Civilinė byla Nr. e2A-443-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00069-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.8.11.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čiurlionio tiltas“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-960-273/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čiurliono tiltas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir koncesijos sutarties nutraukimo bei baudos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės automobilių keliai“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinės bendrovė „Hidrostatyba“, akcinė bendrovė SEB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Čiurlionio tiltas“ (toliau ir – ieškovė) 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties nutraukimą iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – atsakovė) pusės, įformintą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 15 d. raštu „Dėl 2006 m. liepos 4 d. Koncesijos sutarties Nr. 709 nutraukimo“ Nr. (33.200)2-3596,

1.2.                      teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos dėl atsakovės kaltės nutraukti 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį,

1.3.                      priteisti ieškovei iš atsakovės ieškovei 289 620,02 Eur baudą,

1.4.                      priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantys partneriai UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ 2006 m. liepos 4 d. pasirašė M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį Nr. 709 (toliau – ir koncesijos sutartis). Koncesininkas įsipareigojo savo sąskaita investuoti 23 228 931,88 Eur į M. K. Čiurlionio tilto prietilčio projektavimą ir statybą bei 23 metus prižiūrėti ir eksploatuoti prietiltį. 2016 m. birželio 17 d. susitarimu buvo pakeistas koncesininkai – UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ į UAB „Čiurlionio tiltas“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“. UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir UAB „Čiurlionio tiltas“ 2016 m. birželio 17 d. pasirašė sutartį „dėl teisių ir pareigų pagal 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį Nr. 709 bei susijusius sandorius perleidimo“.

3.       2016 m. spalio 31 d. ieškovė ir UAB „Hidrostatyba“ pasirašė Eksploatacijos ir remonto darbų sutartį Nr. 2105 (toliau – eksploatacijos sutartis), kurios tikslas buvo užtikrinti tinkamą Čiurlionio tilto prietilčio eksploataciją, priežiūrą ir visų kitų koncesininko pareigų vykdymą iki koncesijos sutarties pabaigos. UAB „Hidrostatyba“ iki 2019 metų vykdė savo įsipareigojimus, tačiau 2019 metais UAB „Hidrostatyba“ susidūrė su mokumo problemomis, ir ji tapo nepajėgi vykdyti koncesijos sutartį. Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama leisti jai pasitelkti kitą trečiąjį asmenį koncesijos sutarties vykdymui, tačiau atsakovė nesutiko ir 2020 m. gruodžio 15 d. raštu pranešė ieškovei, kad koncesijos sutartis yra nutraukiama šiais pagrindais:

3.1.                      koncesijos sutarties 42.2.5 papunkčio pažeidimas – koncesininkas netinkamai vykdo koncesijos sutartį ir jis nepašalino esminių Koncesijos sutarties pažeidimų;

3.2.                      koncesijos sutarties 42.2.4 papunkčio pažeidimas, kai koncesininko pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės;

3.3.                      koncesijos sutarties  42.2.3 papunkčio pažeidimas, kai dėl bankroto ar restruktūrizavimo procedūrų koncesininkas tampa nemokus ir tai suteikia pagrindą manyti, kad koncesijos sutartis nebus vykdoma.

3.4.                      neleistinas kreditavimo sutarties pakeitimas be išankstinio atsakovės sutikimo ir net jokio informavimo.

4.       Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai priėmė sprendimą nutraukti koncesijos sutartį, nes ieškovės padaryti koncesijos sutarties pažeidimai yra nedidelės apimties, lyginant su visa koncesijos sutarties apimtimi. Priešingai, atsakovė, neleisdama ieškovei pasitelkti trečiojo asmens koncesijos sutarties įsipareigojimams vykdyti, pažeidė koncesijos sutartį, t. y. atsakovė nevykdydama bendradarbiavimo pareigos, sukūrė teisinę situaciją, kurioje galėtų apkaltinti ieškovę koncesijos sutarties pažeidimu. Jeigu atsakovė būtų leidusi ieškovei pasitelkti trečiuosius asmenis, koncesijos sutartis būtų buvusi ir toliau vykdoma. Atsakovė žinojo, kad UAB „Hidrostatyba“ iškėlus bankroto bylą, UAB „Hidrostatyba“ bus nepajėgi vykdyti koncesijos sutartį, todėl ieškovė prašė leisti pasitelkti kitus trečiuosius asmenis, kurie galėtų atlikti darbus, tačiau atsakovė nepagrįstai nesutiko su ieškovės prašymu ir nuosekliai siekė nutraukti koncesijos sutartį bei tokiu būdu pažeidė koncesijos sutarties 13 punktą, 28.3 ir 29.2 papunkčius.

5.       Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė koncesijos sutartį dėl UAB „Hidrostatyba“ iškeltos bankroto bylos (nutarties 3.3 papunktis). Faktinė aplinkybė, kad UAB „Hidrostatyba“ yra iškelta bankroto byla, neatitinka Koncesijos 42.2.3 papunkčio sąlygų bei nesudaro koncesijos sutarties nutraukimo pagrindo. Teisiškai reikšmingas yra tik bankroto bylos iškėlimas koncesininkui, bet ne pasitelktam trečiajam asmeniui. Taip pat atsakovė nepagrįstai nutraukė koncesijos sutartį dėl kreditavimo sutarties pakeitimo, nes kreditavimo sutarties sąlygos, jos vykdymas ir keitimas nėra susiję su koncesininko pareigų pagal koncesijos sutartį vykdymu. Šios faktinės aplinkybės galimai gali būti reikšmingos, jeigu tarp šalių kiltų teisminis ginčas dėl atsakovės ieškovei mokėtinų sumų.

6.       Atsakovė nesilaikė koncesijos sutarties 42.1 papunktyje nustatytos koncesijos sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. ieškovė nebuvo prieš 60 dienų gavusi įspėjimo, kuriame būtų nurodyti 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime nurodyti koncesijos sutarties pagrindai. Nustačius, kad koncesijos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės ir vadovaujantis koncesijos sutarties 42.4.4 papunkčiu, atsakovė turi atlyginti ieškovės minimalius nuostolius – 289 620,02 Eur.

7.       Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad koncesijos sutartis buvo nutraukta pagrįstai, nes ieškovė savo neveikimu, neužtikrino, jog koncesijos sutartis būtų vykdoma tinkamai, nes iškėlus UAB „Hidrostatyba“ bankroto bylą, koncesijos sutartis iš esmės nebebuvo vykdoma nuo 2019 m. lapkričio 14 d.

8.       Nurodė, kad ieškovės pareiškimai ir garantijos neatitiko tikrovės, nes koncesininko įmonė UAB „Šilutės automobilių keliai“ yra restruktūrizuojama, o UAB „Hidrostatyba“ yra iškelta bankroto byla, ir tai suteikia pagrindą manyti, jog koncesijos sutartis nebus vykdoma, o kreditavimo sutartis, skirta išimtinai koncesijos ruožo projektavimo ir statybos darbams apmokėti, iš esmės pakeista be atsakovės žinios ir sutikimo.

