(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo (apelianto) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino ieškovės J. J. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Vilniaus skyrius) priimto individualaus administracinio akto Nr. 49SFN-1496-(14.49.104) panaikinimo.
2. Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė apeliacinio skundo trūkumus.
4. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, savivaldybių institucijos ar kiti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, tai yra inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Jeigu savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovas (arba trečiasis asmuo), nepareiškęs priešpriešinių reikalavimų, tai toks byloje dalyvaujantis asmuo moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013). Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo pareikštas neturtinis reikalavimas, todėl įpareigojo atsakovę sumokėti 75,00 EUR žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovo apeliacinį skundą. Atskirąją skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013. Vilniaus miesto savivaldybė ir NŽT iš esmės skirtingi subjektai. NŽT yra valstybės atstovas, o ne savarankiškas atsakovas. Vilniaus miesto savivaldybė yra laikytina savarankišku subjektu, kuriam gali būti reiškiami materialiniai reikalavimai.
2. Nagrinėjamoje byloje apeliantas yra valstybės institucija, kuri gina viešąjį interesą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijos, vykdydamos joms pavestas viešojo administravimo funkcijas, t. y. atstovaudamos valstybės interesus bei gindamos viešąjį interesą, turi būti atleidžiamos nuo žyminio mokesčio tiek paduodant ieškinius, tiek priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius, kasacinius skundus bei prašymus dėl proceso atnaujinimo.
3. Nagrinėjamu atveju ginamas valstybės interesas, todėl žyminis mokestis iš valstybinės institucijos neturi būti reikalaujamas.
6. Ieškovė J. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad ginčą dėl atsakovo pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (ne) buvimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantas įpareigotas ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad NŽT Vilniaus skyrius teikia apeliacinį skundą ir siekia pasinaudoti teismine gynyba viešiesiems interesams valstybinės žemės įsigijimo srityje apginti, nes valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, todėl NŽT yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).
11. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas ir tvarką.
12. CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateikiamas sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 83 straipsnio 2 dalyje nurodoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybės įstaigos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už tą bylos dalį, kuria siekiama apginti viešąjį interesą, tai yra kai tokios įstaigos pareiškia ieškinį, pateikia pareiškimą ar prašymą siekdamos apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Analizuojant šią teisės normą, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų ratą, vadovaujasi ne šių asmenų procesine padėtimi byloje, o juos nurodo kaip teisinių santykių subjektus, kartu pabrėžiant, kad minėta CPK norma šių asmenų atžvilgiu taikoma tik tais atvejais, kai jie gina viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą.
13. Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintais Nacionalinės žemės tarnybos nuostatais, kuriuose įtvirtinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo 3.14 punkte nustatyta, kad valstybei teismuose atstovauja ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
14. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą sumokėti žyminį mokestį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013, kurioje suformuota taisyklė, kad, tuo atveju, jeigu savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovas (arba trečiasis asmuo), nepareiškęs priešpriešinių reikalavimų, tai toks byloje dalyvaujantis asmuo moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika, kadangi minėtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė buvo pripažinta savarankišku atsakovu, o nagrinėjamu atveju NŽT Vilniaus skyrius veikia kaip Lietuvos Respublikos, iš kurios siekiama įsigyti turtą (valstybinę žemę), atstovė. Šiuo atveju, matyti, kad NŽT Vilniaus skyrius, teikdamas apeliacinį skundą ir ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus miesto skyriaus priimto individualus administracinis aktas, kuriuo buvo išnagrinėtas ieškovės prašymas dėl valstybinės žemės pirkimo. Apeliantas vykdo jam pavestas viešojo administravimo funkcijas, t. y. siekia apginti valstybės teises bei teisėtus interesus. Nors atsakovas ir nepateikė priešpriešinių reikalavimų civilinėje byloje, tačiau teikdamas apeliacinį skundą, sutiktina, kad šiuo atveju jis gina viešąjį interesą ir veikia kaip valstybės atstovas, o ne savarankiškas subjektas. Tokia teismo išvada atitinka ir kitų apeliacinės instancijos teismų formuojamą praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-630-513/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. civilinėje byloje Nr.; Lietuvos apeliacinio teismo 2A-1384/2014 2017 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-448-943/2017; ir kt.).
15. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas – NŽT  Vilniaus skyrius – pateikdamas apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies nuostatomis neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas atsakovą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, neteisingai aiškino ir taikė CPK normas, todėl šį klausimą išsprendė neteisingai, nes nepagrįstai reikalavo atsakovą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o tai sudaro pagrindą teismo nutartį skundžiamoje dalyje panaikinti. Apeliantas atskiruoju skundu prašo apeliacinio skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, tačiau pažymėtina, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, todėl atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 310 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                    Vaclovas Paulikas