiojo D. B. parodymais, specialisto išvada, laikino sulaikymo protokolu ir kitais įrodymais, aptartais nuosprendžio 4, 5 punktuose. Nustatytos aplinkybės visiškai atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai neprieštarauja vienas kitam ir nekelia jokių abejonių, kad 2011 m. liepos 18 d., apie 14.05 val., prie (duomenys neskelbtini), po anksčiau aptarto turto prievartavimo padarymo, vengdamas sulaikymo, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, kaltinamasis nubėgo į (duomenys neskelbtini), laiptinę, kur aktyviais veiksmais pasipriešino tarnybą atliekančiam (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnui A. M.: sugriebęs už uniformos bandė nustumti ir spyrė kojomis į kojas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Nustatyta, kad policijos pareigūnai nebuvo uniformuoti, tačiau priėję prie kaltinamojo prisistatė, M. J. suprato, kad bus sulaikomas ir aktyviais veiksmais, veikdamas tiesiogine tyčia, sulaikymui pasipriešino.
11. Be to, M. J. būdamas sulaikytas pabėgo iš jo laikymo vietos, o būtent: 2011 m. liepos 18 d., apie 15.00 val., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00430-11 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato laikino sulaikymo kameroje Nr. 1, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas sulaikytas, įtariant jį padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, užpuolė dėl jo neva prastos savijautos atėjusį pasiteirauti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyresnįjį postinį D. B.: rankomis sudavė pastarajam per rankas, spyrė į kairę koją ir laikino sulaikymo kameros Nr. 1 durimis trenkė į dešinę ranką, tuo D. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to iš D. B. ištrūko ir pabėgo. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 286 straipsnį.
12. Pagal BK 241 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pabėgo iš jo laikymo vietos, pavartodamas smurtą prieš sargybą ar kitus asmenis arba padarydamas didelės turtinės žalos jo laikymo įstaigai. Pagrindinė kalinio pabėgimo nusikaltimo sudėtis – formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, kuriam buvo oficialiai pranešta apie jo sulaikymą, suėmimą, areštą, laisvės atėmimą, savavališkai palieka laisvės atėmimo vietą ir įgyja realių galimybių veikti savo nuožiūra. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino, kad jam teisėtai, pagrįstai paskirtos procesinės prievartos priemonės: sulaikymas, suėmimas ar atimta laisvė, apie tai jam pranešta oficialiai, supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtas procesines prievartos priemones ar su laisvės atėmimu susijusią bausmę, iš laisvės atėmimo vietos pasišalina savavališkai, suvokia vartojamo smurto, daromos turtinės žalos pobūdį, dydį. Kaip nustatyta, kaltinamasis po turto prievartavimo buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono PK, uždarytas į sulaikymo kamerą. Buvo surašytas sulaikymo protokolas, apie sulaikymą buvo pranešta kaltinamajam. Žinodamas ir suprasdamas savo procesinę padėtį, paprašęs atnešti atsigerti, pavartodamas fizinį smurtą prieš policijos pareigūną, M. J. tyčia, savavališkai pabėgo iš sulaikymo vietos. Tokie jo veiksmai atitinka BK 241 straipsnio 2 dalį.
I. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai
13. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį. Ja siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
14. M. J. padarė labai sunkų, du prie apysunkių nusikaltimų priskiriamus nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikalto būdamas teistas, neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, būdamas baustas administracine tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis pripažįstamos dvi aplinkybės: jis prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); savo noru atlygino padarytą žalą bei visas proceso išlaidas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad sunkus kūno sužalojimas itin žiauriai buvo padarytas veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo apie dešimt metų. Nors kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, duomenų apie tai, kad per šį laikotarpį jis būtų padaręs naujus nusikaltimus ar teisės pažeidimus, byloje nėra. Kaltinamasis turi būstą, yra vedęs, su žmona augina dukrą, jo ryšiai su šeima ir socialine aplinka tvirti: rūpinasi ne tik šeima, bet ir sergančiu tėvu bei garbaus amžiaus jį užauginusia močiute. M. J. kritiškai vertina savo elgesį ir gyvenimo būdą, kurį jis gyveno nusikaltimų padarymo metu, nurodo, kad buvo neatsakingas ir nesubrendęs. Abejoti jo nuoširdumu nėra pagrindo. Už sunkiausią nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki dvylikos metų. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, dvi lengvinančias ir vieną atsakomybę sunkinančia aplinkybę, ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo nusikaltimų padarymo, kaltinamojo ryšius su socialine aplinka, požiūrį į padarytus nusikaltimus, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytas bausmes, mažesnes, nei sankcijose numatytas vidurkis.
16. Bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 241 straipsnio 2 dalyje, BK 181 straipsnio 1 dalyje, BK 286 straipsnyje, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes. Kadangi kaltinamasis, šias nusikalstamas veikas padarė neatlikęs 2010-07-30 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės, subendrintos su 2011-04-07 Klaipėdos mieto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei 2011-04-05 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, taikytina BK 64 straipsnio 3 dalis (2003-05-01 redakcija), bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalis. Pirmąją nusikalstamą veiką M. J. padarė 2010 m. sausio 23 d., iki priimant pirmąjį 2010-07-30 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį, todėl bausmė, paskirta pagal BK 235 straipsnio 2 dalies 6 punktą, bendrintina vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.
17. Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti. Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra. CD laikmeną, pridėta prie bylos paliktina saugoti iki kasacinio apskundimo termino. Terminui pasibaigus – sunaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 181 straipsnio 1 dalyje, 241 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje ir nubausti:
pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2008 05 08 įstatymo Nr. X-1527 redakcija) -. laisvės atėmimu trejiems metamas;
pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal BK 241 straipsnio 2 dalį -laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu -vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 241 straipsnio 2 dalyje, BK 181 straipsnio 1 dalyje, BK 286 straipsnyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio3 dalimi šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2011-04-05 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1950 Lt (15 MGL) bauda bei 2011-04-07 Klaipėdos mieto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bausme, paskiriant subendrintą dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmę įskaityti Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir visiškai atliktą bausmę – 1950 Lt (15 MGL) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su trejų metų laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-09-18. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo toliau taikyti kardomąją priemonę – suėmimą.
CD laikmeną, pridėtą prie bylos, palikti saugoti byloje. Pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui CD laikmeną sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Regina Bertašienė