9.       Ieškovė pažeidė koncesijos sutarties 42.2.5 papunktį, nes nevykdė koncesijos sutarties ir nepašalino esminių koncesijos sutarties pažeidimų. Ieškovė neatliko koncesijos sutartyje numatytos nuolatinės koncesijos ruožo priežiūros ir eksploatacijos bei neprisiima rizikos už koncesijos ruožo eksploatavimą ir priežiūrą. Kad koncesijos ruožas buvo nepatenkinamos būklės patvirtino atsakovės apžiūros aktai, fotonuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir ekspertinis vertinimas. Ieškovė nesilaikė savo paties parengtų Koncesijos ruožo eksploatavimo koncepcijų ir nevykdė jose numatytų einamųjų metų darbų ir paslaugų planų. Didžiausią pavojų kėlė ieškovė neatlikti koncesijos ruože esančių deformacinių siūlių remonto ar keitimo darbai, nes jų neatlikus yra daroma didelė žala kitoms statinio konstrukcijoms. Ieškovė neatliko net tiesiogiai su koncesijos ruožo eismo dalyvių saugumu susijusių būtinojo, o ne tik kosmetinio remonto darbų, neužtikrino ruožo apšvietimo.

10.       Ieškovė neprižiūrėjo žemės sklypo, kuris buvo skirtas koncesijos ruožo statymui ir pagal projektinę dokumentaciją yra priskirtas prie koncesijos sutarties objekto. Ieškovė neužtikrino tinkamo koncesijos ruožo priežiūros prasidėjus šaltajam metų periodui, kada koncesijos ruožas reikalauja specifinės priežiūros ir jos neatlikimas yra itin pavojingas koncesijos ruožu besinaudojantiems pėstiesiems bei transporto priemonėms. Ieškovė nepateikė patikslintos koncesijos ruožo priežiūros ir eksploatacijos koncepcijos ateinantiems 2021 metams, nepateikė mėnesinių ataskaitų už 2020 m. spalio ir lapkričio mėn. koncesijos ruože atliktus eksploatacijos ir priežiūros darbus.

11.       Ieškovė nepateikė jokių pasiūlymų dėl galimo pasitelkti konkretaus subjekto, kuris pakeistų UAB „Hidrostatyba“, todėl atsakovė negalėjo tokio subjekto nei atmesti, nei patvirtinti. Ieškovė pažeidė koncesijos sutarties 42.2.3 papunktį, nes dėl bankroto ar restruktūrizavimo procedūrų UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir UAB „Hidrostatyba“ tapo nemokiomis ir tai suteikė pagrindą atsakovei manyti, kad koncesijos sutartis nebus vykdoma. Priešingai nei nurodė ieškovė, UAB „Hidrostatyba“ bankrotas buvo itin svarbus atsakovei, nes UAB „Hidrostatyba“ laidavimo sutartimi prisiėmė subsidiariąją atsakomybę už tinkamą visų koncesijos sutarties pareigų įvykdymą. Taip pat UAB „Hidrostatyba“ neužtikrino ieškovės profesinių, finansinių ir techninių pajėgumų bei ieškovės atitikties keliamiems reikalavimams.

12.       Nors atsakovė sutiko, kad koncesininkas perleis savo reikalavimų teises į didesnę dalį pagal koncesijos sutartį gaunamų sumų kreditą suteikusiai AB SEB bankui, tačiau kreditavimo sutartis buvo pakeista trimis verslo kreditais, iš kurių tik vienas yra skirtas likusiai kreditavimo sutarties daliai mokėti. Tokiais AB SEB bankas ir ieškovės veiksmais buvo padaryta žala atsakovei. Ekonominė koncesijos sutarties pusiausvyra pasikeitė ieškovės naudai taip, kaip nebuvo numatyta pradinėje koncesijos sutartyje.

13.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė yra atsakinga dėl koncesijos sutarties nevykdymo. Atsakovė leido ir reikalavo surasti kitą subjektą, kuris pilna apimtimi padengtų UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus koncesijos sutarties vykdymui, tačiau ieškovė to nepadarė. Ieškovė 2021 m. vasario 4 d. raštu, jau po sprendimo nutraukti koncesijos sutartį priėmimo, pasiūlė pasitelkti UAB „Šilutės automobilių keliai“ – subjektą, kuris kartu su ieškove jau buvo koncesijos sutarties šalimi iki pat jos nutraukimo, tačiau neužtikrino tinkamo ir savalaikio koncesijos sutarties vykdymo.

14.       Nurodė, kad koncesijos sutartis praktiškai buvo nevykdoma nuo 2019 m. ketvirto ketvirčio ir visą tą laikotarpį, iki 2020 m. gruodžio 15 d. priimto sprendimo vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį, atsakovė teikė pakartotinius raštus ir įspėjimus ieškovei reikalaudama vykdyti koncesijos sutartį. Atsakovė tinkamai laikėsi koncesijos sutarties 42.1 papunktyje nurodyto 60 dienų termino trūkumams ištaisyti, nes suteikė ieškovei daugiau nei 60 dienų koncesijos sutarties vykdymo pažeidimams ištaisyti, tačiau iki pat sprendimo priėmimo liko neištaisyti / nepašalinti.

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas prašė dėl ieškovės pareikštų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kreditavimo sutarties sąlygos, šios sutarties keitimas ir vykdymas nėra susijęs su koncesininko pareigų pagal koncesijos sutartį vykdymu. Atsakovė, nutraukdama koncesijos sutartį, nepagrįstai rėmėsi tariamu Koncesijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu. Kreditavimo sutarties Pakeitimų Nr. 11-14 sudarymo metu Koncesijų įstatymo redakcija, kuria remiasi atsakovė, negaliojo. Sudarant atsakovės aptariamus kreditavimo sutarties pakeitimus Nr. 11-14, Koncesijų įstatyme nebuvo 62 straipsnio, kurio pažeidimą atsakovė įrodinėja, taip pat nebuvo ir 63 straipsnio, kuriuo remdamasi ji vienašališkai nutraukė koncesijos sutartį. Pažymėjo, kad pakeitus kreditavimo sutartį, koncesijos sutarties pobūdis nei esmingai, nei kaip kitaip nepasikeitė, nepasikeitė ir ekonominė koncesijos sutarties pusiausvyra koncesininko naudai.

