Civilinė byla Nr. 3K-3-55/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
24.4; 42.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BPTS Europa“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BPTS Europa” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lelija” dėl netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „BPTS Europa” kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Lelija“ 201 665,50 Lt, netesybų ir 11,84 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad šalys 2006 m. birželio 2 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas iš ieškovo parduotuvės veiklai nuomojosi negyvenamąsias patalpas prekybos centre. Sutartyje nustatyta teisė ieškovui vienašališkai nutraukti sutartį. Šia teise ieškovas pasinaudojo ir nutraukė sutartį su atsakovu nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. Atsakovas pareiškė ieškinį, prašydamas nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, tačiau teismas šį ieškinį atmetė. Ieškovas nurodė, kad atsakovas iki 2008 m. gegužės 30 d. neišsikraustė iš patalpų, jas neteisėtai naudodamas savo veiklai nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 m. gegužės 30 d., pažeisdamas nuomos sutartyje nustatytą pareigą išsikelti iš patalpų, dėl to patirta nuostolių. Pagal nuomos sutartį tokiu atveju nuomotojas turi teisę reikalauti mokėti netesybas – dvigubo dydžio nuomos mokestį ir kitus numatytus mokesčius nuo sutarties pasibaigimo laiko iki tinkamo patalpų atlaisvinimo dienos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 201 665,50 Lt netesybų. Teismas nurodė, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, nustatytą netesyboms, pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį nutraukia ieškinio pareiškimas. UAB „Lelija” 2007 m. rugpjūčio 30 d. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „BPTS Europa” dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas padarė išvadą, kad dėl nurodyto teisminio ginčo buvo nutrauktas ieškinio senaties terminas. Jis iš naujo skaičiuotinas nuo 2008 m. gegužės 23 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo UAB „Lelija” ieškinys nurodytoje byloje buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad ieškovas, pateikęs ieškinį dėl netesybų 2008 m. spalio 9 d., nepraleido ieškinio senaties termino. Teismas taip pat nurodė, kad šalys buvo susitarusios, jog, nuomininkui laiku neatlaisvinus patalpų, nuomotojas turės teisę reikalauti mokėti dvigubo dydžio nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus iki tinkamo patalpų atlaisvinimo dienos. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Tokie sutartinių netesybų ypatumai, teismo nuomone, neleidžia jų mažinti, nes būtų paneigtas sutarčių laisvės principas. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanas nustato Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 4 dalį pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais. Kadangi pateikiant ieškinį 2008 m. spalio 9 d. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 4,84 proc., tai teismas iš atsakovo priteisė 11,84 proc. procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo visos įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 20 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kolegija sprendė, kad UAB ,,Lelija“ pareikštas ieškinys dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu netrukdė ieškovui reikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo ir nenutraukė senaties termino eigos, bei pažymėjo, kad pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalies prasmę ieškinio pareiškimas senaties terminą nutraukia ieškovui atsakovo atžvilgiu, o ne priešingai. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas į teismą 2008 m. spalio 9 d. kreipėsi, praleidęs šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo dalies priskaičiuotų netesybų, kurių suma – 175 777,62 Lt. Ieškovo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą teismas netenkino, pažymėjęs, kad bylinėjimosi procesas ankstesnėje šalių byloje nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes tai netrukdė pareikšti ieškinį arba priešieškinį dėl netesybų priteisimo. Teismas ieškinio dalį dėl netesybų, kurioms reikalauti praleistas terminas, atmetė, taikydamas ieškinio senatį. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nuomos sutarties 21.7 punkto, kurio pagrindu ieškovas reikalauja netesybų, nuostatos nėra tiksliai ir aiškiai suformuotos. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties tekstą rengė ieškovas, teismas šį sutarties punktą aiškino atsakovo naudai ir laikė, kad šalys kaip netesybas susitarė tik dvigubo dydžio nuomos mokestį, o kiti mokėjimai mokami atitinkamai pagal nustatytus tarifus, jų dydžio nedvigubinant. Kadangi, atsižvelgiant į ieškovo nurodytą užskaitą, iš netesybų sumos atimama įskaitymo suma ir priteistina suma sudarytų 1,65 Lt, tai teisėjų kolegija sumų skirtumą vertino kaip mažareikšmišką, todėl laikė, kad ieškovas su atsakovu atsiskaitė užskaitos būdu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „BPTS Europa” prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Kasatorius iki pat bylos dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu išnagrinėjimo nebuvo užtikrintas dėl jos baigties. Tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys toje byloje atmestas, kasatorius įgijo galimybę ginti savo pažeistą teisę ir įgyvendinti nuomos sutarties nutraukimo teisinius padarinius. Dėl to nuo šio momento skaičiuotinas senaties terminas kasatoriaus reikalavimams, susijusiems su atsakovo neteisėtu buvimo anksčiau nuomotose patalpose.
