(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. patikslintą skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo:

1. Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 68-1647.

2. Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 2S-5733.

3. Priteisti 988 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nutarimu paskirta nuobauda yra neteisėta ir pažeidžia jo teises.

Pareiškėjas paaiškino, kad buvo nubaustas už tai, kad atsisakė gyventi paskirtoje gyvenamojoje vietoje 15 nuteistųjų būryje. Atsisakymą grindžia tuo, kad tame būryje yra susiformavusi kasta, kuriai jis nepriklauso, todėl gyvybei kiltų pavojus. Nei ginčijamame Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sprendime, nei ginčijamame Kalėjimų departamento sprendime į jo skunduose nurodytas aplinkybes neatsižvelgta.

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė paaiškino, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius              2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 2-1255 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš 3-io sektoriaus į 2-ą sektorių“ perkėlė pareiškėją iš 3 sektoriaus 1 būrio 14 brigados į 2 sektoriaus 15 būrio 5 brigados 12 vietą. Pareiškėjas medicininėje pažymoje pasirašė, kad susipažino ir dėl perkėlimo pretenzijų neturi.      2015 m. spalio 30 d. pažymoje Nr. 43-9199 pareiškėjas nurodė, kad išvykdamas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriaus savo asmeninius daiktus pasiėmė, pretenzijų neturi. 2015 m. spalio 30 d. asmens bylos pažymoje yra gydytojo įrašas apie sveikatos būklę: „etapu vykti gali“.

Atsakovė teigia, kad iš nurodytų duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo paskirtas į konkrečią pataisos įstaigą vadovaujantis anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimais bei įvertinus objektyviai egzistavusias tokio skyrimo aplinkybes, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėto perkėlimo yra visiškai nepagrįsti.

           2015 m. spalio 30 d. 16.00 val. pataisos įstaigos 2 sektoriaus KPP Nr. 3 patalpose 15-5 brigados nuteistasis V. S. kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 15 būryje, tačiau motyvų neįvardijo. Tą pačią dieną Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis specialistas kalbėjosi su pareiškėju, šis teigė, kad negyvens paskirtame būryje, nes turi daug priešų, tačiau jų nenurodė.

          Pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti reikalavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimu buvo perkeltas 13 (trylikai) parų į baudos izoliatorių.    

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, kad patyrė neturtinę žalą dėl to, kad jam už režimo pažeidimus buvo paskirtos nuobaudos, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 2-1255 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš 3-io sektoriaus į 2-ą sektorių“ pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriaus 1 būrio 14 brigados į 2 sektoriaus 15 būrio 5 brigados 12 vietą (b. l. 33).

2015 m. spalio 30 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui buvo pateiktas 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčio padėjėjo Ž. R. tarnybinis pranešimas Nr. 45-2060-1 ir 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo Skirmanto Vaičiūno tarnybinis pranešimas Nr. 45-2060-2 (b. l. 29, 30). Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2015 m. spalio 30 d. 16.00 val. pataisos įstaigos 2 sektoriaus KPP Nr. 3 patalpose 15-5 brigados nuteistasis V. S. kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 15 būryje. Savo atsisakymo motyvų nuteistasis konkrečiai neįvardijo ir taip pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (b. l. 29–30). 2015 m. spalio 30 d. pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą Nr. 71(15)1294, kuriame nurodė, kad atsisako gyventi 15 būryje 5 brigadoje, o išsamias ir svarias priežastis gali nurodyti Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui (b. l. 31).

2015 m. lapkričio 2 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui buvo pateiktas Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. specialisto E. B. tarnybinis pranešimas Nr. 37(2)-985), kuriame nurodyta, kad 2015 m. spalio 30 d. vyr. specialistas kalbėjosi su pareiškėju. Pareiškėjas jam teigė, kad negyvens paskirtame būryje, nes turi daug priešų, tačiau jų nenurodė. Pareiškėjas pageidavo būti pervežtas atgal į Pataisos namų 3-iąjį sektorių (b. l. 32).

2015 m. lapkričio 2 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius nutarimu Nr. 68-1647 pareiškėjui skyrė nuobaudą – uždaryti į baudos izoliatorių 13 trylikai parų dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Nuobauda paskirta pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (b. l. 50–51).

Pareiškėjas nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 25–26). Kalėjimų departamentas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 2S-5733 pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 38–39).

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja BVK. Remiantis BVK 10 straipsnio 1 dalimi, bausmes atliekantys asmenys turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas laisves ir teises su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, bet ir pareigas. Bendrosios nuteistųjų pareigos nustatytos šio kodekso 12 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013).

Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja BVK 110 straipsnio 1 dalis, kurios 2 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šios pareigos (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam BVK nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo              2009 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-539/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jo įgyvendinamieji teisės aktai nenustato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Nuteistasis, paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalis), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012, 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Pareiškėjas 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 2-1255 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš 3-io sektoriaus į 2-ą sektorių“ buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriaus 1 būrio 14 brigados į 2 sektoriaus 15 būrio 5 brigados 12 vietą. 2015 m. spalio 30 d. jis atsisakė gyventi paskirtame būryje, t. y. nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, atsisakydamas gyventi paskirtame būryje, nei administracijai, nei Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistui nenurodė jokių konkrečių priežasčių ir realių grėsmių.

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą (b. l. 36) jį laikyti izoliuotą vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi. Šis pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas ir patenkintas priėmus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 65-1474 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas“, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas vieną mėnesį (b. l. 34–35), nes 2015 m. lapkričio 17 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis specialistas E. B. pateikė pažymą, kad tikslinga pareiškėją laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų.

Įvertinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijamu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 68-164 paskirta nuobauda pareiškėją uždaryti į baudos izoliatorių trylikai parų paskirta pagrįstai ir yra adekvati padarytam pažeidimui. Atsisakymas gyventi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 2-1255 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš 3-io sektoriaus į 2-ą sektorių“ pareiškėjui paskirtoje vietoje pagrįstai kvalifikuotas kaip BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos nuteistųjų specialiosios pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus pažeidimas.

Kaip jau paminėta anksčiau, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje buvo nepagrįstas realia grėsme jo sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais. Taigi nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai,  nuobaudą paskyrė kompetentingas pareigūnas, nuobaudų skyrimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, taip pat ir nuteistojo teisė pateikti paaiškinimą nebuvo pažeistos. Tai nėra pirmas pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas. 2016 metų sausio–kovo mėnesiais pareiškėjas padarė 4 bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus (b. l. 49), todėl jam paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai ir teisėtai. Šio sprendimo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl nuobaudos išnagrinėjo išsamiai, nes sprendimas motyvuotas, pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų normomis.

Dėl pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus pataisos namų ar Kalėjimų departamento veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kadangi pareiškėjo ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos neteisėtų veiksmų, todėl atlyginti neturtinę žalą pagrindo nėra.

Ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki               2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. S. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.