16.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Šilutės automobilių keliai“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, atsiliepime į ieškinį prašė dėl pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

18.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad ieškovė, vykdydama koncesijos sutartį, padarė esminius pažeidimus, nes:

18.1.                      atsakovė iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi iš koncesijos sutarties, įskaitant ir dalyje dėl koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros,

18.2.                      atsakovei koncesijos ruožas yra ypatingas statinys, kuriuo kasdien pravažiuoja ypač didelis srautas transporto priemonių, todėl koncesininko pareigų nevykdymas turi tiesioginę įtaką tiek koncesijos ruožo kokybei, tiek ir pravažiuojančių eismo dalyvių saugumui,

18.3.                      koncesininkas sistemingai gaudavo apyvartinių lėšų koncesijos sutarties vykdymui. Nors buvo nurodęs, kad sutarties vykdymui pasitelks trečiuosius asmenis, tačiau iki sutarties nutraukimo jų pasitelkęs nebuvo,

18.4.                      koncesininko veiksmai nevykdant koncesijos sutarties atsakovei davė pagrindą nesitikėti, kad koncesijos sutartis galėtų būti tinkamai vykdoma.

19.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl ieškovės tinkamo koncesijos sutarties nevykdymo, buvo neužtikrintas tinkamas koncesijos ruožo eksploatavimas, nes 2020 m. balandžio mėn. buvo nustatyta po estakados deformacine siūle stovinčios gelžbetoninės laikančios konstrukcijos sutrūkimas per visą aukštį ir pasislinkimas. Teismas taip pat nustatė, kad pagal UAB „Ekspertika“ 2021 m. kovo 17 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo esamos būklės įvertinimo aktą, deformacinių siūlių remontas bei sutrūkusios po deformacine siūle esančios gelžbetoninės laikančios konstrukcijos remontas kainuos apie 1 000 000 Eur ir tokia suma yra 5 kartus didesnė nei metinė atsakovės mokamo koncesijos mokesčio dalis už koncesijos ruožo priežiūrą ir eksploataciją bei 10 kartų didesnė nei ieškovės metinės pajamos.

20.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl jos pasitelktų konkrečių subrangovų, jų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ir tiesiog pasiūlė atsakovei įsigyti ieškovės akcijas ir perimti koncesijos sutarties vykdymą. Teismas padarė išvadą, kad tokie ieškovės veiksmai patvirtina, jog ieškovė nebuvo suinteresuota tęsti koncesijos sutartį, todėl neieškojo kitų galimų subrangovų, nesidomėjo koncesijos ruožo būkle, jo eksploatacija ir priežiūra.

21.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės nustatyti koncesijos sutarties pažeidimai buvo tokios apimties ir trukmės, kad sudarė pagrindą atsakovei juos pripažinti ir vertinti kaip esminius koncesijos sutarties pažeidimus, todėl padarė išvadą, kad koncesijos sutartis buvo nutraukta pagrįstai.

22.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Hidrostatyba“ yra iškelta bankroto byla, neatitinka koncesijos sutarties 42.2.3 papunkčio sąlygų ir nesudaro pagrindo nutraukti koncesijos sutartį, nes ieškovė nėra nei bankrutuojanti, nei restruktūrizuojama įmonė, todėl padarė išvadą, kad šiuo pagrindu atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti koncesijos sutartį (koncesijos sutarties 42.2.3 ir 42.2.4 papunkčiai).

23.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Hidrostatyba“ ir AB SEB bankas 2006 m. spalio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį (toliau – kreditavimo sutartis), kurios pagrindu AB SEB bankas suteikė UAB „Hidrostatyba“ 73 000 000 Lt (21 142 261,35 Eur) kreditą, skirtą M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kaune projektavimo, statybos darbams pagal Koncesijos sutartį finansuoti. Vykdant koncesijos sutarties sąlygas AB SEB bankas, UAB „Hidrostatyba“, UAB Šilutės automobilių keliai“ ir atsakovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią koncesininkui užbaigus M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybą ir pripažinus jį tinkamu naudoti, visos koncesininko pagal koncesijos sutartį gautinos sumos buvo perleistos bankui. Siekiant sumažinti visas su kreditavimo sutarties vykdymu susijusias rizikas bei užfiksuoti ieškovės palūkanų kaštus pagal kreditavimo sutartį, ieškovė ir AB SEB bankas (be atsakovės suteikimo) 2016 – 2017 metais pasirašė kreditavimo sutarties pakeitimus Nr. 11 – 14. Teismas padarė išvadą, kad kreditavimo sutarties pakeitimas ir vykdymas nėra susiję su koncesininko pareigų pagal koncesijos sutartį vykdymu, taip pat atsakovė, nutraukdama koncesijos sutartį, nepagrįstai rėmėsi tariamu Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau – Koncesijų įstatymas) 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu, nes kreditavimo sutarties pakeitimų Nr. 11-14 sudarymo metu Koncesijų įstatymo redakcija negaliojo.

24.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2019 m. ketvirto ketvirčio ir per visą laikotarpį iki koncesijos sutarties nutraukimo teikė ieškovei raštus ir įspėjimus dėl koncesijos sutarties nevykdymo, tačiau ieškovė išvardintų pažeidimų iki sutarties nutraukimo nepašalino. Teismas padarė išvadą, kad pakartotinis nepašalintų pažeidimų, kuriems buvo duotas pakankamas terminas, išvardinimas sprendime vienašališkai nutraukti sutartį, nesudaro pagrindo iš naujo nustatyti 60 dienų terminą trūkumams ištaisyti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nevertino šiuo atveju susiklosčiusios situacijos priežasčių ir konteksto. Visus atsakovės nustatytus ir teismo skundžiamame sprendime patvirtintus koncesijos sutarties pažeidimus ieškovė neigia išimtinai tuo, kad jie buvo sukelti pačios atsakovės veiksmais, t. y. atsakovės draudimu ieškovei pasitelkti trečiuosius asmenis ir atsakovės nebendradarbiavimu su koncesininku.

25.2.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl tariamai netinkamo koncesijos objekto eksploatavimo ir priežiūros. Atsakovės nustatyti koncesijos sutarties vykdymo trūkumai buvo minimalūs ir trumpalaikiai, kurie iš esmės buvo nulemti dėl atsakovės nebendradarbiavimo su ieškove.

25.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl koncesijos sutarties nutraukimo tvarkos, nes ieškovė prieš 60 dienų nebuvo gavusi įspėjimo, kuriame būtų nurodyti atsakovės 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime nurodyti koncesijos sutarties pagrindai (teisiniai ir faktiniai) (koncesijos sutarties 42.1 papunktis), t. y. šis pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą koncesijos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

25.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė, kad koncesijos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl nepagrįstai nepriteisė ieškovei baudos (koncesijos sutarties 42.4.4 papunktis). Nors ieškovė siekė toliau vykdyti koncesijos sutartį, tačiau teismas objektyviai šių aplinkybių neįvertino, t. y. neįvertino aplinkybės, kad pati atsakovė neleido ieškovei pasitelkti trečiuosius asmenis vykdant koncesijos sutartį, todėl tokiais savo veiksmais sistemingai siekė nutraukti bendradarbiavimą su ieškove.

26.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo spalio 12 d. sprendimo motyvus konstatuojant, kad, be kita ko, atsakovė pagrįstai nustatė koncesijos sutarties 42.2.4 ir 42.2.3 papunkčiuose įtvirtintus pažeidimus ir neteisėtą kreditavimo sutarties pakeitimą, kurie sudarė atskirus pagrindus nutraukti koncesijos sutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir nepagrįstai sprendė, kad esminio koncesijos sutarties pažeidimo nei koncesijos sutartyje nesudarė faktas, kad koncesininko pareiškimai ir garantijos nebeatitiko tikrovės, t. y. koncesininkas neatitiko koncesininkui keliamų reikalavimų. Šiuo konkrečiu atveju, prarasti ieškovės pajėgumai būtent ir nulėmė koncesijos sutarties 42.2.5 papunkčio pažeidimą dėl koncesijos sutarties nevykdymo.

26.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad esminio koncesijos sutarties pažeidimo nesudarė UAB „Šilutės automobilių keliai“ restruktūrizavimas ir už tinkamą koncesijos sutarties vykdymą laidavusios UAB „Hidrostatyba“ restruktūrizavimas ir bankrotas. Šios aplinkybės suteikė atsakovei pagrindą manyti, jog koncesijos sutarties vykdymas nebus atnaujintas.

26.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad esminio koncesijos sutarties pažeidimo nesudarė faktas, kad kreditavimo sutartis, skirta išimtinai koncesijos ruožo projektavimo ir statybos darbams apmokėti, buvo iš esmės pakeista be atsakovės žinios ir sutikimo. Koncesijos sutartyje įtvirtintas reikalavimas pateikti galiojančią kreditavimo sutartį turi būti suprantamas ir kaip reikalavimas, kad tokia kreditavimo sutartis turi galioti visą koncesijos sutarties vykdymo laikotarpį ir gali būti keičiama tik išimtinai su atsakovės žinia ir sutikimu, nes kreditavimo sutartis ir joje nustatytos sąlygos turi esminę reikšmę atsakovės teisių ir pareigų apimčiai.

27.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundai argumentai, kad prarasti ieškovės pajėgumai lėmė koncesijos sutarties 42.2.5 papunkčio pažeidimą dėl koncesijos sutarties nevykdymo. Ieškovė nėra nei bankrutuojanti, nei restruktūrizuojama bei turėjo pakankamus finansinius resursus, kad užtikrintų trečiųjų asmenų samdymą ir sumokėjimą už jų atliktus darbus vykdant koncesijos sutartį.

27.2.                      Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundai argumentai, kad kreditavimo sutarties pakeitimas be atsakovės sutikimo lėmė esminį koncesijos sutarties pažeidimą. Atsakovė neįrodė, kaip pasikeitė koncesijos sutarties ekonominė pusiausvyra.

28.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kuriais ji bandė perkelti kaltę dėl koncesijos sutarties nutraukimo atsakovei bei padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra atsakovės kaltės dėl koncesijos sutarties nutraukimo.

28.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo pagrindą nutraukti koncesijos sutartį 42.2.5 papunkčio pagrindu, nes ieškovė iš esmės nevykdė koncesijos sutarties bei neatliko koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros daugiau nei metus laiko. Teismas, pagrįstai atmetęs ieškovės argumentus dėl tariamo atsakovės draudimo pasitelkti trečiuosius asmenis ir dėl tariamo atsakovės nebendradarbiavimo, pagrįstai sprendė, kad atsakovės sprendimas nutraukti koncesijos sutartį buvo teisėtas, pagrįstas ir proporcingas. Savo sprendimą teismas pagrindė tiek faktiniais, tiek ir teisiniais argumentais.

29.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad ieškovė neginčija skundžiamo sprendimo toje apimtyje, kiek tai susiję su kreditavimo sutarties pakeitimais kaip koncesijos sutarties nutraukimo pagrindu, o dėl kitų ieškovės pateikiamų apeliacinio skundo argumentų AB SEB bankas, nebūdama koncesijos sutarties šalimi ir dėl to tiesiogiai nedalyvavusi koncesijos sutarties vykdymo santykiuose, pasisakyti plačiau negali.

30.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

30.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kuriais ji bandė perkelti kaltę dėl koncesijos sutarties nutraukimo atsakovei bei padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra atsakovės kaltės dėl koncesijos sutarties nutraukimo.

30.2.                      Prašydama pakeisti skundžiamo sprendimo motyvų dalį, susijusią su kreditavimo sutarties pakeitimų vertinimu, atsakovė piktnaudžiauja procesu, nes atsakovė iš esmės tik apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes ir pateikė argumentus dėl kreditavimo sutarties pakeitimų, kaip tariamo esminio koncesijos sutarties pažeidimo, vertinimo.

30.3.                      Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kreditavimo sutarties pakeitimais nebuvo pakeista koncesijos sutartis. Kreditavimo sutartis nėra ir negalėjo būti laikoma koncesijos sutarties dalimi ir yra atskiras tik tarp ieškovės ir AB SEB banko sudarytas susitarimas, kurio šalimi atsakovė nėra ir negali būti. Ieškovė ir AB SEB bankas neturėjo pareigos dėl kreditavimo sutarties pakeitimų derėtis su atsakove ir gauti jos sutikimą ar informuoti ją apie pakeitimus, nes atsakovės teisėms ir pareigoms pagal koncesijos sutartį nurodyti pakeitimai neturėjo jokios įtakos.

30.4.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sudarius kreditavimo sutarties pakeitimus, jokia apimtimi nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti atsakovės prisiimti įsipareigojimai dėl finansinių kaštų mokėjimo koncesininkui, o atsakovės mokamo koncesijos mokesčio dydis dėl šios aplinkybės visiškai nepakito, t. y. visą koncesijos sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė nemokėjo daugiau nei buvo įsipareigojusi 2006 m. pasirašytomis koncesijos ir reikalavimo perleidimo sutartimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

32.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir koncesijos sutarties nutraukimo bei baudos priteisimo, taip pat sprendimo motyvuojamosios dalies, kuria pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai koncesijos sutartį nutraukė vadovaudamasi koncesijos sutarties 42.2.3, 42.2.4 papunkčiais bei ieškovės ir AB SEB bankas atliktais kreditavimo sutarties pakeitimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

33.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantys partneriai UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ 2006 m. liepos 4 d. pasirašė M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį Nr. 709, kurios pagrindu koncesininkas įsipareigojo savo sąskaita investuoti 23 228 931,88 Eur į M. K. Čiurlionio tilto prietilčio projektavimą ir statybą bei 23 metus prižiūrėti ir eksploatuoti prietiltį.

34.       UAB „Hidrostatyba“ ir AB SEB bankas 2006 m. spalio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu AB SEB bankas suteikė UAB „Hidrostatyba“ 73 000 000 Lt (21 142 261,35 Eur) kreditą, skirtą M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kaune projektavimo, statybos darbams pagal Koncesijos sutartį finansuoti. Vykdant koncesijos sutarties sąlygas AB SEB bankas, UAB „Hidrostatyba“, UAB Šilutės automobilių keliai“ ir atsakovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią koncesininkui užbaigus M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybą ir pripažinus jį tinkamu naudoti, visos koncesininko pagal koncesijos sutartį gautinos sumos buvo perleistos bankui.