2. Kadangi nuomininkas nagrinėjant bylą dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo buvo ginčo patalpose, tai priešinio reikalavimo pareiškimą ribojo CPK 143 straipsnio nuostatos. Teismas, nusprendęs, kad ieškinio senaties terminas dėl netesybų yra praleistas, šalių bylinėjimąsi ankstesnėje byloje nepagrįstai laikė nepakankama priežastimi šiam terminui atnaujinti. Kadangi pagal CPK 143 ir 419-423 straipsnių nuostatas byloje dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo priešieškinio nebuvo galima pareikšti, tai kasatorius, siekdamas nepraleisti ieškinio senaties termino reikalaujant netesybų, turėjo inicijuoti kitų civilinių bylų dėl delspinigių priteisimo pradėjimą. Taigi ankstesnio šalių bylinėjimosi nepripažinus svarbia priežastimi ieškinio senaties terminui atnaujinti, tokia praktika lemtų bylinėjimosi skatinimą, būtų žalinga verslo subjektams, nes šie patirtų daugiau bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nepagrįstai nuomos sutarties 21.7 punkto nuostatą dėl netesybų dydžio laikė neaiškia ir aiškino ją atsakovo naudai. Nuomininkas nei iki bylos nagrinėjimo, nei jo metu neginčijo šios nuostatos ir nenurodė, kad ji būtų neaiški.
4. Kasatoriaus nuomone, civiliniuose santykiuose neturėtų būti taikoma mažareikšmiškumo kategorija, todėl teismas nepagrįstai nusprendė nepriteisti kasatoriui 1,65 Lt sumos kaip mažareikšmės.
5. Teismas nepagrįstai netaikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardyti atvejai, kuriais įstatymas netaikomas. Byloje nagrinėjamas ginčas prie tokių atvejų nepriskirtinas. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jo tikslas yra reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Kadangi atsakovas vėlavo mokėti kasatoriui už suteiktas nuomos paslaugas, tai nurodytas įstatymas turėjo būti taikomas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Lelija” prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Kasatorius nagrinėjant bylą dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu įrodinėjo, kad nuomos sutartį nutraukė teisėtai, t. y. laikė save teisiu, todėl akivaizdu, kad pats bylos nagrinėjimo faktas neturėjo reikšmės jo subjektyviam suvokimui apie pažeistą jo teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje pažymėta, kad ieškinio senaties termino eiga negali būti laikoma nutraukta, jeigu skolininko ieškinys pripažinti prievolės atsiradimo pagrindą negaliojančiu teismo sprendimu yra atmetamas, nes toks sprendimas nepašalina teisės pažeidimo padarinių įsisenėjimo sąlygų ir nepanaikina būtinumo kreditoriui su savarankišku ieškiniu kreiptis į teismą, siekiant priverstinai įgyvendinti pažeistas teises. Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę. UAB „Lelija tokių veiksmų neatliko.
2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad yra pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti, nes tai gali būti tik aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios, trukdžiusios jam laiku ir tinkamai ginti savo teises tiesiogiai ar per atstovą. Nuomotojo abejonės dėl bylos baigties netrukdė jam pareikšti ieškinio dėl netesybų priteisimo, t. y. jis ieškinio senaties terminą praleido be svarbios priežasties. Kasatoriaus pozicija laukti, kol nuomininkas išsikels, kad pareikštų ne kelis, bet vieną ieškinį dėl netesybų priteisimo, negali būti pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, bylos Nr. 3K-3-856/2000).
3. Sutarties 21.7 punkto turinys yra neaiškus, todėl turi būti aiškinamas vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi. Aiškinimas, kad į nuomininko mokėtinas netesybas įskaičiuojamas dvigubas mokestis už komunalinius patarnavimus, apsaugą, valymą ir kitas paslaugas, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų.
