Administracinė byla Nr. eAS-457-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00989-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3.; 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, fakto nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas L. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) skyrių leisti susipažinti su visos apimties J. C. nuosavybės teisių atkūrimo byla iki pradedant nagrinėti šią bylą; 2) nustatyti, kad A. O. Š. bei R. K. namų valda pagal 2004 m. balandžio 22 d. Namų valdos žemės sklypo ribų planą bei 2004 m. birželio 23 d. Prienų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymą yra vilkinama daugiau nei 15 metų; 3) priteisti 60 000 Eur turtinę žalą A. O. Š. naudai; 4) priteisti A. O. Š. naudai 111 688 Eur neturtinę žalą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. gegužės 8 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y., patikslinti skundo reikalavimus.

2020 m. gegužės 8 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) įpareigoti NŽT skyrių su atsiliepimu pateikti teismui į nagrinėjamą administracinę bylą pilnos apimties K. C. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, užtušuojant asmens apsaugą liečiančius duomenis, nes teismui neturint pilnos apimties bylos nebūtų įmanoma tirti įrodymus; 2) nustatyti, kad A. O. Š. bei R. K. namų valda pagal 2004 m. balandžio 22 d. Namų valdos žemės sklypo ribų planą bei 2004 m. birželio 23 d. Prienų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymą yra vilkinama daugiau nei 15 metų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei dėl tokio vilkinimo priteisti 60 000 Eur turtinę žalą A. O. Š. naudai (po jos mirties priėmusio palikimą L. K. naudai); 3) priteisti A. O. Š. naudai (po jos mirties L. K. naudai) 274 397,39 Eur dydžio neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas reikalavime nurodė, jog prašo pripažinti Prienų rajono savivaldybės direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymą nevykdomu.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. K. skundo dalį dėl 60 000 Eur turtinės ir 274 397,39 Eur neturtinės žalos A. O. Š. naudai (po jos mirties priėmusio palikimą L. K. naudai) priteisimo, o kitą skundo dalį laikė nepaduota.

Dėl skundo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą teismas nurodė, jog pareiškėjas L. K., patikslinęs skundą, ketina inicijuoti teisme ginčą iš esmės dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo A. O. Š. naudai, paaiškindamas, kad tokia priteista žala atitektų jam, priėmusiam palikimą po A. O. Š. mirties. Prie skundo pareiškėjas pateikė 2019 m. liepos 30 d. mirties liudijimą ir 2019 m. spalio 28 d. pareiškimą „Dėl palikimo priėmimo“, kurie patvirtino aplinkybes, kad A. O. Š. yra mirusi, o pareiškėjas yra pateikęs notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kuriame, be kita ko, nurodomas ir kitas įpėdinis A. Š.. Teismo vertinimu, nesant oficialaus palikimo priėmimo faktą ir teisę patvirtinančio dokumento, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo, esant ir kitiems A. O. Š. įpėdiniams, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu pareiškėjui yra atsiradusios palikimo priėmimo teisinės pasekmės. Kadangi pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, kuris viešojo administravimo subjektas ir kokiu būdu pažeidė jo teises ar teisėtus interesus ir jis nėra tinkamas subjektas reikalavimui dėl kito asmens (A. O. Š.) galimai patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareikšti, todėl skundo dalį dėl 60 000 Eur turtinės ir 274 397,39 Eur neturtinės žalos A. O. Š. naudai (po jos mirties priėmusio palikimą L. K. naudai) priteisimo teismas atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Skundo dalį dėl reikalavimų nustatyti, kad A. O. Š. bei R. K. namų valda pagal 2004 m. balandžio 22 d. Namų valdos žemės sklypo ribų planą bei 2004 m. birželio 23 d. Prienų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymą yra vilkinama daugiau nei 15 metų, pripažinti individualų administracinį aktą (2004 m. birželio 23 d. Prienų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymą) nevykdomu, teismas laikė nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti NŽT skyrių su atsiliepimu pateikti teismui į nagrinėjamą administracinę bylą pilnos apimties J. C. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, užtušuojant asmens apsaugą liečiančius duomenis, nes teismui neturint pilnos apimties bylos nebūtų įmanoma tirti įrodymus, teismas laikė procesiniu prašymu, kuris gali būti sprendžiamas tik priėmus pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, jog skundas nėra priimtas nagrinėjimui, todėl nesprendė minėto procesinio prašymo.