35.       Ieškovė ir AB SEB bankas 2016 – 2017 metais, siekiant sumažinti visą su kreditavimo sutarties vykdymu susijusią riziką bei užfiksuoti ieškovės palūkanų kaštus pagal kreditavimo sutartį, be atsakovės sutikimo pasirašė kreditavimo sutarties pakeitimus Nr. 11 – 14.

36.       2016 m. birželio 17 d. susitarimu Nr. 200-2-709(8) „Dėl 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties Nr. 709 pakeitimo“, pakeistas koncesininkas – UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ pakeisti į UAB „Čiurlionio tiltas“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“.

37.       UAB „Čiurlionio tiltas“ ir UAB „Hidrostatyba“ 2016 m. spalio 31 d. pasirašė Eksploatacijos ir remonto darbų sutartį Nr. 2105, kurios tikslas buvo užtikrinti tinkamą Čiurlionio tilto prietilčio eksploataciją, priežiūrą ir visų kitų koncesininko pareigų vykdymą iki koncesijos sutarties pabaigos.

38.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. eB2-1372-513/2019 (aktualus civilinės bylos Nr. eB2-120-513/2019), UAB „Šilutės automobilių keliai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

39.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. B2-1447-538/2019 (aktualus civilinės bylos Nr. B2-124-538/2022) UAB „Hidrostatyba“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB „Hidrostatyba“ iškelta bankroto byla.

40.       Ieškovė 2020 m. gruodžio 15 d. gavo atsakovės pranešimą dėl koncesijos sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovė nutraukė koncesijos sutartį. Atsakovės sprendime dėl koncesijos sutarties nutraukimo buvo nurodytos šios esminės koncesijos sutarties nutraukimo priežastys: 1) dėl koncesijos sutarties 42.2.5 papunkčio pažeidimo, kai koncesininkas netinkamai vykdo koncesijos sutartį ir jis nepašalino esminių koncesijos sutarties pažeidimų; 2) dėl koncesijos sutarties 42.2.4 papunkčio pažeidimo, kai koncesininko pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės; 3) dėl koncesijos sutarties 42.2.3 papunkčio pažeidimo, kai dėl bankroto ar restruktūrizavimo procedūrų koncesininkas tampa nemokus ir tai suteikia pagrindą manyti, kad koncesijos sutartis nebus vykdoma; 4) dėl kreditavimo sutarties pakeitimo be išankstinio atsakovės sutikimo.

41.       Koncesijos sutarties 42.2.3 papunktyje nustatyta, kad koncesijos sutartis gali būti nutraukta, jeigu koncesininko atžvilgiu yra pradėtos likvidavimo, bankroto ar restruktūrizavimo procedūros, nustatomas nemokumas bei tai duoda pagrindą manyti, kad koncesijos sutartis nebus vykdoma.

42.       Koncesijos sutarties 42.2.4 papunktyje nustatyta, kad koncesininkas įsipareigojo užtikrinti savo pareiškimų ir garantijų galiojimą visą koncesijos sutarties vykdymo laikotarpį.

43.       Koncesijos sutarties 42.2.5 papunktyje numatyta, kad kai koncesininkas sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o Kauno miesto savivaldybės administracija yra prieš tai pranešusi koncesininkui apie sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, tačiau koncesininkas nepašalino esminių sutarties pažeidimų tokiu būdu ir per tokį laikotarpį, kuris nustatytas sutartyje.

Dėl naujų rašytinių paaiškinimu ir įrodymų priėmimo

44.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovės 2021 m. lapkričio 8 d. prašymą (su priedais) Kauno apygardos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1291-601/2021. Atsakovė nurodo, kad šis naujas įrodymas patvirtina, jog trečiajam asmeniui (UAB „Hidrostatyba“) iškėlus restruktūrizavimo bylą, atsakovė pagrįstai suabejojo, kad ieškovė nebus pajėgi toliau vykdyti koncesijos sutartį, todėl pagrįstai nutraukė koncesijos sutartį vadovaujantis koncesijos sutarties 42.2.3 papunkčiu.

45.       Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kitose bylose proceso šalių pateikti procesiniai dokumentai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl atsakovės prašymas dėl pateikto ieškovės prašymo (su priedais) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1291-601/2021 kaip įrodymo priėmimo netenkinamas.

47.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – UAB „Hidrostatyba“ 2006 m. birželio 21 d. raštą Nr. 02-1010 „Dėl Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kauno mieste statybos finansavimo kaštų“ su priedais: 1) 2006 m. gegužės 31 d. preliminariu banko pasiūlymu dėl Kauno Čiurlionio kairiojo prietilčio statybos finansavimo pagal koncesijos sutartį su Kauno miesto savivaldybe, ir 2) kredito grąžinimo grafiku ir palūkanų paskaičiavimu. Nurodo, kad šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado susipažinus su atsakovės apeliaciniu skundu, kuriame ginčijamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, jog sudarius kreditavimo sutarties pakeitimus ekonominė koncesijos sutarties šalių pusiausvyra nepasikeitė.

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas neįrodė tokių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kodėl teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui anksčiau, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti.

49.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. sausio 10 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai – 1) teisės akto projektas dėl M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties (Reg. data: 2006 m. birželio 20 d. sprendimo data: 2006 m. birželio 29 d.), 2) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. T-266, 3) UAB „Hidrostatyba“ 2006 m. birželio 22 d. raštas Nr. 04-1023 „Dėl Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kauno mieste finansavimo kaštų pasikeitimo“. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės ginčija ieškovės ir trečiojo asmens atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą argumentus, susijusius su kreditavimo sutarties pakeitimais.

50.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą.

51.       Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai yra susiję su ieškovės ir trečiojo asmens AB SEB bankas atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą vertinimu, tačiau toks procesinis dokumentas savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus skundo padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).

52.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. sausio 11 d. kartu su ieškovės prašymu gauti nauji įrodymai – ieškovės ir trečiojo asmens AB SEB bankas 2021 m. gruodžio 29 d. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo ir atsakovės 2021 m. lapkričio 14 d. priešieškinis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-472-601/2022. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau buvo pasisakyta šios nutarties 46 punkte, ieškovės pateiktų įrodymų priimti nėra pagrindo, todėl prašymas netenkinamas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

53.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. sausio 11 d. gautas ieškovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Ieškovės vertinimu, byloje yra tikslinga iš naujo tirti įrodymus, apklausti liudytojus, taip pat nustatyti naujas aplinkybes, susijusias su ieškovės kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu.

54.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai pats bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis).

55.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, taip pat yra pasisakoma, kad įstatymo yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Todėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

56.       Tokio teisinio reglamentavimo bei kasacinio teismo išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija ieškovės prašymo motyvų, t. y. kad byloje pakartotinai būtų apklaustas liudytojas G. R., taip pat, jog būtų iš naujo nustatomos naujos faktinės aplinkybės, nevertina kaip išimtinės situacijos, lemiančios būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2021 m. rugsėjo 22 d. vykusio teismo posėdžio metu, G. R. buvo apklaustas kaip liudytojas, kurio metu davė išsamius parodymus, atsakė į proceso šalių užduodamus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė prašyme nenurodė, kokias reikšmingas byloje aplinkybes G. R. galėtų patvirtinti ir / ar paneigti. Bylos esmė buvo atskleista bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, apeliacinės instancijos teismui nenustačius būtinybės skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, toks ieškovės prašymas netenkintinas.

Dėl bylos sustabdymo

57.       Ieškovė pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-472-601/2022 pagal ieškovių UAB „Čiurlionio tiltas“ ir AB SEB bankas ieškinį atsakovei (Kauno miesto savivaldybės administracija) dėl koncesijos mokesčio įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo ir prevencinį ieškinį dėl įpareigojimo vykdyti sutarti?, todėl šioje civilinėje byloje egzistuoja privalomas šios civilinės bylos sustabdymo pagrindas (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

58.       Nagrinėjamu atveju aktualus CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas civilinių bylų sustabdymo pagrindas, pagal kurį teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-464/2019).

59.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ ir AB SEB bankas 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė Kauno apygardos teismui patikslintą ieškinį civilinėje byloje e2-472-601/2022, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovę (Kauno miesto savivaldybės administraciją) visą laikotarpį, kurį koncesininkui būtų mokamas koncesijos mokestis, jei koncesijos nebūtų nutraukta, tinkamai vykdyti šią koncesijos sutartį, t. y. mokėti koncesijos mokestį, 2) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo pradžios) atsakovės 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktą įskaitymo dalį dėl koncesijos mokesčio finansinių kaštų, 3) priteisti ieškovei ir AB SEB bankui įsiskolinimų sumas ir palūkanas. Nurodytoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovės (Kauno miesto savivaldybės administracija) pareigos mokėti koncesijos mokestį nutraukus koncesijos sutartį dėl ieškovės (UAB „Čiurlionio tiltas“) kaltės.

60.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Nors prašyme ieškovė nenurodo jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas turėtų sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, t. y. nenurodo jokio tiesioginio ryšio su Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-472-601/2022, todėl Kauno apygardos teisme nustatytos faktinės aplinkybės ir priimtas procesinis sprendimas neturės reikšmės šioje byloje. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo, nenustačiusi privalomo pagrindo nagrinėjamai bylai stabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl koncesijos sutarties vienašalio nutraukimo dėl ieškovės kaltės

61.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, vykdydama koncesijos sutartį, padarė esminius pažeidimus, nes: 1) atsakovė iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi iš koncesijos sutarties, įskaitant ir  dėl koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros dalies, 2) atsakovei koncesijos ruožas yra ypatingas statinys, kuriuo kasdien pravažiuoja ypač didelis srautas transporto priemonių, todėl koncesininko pareigų nevykdymas turi tiesioginę įtaką tiek koncesijos ruožo kokybei, tiek ir pravažiuojančių eismo dalyvių saugumui, 3) koncesininkas sistemingai gaudavo apyvartinių lėšų koncesijos sutarties vykdymui. Nors buvo nurodęs, kad sutarties vykdymui pasitelks trečiuosius asmenis, tačiau iki sutarties nutraukimo jų pasitelkęs nebuvo, 4) koncesininko veiksmai nevykdant koncesijos sutarties atsakovei davė pagrindą nesitikėti, kad koncesijos sutartis galėtų būti tinkamai vykdoma.

62.       Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad visi atsakovės nustatyti koncesijos sutarties pažeidimai buvo sukelti pačios atsakovės veiksmais, t. y. atsakovės draudimu ieškovei pasitelkti trečiuosius asmenis ir atsakovės nebendradarbiavimu su koncesininku, taip pat atsakovės nustatyti koncesijos sutarties vykdymo trūkumai buvo minimalūs ir trumpalaikiai.

63.       Koncesijos sutartis buvo sudaryta remiantis Koncesijų įstatymu (aktuali redakcija nuo 2003 m. spalio 1 d.). Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis koncesiją apibrėžė kaip vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą suteikiamą specialų leidimą vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės ar savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas. To paties straipsnio 2 dalis koncesijos sutartį apibrėžė kaip suteikiančiosios institucijos, kuri veikia valstybės ar savivaldybės vardu, ir koncesininko sudarytą rašytinę sutartį, kurioje nustatomos suteikiančiosios institucijos ir koncesininko teisės ir pareigos, susijusios su koncesija.

64.       Koncesijos prigimtis ir tikslas – skatinti privataus kapitalo investicijas ir užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą – nulemia, kad koncesijos atveju visada turės būti siekiama geriausio privataus ir viešojo intereso kompromiso. Šio kompromiso pasiekimas užtikrinamas per sąžiningas, skaidrias ir konkurencingas koncesijos suteikimo procedūras, stabilią ir teisinį tikrumą koncesininkui sukuriančią teisinę aplinką. Teisinis tikrumas, be kita ko, užtikrinamas ir aiškiai nustatytais bei apibrėžtais sutarties pabaigos pagrindais. Todėl viešasis subjektas, suteikiančioji institucija, privalo itin kruopščiai, atsakingai ir rūpestingai rengtis koncesijos suteikimo procedūroms, jas vykdyti, vėliau sudarius sutartį atsakingai ir protingai kontroliuoti koncesijos sutarties sąlygų įgyvendinimą.

65.       Kitai šaliai – privataus verslo partneriui – koncesijos apibrėžimas suponuoja, kad koncesijos atveju koncesininkas visada prisiima visą arba didžiąją dalį su koncesijos veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas. Todėl koncesijos sutartys paprastai būna ilgalaikės, kad privataus kapitalo subjektui protingai atsipirktų jo investuotos lėšos. Koncesijos suteikimo procedūros ir sąlygos, be kita ko, nulemia ir koncesininko pasiūlymus dėl koncesijos sąlygų. Todėl tam, kad koncesija būtų patraukli kaip privataus kapitalo investavimo būdas ir koncesininkas prisiimtų pagrįstą riziką dėl koncesijos sutarties vykdymo, viešasis subjektas, nusprendęs suteikti koncesiją ir sudaręs koncesijos sutartį, turi užtikrinti stabilią ir teisinį tikrumą sukuriančią aplinką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018).

66.       Pagal CK 6.125 straipsnio 2 dalį, prievolė gali baigtis vienašaliu prievolės šalies pareiškimu tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018).

67.       Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindai įtvirtinti koncesijos sutarties 42 punkte (nutarties 41-43 punktai). Vienu iš esminių koncesijos sutarties pažeidimų, kuriuos koncesijos sutarties 42.1 punkto prasme gali padaryti koncesininkas, yra laikomas toks atvejis, kai koncesininkas sutarties nevykdo ar ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis koncesijos sutarties pažeidimas, o suteikiančioji institucija yra prieš tai pranešusi koncesininkui apie sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą, tačiau koncesininkas nepašalino esminių sutarties pažeidimų tokiu būdu ir per tokį laikotarpį, kuris nustatytas sutartyje (koncesijos sutarties 42.2.5 punktas). Taigi koncesijos sutartyje yra aiškiai įvardyta, kad ši sutartis, atsižvelgiant į jos prigimtį ir reikšmę, gali būti vienašališkai nutraukiama ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir jo neištaisius.

68.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tinkamai nevykdė koncesijos sutarties, t. y. neatliko būtinųjų darbų, susijusių su M. K. Čiurlionio tilto eksploatavimu. Ieškovė šios aplinkybės iš esmės neneigia, t. y. pripažįsta, kad įsipareigojimų pagal koncesijos sutartį negalėjo vykdyti, nes BUAB „Hidrostatyba“ buvo iškelta bankroto byla (nutarties 39 punktas) ir atsakovė neleido pasitelkti kito subjekto, kuris galėtų atlikti M. K. Čiurlionio tilto priežiūros darbus.

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, koncesijos sutartis yra ilgalaikė. Taigi, objektyviai nerealu būtų manyti, kad jos vykdymo eigoje negali pasitaikyti jokių pažeidimų. Tačiau, kaip minėta, ne bet kokie pažeidimai savaime lemia sutarties pažeidimo vertinimą esminiu, kokio, neretai ir sureikšmindama pažeidimą, paprastai siekia suinteresuota vienašališkai nutraukti sutartį šalis. Šiuo konkrečiu atveju, pagal koncesijos sutarties 42 punktą net ir šaliai pažeidus sutartį iš esmės toks faktas savaime dar neteikia pagrindo nutraukti sutartį, tai galima padaryti tik tuo atveju, jei pažeidimas nebus ištaisytas.

70.       Atsakovė, vienašališkai nutraukdama koncesijos sutartį, esminiais sutarties pažeidimais įvardijo keturis koncesijos sutarties pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs atsakovės nurodomus sutarties pažeidimus, nustatė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės ir argumentai neleidžia pripažinti teisėtu vienašališko atsakovės atlikto koncesijos sutarties nutraukimo dėl šių esminių sutarties pažeidimų: 1) dėl koncesijos sutarties 42.2.4 papunkčio pažeidimo, kai koncesininko pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės; 2) dėl koncesijos sutarties 42.2.3 papunkčio pažeidimo, kai dėl bankroto ar restruktūrizavimo procedūrų koncesininkas tampa nemokus ir tai suteikia pagrindą manyti, kad koncesijos sutartis nebus vykdoma; 3) dėl kreditavimo sutarties pakeitimo be išankstinio atsakovės sutikimo. Tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė koncesijos sutartį vadovaujantis koncesijos sutarties 42.2.5 papunkčiu (kai koncesininkas netinkamai vykdo koncesijos sutartį ir jis nepašalino esminių koncesijos sutarties pažeidimų).

71.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė koncesijos sutartį vadovaujantis koncesijos sutarties 42.2.5 papunkčiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog koncesijos sutartį ji būtų vykdžiusi tinkamai, jeigu atsakovė būtų leidusi pasitelkti kitą subjektą M. K. Čiurlionio tilto priežiūros ir eksploatavimo darbams atlikti, tačiau ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės argumentus, t. y. siekį vykdyti koncesijos sutartį. 

72.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovės nustatyti koncesijos sutarties vykdymo pažeidimai buvo mažareikšmiai, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2020 m. balandžio mėnesį buvo nustatytas po estakados deformacine siūle stovinčios gelžbetoninės laikančios konstrukcijos sutrūkimas per visą aukštį ir pasislinkimas. Po koncesijos sutarties nutraukimo atsakovė užsakė koncesijos ruožo būklės bei jos atstatymo į normalią padėtį vertinimą, kurį atlikusi UAB „Ekspertika“ nustatė, kad M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo esamos būklės įvertinimo aktas, kuriame nurodyta, kad deformacinių siūlių remontas bei sutrūkusios po deformacine siūle esančios gelžbetoninės laikančios konstrukcijos remontas kainuos apie 1 mln. Eurų, todėl nesutiktina, kad toks pažeidimas gali būti laikomas mažareikšmiu. Priešingai, ieškovė, neužtikrindama M. K. Čiurlionio tilto saugumo, sudarė atsakovei pagrindą nutraukti koncesijos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.

73.       Dėl paminėtų motyvų ir šios nutarties 66 punkte nurodytų išaiškinimų kontekste nagrinėjamos bylos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai nevykdė koncesijos sutarties 28 paragrafe nurodytų įsipareigojimų arba vykdė juos netinkamai ar aplaidžiai tokia apimtimi, kad dėl tokio vykdymo yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš koncesijos sutarties ir jos vykdymo.

Dėl koncesijos sutarties nutraukimo tvarkos

74.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2019 m. ketvirto ketvirčio ir per visą laikotarpį iki koncesijos sutarties nutraukimo teikė ieškovei raštus ir įspėjimus dėl koncesijos sutarties nevykdymo, tačiau ieškovė išvardytų pažeidimų iki sutarties nutraukimo nepašalino. Teismo vertinimu, pakartotinis nepašalintų pažeidimų, kuriems buvo duotas pakankamas terminas, išvardijimas sprendime vienašališkai nutraukti sutartį, nesudaro pagrindo iš naujo nustatyti 60 dienų terminą trūkumams ištaisyti.

75.       Ieškovės vertinimu, atsakovė, vadovaujantis koncesijos sutarties 42.1 papunkčiu, tinkamai neinformavo ieškovės apie koncesijos sutarties nutraukimo pagrindus, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė neteisėtai, nesilaikydama nustatytos tvarkos, vienašališkai nutraukė koncesijos sutartį dėl ieškovės kaltės. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

76.       Koncesijos sutarties 42.1 papunktyje nustatyta, kad bet kuri šalis turi teisę nutraukti šią sutartį prieš koncesijos laikotarpio pasibaigimą, tik šioje sutartyje nustatyta tvarka apie tai raštu pranešdama kitai šaliai, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia šią sutartį ir per 60 dienų nuo nukentėjusios šalies pranešimo apie sutarties pažeidimą tokio pažeidimo neištaiso.

77.       Teisėjų kolegijos vertinimu, 60 dienų terminas (nuo pranešimo gavimo) yra skirtas pašalinti pažeidimus. Tai reiškia, kad pažeidimai turėtų būti šalinami aptariamame sutarties punkte nustatyto termino ribose ir be konkrečios datos pranešime nustatymo. Teismo padaryta išvada dėl šio termino pažeidimo galėtų būti pripažinta teisinga tuo atveju, jei tam tikri pažeidimai ir būtų nustatyti tik 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime (nutarties 41 punktas). Šiuo atveju iš 2020 m. gruodžio 15 d. pranešimo turinio matyti, kad konstatuojami anksčiau buvę pažeidimai koncesijos sutarties vykdymo eigoje, o ne naujai nustatyti. Pažymėtina, kad atsakovė pažeidimus nustatė 2019 metais, ir 2020 m. balandžio 1 d. raštu, o vėliau pakartotinais raštais, įspėdavo ieškovę dėl netinkamo koncesijos sutarties vykdymo. Tokiu atveju ieškovei pareiga per 60 dienų pašalinti pažeidimus, jei jie buvo padaryti, kilo ne nuo 2020 m. gruodžio 15 d., o nuo ankstesnių pranešimų (įspėjimo) gavimo.

78.       Nagrinėjamu atveju atsakovės 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime nurodyta, kad koncesijos sutartis po 30 dienų nuo šio rašto pateikimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju, atsakovė pažeidė koncesijos sutartyje nustatytą sutarties nutraukimo tvarką. Priešingai, ieškovei buvo žinoma apie atsakovės nustatytus pažeidimus iki 2020 m. gruodžio 15 d. pranešimo apie koncesijos sutarties nutraukimą. Taigi, bet kuriuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo buvo siurprizinis ir dėl jo pateikimo termino ieškovės teisės būtų realiai pažeistos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo sprendimo išvados dėl koncesijos sutarties nutraukimo tvarkos pagal sutarties 42.1 papunktyje numatytą sutarties nutraukimo pagrindą iš esmės yra teisingos.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

79.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo motyvus konstatuojant, kad, be kita ko, atsakovė pagrįstai nustatė koncesijos sutarties 42.2.4 ir 42.2.3 papunkčiuose įtvirtintus pažeidimus ir neteisėtą kreditavimo sutarties pakeitimą, kurie sudarė atskirus pagrindus nutraukti koncesijos sutartį. Atsakovė neskundžia sprendimo rezoliucinės dalies ir sutinka su jos teisėtumu, tačiau nurodo, kad skundžiamame sprendime neteisingai nustatytos aplinkybės ir nekonstatuoti egzistavę ir atskirus koncesijos sutarties nutraukimo pagrindus sudarę pažeidimai gali turėti reikšmės tolesniuose ginčuose sprendžiant koncesijos sutarties nutraukimo pasekmes. Taip pat nurodo, kad šalys nesutaria dėl finansinių koncesijos sutarties nutraukimo pasekmių, kurių atžvilgiu reikšmingos yra skundžiamame sprendime konstatuotos aplinkybės.

80.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės kasacine tvarka skųsti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, yra išaiškinęs, kad kasacine tvarka paprastai gali būti skundžiamas ir peržiūrimas tik apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje išdėstytas teismo sprendimas. Tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015). Nors šiuo atveju šie išaiškinimai pateikti dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų, teisėjų kolegijos nuomone, jie aktualūs ir nagrinėjamu atveju.

81.       Atsižvelgiant į nutarties 80 punkte nurodytus išaiškinimus, teisė kvestionuoti motyvuojamojoje dalyje padarytas išvadas ir išdėstytus motyvus savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, siejama su jų poveikiu byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir galimybe jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Todėl apeliacinio skundo prašymo ir argumentų pagrįstumas vertintinas būtent tik paminėtu aspektu, tačiau, kaip minėta, nevertinant iš naujo sprendime konstatuotų bylos faktinių aplinkybių (ne)įrodymo.

82.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors UAB „Hidrostatyba“ yra iškelta bankroto byla, tačiau ieškovė (koncesininkė) nėra nei bankrutuojanti, nei restruktūrizuojama įmonė, todėl padarė išvadą, kad šiuo pagrindu atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti koncesijos sutartį (koncesijos sutarties 42.2.3 ir 42.2.4 papunkčiai). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sudarytos kreditavimo sutarties pakeitimai ir jos vykdymas nėra susiję su koncesininko pareigų pagal koncesijos sutartį vykdymu.

83.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundai argumentai dėl koncesijos sutarties vienašališko nutraukimo 42.2.3 ir 42.2.4 papunkčių pagrindais, yra nepagrįsti. Nors atsakovės vertinimu, aplinkybės dėl UAB „Šilutės automobilių keliai“ restruktūrizavimo ir už tinkamą koncesijos sutarties vykdymą laidavusios UAB „Hidrostatyba“ restruktūrizavimas ir bankrotas suteikė atsakovei pagrindą manyti, jog koncesijos sutarties vykdymas nebus atnaujintas, tačiau pagal koncesijos sutarties 42.2.3 ir 42.2.4 papunkčius UAB „Hidrostatyba“ nėra laikoma koncesininke, nes pagal 2016 m. birželio 17 d. susitarimą koncesininkai – UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ buvo pakeisti į UAB „Čiurlionio tiltas“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ (nutarties 36 punktas). Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir pasisakė, t. y. padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė koncesijos sutartį dėl šių pagrindų (koncesijos sutarties 42.2.3 ir 42.2.4 papunkčiai).

84.       Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir pasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su koncesijos sutarties nutraukimu ieškovei, neturint atsakovės sutikimo, sudarius kreditavimo sutarties pakeitimus, t. y. nustatė, kad atsakovė, nutraukdama koncesijos sutartį, nepagrįstai rėmėsi tariamu Koncesijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu, nes kreditavimo sutarties pakeitimų Nr. 11-14 sudarymo metu Koncesijų įstatymo redakcija, kuria remiasi atsakovė, negaliojo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais skundžiamo teismo motyvais.

85.       Pagal Koncesijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.), esminiu koncesijos sutarties pakeitimu yra laikoma, kai dėl pakeitimo ekonominė koncesijos sutarties pusiausvyra pasikeičia koncesininko, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo numatyta pradinės sutarties sąlygose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kreditavimo sutarties pakeitimai buvo atlikti 2016-2017 metais ir pagal tuo metu galiojančią Koncesijų įstatymo redakciją, nebuvo numatyta, jog koncesininko ekonominės situacijos pusiausvyra gali būti prilyginama esminiam koncesijos sutarties pažeidimui. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės finansiniai įsipareigojimai AB SEB bankui ateityje turės įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms, taip pat, kad dėl kreditavimo sutarties pakeitimų atsakovė patyrė nuostolius ir kt., atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog kreditavimo sutarčių pakeitimais nebuvo keičiama koncesijos sutartis, t. y. nebuvo keičiama koncesijos sutarties ekonominė pusiausvyra.

86.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

87.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

88.       Atmetus apeliacinius skundus, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį tenka joms pačioms (CPK 93 straipsnis). Taip pat pačioms šalims tenka ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.