4. Atsižvelgdamas į ginčo sumą teismas pagrįstai 1,65 Lt sumą vertino kaip mažareikšmę.
5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes ieškovo prašomos priteisti palūkanos kyla iš jo nurodomų nuostolių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio senaties taikymo
Kasatoriaus nuomone, šioje byloje sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nustatytas ieškiniams dėl netesybų, turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo anksčiau išnagrinėtoje šalių byloje įsiteisėjimo arba turi būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus keliamais klausiamais dėl ieškinio senaties taikymo kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, bylos Nr. 3K-3-856/2000; 2005 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Z. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-372/2005; kt.). Ieškinio senaties terminas vieną civilinio teisinio santykio šalį skatina operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, o kitai suteikia garantiją, kad po įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Vienai civilinio santykio šaliai neįgyvendinant savo teisės kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti netesybas, priešinga šalis turi pagrindą manyti, kad asmuo atsisako tokios savo teisės įgyvendinimo. Tokia išvada gali turėti įtakos vėlesniems antrosios šalies sprendimams, kaip elgtis santykiuose su pirmąja šalimi. Dėl to, pasibaigus ieškinio senaties terminui, tačiau teismui nusprendus netaikyti senaties, vien dėl pagrįstų lūkesčių paneigimo šalis gali patirti nuostolių. Taigi ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į vienos šalies interesus. Ne kiekvieną aplinkybę, apsunkinusią asmens galimybę kreiptis į teismą per ieškinio senaties terminą, įstatymas ar teismas pripažįsta svarbia, sudarančia pagrindą šį praleistą terminą atnaujinti (pvz., pagal CK 1.128 straipsnį prievolės asmenų pasikeitimas nėra svarbi priežastis, pakeičianti ieškinio senaties skaičiavimo tvarką). Teismas, atsižvelgdamas į CK 1.131 straipsnio nuostatas ir suformuotą teismų praktiką dėl jų taikymo, svarbia priežastimi, pakankama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali pripažinti tik nepriklausiusias nuo asmens valios aplinkybes, objektyviai užkirtusias kelią jam laiku pradėti ginti savo pažeistas teises.
Pagal suformuotą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kuriuos, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (CPK 353 straipsnio 1 dalius). Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs kasatoriaus skundžiamą sprendimą, vertino jo pateiktus argumentus ir įrodymus, susijusius su ieškinio senaties termino skaičiavimu ir pagrindu jį atnaujinti. Nustatęs, kad kasatorius apie teisę reikalauti netesybų pagal nuomos sutarties nuostatas sužinojo iš karto, kai atsakovas nustatytu terminu, t. y. iki 2007 m. rugsėjo 24 d., neatlaisvino nuomotų patalpų, teismas, vadovaudamasis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties eiga dėl netesybų išieškojimo prasidėjo 2007 m. rugsėjo 25 d. Konstatavęs, kad bylos dėl nuomos sutarties nutraukimo nagrinėjimas netrukdė pareikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo, teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kad reikšti ieškinį dėl netesybų buvo tikslinga tik sužinojus anksčiau nagrinėtos šalių bylos baigtį siekiant būti užtikrintam, kad jo ieškinys bus patenkintas ir išvengti didesnių bylinėjimosi išlaidų. Šie argumentai yra priskirtini prie faktinių aplinkybių, vertinamų sprendžiant, ar jos užkirto kelią pareikšti ieškinį laiku ir ar gali būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Tokio pobūdžio aplinkybes vertina ne kasacinis, bet pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, be to, tokie kasatoriaus argumentai pateikti neatsižvelgiant į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintą būtinybę sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Kadangi abi bylos šalys yra verslo subjektai, be to, atsižvelgiant į jų verslo pobūdį, abi turi nuomos ir su ja susijusių santykių patirties, kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra viešojo intereso užtikrinti kasatoriaus subjektinių teisių apsaugą pasibaigus ieškinio senaties terminui.
Dėl sutarties aiškinimo
Šalių nuomos sutarties 21.7 punkte šalys sutarė, kad, nuomininkui neatlaisvinus patalpų iki sutarties pasibaigimo laiko, nuomotojas turės teisę reikalauti mokėti dvigubo dydžio nuomos mokestį ir kitus sutartyje nustatytus mokėjimus nuo sutarties pasibaigimo laiko iki tinkamo patalpų atlaisvinimo dienos. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendime šios sutarties nuostatos dėl netesybų dydžio aiškinimu, jos traktavimu kaip neaiškios, teigia, kad nuomininkas jos neginčijo ir nenurodė, kad ji būtų neaiški.
Šalims nesutariant dėl jų sudarytos sutarties nuostatų prasmės, teismas jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis CK 6.193 straipsnyje: sutartys aiškinamos sąžiningai, įvertinus ne tik pažodinį sutarties tekstą, bet ir tikruosius sutarties šalių ketinimus arba tai, kokią prasmę ginčo sutarties nuostatoms suteiktų analogiški šalims protingi asmenys; įvertinamas sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, sutarties esmė, tikslas ir sudarymo aplinkybės. Jei teismui kyla pagrįstų abejonių dėl sutarties sąlygų, jis turi teisę šias sąlygas aiškinti jas pasiūliusios šalies nenaudai.