III.

Pareiškėjas L. K. atskirajame skunde prašo priimti 2020 m. gegužės 8 d. skundą.

Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju svarbu, kad jis išreiškė norą paveldėti A. O. Š. turtą, o paveldėjimo liudijimas nėra privalomas ir būtinas įrodymas sprendžiant dėl paveldėjimo. Kadangi palikėja mirė 2019 m. liepos 30 d., tai pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį palikimą galima buvo priimti tik iki 2019 m. spalio 30 d. Teismas, kilus abejonėms dėl palikimo, galėjo patikrinti duomenų bazes, tačiau to nepadarė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartyje civiline byloje Nr. e2-959-727/2020 remiamasi VĮ Registro centro Testamentų registro 2020 m. vasario 14 d. išrašu, kuriame nurodyta, jog A. O. Š. palikimą priėmė L. K. Taigi pareiškėjas L. K. yra vienintelis A. O. Š. teisių ir pareigų perėmėjas.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad jis nenurodė aplinkybių, kuris viešojo administravimo subjektas ir kokiu būdų pažeidė jo teises ar teisėtus interesus. Kad pareiškėjo interesus pažeidė Prienų rajono administracija, NŽT Prienų ir Birštono skyrius bei NŽT, matyti iš skundo pradžioje pateikto atsakovų sąrašo.

Kadangi pagal vilkinimo trukmę yra apskaičiuojamas žalos dydis, todėl vilkinimo pradžios ir trukmės nustatymas yra reikšmingas nagrinėjant skundą. Be vilkinimo trukmės nustatymo, pareiškėjas negali įrodyti bei pagrįsti patirtos neturtinės žalos.

Pareiškėjas skundžia NŽT 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą, NŽT neveikimą įgyvendinant 2004 m. birželio 23 d. įsakymą, skundo pradžioje nurodo atsakovus, dėl kurių neveikimo pateiktas skundas, todėl yra ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nurodyto pagrindai, kad teismas priimtų nutartį ištaisydamas skundo trūkumus, kurių pareiškėjas neįžvelgia.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat pareiškėjas prašo jo skundą priimti.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.).

Iš skundo ir patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas prašo: 1) įpareigoti NŽT skyrių pateikti teismui J. C. nuosavybės teisių atkūrimo bylą; 2) nustatyti, kad A. O. Š. bei R. K. namų valda pagal 2004 m. balandžio 22 d. Namų valdos žemės sklypo ribų planą bei Prienų rajono savivaldybės direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymą yra vilkinama daugiau nei 15 metų; 3) priteisti 60 000 Eur turtinę žalą A. O. Š. naudai (po jos mirties priėmusio palikimą L. K. naudai); 3) priteisti A. O. Š. naudai (po jos mirties L. K. naudai) 274 397,39 Eur dydžio neturtinę žalą.

Dėl reikalavimo įpareigoti NŽT skyrių pateikti teismui J. C. nuosavybės teisių atkūrimo bylą

Lietuvos vyriausiasis administracinis ne kartą yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje AS756-868/2011).

Iš prie skundo pridėtų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į NŽT Prienų ir Birštono skyrių, prašydamas leisti susipažinti su J. C. nuosavybės teisių atkūrimo byla. NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. 10SD-357-(14.10.104.) informavo pareiškėją, jog J. C. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra kitų pretendentų asmens duomenys, todėl jis gali susipažinti su byloje esančiais dokumentais, susijusiais su atstovaujama pretendente. Taip pat nurodė, jog, jei pareiškėjas pageidauja gauti informaciją arba dokumentų kopijas, kuriose yra ne tik su juo ar jo atstovaujama A. O. Š., bet ir trečiųjų asmenų duomenų, jis turi tiksliai nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslus, duomenų teikimo bei gavimo teisinių pagrindus, prašomų pateikti asmens duomenų rūšis ir apimtis.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog skundas NŽT vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (18 str. 4 d.). Taigi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-317-438/2019).

Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. 10SD-357-(14.10.104.), privalėjo kreiptis į NŽT vadovą. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas, tikslindamas reikalavimą, turi skųsti jo netenkinančius administracinius aktus, tačiau jis to nei patikslintame skunde, nei atskirajame skunde nepadarė. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota nepašalinus trūkumų.

Dėl skundo reikalavimo nustatyti juridinį faktą

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442?484/2010).

Nagrinėjamu atveju skundo reikalavimas nustatyti, kad A. O. Š. bei R. K. namų valda pagal 2004 m. balandžio 22 d. Namų valdos žemės sklypo ribų planą bei Prienų rajono savivaldybės direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymą yra vilkinama daugiau nei 15 metų, laikytinas reikalavimu konstatuoti tam tikrą faktą, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino, kad tam tikrų faktų pripažinimas, jų nustatymas pats savaime nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl tokie reikalavimai negali būti savarankiškais ginčo dalykais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui buvo pasiūlyta tokius reikalavimus tikslinti. Kadangi pareiškėjas minėto skundo reikalavimo nepatikslino, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šią skundo dalį laikė nepaduota.

Dėl skundo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinė žalą

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi nurodė pareiškėjui nurodyti konkrečius galimai neteisėtus atsakovo ar atsakovų neteisėtus veiksmus bei teisės aktų nuostatas, kurias viešojo administravimo subjektas galimai pažeidė (galėjo pažeisti), taip pat nurodyti iš kurio atsakovo turtinę ir neturtinę žalą prašoma priteisti ir prie skundo pridėti patirtos žalos (nuostolių) dydžio apskaičiavimą bei turtinę žalą patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šio straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kad pareiškėjo skundo argumentai suformuluoti neaiškiai ir nėra nurodyta dėl kokių konkrečiai institucijų (subjektų) neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Be to, nei skunde, nei atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė, kokie būtent atsakovo ar atsakovų veiksmai sukėlė turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, kuo ši žala pasireiškė, nepateikė šį reikalavimą patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo teigti, kad procesinis dokumentas (skundas) šiuo aspektu atitinka teisės aktų reikalavimus.

Apibendrindama, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad skundžiamos Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų nustatyti, kad A. O. Š. bei R. K. namų valda pagal 2004 m. balandžio 22 d. Namų valdos žemės sklypo ribų planą bei Prienų rajono savivaldybės direktoriaus 2004 m. birželio 23 d. įsakymą yra vilkinama daugiau nei 15 metų, bei įpareigoti NŽT skyrių pateikti teismui J. C. nuosavybės teisių atkūrimo bylą pirmosios instancijos teismas laikė nepaduota, nepašalinus trūkumų, paliktina nepakeista. Kita Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties dalis keistina - pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą laikyti nepaduota nepašalinus Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo jo skundą priimti nagrinėti, tačiau vadovaujantis ABTĮ 33 straipsniu skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjo atskirojo skundo prašymo priimti skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjo L. K. skundo dalį dėl reikalavimų priteisti 60 000 Eur turtinę žalą A. O. Š. naudai (po jos mirties priėmusio palikimą L. K. naudai) ir priteisti A. O. Š. naudai (po jos mirties L. K. naudai) 274 397,39 Eur dydžio neturtinę žalą laikyti nepaduota.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Gintaras Kryževičius

        Virginija Volskienė