KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., išnagrinėjęs V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

nustatė:

V. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. už tai, kad jo nepilnametis sūnus J. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 4 d., apie 23.30 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), kartu su draugais mobilaus ryšio telefonu grasino nepilnamečiui K. G., gim. (duomenys neskelbtini), susidorojimu, tuo V. R. netinkamai atliko tėvo pareigas, t. y. nepanaudojo tėvų valdžios savo sūnaus interesams į dorą auklėjimą, priežiūrą, neparengė savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

V. R. nepripažino padaręs pažeidimą. Nurodė, kad vaikai matyt juokavo, K. G. paskambino J. ir nutarė pajuokauti ar pamokinti, kad vaikai nebeskambintų.

Kaltinimai V. R. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą grindžiami surinkta administracinės bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 2), A. G. pareiškimu, patikslinimo protokolu (b. l. 3, 4), J. R. paaiškinimu (b. l. 5), D. A. paaiškinimu (b. l. 6), J. P. paaiškinimu (b. l. 7), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 8), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje. 

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas V. R. surašytas už tai, kad jo nepilnametis sūnus J. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 4 d., apie 23.30 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), kartu su draugais mobilaus ryšio telefonu galimai grasino nepilnamečiui K. G., gim. (duomenys neskelbtini), susidorojimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, realių grasinimų J. R. neišreiškė, įvyko vaikiški nesutarimai, norėjo tik pajuokauti, vaikai tarpusavyje išsiaiškino ir susitaikė. Be to, byloje iš esmės nebuvo rinkta jokių kitų duomenų apie nepilnametį asmenį bei jo tėvą (pvz.: šeimą charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija), iš kurios būtų galima spręsti apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovavosi nuostata, kad vaiko padarytas pažeidimas savaime sukuria atsakomybę tėvams pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį, tačiau tokia nuostata neatitinka įstatymo reikalavimų – tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Juo labiau, šiuo atveju nenustatyta, kad jis būtų atlikęs priešingą teisei veiką.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Konstatuotina, kad byloje nėra surinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog V. R. netinkamai atliko tėvo pareigas, t.y. nepanaudojo tėvų valdžios savo sūnaus interesams į dorą auklėjimą, priežiūrą, neparengė savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, administracinė teisena prieš V. R. nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., sudėties.

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str., 224 str., 286 str., 287 str.,

nutarė:

Administracinę teiseną prieš V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                  Bronius Varsackis