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad atsakovas nekvestionavo ieškovo sutarties nuostatų dėl netesybų dydžio aiškinimo. Atsakovo nesutikimą su ieškovo prašomų priteisti netesybų dydžiu konstatavo jau pirmosios instancijos teismas, priimtame sprendime pažymėjęs, kad atsakovas prašomas priteisti netesybas laikė nepagrįstai didelėmis, neatitinkančiomis sąžiningumo ir protingumo kriterijų, atkreipęs dėmesį į tai, kad apskaičiuojant netesybas dvigubinami visi mokesčiai, nors jis visus nustatytus mokesčius ieškovui mokėjo laiku. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių nesutarimą dėl nuomos sutarties ginčo nuostatos traktavimo, pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.193 straipsniu, sprendė dėl jos aiškinimo, atsižvelgdamas į sutarties sąlygų pobūdį, sutarties sudarymo aplinkybes. Teisėjų kolegijos sutarties aiškinimas, pagal kurį netesybos laiku neišsikėlus iš nuomotų patalpų skaičiuojamos dvigubinant tik nuomos mokestį, o mokesčiai už komunalines, marketingo ir kt. paslaugas mokami atitinkamai pagal nustatytus tarifus, t. y. atsižvelgiant į gautų paslaugų apimtį, jų nedvigubinant, pateiktas įvertinus susitarimo mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas esmę – atlyginti nuomotojui išlaidas, patirtas perkant jas iš paslaugų teikėjų. Netesybos yra sankcija skolininkui ir sutartas nuostolių atlyginimas kreditoriui už netinkamą prievolės vykdymą. Netesybas skaičiuojant pagal suteiktų komunalinių, marketingo ir kt. paslaugų kainas, netesybų suma keistųsi priklausomai nuo šių paslaugų apimties. Tokiu atveju, nors paslaugų kaina nesusijusi su prievolės išsikelti iš patalpų tinkamu vykdymu, netesybų už šios prievolės nevykdymą suma nuolat kistų. Byloje teismai nenustatė, kad, nuomininkui neišsikeliant iš patalpų, priklausomai nuo jo naudojamų paslaugų apimties svyruotų nuomotojo patiriamų nuostolių dydis. Netesybas apskaičiuojant pagal nuomos mokestį, netesybų suma yra stabili, priklauso nuo užimtų patalpų dydžio, todėl yra proporcinga nuomotojo patiriamų nuostolių sumai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aiškinimas, jog netesybų dydžio apskaičiavimo pagrindas yra tik šalių sutarta nuomos mokesčio suma, atitinka tiek ginčo nuostatos išdėstymą tekste, tiek sąžiningumo ir protingumo principus, kuriais šalys ir teismas privalo remtis aiškindami sutartis ginčo atvejais (CK 1.5, 6.193 straipsniai).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
CPK 7 straipsnyje teismas įpareigojamas imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta greitai, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įvykdytas per kuo trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis įpareigojami ir byloje dalyvaujantys asmenys. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas 1,65 Lt sumą įvertino kaip mažareikšmę. Kolegija sprendžia, kad nors įstatyme nepateikta mažareikšmės sumos sąvokos, jos dydį apibrėžiančių kriterijų, teismas, įvertinęs 1,65 Lt ir ginčo sumos santykį, pagal šį santykį apskaičiuotinų bylinėjimosi išlaidų itin mažą dydį, bylos šalių turtinę padėtį, siekdamas CPK 7 straipsnyje nustatytų tikslų ir vadovaudamasis protingumo principu, šios bylos atveju turėjo pagrindą 1,65 Lt sumą vertinti kaip mažareikšmę.
Apeliacinės instancijos teismas, netenkinęs pagrindinio ieškovo reikalavimo priteisti netesybas, nepriteisė ir nuo jų sumos apskaičiuotų palūkanų. Kadangi, išnagrinėjus kasacinį skundą, ieškovui nepriteisiama jo prašoma netesybų suma, kasatoriaus argumentas dėl Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo nenagrinėjamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Rengiantis bylos pagal kasatoriaus pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 27,20 Lt (2010 m. vasario 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatoriaus priteisiamos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
Atsisakius patenkinti kasacinį skundą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.14 punktus, atsakovui priteistina 1600 Lt išlaidų atlyginimo už atstovavimą kasaciniame teisme – atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš UAB „BPTS Europa” (į. k. 300069140) 27,20 Lt (dvidešimt septynis litus, 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti UAB „Lelija“ (į. k. 122234918) iš UAB „BPTS Europa” (į. k. 300069140) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) išlaidų atlyginimo už atstovavimą kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė