Civilinė byla Nr. e2A-1479-967/2022

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00801-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ukmergės staklės“ dėl darbo ginčo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. R. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ukmergės staklės“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, UAB „Ukmergės staklės“), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. birželio 14 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-9782/2021 (toliau – sprendimas), kuriuo nuspręsta darbuotojo prašymo netenkinti, ir prašydamas pripažinti neteisėtu 2012 m. birželio 29 d. darbo sutarties tarp atsakovės ir ieškovo nutraukimą, grąžinti ieškovą į darbą, priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad darbdavės deklaruotas darbo sutarties keitimas buvo fiktyvus – vien tik darbdavei, tiksliau darbdavės generaliniam direktoriui, ieškant būdų pašalinti iš darbo ieškovą. Visų pirmą, darbdavės vadovas 2021 m. kovo 2 d. pranešime dėl darbo sutarties su darbuotoju keitimo nurodė fiktyvų teiginį ,,organizacinės struktūros ir darbo organizavimo pakeitimus“ – tačiau darbdavės valdymo organai (darbdavės valdyba) nebuvo ir nėra priėmę jokio sprendimo dėl organizacinės struktūros pokyčių (darbdavės įstatų 14 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nei 2021 m. kovo 2 d., nei atleidimo dieną nebuvo jokių realių priežasčių darbo sutarties keitimui.

3.       Pažymėjo, kad ieškovo žmona 2021 m. kovo 2 d. iš ryto pranešė darbdavei apie nėštumą ir po valandos darbdavės vadovas išsikvietė tiek ieškovą, tiek jo žmoną, pateikdamas pranešimus apie darbo sutarties, nekeičiant būtinųjų sąlygų, vienašališką keitimą nuo 2021 m. kovo 9 d. dėl neva darbdavės organizacinės struktūros ir darbo organizavimo pakeitimų. Darbdavės vadovas darė spaudimą iš karto pasirašyti šį pranešimą, net neįsigilinus ir neįvertinus jo pasekmių. Paprašius laiko susipažinti su įmonės paketinimais, darbdavės vadovas tą pačią dieną toliau darydamas spaudimą dėl iš karto nepasirašomų darbo sutarties pakeitimų pareikalavo ieškovo atiduoti tarnybinį automobilį Subaru Forester, kuris buvo naudojamas tiesiogiai darbo funkcijoms vykdyti. Ieškovas, susipažinęs su aukščiau nurodytu darbdavės raštu, 2021 m. kovo 3 d. paprašė darbdavės pateikti dokumentus dėl tariamų ,,organizacinės struktūros ir darbo organizavimo pakeitimų“, tačiau darbdavės vadovas 2021 m. kovo 4 d. raštu taip ir nepateikė prašytos informacijos ir apskritai nurodė vienas kitam prieštaraujančius teiginius. Ieškovui 2021 m. kovo 3 d. paprašius pateikti lokalius aktus dėl konfidencialios informacijos, darbdavė atkirto, kad nieko neteiks ir neva viską darbuotojas turi, tačiau kitur taip pat darbdavė teigė, kad konfidenciali informacija yra neapibrėžta. Pažymėtina, kad ieškovas ir prašė būtent dokumentų dėl konfidencialios informacijos, nes tokių neturėjo, o darbdavės teiginiai buvo prieštaringi. Darbdavė, minėdama konfidencialią informaciją bandė aiškinti, kad bus pereinama prie Microsoft Office 365 produktų, tačiau darbdavė dar iki tol naudojosi Microsoft Office produktais, o vien ketinimas naudoti naujesnės versijos kompiuterines programas nepagrindžia atleidimo. Darbdavės vadovas 2021 m. kovo 4 d. atsakyme taip pat pripažino, kad valdyba nėra patvirtinusi darbdavės struktūros pakeitimų. Nesant darbdavės valdybos sprendimo, jis neturėjo ir neturi įgaliojimų dėl tariamų organizacinės struktūros ,,pakeitimų“ keisti darbo sutarties su ieškovu. Be kita ko, darbdavės pateiktame 2021 m. kovo 2 d. darbo sutarties pakeitimo 6.10 punkte nurodyta, kad atlyginimas už konfidencialios informacijos saugojimą darbuotojui neva įskaičiuotas į darbo užmokestį. Pažymėtina, kad iki 2021 m. balandžio 19 d. galiojusios darbo sutarties 3 punkte buvo sulygtas 2 730 Eur darbo užmokestis. Tokio pat dydžio, 2 730 Eur darbo užmokestis nurodytas 2021 m. kovo 2 d. darbo sutarties pakeitimo 3.1 punkte, tačiau į jį įskaičiuotas ir 6.10 punkte numatytas papildomas atlygis, dėl ko iš esmės darbdavė mažino darbo užmokestį.

4.       Teigė, kad vien tokių nuostatų įrašymas į siūlytą darbo sutarties pakeitimą, kaip antai dėl konfidencialios informacijos ir įpareigojimu saugoti ją dar 1 metus po darbo santykių pabaigos, nepatvirtinta tokio pakeitimo realumo. Atkreipė dėmesį, kad darbdavės pateiktame 2021 m. kovo 2 d. darbo sutarties pakeitimo 6.4 a) punkte teigiama, kad tokį sąrašą turi tvirtinti atitinkamas darbdavės valdymo organas, t. y. valdyba.

5.       Pabrėžė, jog 2021 m. kovo 8 d. raštu dar kartą atkreipė darbdavės dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – DK), darbdavė negali vienašališkai pakeisti galiojančios darbo sutarties nuo 2021 m. kovo 9 d. bei toks pakeitimas ne tik pažeistų DK, bet ir  įmonės įstatus. Darbdavė 2021 m. kovo 10 d. raštu pasiūlė iki 2021 m. kovo 15 d. pasirašyti siūlomą naują darbo sutartį ir pagrasino priešingu atveju nutraukti galiojančią darbo sutartį. Taip pat darbdavė 2021 m. kovo 10 d. paaiškinimuose teigė, kad siūlė keisti galiojančios darbo sutarties nuostatas dėl mokymo išlaidų atlyginimo, tačiau DK 37 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad tai yra šalių teisė, bet ne pareiga, susitarti. Šiuo atveju 2012 m. birželio 29 d. darbo sutartis numatė tokį susitarimą galiojantį 1 metus, o abipusio susitarimo ilgesniam laikotarpiui nebuvo pasiekta. Antras darbdavės savo iniciatyva pateiktuose 2021 m. kovo 10 d. paaiškinimuose nurodomas darbo sutarties keitimas yra dėl neva konfidencialios informacijos, tačiau nurodyti teiginiai dėl šios informacijos yra vienas kitam prieštaraujantys.

6.       Ieškovo teigimu, nesent jokių realių darbo sąlygų pakeitimų darbdavė neturėjo jokio teisėto pagrindo darbo sutarties nutraukimui. Šiuo atveju darbdavė ir Darbo ginčų komisija nepagrįstai ,,traktavo“ ieškovo teiktus darbdavei raštus kaip jo atsisakymą. Nurodė, kad 2021 m. kovo 16 d. darbdavė pateikė įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2021 m. balandžio 19 d., nors ir suprato, kad toks darbo sutarties nutraukimas būtų neteisėtas, tokiu būdu, gavęs darbdavės (duomenys neskelbtini) A. M. paliepimą ieškovas perdavė jam turėtą telefoną Motorola One Vision su apsauginiu stiklu ir dėklu – darbo priemonę (nors darbdavės 2021 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reikalaujama būti pasiekiamam telefonu ir viską perduoti (duomenys neskelbtini) K. I.). Kitą dieną, t. y. 2021 m. kovo 17 d., ieškovas atvykęs į darbą rado neužrakintas savo kabineto duris ir tuščią savo darbinį kompiuterį, jame nebuvo darbinių failų, programų, nuotraukų ir elektroninio pašto.

7.       2021 m. kovo 17 d. po pietų darbdavės (duomenys neskelbtini) A. M. pateikė reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiaiškinti dėl vadovo pateiktų nepagrįstų reikalavimų iki tos pačios dienos 16 val.  Ieškovas gavęs tokį įsakymą iš karto elektroniniu paštu paprašė suteikti protingą laiką paaiškinimams pateikti, t. y. paprašė suteikti dvi darbo dienas, tačiau darbdavė nieko neatsakė ir 2021 m. kovo 18 d. pateikė (duomenys neskelbtini) A. M. naują įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Darbuotojo nušalinimo nuo darbo iki 2021 m. balandžio 1 d. Taip pat, tą pačią dieną darbdavė pateikė raštą, kad atsisako išmokėti dar nuo šių metų sausio mėnesio vėluojamo išmokėti priedo dalį, pateikdama dar kitus savo skaičiavimus, nei buvo nurodžiusi 2020 m. gruodžio 30 d. Pateikus įsakymą dėl nušalinimo ir reikalavimą palikti patalpas ir visą darbdavės perduotą turtą, ieškovas viską paliko darbo kabinete ir tai kelis kartus žodžiu nurodė vadovui, kuris atsisakė sudaryti priėmimo perdavimo aktą ir tik primygtinai išvarė iš kabineto ir darbdavės pastato. Ieškovas 2021 m. kovo 19 d. pateikė paaiškinimus dėl 2021 m. kovo 17 d. įsakyme nepagrįstai nurodytų reikalavimų darant spaudimą ieškovui; pagal 2021 m. kovo 26 d. prašymą pateikė paaiškinimus dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) perkėlimo teisėtumo; 2021 m. kovo 30 d. pateiktuose paaiškinimuose buvo nurodyta, kad darbdavės (duomenys neskelbtini) (L. J.) ir (duomenys neskelbtini) (J. R. ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas nuo pat įmonės įsteigimo iki įmonės (duomenys neskelbtini) V. P. giminaičio A. M. paskyrimo įmonės (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 29 d.) sutiko su telefono numerio perkėlimu, taip pat nurodė, kad Telia Lietuva, AB patikrino pateiktus dokumentus ir pagrįstai perkėlė telefono numerį. Darbdavė 2021 m. balandžio 1 d. pateikė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Darbuotojo nušalinimo pratęsimo maksimaliam DK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, iki 2021 m. balandžio 16 d., tačiau neprašė pateikti nei jokios papildomos informacijos, nei paaiškinimų. Darbdavė 2021 m. balandžio 12 d. vėlai vakare pateikė dar vieną prašymą, tokiu būdu, ieškovas 2021 m. balandžio 14 d. pateikė jau trečius darbdavės reikalautus paaiškinimus ir dar kartą paprašė nutraukti puolimą bei kuo greičiau grąžinti į darbą. Darbdavė 2021 m. balandžio 16 d. pateikė dar vieną reikalavimą, į kurį ieškovas 2021 m. balandžio 19 d. pateikė atsakymą. Po nušalinimo 2021 m. balandžio 19 d. atėjus iš ryto į darbą, darbdavės vadovas užrakino patalpų duris ir iš karto nurodė nutraukiantis darbo sutartį bei vėl primygtinai išlydėjo iš patalpų. Atkreipė dėmesį, kad tai jau antras epizodas, dėl kurio ieškovas yra priverstas kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas. Dėl neišmokėto priedo, kurį iki tol neigė esant, pradėjus nagrinėti darbo bylą Nr. APS-131-6152/2021, darbdavė sutiko su didžiosios dalies prašyto priedo išmokėjimu ir 2021 m. gegužės 3 d. buvo priimtas sprendimas patvirtinti Taikos sutartį.

8.       Pažymėjo, kad šiuo atveju darbdavė dar 2021 m. vasario mėnesį sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) K. I., kuriam iš anksto ir buvo numatytos ieškovo darbo funkcijos. Kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nebuvo jokių realių darbo sąlygų keitimo nei 2021 m. kovo 2 d., nei atleidimo dieną (2021 m. balandžio 19 d.). Darbdavės vadovas nei iki ieškovo atleidimo, nei iki šiol nėra inicijavęs darbdavės valdybos posėdžio nei dėl konfidencialios informacijos tvirtinimo, nei dėl organizacinės struktūros pertvarkymų, kaip deklaratyviai teigė 2021 m. kovo 2 d. Visa tai rodo, kad nebuvo ir iki šiol nebūtų priežasčių darbo sutarties su darbuotoju nutraukimui. Darbdavė nenurodė jokių konkrečių priežasčių ir visi jos teiginiai yra vienas kitam prieštaraujantys.

9.       Paaiškino, kad aukščiau aprašytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai dėl darbdavės vykdyto nuolatinio ir sistemingo puolimo prieš ieškovą ir jo nėščia žmoną sukėlė dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl ateities bei tiesioginės grėsmės besilaukiančios žmonos sveikatai. Taip pat dėl darbdavės vykdymo, diskriminavimo, sumažėjo bendravimo įgūdžiai, vertinimas kitų bendradarbių akyse, nes darbdavės vadovas vykdė puolimą iškirtinai prieš darbuotoją ir jo žmoną, jų nekviesdavo į susirinkimus. Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavės padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Visos aukščiau šiame prašyme išdėstytos faktinės aplinkybės dėl darbdavės vykdyto puolimo siekiant bet kokiomis priemonėmis ,,atsikratyti“ darbuotoju pagrindžia vertinimą dėl 10 000 Eur padarytos neturtinės žalos pritiesimo.

10.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą,  pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti ieškovo į darbą ir taikyti kitas DK 218 straipsnyje numatytas pasekmes bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

11.       Nurodė, jog atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, ginčo objektą ir bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia konkretūs klausimai: a) dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo teisėtumo ir ieškovo grąžinimo į darbą ir su tuo susijusių pasekmių taikymo; b) dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo. Tuo tarpu kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo (duomenys neskelbtini) K. R., ieškovo pretenzijomis dėl priedo prie darbo užmokesčio mokėjimo, ieškovo netinkamo darbo pareigų vykdymo ir kt., nėra šio ginčo objektas, nes dėl jų jokių pretenzijų iki šiol negauta, į Darbo ginčų komisiją, kaip privalomą išankstinio nagrinėjimo instituciją, nesikreipta arba jos jau yra sureguliuotos ir išspręstos, todėl šiame atsiliepime atsakovė dėl už ginčo ribų išeinančių aplinkybių nepasisako ir jų nevertina. Tuo pačiu atsakovė pažymėjo, jog tuo atveju, jei atsiliepime nėra komentuojami ieškovo teiginiai, susiję su jo įvardijamomis faktinėmis aplinkybėmis ar atskirais argumentais, tai negali būti laikoma ieškinio reikalavimų ar jame minimų aplinkybių pripažinimu.

12.       Pabrėžė, kad 2012 m. birželio 29 d. atsakovė ir ieškovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – darbo sutartis), pagal kurią ieškovas priimtas dirbti vadybininko pareigose. 2016 m. balandžio 1 d. darbo sutarties pakeitimu ieškovas paskirtas eiti atsakovės rinkodaros vadovo pareigas. 2020 m. spalio 28 d. atsakovės valdybos sprendimu buvo pakeistas UAB ,,Ukmergės staklės“ (duomenys neskelbtini) – juo paskirtas A. M., kuris pareigas pradėjo eiti nuo 2020 m. spalio 29 d. Prieš tai šias pareigas ilgus metus ėjo ieškovo tėvas – J. R. Naujasis vadovas, atlikęs atsakovės veiklos, buvusio valdymo, įmonės dokumentų analizę, nustatė, kad pas atsakovę realiai nėra jokios organizacinės struktūros dokumentacijos, centralizuotos dokumentų valdymo sistemos, darbuotojų atsakomybių ir įgaliojimų apibrėžtumo, darbuotojų darbo funkcijų sąrašų ir (ar) pareiginių nuostatų, konfidencialios informacijos sąrašo, susitarimų su darbuotojais dėl tokios informacijos saugojimo ir daug kitų esminių kasdienį atsakovės valdymą bei administravimą, taip pat verslo konkurencingumą, sėkmingą tęstinumą bei galimą plėtrą užtikrinančių elementų. Kadangi per laikotarpį, kol atsakovei vadovavo ieškovo tėvas, organizacinės struktūros atsakomybių ribų, veiklos ir funkcijų dokumentavimas nebuvo įgyvendintas, įmonės veikla, manytina, buvo organizuojama ir darbai skirstomi tiesiog žodiniais pavedimais ar susitarimais. Toks atsakovės veiklos organizavimas, kurį rado naujai paskirtas generalinis direktorius, buvo visiškai neefektyvus ir žalingas atsakovei. Kaip buvusio atsakovės valdymo trūkumus galima išskirti konkrečius su ieškovu susijusius pavyzdžius. Antai, nors ieškovas dirbo nuo 2012 m., tačiau su juo niekada nebuvo pasirašyta pareiginė instrukcija ar pareiginiai nuostatai. Tai kėlė esminių sunkumų skirstant darbus ir pavedant konkrečias užduotis, kadangi ieškovas tiesiog atsisakydavo vykdyti jam dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepatinkančius pavedimus, motyvuojant tariamu tokių funkcijų nepriskyrimu jo pareigybei. Be to, 2018 m. buvęs generalinis direktorius (ieškovo (duomenys neskelbtini)) patvirtino naujos redakcijos darbo tvarkos taisykles, su kuriomis buvo pasirašytinai supažindinti visi įmonės darbuotojai, išskyrus ieškovą ir jo sutuoktinę. Taigi siekiant pereiti nuo neracionalaus, nesistemingo, decentralizuoto ir ydingo atsakovės valdymo bei norint įgyvendinti ūkinės veiklos tikslus, užtikrinti efektyvų bei skaidrų atsakovės valdymą, kilo būtinybė imtis neatidėliotinų pokyčių, kurių vienas buvo darbo sutarčių (sąlygų) su darbuotojais keitimas, todėl nuo 2021 m. sausio mėnesio buvo inicijuotas atsakovės darbuotojų darbo sutarčių keitimas, siekiant jas atnaujinti ir užtikrinti darbo teisinių santykių atitiktį dar 2017 m. liepos 1 d. pasikeitusiam teisiniam reglamentavimui bei pritaikyti jas atsakovės, kaip verslo subjekto, interesams bei vykdomos veiklos poreikiams ir tikslams.

13.       Paaiškino, kad 2021 m. kovo 2 d. ieškovui įteiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties formos ir darbo sutarties sąlygų keitimo, nekeičiant būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio). Kartu su pasiūlymu ieškovui pateikta ir siūloma darbo sutarties forma. Ieškovui buvo nustatytas 5 dienų terminas savo pozicijai išreikšti. 2021 m. kovo 3 d. ieškovas el. paštu kreipėsi į atsakovę dėl papildomos informacijos apie planuojamą darbo sutarties formos ir nebūtinų sąlygų keitimą pateikimo. 2021 m. kovo 4 d. atsakovė pateikė atsakymą į 2021 m. kovo 3 d. laišką dėl darbo sutarties, kuriame išdėstė atsakymus su paaiškinimais į ieškovo iškeltus klausimus bei priminė ieškovui apie nustatytą terminą sutikimui/nesutikimui su pasiūlymu išreikšti. Pateiktam atsakymui netenkinus ieškovo lūkesčių, 2021 m. kovo 8 d. ieškovas dar kartą el. paštu kreipėsi į UAB ,,Ukmergės staklės“, laiške kaltindamas atsakovės vadovą neteisėtu elgesiu bei nurodydamas, kad atsakovės pateiktas darbo sutarties projektas nebus pasirašomas, taip pat reikalaudamas laikytis su juo sudarytos darbo sutarties. Reaguodama į ieškovo 2021 m. kovo 8 d. laišką, 2021 m. kovo 10 d. atsakovė pateikė dar vieną paaiškinimą dėl darbo sutarties sąlygų keitimo ieškovui, kuriame išsamiai aptarė darbo sutarties keitimo priežastis, aplinkybes bei sutarties keitimo procedūras, o taip pat atsisakymo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis pasekmes. Atsakovė paaiškinimus taip pat nustatė papildomą terminą ieškovui iki 2021 m. kovo 15 d. 16:00 val. pateikti atsakymui dėl darbo sutarties sąlygų keitimo bei pažymėjo, kad iki nurodyto termino pabaigos negavus atsakymo bus laikoma, jog darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. 2021 m. kovo 15 d. ieškovas el. paštu atsakovei pateikė dar vieną, panašaus turinio, kaip ir ankstesni, pranešimą, kuriame išdėstė savo nuomonę dėl su juo sudarytos darbo sutarties sąlygų keitimo tikslingumo bei kaltinimus dėl esą neteisėto ir atsakovės įstatus pažeidžiančio generalinio direktoriaus elgesio. 2021 m. kovo 15 d. atsakovė el. paštu informavo ieškovą apie jo siųsto pranešimo gavimą bei pranešė, kad jo pateiktas atsakymas (kaip gautas besibaigiant nustatytam terminui) bus laikomas nesutikimu dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Į tai ieškovas atsakė 2021 m. kovo 16 d. atsakovei el. paštu. Per nustatytą terminą sutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis negavus, 2021 m. kovo 16 d. atsakovė pateikė ieškovui įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nuo 2021 m. balandžio 19 d. 2021 m. balandžio 19 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta su ieškovu sudaryta darbo sutartis DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir pavesta atsakovės buhalterijai išmokėti ieškovui 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

14.       Atsakovės teigimu, su darbuotoju darbo sutartis buvo sudaryta 2012 metais, pagal tipinę pavyzdinę darbo sutarties formą. Pasikeitus teisės nuostatoms, atsakovė turėjo tikslą aiškiai susitarti ir darbo sutartyje konkrečiai apibrėžti tokias sąlygas, kurios ne tik atitiktų įstatymus, bet ir užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, t. y. susitarti dėl mokymosi išlaidų atlyginimo ir konfidencialios informacijos saugojimo sąlygų bei tvarkos. Taigi, pasikeitęs darbo santykių teisinis reguliavimas sąlygojo naują įsipareigojimo saugoti konfidencialią informaciją formą, t. y. neužteko tokios pareigos darbuotojams įtvirtinti vidiniuose darbdavės dokumentuose, siekiant taikyti darbuotojui atsakomybę dėl šio įsipareigojimo pažeidimo (baudą, nuostolių atlyginimą), o toks susitarimas privalo būti sudarytas darbo sutartyje, ypač jei darbdavė turi tikslą susitarti, kad tokia informacija būtų saugoma po darbo teisinių santykių pasibaigimo. Būtent tai ir buvo nurodyta net kelis kartus ieškovui teiktuose atsakovės paaiškinimuose.

15.       Nors su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje buvo susitarta dėl mokymosi išlaidų atlyginimo, tačiau toks susitarimas nebuvo išsamus, o jame nustatytas mokymosi išlaidų atlyginimo terminas neužtikrino atsakovės interesų apsaugos, dėl ko buvo pasiūlyta pakeisti su mokymosi išlaidų atlyginimu susijusias sąlygas. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįsta laikytina ieškovo pozicija esą susitarimas dėl mokymosi išlaidų buvo suderintas ir jo keisti nereikėjo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad vien jau darbo teisinių santykių reguliavimo pokyčiai buvo esminė ir pakankama sąlyga su ieškovu sudarytos darbo sutarties nuostatų keitimui bei atnaujinimui. Atsakovė šių priemonių ėmėsi turėdama konkretų tikslą – aiškiai, nedviprasmiškai ir galiojančią teisę atitinkančių būdu apibrėžti bei įforminti ją su ieškovu saistančių darbo teisinių santykių turinį.

16.       Minėta, kad naujai paskirtas atsakovės generalinis direktorius, perėmęs vadovavimą, rado chaotiškai ir be jokios aiškios vadybos ir valdymo sistemos veikiančią įmonę. Tiek, kiek tai liečia darbo teisinius santykius, pas atsakovę ne tik, kad 3,5 metų nebuvo atnaujintos darbo sutartys pasikeitus teisiniam reguliavimui, tačiau taip pat nebuvo ir jokio aiškaus pareigybių suskirstymo, darbuotojų atsakomybių ir įgaliojimų apibrėžtumo, darbuotojų darbo funkcijų sąrašų ir (ar) pareiginių nuostatų, konfidencialios informacijos sąrašo, susitarimų su darbuotojais dėl tokios informacijos saugojimo, darbuotojams perduoto turto sąrašų ir kt. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės administracijai buvo sunku organizuoti bei skirstyti darbus, deleguoti užduotis, kontroliuoti jų vykdymą. Atsakovė neturėjo jokių veiksmingų priemonių užtikrinti savo turto, taip pat komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apsaugos, šių administravimo ir kt. Todėl buvo neatidėliotinai būtini darbo tvarkos, kultūros ir organizavimo pokyčiai, veiklos dokumentavimas ir kt. tam, kad atsakovė galėtų sklandžiai veikti, organizuoti darbą bei siekti ūkinės veiklos tikslų, didinti našumą, skaidrumą ir efektyvumą. Įgyvendinant šį tikslą, nuo 2021 m. sausio mėnesio buvo pradėtos keisti pas atsakovę galiojančios darbo sutartys (jų formą ir sąlygos), tačiau ne tik su ieškovu ir jo sutuoktine, bet ir su kitais darbuotojais sudarytos darbo sutartys, todėl bet kokie ieškovo kaltinimai esą darbo sutartis buvo keičiama išimtinai tik su juo ar jo sutuoktine, neva tai naudojant, kaip spaudimo priemonę, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.

17.       Pažymėjo, jog siekdama susisteminti informaciją, ją rinkti centralizuotai, koordinuotai ir taip po truputį gerinti darbo efektyvumą bei įmonės konkurencingumą, atsakovė įsigijo ir savo veikloje pradėjo naudoti Microsoft 365 Business Standart programinę įrangą. Planuojant pradėti naudoti šią programinę įrangą, kilo poreikis užtikrinti centralizuotai ir susistemintai kaupiamos įmonės informacijos apsaugą, kadangi iki tol darbo sutartyse su tuo susijusių nuostatų nebuvo. Pažymėjo ir tai, jog konfidencialios informacijos apsauga užtikrinama ne tik techninėmis, tačiau taip pat ir organizacinėmis bei teisinėmis priemonėmis. Efektyviai darbdavės interesų apsaugai turi būti taikoma šių priemonių visuma. Darbdavė privalo užtikrinti, kad visi įmonės darbuotojai (o ne tik dalis jų) turėtų įsipareigojimus saugoti įmonės konfidencialią informaciją, priešingu atveju apsauga būtų neveiksminga ir teisiškai darbdavei apsunkintų jos interesų gynimą. Tokiu būdu, siekiant darbdavės interesų apsaugos, neišvengiamai buvo reikalingi atitinkami darbo sutarčių pakeitimai su darbuotojais, dirbančiais su darbdavei reikšminga bei komercinę vertę turinčia informacija, kad darbuotojams būtų nustatytos aiškios konfidencialios informacijos saugojimo sąlygos ir tvarka, taip pat atsakomybė už tokių sąlygų pažeidimą. Taigi, tai buvo viena iš priežasčių, paskatinusių keisti su darbuotojais sudarytas darbo sutartis, jose įtvirtinant konkrečias nuostatas dėl konfidencialios informacijos saugojimo.

18.       Ieškovas nepagrįstai iš konteksto išskiria ir klaidingai interpretuoja pasiūlyme dėl darbo sutarties keitimo nurodytą žodžių junginį ,,organizacinė struktūra“. Atsakovei yra žinoma, kad pagal įmonės įstatų 14 punktą ir ABĮ generalinis direktorius neturi įgaliojimų naikinti ar kurti naujų pareigybių (etatų), tai – valdybos kompetencija (ABĮ 34 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokių veiksmų (įmonės struktūros keitimo ar naujų pareigybių kūrimo naikinimo) atsakovės generalinis direktorius niekada neatliko. Priešingai, darbuotojui pasiūlytame darbo sutarties pakeitime buvo nurodytas tos pačios rinkodaros vadovo pareigos, šią pareigybę yra patvirtinusi įmonės valdyba ir ji panaikinta nebuvo. Taigi generalinis direktorius, atlikdamas veiksmus, susijusius su kasdienės įmonės veiklos organizavimu, darbuotojų priėmimu ir jų atleidimu, darbo sutarčių su darbuotojais sudarymu ir nutraukimu, veikė teisėtai, t. y. išimtinai įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos ribose (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Todėl bet kokie ieškovo kaltinimai tariamu atsakovės įstatų ir kitų teisės aktų pažeidimu yra visiškai nepagrįsti. Apibendrinant išdėstytą, atsakovės sprendimas inicijuoti darbo sutarties su ieškovu keitimą buvo pagrįstas galiojančio teisinio reglamentavimo pokyčių ir organizacinio būtinumo aplinkybių (DK 45 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovui buvo pagrįstai ir teisėtai pateiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties keitimo. Be to, ieškovui buvo suteiktas protingas ir įstatymo reikalavimus atitinkantis terminas apsvarstyti pateiktą pasiūlymą bei priimti sprendimą (DK 45 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste pažymėjo, kad nustatytas terminas ieškovui netgi buvo pratęstas. Pabrėžė, jog ieškovui buvo išsamiai ir visapusiškai atskleistos būtinybę keisti darbo sutarties sąlygas lėmusios priežastys bei paaiškinta, kokios darbo sutarties sąlygos ir kodėl bus keičiamos. Paminėjo, kad ieškovui buvo konkrečiai ir aiškiai nurodytos bei žinomos jo veiksmų pasekmės, t. y. kad iki 2021 m. kovo 15 d. 16:00 val. nepateikus atsakovei konkretaus atsakymo į pasiūlymą, bus laikoma, jog ieškovas atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Atitinkamai per nustatytą terminą ieškovui nepateikus atsakymo į atsakovės teiktą pasiūlymą, t. y. atsisakius dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, atsakovė įgijo teisę atleisti darbuotoją DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Darbuotojas buvo tinkamai ir nustatytais terminais įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, o darbo santykių nutraukimo dieną jam buvo išmokėta įstatyme nustatyto dydžio išeitinė išmoka bei kitos su darbo santykiais susijusios sumos (kompensacija už nepanaudotas atostogas). Visi aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad darbo sutartis su ieškovu DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo nutraukta teisėtai, laikantis įstatyme nustatytos atleidimo tvarkos ir terminų, todėl atsakovė mano, kad ieškovo reikalavimas atleidimą pripažinti neteisėtu ir grąžinti jį į darbą yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

19.       Atsakovės teigimu, ieškovo reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-221-627/2022 ieškovo A. R. ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 4 905,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 14 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-9782/2021 laikė netekusiu galios.

21.       Teismas vertino, kad konfidencialios informacijos sąvokos įvedimas ir jos apsauga buvo pagrįstas ir reikšmingas tolimesnei sėkmingai įmonės veiklai, kad įmonė galėtų sklandžiai veikti, organizuoti darbą bei siekti ūkinės veiklos tikslų, didinti našumą, skaidrumą ir efektyvumą. Būtent už tokią sėkmingą įmonės veiklą atsakingas ir yra įmonės direktorius. Atsižvelgiant į tai, darbdavės siūlymą keisti darbo sąlygas laikė pagrįstu reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis, todėl atmetė ieškovo argumentas, kad jis atleistas dėl įmonės struktūros pokyčių, o taip pat, kad atsakovės valdyba nebuvo patvirtinusi darbdavės struktūros pakeitimų, kadangi tiek atsakovė nurodė, kad įmonės struktūra nesikeitė, tiek teisme nenustatyta, kad tokie struktūros pakeitimai būtų buvę atlikti.

22.       Teismas nustatė, kad siekiant susisteminti informaciją, ją rinkti centralizuotai, koordinuotai ir taip po truputį gerinti darbo efektyvumą bei įmonės konkurencingumą, atsakovė įgijo ir įmonės veikloje pradėjo naudoti Microsoft 365 Business Standard programinę įrangą, todėl kilo poreikis apsaugoti tokios informacijos apsaugą. Nežiūrint į tai, kad ieškovo atstovas nurodė, jog panaši programinė įranga įmonėje buvo naudojama ir anksčiau, tai nepaneigia darbdavės teisės imtis priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti, tuo pačiu inicijuojant darbo sutarties pakeitimą.

23.       Taip pat nustatė, jog ieškovas teisme nenurodė priežasčių, dėl kurių nepasirašė siūlomo darbo sutarties pakeitimo, argumentuodamas, kad jam yra galiojanti 2012 m. birželio 29 d. sudaryta darbo sutartis. Ieškovas bandė apeliuoti į galimas vėlesnes grėsmes, tačiau jų nekonkretizavo, nurodydamas, kad sutarties pakeitimai buvo nepagrįsti bei prieštaraujantys teisės aktams, be to, sutarties pakeitimai buvę tik dėl akių.

24.       Teismas akcentavo, jog darbo sutarties pakeitimo 6.10 punktas numatė, kad atlyginimas už konfidencialios informacijos saugojimą yra įskaičiuotas į darbo užmokestį, todėl nesutiko su ieškovo pozicija, kad jam buvo siūloma dirbti pakeistomis darbo sąlygomis už sumažintą atlyginimą. Iš 2012 m. birželio 29 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovui beveik kasmet, o kartą ir dažniau, kilo atlyginimas: nuo 2013 m. liepos 1 d. – 2 350 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 860 Eur, nuo 2016 m. balandžio 1 d. – 1 320 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. – 1 600 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 2 070 Eur, nuo 2019 m. kovo 1 d. – 2 730 Eur.

25.       Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovui darbo sutarties pakeitimu būtų siūloma dirbti kitą darbą negu sulygta darbo sutarties 2016 m. balandžio 1 d. pakeitimu. 

26.       Teisme vertino, jog nebuvo surinkta įrodymų apie galimą spaudimą ieškovui bei jo žmonai, kuri ir šiuo metu dirba pas atsakovę bei yra vaiko priežiūros atostogose. Tuo tarpu dėl nesumokėto darbo užmokesčio (priedų ir pan.) ieškovas turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.

27.       Teismas laikė, kad byloje esantys atsakovės pateikti papildomai rašytiniai įrodymai – pažymos apie darbo sutarčių keitimą 2021m., iš kurių matyti, kad 41 darbuotojui 2021 m. sausio – vasario mėn. buvo pakeistos darbo sutartys, į jas įtraukiant konfidencialios informacijos saugojimo nuostatas bei nustatant pareigas, susijusias su mokymo išlaidų atlyginimu, paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad darbo sutarties pakeitimai buvo tiesiogiai taikomi tik jam ir žmonai, kaip galimo spaudimo bei susidorojimo priemonė.

28.       Teismas konstatavo, kad ieškovo atleidimas iš darbo, ieškovui atsisakius dirbti pakeistomis papildomomis sąlygomis, buvo teisėtas ir nepažeidė DK 45 straipsnio ir 57 straipsnio imperatyvių nuostatų, todėl ieškovo prašymą pripažinti neteisėtu 2012 m. birželio 29 d. darbo sutarties tarp atsakovės ir ieškovo nutraukimą ir grąžinti ieškovą į darbą, atmetė. O taip pat, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pažeidimų ir kaltės ieškovo atžvilgiu nenustatė, atmetė ieškovo prašymą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

29.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-221-627/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino priežasčių realumo ieškovo atleidimui dėl nepasirašyto 2021 m. kovo 2 d. darbo sutarties projekto, tuo pažeisdamas DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bei nukrypdamas nuo vieningos kasacinio teismo praktikos. Tik vienintelis ieškovas buvo atleistas dėl nepasirašytos naujos redakcijos darbo sutarties. Tuo tarpu bent 11 iš 35 atsakovės darbuotojų, 2021 m. toliau dirbo su atsakovės įvardintomis senomis darbo sutartimis (tokiomis pat, kaip ir ieškovo), tačiau tokiu pagrindu nei vienas nebuvo atleistas.

29.2.                      Akcentavo, jog iki ieškovo atleidimo buvo pakeistos 23 darbo sutartys iš 35 darbuotojų. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad ši dalis darbuotojų naujos redakcijos darbo sutartis pasirašė ne dėl atsakovės nurodytų deklaratyvių konfidencialumo ar mokymo išlaidų atlyginimo įpareigojimų, bet dėl ženkliai jiems padidinto darbo užmokesčio (daliai daugiau nei dvigubai). Visuose pasiūlymuose, išskyrus ieškovui ir jo žmonai, buvo nurodoma apie didinamą darbo užmokestį. Aplinkybę, kad darbo užmokestis buvo didinamas patvirtino 2022 m. vasario 24 d. posėdyje ir atsakovės pakviestas liudytojas (duomenys neskelbtini) J. B. Be to, tiek šis liudytojas, tiek kitas atsakovės pakviestas liudytojas (duomenys neskelbtini) A. P. pasirašė naujos redakcijos darbo sutartis nesigilindami į jų nuostatas.

29.3.                      Atsakovė nei 2021 m. kovo 2 d., nei ieškovo atleidimo iš darbo dieną (2021 m. balandžio 19 d.) nebuvo patvirtinusi komercinių (gamybinių) paslapčių ar konfidencialios informacijos sąrašo. Šį faktą pripažino ir atsakovės (duomenys neskelbtini) A. M. vykusiame teismo posėdyje. Ir tik po ieškinio gavimo, 2021 m. rugpjūčio 5 d., buvo šaukiamas atsakovės valdybos posėdis dėl konfidencialios informacijos sąrašo tvirtinimo. Tai patvirtina faktą, kad nebuvo jokio realaus darbo sąlygų keitimo pagrindo nei 2021 m. kovo 2 d., nei atleidimo dieną (2021 m. balandžio 19 d.). 

29.4.                      Atsakovės (duomenys neskelbtini) A. M. byloje taip ir negalėjo atsakyti, kas sudarė įmonės konfidencialią informaciją. Tokį sąrašą (ar kelis dokumentus) turėjo tvirtinti įmonės valdyba, kaip tai įtvirtinta ABĮ ir įmonės įstatų 14 straipsnyje, tačiau tai nebuvo padaryta nei 2021 m. kovo 2 d., nei iki ieškovo atleidimo dienos.

29.5.                      Aplinkybės, kad nebuvo realių pokyčių dėl konfidencialios informacijos saugos, patvirtina atsakovės veiksmai, kadangi tik po ieškovo ieškinio gavimo, 2021 m. rugpjūčio 25 d. pasitvirtinusi Konfidencialios informacijos sąrašą ir pateikusi pirmosios instancijos teismui savo neva saugomą informaciją, atsakovė neprašė pripažinti bylos ar jos medžiagos dalies nevieša (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 10 straipsnis) ir byla buvo nagrinėjama viešuosiuose teismo posėdžiuose

29.6.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino prieš ieškovą nukreipto spaudimo, verčiant ieškovą patį nutraukti darbo sutartį, o po to aktyvių veiksmų prieš ieškovą ir jo žmoną, kuri įmonėje dirbo administratore. Ieškovas buvo nurodęs, kad atsakovė siekė priversti ieškovą patį išeiti iš darbo, pirmiausia atsakovei atidėliojant išmokėti ieškovui sutartus priedus už darbo rezultatus, o nuo 2021 m. sausio atsisakant mokėti sutarto atlyginimo dalies priedus. Taip pat nevertino byloje esančių įrodymų dėl atsakovės iš anksto (2021 m. vasario 3 d.) priimto (duomenys neskelbtini) K. I. į ieškovo vietą, kuris perėmė visus ieškovo darbus.

29.7.                      Atsakovė ieškovui 2021 m. kovo 2 d. pateiktame darbo sutarties projekte nenurodė jokių atsakovės pareigų, padedant darbuotojui išsaugoti konfidencialios informacijos slaptumą, o tai įrodo konfidencialumo nuostatų įrašymą tik dėl akių.

29.8.                      Byloje esantis oficialus Microsoft paaiškinimas patvirtina, kad Microsoft 365 yra naujesnė Microsoft Office versija, o atsakovė dar iki ieškovo atleidimo naudojosi Microsoft produktais. Tokiu būdu, tiek šis, tiek darbo sutarties nuostatose dėl mokymo išlaidų atlyginimo įrašytas dviejų metų laikotarpis, vietoje vienerių, laikytini nereikšmingais darbo sutarties pokyčiais.

29.9.                      Ieškovo darbo užmokestis nuo 2019 m. kovo 1 d. iki atleidimo dienos buvo 2 730 Eur. Atsakovė 2021 m. kovo 2 d. pateiktame darbo sutarties projekte nurodė papildomą darbo sąlygą – atlygintiniu įpareigojimu 1 metus saugoti konfidencialią informaciją, tuo tarpu atlyginimas už konfidencialios informacijos saugojimą ieškovui įskaičiuotas į darbo užmokestį, t. y. atsakovė nurodė tokį patį darbo užmokesčio dydį ieškovui, koks buvo visą darbo laiką nuo 2019 m. kovo 1 d., nesant ieškovo papildomų darbo sąlygų. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovė nepasiūlė ieškovui dirbti už sumažintą darbo užmokestį pakeistomis darbo sąlygomis. Jeigu atlyginimas už naują konfidencialumo įpareigojimą būtų įskaičiuotas į darbo užmokestį, tai darbo užmokestis visais atvejais būtų didesnis, nei buvo iki darbo santykių pakeitimo. Šiuo atveju DK 45 straipsnio 2 dalis vienareikšmiškai draudžia darbdaviui atleisti darbuotoją, atsisakiusį dirbti už sumažintą darbo užmokestį. Tuo tarpu atsakovei numačius papildomą įpareigojimą ieškovui ir atlyginimą už šį papildomą įpareigojimą įtraukus į atsakovės iki atleidimo buvusį 2 730 Eur darbo užmokestį, ieškovo darbo užmokestis būtų buvęs sumažintas ieškovui sutikus pasirašyti tokį darbo sutarties projektą.

29.10.                      Atsakovė šioje byloje prašė priteisti 4 327,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atsakovei priteisė 4 905,34 bylinėjimosi išlaidų, t. y. 532,40 Eur daugiu, nei prašė atsakovė. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 98 straipsnio 1 dalį, atsakovės naudai priteisė 532,40 Eur didesnę sumą, nei atsakovė patyrė. Be to, atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius.

30.       Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė iš esmės ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

31.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-221-627/2022 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Apelianto nuomone, nebuvo realių ir reikšmingų priežasčių su juo sudarytos darbo sutarties sąlygų keitimui. Siekdamas pagrįsti šį teiginį, poreikį keisti darbo sutarties sąlygas apeliantas bando susieti išimtinai tik su jam 2021 m. kovo 2 d. pasiūlytoje naujos redakcijos darbo sutartyje buvusių nuostatų dėl konfidencialios informacijos nustatymo reikšmingumu, todėl apeliaciniame skunde apeliantas apsiriboja tik su konfidencialios informacijos apsauga susijusių aplinkybių vertinimu ir daro išvadą, neva atsakovė nesiekė saugoti konfidencialios informacijos, o darbo sutarties sąlygų keitimas esą buvo formalus. Atsakovė visiškai nesutinka su tokia pozicija, kadangi tokiu būdu apeliantas nepagrįstai bando susiaurinti darbo sutarties sąlygų keitimą sąlygojusių priežasčių ratą.

31.2.                      Priešingai nei teigia apeliantas, poreikį inicijuoti darbuotojų darbo sutarčių formos ir jų sąlygų keitimą lėmė ne tik atsakovės siekis į darbuotojų darbo sutartis įtraukti susitarimą dėl konfidencialumo, tačiau kompleksinės priežastys: 1) Teisinio reglamentavimo pokyčiai. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam DK, apelianto (kaip ir kitų atsakovės darbuotojų) darbo sutartis atnaujinta nebuvo. Tai lėmė tarp šalių susiklosčiusių darbo teisinių santykių aiškumo, suderinamumo ir atitikties pasikeitusiam teisiniam reguliavimui stoką: apelianto darbo sutartyje visos nuorodos buvo pateiktos į 2002 m. Darbo kodeksą; apelianto darbo sutartis neatitiko naujajame reglamentavime apibrėžtos susitarimo dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, įskaitant mokymosi išlaidų atlyginimo ir konfidencialios informacijos saugojimo, nustatymo tvarkos ir formos (DK 37 ir 39 straipsniai); 2) Atsakovės organizacinės tvarkos ir darbo organizavimo pokyčiai. Būtinybę imtis šių pokyčių sąlygojo iki naujojo vadovo paskyrimo faktiškai vyravęs savireguliacinis atsakovės valdymo ir darbo organizavimo modelis: nebuvo jokio atsakovės darbuotojų kasdienę veiklą bei jos kontrolę nustatančio, taip pat darbuotojų funkcijas, įgaliojimus, pareigas bei atsakomybes apibrėžiančio lokalaus reguliavimo, todėl siekiant užtikrinti darbo teisinių santykių stabilumą bei bazinę darbdavės interesų apsaugą, įskaitant ir konfidencialios informacijos apsaugą, buvo priimtas sprendimas keisti su darbuotojais sudarytas darbo sutartis. Viena iš susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos įtraukimo į naujos redakcijos darbo sutartį priežasčių, buvo ir Microsoft 365 Business Standard programinės įrangos įsigijimas ir pradėjimas naudoti atsakovės veikloje.

31.3.                      Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, teisinio reglamentavimo pasikeitimas pats savaime kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas realia ir visapusiškai reikšminga priežastimi inicijuoti darbo sutarties keitimą. Taigi ginčo atveju atsakovė turėjo realų pagrindą inicijuoti apelianto darbo sutarties sąlygų keitimą.

31.4.                      Apeliantas, manipuliuodamas atsakovės darbuotojams teiktų pasiūlymų turinio formuluote, bando sumenkinti nuostatų dėl konfidencialios informacijos apsaugos įtraukimo į atnaujintą darbo sutarties formą reikšmingumą ir tokiu būdu klaidina teismą, t. y. kiekvienam atsakovės darbuotojui, su kuriuo buvo keičiama darbo sutartis, su pasiūlymu pateiktoje naujos formos darbo sutartyje buvo įtrauktos analogiškos nuostatos dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Šią aplinkybę patvirtinantys dokumentai yra byloje.

31.5.                      Apelianto darbo užmokestis paskutinį kartą buvo keistas 2019 m. kovo 3 d., nustatant, kad jo dydis yra 2 730 Eur. Taigi atsakovei inicijuojant darbo sutarčių su darbuotojais keitimą, minėtas darbo užmokesčio dydis atitiko tuo metu už apelianto vykdomą darbo funkciją rinkoje mokamą atlygį (iš esmės buvo netgi didesnis), todėl nebuvo planuojama apeliantui siūlyti keisti šią būtinąją darbo sutarties sąlyga. Apeliantui pateikto pasiūlymo formuluotė labai aiškiai apibrėžė, ką siūloma keisti: „Darbo sutarties formą ir darbo sutarties sąlygas, nekeičiant būtinųjų darbo sutarties sąlygų“. Tuo tarpu kitiems atsakovės darbuotojams siūlant keisti ne tik darbo sutarties formą, bet ir vieną iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, įgyvendinant iš DK 45 straipsnio darbdaviui kylančią pareigą, aiškumo tikslais buvo papunkčiui išskirti abu keistini elementai.

31.6.                      Skunde teigiama, kad nesant atsakovės valdybos patvirtinto komercinių (gamybinių) paslapčių ar konfidencialios informacijos sąrašo, atsakovės vykdyta konfidencialios informacijos apsauga esą buvo formali. Atsakovė tokį vertinimą laiko visiškai nepagrįstu, kadangi apeliantas faktiškai kelia abejones dėl atsakovės valdymo organų kompetencijos ir jų priimamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalimi, apeliantas, būdamas darbo teisinių santykių dalyviu, yra nekompetentingas ir neturi teisės nei kvestionuoti, nei ginčyti atsakovės valdymo organų narių sprendimų teisėtumo. Juo labiau, kad atsakovės valdymo organų sprendimų pagrįstumo vertinimas net nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Kiek tai susiję su darbo teisiniais santykiais, DK 39 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys (DK 39 straipsnio 2 dalis). Nenurodžius tokių duomenų, susitarimas neturėtų esminio įstatyme įtvirtinto elemento – objekto, todėl būtų neaišku, ką iš viso siekiama tokiu susitarimu apsaugoti. Būtent todėl visose atsakovės siūlytų naujos redakcijos darbo sutarčių 6.6 punkte buvo nurodyta, kokią informaciją darbdavė pripažįsta konfidencialia.

31.7.                      Atsižvelgiant į nurodytą bei vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 8 dalimi, aplinkybė, kad iki darbo sutarčių keitimo pradžios atsakovės valdyba nebuvo patvirtinusi komercinių (gamybinių) paslapčių ar konfidencialios informacijos sąrašo, nepaneigia generalinio direktoriaus pareigos kasdienę įmonės veiklą organizuoti taip, kad būtų užtikrinta tinkama ir visapusiška atsakovės interesų, tame tarpe ir konfidencialios informacijos, apsauga. Tokia apsauga įgyvendinama, be kita ko, ir darbo teisėje įtvirtintų priemonių pagalba. Taigi šiuo atveju atsakovė būtent tą ir siekė padaryti. Šiame kontekste pastebėtina, kad per daugiau nei 20 įmonės gyvavimo metų nei vieno iš ankstesnių atsakovės vadovų iniciatyva nebuvo sušaukta valdyba tam, kad būtų patvirtintas komercinių (gamybinių) paslapčių ir (ar) konfidencialios informacijos sąrašas. O tai tik dar kartą parodo, kaip chaotiškai ir neracionaliai buvo organizuojamas bei vykdomas atsakovės valdymas iki naujojo generalinio direktoriaus paskyrimo.

31.8.                      Konfidencialios informacijos apsauga buvo įgyvendinama palaipsniui: pradžioje darbo teisės normų nustatyta tvarka į siūlomą naujos redakcijos darbo sutarties formą įtrauktas susitarimas dėl konfidencialumo, tokiu būdu nustatant aiškias šios informacijos apsaugos taisykles jautriausiu lygiu (t. y. tarp darbdavės ir darbuotojų), o vėliau buvo inicijuotas su konfidencialios informacijos apsauga susijusių klausimų sprendimas ir atsakovės valdymo organų lygmeniu. Šios aplinkybės patvirtina nuoseklų atsakovės veikimą siekiant užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą, o taip pat ir darbo sutarčių su darbuotojais keitimą lėmusių priežasčių realumą bei reikšmingumą. Vien tai, kad apelianto subjektyvia nuomone, nurodyti darbdavės veiksmai neva buvo atlikti ne ta eilės tvarka, nepaneigia tokių veiksmų realumo.

31.9.                      Microsoft 365 Business Standard programinės įrangos paketas leido atsakovei į bendrą darbinį tinklą sujungti visus atsakovės darbuotojų įrenginius, tokiu būdu užtikrinant tinkle esančių kompiuterių prieigą prie debesyje (angl. cloud) talpinamos tarpusavyje sinchronizuotos informacijos ir duomenų bei galimybę jais keistis. Toks atsakovės darbuotojų prijungimas prie bendro tinklo reikšmingai padidino neteisėto konfidencialios informacijos nutekinimo ar pasisavinimo riziką, todėl atsakovei buvo svarbu organizacinių priemonių pagalba nustatyti aiškias su įmonės veikloje naudojamos konfidencialios informacijos apsauga susijusias taisykles. Tuo tarpu ankstesnė Microsoft Office 2019 versija, priešingai nei teigia apeliantas, neturėjo tokių techninių galimybių, kaip Microsoft 365 Business Standard, todėl ja naudojantis neegzistavo aptarta konfidencialios informacijos praradimo rizika.

31.10.                      Apeliantas realių priežasčių jo atleidimui nebuvimą taip pat bando grįsti aplinkybe, kad tik jis vienintelis buvo atleistas dėl atsisakymo pasirašyti naujos redakcijos darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad išskyrus apeliantą (ir jo sutuoktinę), visi kiti atsakovės darbuotojai sutiko su jiems pateiktais pasiūlymais keisti darbo sutarties formą ir sąlygas, todėl nebuvo jokių prielaidų ar poreikio spręsti dėl kitų atsakovės darbuotojų atleidimo, kadangi jų atžvilgiu tiesiog neegzistavo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas.

31.11.                      Ieškinyje apeliantas teigė, kad darbo sutarties keitimas buvo fiktyvus – vykdomas tik su juo ir taip pat pas atsakovę dirbančia jo sutuoktine. Tokiu būdu, pasak apelianto, neva buvo siekiama su juo susidoroti, t. y. priversti išeiti iš darbo. Teismo proceso metu darbdavė pateikė dokumentus, kurie patvirtino, kad darbo sutartys buvo keičiamos ne tik su apeliantu, bet ir kitais atsakovės darbuotojais, t. y. apelianto pozicija buvo paneigta. Tuomet pastarasis iškėlė naują versiją – esą nors darbo sutarčių sąlygų keitimas su darbuotojais ir vyko, bet, pasak apelianto, faktiškai jis buvo atliekamas siekiant ne konfidencialios informacijos apsaugos, bet išimtinai tik dėl būtinosios darbo sutarties sąlygos – darbo užmokesčio keitimo.

31.12.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darbo sutartis su K. I. buvo sudaryta 2021 m. vasario 3 d., pagal ją darbuotojas priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose. Taigi šis darbuotojas pas atsakovę pradėjo dirbti dar iki tol, kol apeliantui buvo pateiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties keitimo, juo labiau, kad K. I. buvo pilnai aprūpintas jo darbo funkcijas atitinkančiu darbu. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų bent įtarti, kad iki darbo sutarties su apeliantu nutraukimo jo atžvilgiu buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, pavyzdžiui, panaikintos ar apribotos apelianto, kaip rinkodaros vadovo darbo funkcijos ir pan. Be kita ko, tokių aplinkybių buvimo neįrodinėjo ir pats apeliantas. Be to, apie vadybininko paieškas apeliantas buvo informuotas dar 2020 m. lapkričio mėn. Taigi tiek apie naujo darbuotojo paieškas, tiek apie jo priėmimą apeliantas žinojo, todėl ieškovo bandymas naujo darbuotojo priėmimo į darbą faktą prilyginti tariamam spaudimui, vertintinas kritiškai. Tuo tarpu po darbo sutarties su apeliantu nutraukimo, siekiant užtikrinti normalią įmonės veiklą, darbdavei objektyviai kilo būtinybė perskirstyti iki tol apelianto vykdytas darbo funkcijas bei perduoti jo darbus, kadangi poreikis apelianto vykdytai darbo funkcijai niekur nedingo. Todėl siekiant užtikrinti darbų tęstinumą, apelianto vykdytos darbo funkcijos buvo perduotos kitam atsakovės darbuotojui, šiuo atveju K. I.

31.13.                      Apeliantas taip pat teigia, esą jo atžvilgiu vykdytą atsakovės spaudimą patvirtina aplinkybė, kad nuo 2021 m. kovo 18 d. iki darbo sutarties su juo nutraukimo dienos jis buvo nušalintas nuo pareigų, tačiau šioje vietoje apeliantas nenurodo nušalinimą sąlygojusių priežasčių. O konkrečiai to, kad po įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovei vedant apeliantui išduotų darbo priemonių apskaitą, buvo nustatyta, kad apeliantas, iš anksto neįspėjęs ir net neinformavęs darbdavės, pasinaudodamas jo tėvo išduotu įgaliojimu, 2021 m. vasario mėn. vienašališkai savo vardu persirašė UAB „Ukmergės staklės“ priklausantį telefono numerį. Pažymėjo, kad šis numeris buvo pagrindinė atsakovės naudojama komunikacijos su tiekėjais, klientais, užsakovais ir kt. asmenimis priemonė (buvo nurodomas UAB „Ukmergės staklės“ internetinėje svetainėje www.ukmerges-stakles.lt, vizitinėse kortelėse, kitoje reklaminėje medžiagoje). Todėl sužinojus apie numerio pasisavinimą, keliantį rimtą grėsmę įmonės veiklai, atsakovė pradėjo galimo darbo pareigų pažeidimo aplinkybių tyrimą bei priėmė sprendimą nušalinti apeliantą nuo darbo, šiam paliekant mokėti priklausantį darbo užmokestį (DK 49 straipsnio 3 dalis).

31.14.                      Aplinkybės, susijusios su priedų už darbo rezultatus ir atlyginimo dalies priedų mokėjimu neturi jokio ryšio ir yra nesusijusios su šioje byloje sprendžiamu apelianto atleidimo iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teisėtumo klausimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo kilęs darbo ginčas dėl priedų už darbo rezultatus mokėjimo, kurį šalys išsprendė sudarydamos Taikos sutartį.

31.15.                      Darbuotojo pareiga saugoti darbdavės konfidencialią informaciją, pirmiausia, kyla iš įstatymo ir yra tiesiogiai susijusi su tinkamu darbuotojo lojalumo pareigos įgyvendinu. Be to, pareiga saugoti darbdavės konfidencialią informaciją nesukelia darbuotojui jokių papildomų suvaržymų ir nėra susijusi su jo veiklos laisvės ribojimais ar turtinių interesų suvaržymais. Todėl priešingai nei susitarimo dėl nekonkuravimo atveju (DK 38 straipsnio 3 dalis), DK 39 straipsnis, o taip pat jokie kiti galiojantys teisės aktai nenumato papildomo atlyginimo ar kompensacinio mechanizmo darbuotojui už įsipareigojimo saugoti darbdavės konfidencialią informaciją vykdymą.

31.16.                      Apeliantui su pasiūlymu pateiktos naujos redakcijos darbo sutarties 6.10 punkto nuostata buvo aiškinamojo pobūdžio, kuria atsakovė siekė pabrėžti, kad joks papildomas atlyginimas už pareigą saugoti konfidencialią informaciją apeliantui nebus mokamas, o šios pareigos vykdymą apima apeliantui mokamas šalių susitarimu nustatytas darbo užmokestis. Atsakovė niekada nežadėjo ir nesiekė apelianto pareigos saugoti konfidencialią informaciją vykdymą susieti su papildomu atlyginimu, kadangi tai visiškai neatitiktų atsakovės valios ir interesų

31.17.                      Į bylą teikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė iš viso patyrė 4 372,94 Eur išlaidų už advokato pagalbą (tuo tarpu apeliantas, nurodydamas 4 327,94 Eur sumą, bendrą atsakovės patirtų išlaidų dydį apskaičiavo klaidingai). Teismo sprendimas byloje buvo priimtas 2022 m. kovo 16 d., todėl, priešingai nei teigia apeliantas, skaičiuojant atsakovei priteistinų išlaidų už advokato pagalbą byloje dydį, pagal Rekomendacijų 7 punktą, turėjo būti vadovaujamasi 2021 m. III ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo – 1 598,10 Eur. Taigi vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, vieną atstovavimo teisme valandą atitinkantis maksimalus dydis – 159,81 Eur, tuo tarpu atsakovės valandinis įkainis, priešingai nei teigia apeliantas, buvo mažesnis – 157,30 Eur.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

33.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

34.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškinį atmetė.

35.       Ieškovas nesutinka su skundžiamu sprendimu, t. y. su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, jog darbdavės siūlymas keisti darbo sąlygas laikytinas pagrįstu reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis, ir pabrėžia, kad papildomos sąlygos – konfidencialios informacijos saugojimas ir nustatytos pareigos, susijusias su mokymo išlaidų atlyginimu, buvo tiesiogiai taikomos tik jam ir žmonai, kaip galimo spaudimo bei susidorojimo priemonė, be to, mano, kad jų keitimo būtinybei nebuvo realių pokyčių, t. y. susijusių su konfidencialios informacijos saugojimu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

36.       Nustatyta, kad ieškovas dirbo pas atsakovę pagal 2012 m. birželio 29 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) rinkodaros vadovu. Atsakovo generalinio direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą – darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis papildomomis darbo sutarties sąlygomis. Su atleidimu ieškovas nesutiko, manydamas, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir prašė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti jį atgal į darbą, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija savo sprendime nurodė, kad atsakovo generalinio direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis papildomomis darbo sutarties sąlygomis, nepažeidžiant imperatyvių DK 45 straipsnio ir 57 straipsnio nuostatų reikalavimų, todėl ieškovo prašymas dalyje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmestas kaip nepagrįstas, taip pat atmetė ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

37.       Taip pat nustatyta, jog UAB ,,Ukmergės staklės“ nuo 2021 m. sausio mėnesio buvo pradėtas vykdyti darbo sutarčių keitimas, siekiant jas atnaujinti ir užtikrinti darbo teisinius santykius. 2021 kovo 3 d. ieškovui buvo įteiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties formos ir darbo sutarties sąlygų keitimo, nekeičiant būtinųjų darbo sąlygų (darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio). Ieškovui buvo nustatytas 5 dienų terminas savo pozicijai išreikšti. Nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 16 d tarp ieškovo ir atsakovo vyko susirašinėjimai elektroniniu paštu. Beveik kiekviename laiške ieškovas reikalavo jam taikyti senąją jo darbo sutartį. 2021 m. kovo 10 d. elektroniniame laiške atsakovas dar kartą ieškovui suteikė 5 dienų terminą pateikti savo atsakymą dėl sutikimo arba nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t. y. iki 2021-03-15, 16.00 val., ieškovui neišreiškus savo valios, sekančią dieną, 2021 m. kovo 16 d., atsakovė pateikė ieškovui įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo, išmokant jam dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją.

38.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad 2021 m. kovo 18 d. įsakymu ieškovas buvo nušalintas nuo darbo, nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. kovo 1 d. Atsakovei nurodant, kad ieškovas vienašališkai savo vardu persirašė UAB „Ukmergės staklės“ priklausantį telefono numerį, tuo tarpu šis numeris buvo pagrindinė atsakovės naudojama komunikacijos su tiekėjais, klientais, užsakovais ir kt. asmenimis priemonė (buvo nurodomas UAB „Ukmergės staklės“ internetinėje svetainėje www.ukmerges-stakles.lt, vizitinėse kortelėse, kitoje reklaminėje medžiagoje), todėl sužinojus apie numerio pasisavinimą, keliantį rimtą grėsmę įmonės veiklai, atsakovė pradėjo galimo darbo pareigų pažeidimo aplinkybių tyrimą bei priėmė sprendimą nušalinti apeliantą nuo darbo, šiam paliekant mokėti priklausantį darbo užmokestį.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių būtinybę pagrįsti darbo sąlygų keitimą, aiškinimo ir taikymo

39.       Kaip minėta, ieškovas laikosi pozicijos, jog jis iš darbo buvo atleistas neteisėtai.

40.       DK 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 5 dalis).

41.       DK 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (DK 33 straipsnio 2 dalis). Papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama (DK 33 straipsnio 3 dalis).

42.       DK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka (DK 45 straipsnio 2 dalis).

43.       DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę.

44.       DK 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.

45.       Darbo sąlygų keitimas negali būti savitikslis, darbdavys bet kurių darbo sąlygų – tiek tų, kurioms keisti reikalingas gauti darbuotojo sutikimas (DK 45 straipsnio 1 dalis), tiek tų, dėl kurių tokio sutikimo nereikalaujama (DK 45 straipsnio 4 dalis), keitimą turi pagrįsti, t. y. pateikti motyvus, kodėl iš esmės jas reikia keisti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kai siekiama pakeisti darbo sąlygas dėl ekonominių, organizacinių ar gamybinių priežasčių, turi būti tenkinama šių sąlygų visuma: 1) priežastys yra realios, t. y. pagrįstos darbdavio poreikiais ir (ar) jo užsibrėžtais veiklos tikslais, ir pertvarkymai turi būti realiai vykdomi; 2) priežastys yra konkrečios, t. y. nepakanka deklaratyviai įvardyti priežasties pobūdį (ekonominė ar kt.), o turi būti atskleistas priežasties turinys kiekvienu konkrečiu atveju; 3) yra būtinybė keisti darbo sąlygas, t. y. nepakeitus darbo sąlygų nėra įmanoma tenkinti darbdavio poreikių ir (ar) įgyvendinti jo tikslų; 4) priežasčių buvimą turi įrodyti darbdavys. Papildoma sąlyga siekiant pakeisti DK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas darbo sąlygas yra tai, kad priežastys turi būti reikšmingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021). Taigi, tam, kad darbo sutartis galėtų būti nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nepakanka vien tik darbuotojo atsisakymo dirbti pakeistomis šiame punkte nurodytomis darbo sutarties sąlygomis, bet turi realiai egzistuoti ir reikšmingos priežastys, sudarančios būtinybę keisti atitinkamas darbo sutarties sąlygas (DK 57 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, taikydami normą dėl priežasčių, lemiančių darbo sąlygų keitimą, pagrindimo, teismai turi patys iš pateiktų darbdavio įrodymų spręsti apie tokių pertvarkymų svarbą kiekvienu konkrečiu atveju, nepasitelkdami tam specialistų ar ekspertų, kad teismo procesas netaptų apsunkintas ir kad ilgą laikotarpį nebūtų apginami galimai nukentėjusio darbuotojo interesai. Be to, nors pertvarkymų priežastys turi būti pagrįstos darbdavio poreikiais ir (ar) jo užsibrėžtais tikslais, tai nereiškia, kad turi būti analizuojamas tokių poreikių ir (ar) tikslų naudingumas pačiam darbdaviui, darbuotojams ar darbovietėje organizuojamiems darbo procesams siekiamo rezultato prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021).

46.       Kaip nustatyta aukščiau, UAB ,,Ukmergės staklės“ nuo 2021 m. sausio mėnesio buvo pradėtas vykdyti darbo sutarčių keitimas, siekiant jas atnaujinti ir užtikrinti darbo teisinius santykius. 2021 kovo 3 d. ieškovui buvo įteiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties formos ir darbo sutarties sąlygų keitimo, nekeičiant būtinųjų darbo sąlygų (darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio). Apelianto nuomone, nebuvo realių ir reikšmingų priežasčių su juo sudarytos darbo sutarties sąlygų keitimui. Siekdamas pagrįsti šį teiginį, poreikį keisti darbo sutarties sąlygas apeliantas bando susieti išimtinai tik su jam 2021 m. kovo 2 d. pasiūlytoje naujos redakcijos darbo sutartyje buvusių nuostatų dėl konfidencialios informacijos nustatymo reikšmingumu, todėl apeliaciniame skunde apeliantas kvestionuoja tik su konfidencialios informacijos apsauga susijusių aplinkybių vertinimą ir daro išvadą, kad atsakovė nesiekė saugoti konfidencialios informacijos, o darbo sutarties sąlygų keitimas esą buvo formalus. Papildomai pažymėjo, kad iki jo atleidimo iš darbo buvo pakeistos 23 darbo sutartys iš 35 darbuotojų, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad ši dalis darbuotojų naujos redakcijos darbo sutartis pasirašė ne dėl atsakovės nurodytų deklaratyvių konfidencialumo ar mokymo išlaidų atlyginimo įpareigojimų, bet dėl ženkliai jiems padidinto darbo užmokesčio (daliai daugiau nei dvigubai). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto vertinimu.

47.       Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, sąlygų keitimą lėmė ne tik atsakovės siekis į darbuotojų darbo sutartis įtraukti susitarimą dėl konfidencialumo, tačiau kompleksinės priežastys, t. y. visų pirma – teisinio reglamentavimo pokyčiai, kadangi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam DK, apelianto (kaip ir kitų atsakovės darbuotojų) darbo sutartis atnaujinta nebuvo, o tai lėmė tarp šalių susiklosčiusių darbo teisinių santykių aiškumo, suderinamumo ir atitikties pasikeitusiam teisiniam reguliavimui stoką: apelianto darbo sutartyje visos nuorodos buvo pateiktos į 2002 m. Darbo kodeksą; apelianto darbo sutartis neatitiko naujajame reglamentavime apibrėžtos susitarimo dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, įskaitant mokymosi išlaidų atlyginimo ir konfidencialios informacijos saugojimo, nustatymo tvarkos ir formos (DK 37 ir 39 straipsniai). Antra, atsakovės organizacinės tvarkos ir darbo organizavimo pokyčiai. Būtinybę imtis šių pokyčių sąlygojo iki naujojo vadovo paskyrimo faktiškai vyravęs savireguliacinis atsakovės valdymo ir darbo organizavimo modelis: nebuvo jokio atsakovės darbuotojų kasdienę veiklą bei jos kontrolę nustatančio, taip pat darbuotojų funkcijas, įgaliojimus, pareigas bei atsakomybes apibrėžiančio lokalaus reguliavimo, todėl siekiant užtikrinti darbo teisinių santykių stabilumą bei bazinę darbdavės interesų apsaugą, įskaitant ir konfidencialios informacijos apsaugą, buvo priimtas sprendimas keisti su darbuotojais sudarytas darbo sutartis. Viena iš susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos įtraukimo į naujos redakcijos darbo sutartį priežasčių, buvo ir Microsoft 365 Business Standard programinės įrangos įsigijimas ir pradėjimas naudoti atsakovės veikloje. Tokiu būdu, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės siūlymas keisti darbo sąlygas buvo pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis, kadangi vien teisinio reglamentavimo pasikeitimas pats yra pripažįstamas realia ir visapusiškai reikšminga priežastimi inicijuoti darbo sutarties keitimą.

48.       Tuo labiau, teisėjų kolegijai sprendžiant, kad priežastys keisti darbo sąlygas buvo reikšmingos, svarbu paminėti ir tai, kad darbdavės inicijuotos procedūros vyko teisės aktų nustatyta tvarka, sklandžiai, t. y. ieškovui buvo nustatytas 5 dienų terminas savo pozicijai dėl darbo sutarties sąlygų keitimo išreikšti – kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 16 d tarp ieškovo ir atsakovės vyko susirašinėjimai elektroniniu paštu, tačiau beveik kiekviename laiške ieškovas reikalavo jam taikyti senąją jo darbo sutartį, tuo tarpu 2021 m. kovo 10 d. elektroniniame laiške atsakovė dar kartą ieškovui suteikė 5 dienų terminą pateikti savo atsakymą dėl sutikimo arba nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t. y. iki 2021 m. kovo 15 d. 16.00val., tačiau ieškovas nei atsakyme į elektroninį laišką, nei apeliaciniame skunde, taip ir negalėjo paaiškinti, kokios priežastys lėmė jo, kaip darbuotojo, atsisakymą nuo papildomų sąlygų keitimo pasirašymo. Ko pasekoje, 2021 m. kovo 16 d. atsakovė pateikė ieškovui įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo, išmokant jam dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją. Papildomai pažymint, kad teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, patvirtinančių apelianto poziciją, jog dalis darbuotojų naujos redakcijos darbo sutartis pasirašė ne dėl atsakovės nurodytų deklaratyvių konfidencialumo ar mokymo išlaidų atlyginimo įpareigojimų, bet dėl ženkliai jiems padidinto darbo užmokesčio (daliai daugiau nei dvigubai), kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kiekvienam atsakovės darbuotojui, su kuriuo buvo keičiama darbo sutartis, su pasiūlymu pateiktoje naujos formos darbo sutartyje buvo įtrauktos analogiškos nuostatos dėl konfidencialios informacijos apsaugos bei mokymo išlaidų atlyginimo.

49.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovas realių priežasčių jo atleidimui nebuvimą taip pat bando grįsti aplinkybe, kad tik jis vienintelis buvo atleistas dėl atsisakymo pasirašyti naujos redakcijos darbo sutartį. Teisėjų kolegijai patikrinus byloje esančius duomenimis, sutiktina su atsakovės dėstomomis aplinkybėmis, jog išskyrus apeliantą (ir jo sutuoktinę), visi kiti atsakovės darbuotojai sutiko su jiems pateiktais pasiūlymais keisti darbo sutarties formą ir sąlygas, todėl vertina, kad nebuvo jokių prielaidų ar poreikio spręsti dėl kitų atsakovės darbuotojų atleidimo, kadangi jų atžvilgiu neegzistavo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas.

Dėl konfidencialios informacijos

50.       DK 25 straipsnio 5 dalis numato galimybę šalims, kurias sieja darbo teisiniai santykiai, sudaryti papildomą susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Darbo sutarties šalys taip pat gali susitarti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą (DK 39 straipsnis). Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą tais atvejais, kai ji padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją (DK 154 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

51.       DK 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių.

52.       Konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: 1) Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

53.       Ieškovas tvirtina nebuvus jokio realaus darbo sąlygų keitimo pagrindo, t. y. atsakovė nei 2021 m. kovo 2 d., nei ieškovo atleidimo iš darbo dieną (2021 m. balandžio 19 d.) nebuvo patvirtinusi komercinių (gamybinių) paslapčių ar konfidencialios informacijos sąrašo, ir tik po ieškinio gavimo, 2021 m. rugpjūčio 5 d., buvo šaukiamas atsakovės valdybos posėdis dėl konfidencialios informacijos sąrašo tvirtinimo. Tuo labiau, atsakovės (duomenys neskelbtini) A. M. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip ir negalėjo atsakyti, kas sudarė įmonės konfidencialią informaciją. Tokį sąrašą (ar kelis dokumentus) turėjo tvirtinti įmonės valdyba, kaip tai įtvirtinta ABĮ ir įmonės įstatų 14 straipsnyje, tačiau tai nebuvo padaryta nei 2021 m. kovo 2 d., nei iki ieškovo atleidimo dienos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto vertinimu.

54.       Visų pirma, pažymėtina, kad paties ieškovo pateiktoje darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo 6.6 punkte yra nurodyta, kad konfidencialia informacija („konfidenciali informacija“) yra (nebaigtinis sąrašas): a) komercinės (gamybinės) paslaptys, įskaitant , bet neapsiribojant tas, kurių sąrašas patvirtintas atitinkamo Bendrovės valdymo organo; b) visi Bendrovės dokumentai, įskaitant komercines ir kitas sutartis; c) finansinės operacijos, įsipareigojimai, sutartys ir sandoriai; d) valdymo organų sprendimai ir instrukcijos, išskyrus atvejus, kai taikytini teisės aktai numato ką kita; e) „know-how“ bet kokia techninė ir finansinė informacija, susijusi su Bendrovės veikla, įskaitant ir informacijos apie Bendrovės išlaidas bei pelną, esami ir būsimi Bendrovės verslo investicijų planai bei strategijos, bet kokia informacija apie Bendrovės klientus, tiekėjus ir(arba) Bendrovės sutarčių šalis, informacija apie darbo užmokestį; f) visa informacija apie Bendrovės verslo ir organizacijų struktūrą, klientus, tiekėjus, procesus, veiklą, darbuotojus, strateginius, ateities planus ir kita informacija, kutri tapo žinoma darbuotojui vykdant šia darbo sutartimi prisiimtas pareigas ir kurios atskleidimas gali turėti neigiamos įtakos darbdaviui; g) visa informacija, kurią Bendrovė bet kuriam trečiajam asmeniui įsipareigojo saugoti kaip konfidencialią; h) ateities planai, numatomi sandoriai ir planuojami projektai; i) visa informacija, kurios atskleidimas gali neigiamai paveikti Bendrovę; j) bet kokia kita konfidenciali informacija, jei tai patvirtinta Bendrovės ar pripažinta tokia. Be kita ko, darbo sutarties pakeitimo 5.1 punkte buvo numatytas mokymosi išlaidų atlyginimas tuo atveju, jei darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės (DK 37straipsnis). Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad jam nebuvo pateiktas (aiškus) konfidencialios informacijos turinys, anaiptol, teisėjų kolegija vertina, kad konfidencialios informacijos turinys atskleistas išsamiai, nežiūrint į tai, kad įmonės valdyba nėra patvirtinusi atskiro komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo, ką ir motyvuoja ieškovas, t. y. apeliantas teigia, kad nesant atsakovės valdybos patvirtinto komercinių (gamybinių) paslapčių ar konfidencialios informacijos sąrašo, atsakovės vykdyta konfidencialios informacijos apsauga esą buvo formali. Teisėjų kolegija tokį vertinimą laiko nepagrįstu, kadangi atsakovės valdymo organų sprendimų pagrįstumo vertinimas net nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Sutiktina su atsakove, kad kiek tai susiję su darbo teisiniais santykiais, DK 39 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys (DK 39 straipsnio 2 dalis). Nenurodžius tokių duomenų, susitarimas neturėtų esminio įstatyme įtvirtinto elemento – objekto, todėl būtų neaišku, ką iš viso siekiama tokiu susitarimu apsaugoti. Taigi, būtent todėl visose atsakovės siūlytų naujos redakcijos darbo sutarčių 6.6 punktuose buvo nurodyta, kokią informaciją darbdavė pripažįsta konfidencialia.

55.       Tuo labiau, aplinkybė, kad iki darbo sutarčių keitimo pradžios atsakovės valdyba nebuvo patvirtinusi komercinių (gamybinių) paslapčių ar konfidencialios informacijos sąrašo, nepaneigia generalinio direktoriaus pareigos kasdienę įmonės veiklą organizuoti taip, kad būtų užtikrinta tinkama ir visapusiška atsakovės interesų, tame tarpe ir konfidencialios informacijos, apsauga. Tokia apsauga įgyvendinama, be kita ko, ir darbo teisėje įtvirtintų priemonių pagalba. Teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad, atsakovės teigimu, per daugiau nei 20 įmonės gyvavimo metų nei vieno iš ankstesnių atsakovės vadovų iniciatyva nebuvo sušaukta valdyba tam, kad būtų patvirtintas komercinių (gamybinių) paslapčių ir (ar) konfidencialios informacijos sąrašas, o tai, atsakovės manymu, tik dar kartą parodo, kaip chaotiškai ir neracionaliai buvo organizuojamas bei vykdomas atsakovės valdymas iki naujojo generalinio direktoriaus paskyrimo. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad konfidencialios informacijos apsauga buvo įgyvendinama palaipsniui: pradžioje darbo teisės normų nustatyta tvarka į siūlomą naujos redakcijos darbo sutarties formą įtrauktas susitarimas dėl konfidencialumo, tokiu būdu nustatant aiškias šios informacijos apsaugos taisykles jautriausiu lygiu (t. y. tarp darbdavės ir darbuotojų), o vėliau buvo inicijuotas su konfidencialios informacijos apsauga susijusių klausimų sprendimas ir atsakovės valdymo organų lygmeniu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės patvirtina nuoseklų atsakovės veikimą siekiant užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą, o taip pat ir darbo sutarčių su darbuotojais keitimą lėmusių priežasčių realumą bei reikšmingumą.

56.       Dar daugiau, apeliantas kvestionuoja vieną iš susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos įtraukimo į naujos redakcijos darbo sutartį priežastį, t. y. Microsoft 365 Business Standard programinės įrangos įsigijimas ir pradėjimas naudoti atsakovės veikloje. Apeliantas teigia, kad byloje esantis oficialus Microsoft paaiškinimas patvirtina, jog Microsoft 365 yra naujesnė Microsoft Office versija, o atsakovė dar iki ieškovo atleidimo naudojosi Microsoft produktais. Tokiu būdu, tiek šis, tiek darbo sutarties nuostatose dėl mokymo išlaidų atlyginimo įrašytas dviejų metų laikotarpis, vietoje vienerių, laikytini nereikšmingais darbo sutarties pokyčiais. Atsakovės teigimu, Microsoft 365 Business Standard programinės įrangos paketas leido atsakovei į bendrą darbinį tinklą sujungti visus atsakovės darbuotojų įrenginius, tokiu būdu užtikrinant tinkle esančių kompiuterių prieigą prie debesyje (angl. cloud) talpinamos tarpusavyje sinchronizuotos informacijos ir duomenų bei galimybę jais keistis. Tuo tarpu ankstesnė Microsoft Office 2019 versija, priešingai nei teigia apeliantas, neturėjo tokių techninių galimybių, kaip Microsoft 365 Business Standard, todėl ja naudojantis neegzistavo konfidencialios informacijos praradimo rizika. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės į apeliacinį skundą išsakyta pozicija, pažymint, kad teismai turi patys iš pateiktų darbdavės įrodymų spręsti apie tokių pertvarkymų svarbą kiekvienu konkrečiu atveju, šiuo atveju – toks atsakovės darbuotojų prijungimas prie bendro tinklo reikšmingai padidintų neteisėto konfidencialios informacijos nutekinimo ar pasisavinimo riziką, todėl atsakovei yra svarbu organizacinių priemonių pagalba nustatyti aiškias su įmonės veikloje naudojamos konfidencialios informacijos apsauga susijusias taisykles.

57.       Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfidencialios informacijos turinio atskleidimą, ją numatant darbo sutarties 6.6 punkte, laikė pakankamu ir aiškiu, priešingai nei nurodė ieškovas, kadangi konfidencialios informacijos sąvokos įvedimas ir jos apsauga buvo pagrįstas ir reikšmingas tolimesnei sėkmingai įmonės veiklai, kad įmonė galėtų sklandžiai veikti, organizuoti darbą bei siekti ūkinės veiklos tikslų, didinti našumą, skaidrumą ir efektyvumą. Už ką šiuo konkrečiu atveju ir yra atsakingas įmonės direktorius. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija darbdavės siūlomas keisti darbo sąlygas laiko pagrįstomis ir reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.

58.       Taip pat pažymėtina, kad darbuotojo pareiga saugoti darbdavės konfidencialią informaciją, pirmiausia, kyla iš įstatymo ir yra tiesiogiai susijusi su tinkamu darbuotojo lojalumo pareigos įgyvendinu. Be to, pareiga saugoti darbdavės konfidencialią informaciją nesukelia darbuotojui jokių papildomų suvaržymų ir nėra susijusi su jo veiklos laisvės ribojimais ar turtinių interesų suvaržymais, todėl sutiktina su atsakovės išsakyta pozicija, kad priešingai nei susitarimo dėl nekonkuravimo atveju (DK 38 straipsnio 3 dalis), DK 39 straipsnis, o taip pat jokie kiti galiojantys teisės aktai nenumato papildomo atlyginimo ar kompensacinio mechanizmo darbuotojui už įsipareigojimo saugoti darbdavės konfidencialią informaciją vykdymą. Apeliantui su pasiūlymu pateiktos naujos redakcijos darbo sutarties 6.10 punkto nuostata buvo aiškinamojo pobūdžio, kuria atsakovė siekė pabrėžti, kad joks papildomas atlyginimas už pareigą saugoti konfidencialią informaciją apeliantui nebus mokamas, o šios pareigos vykdymą apima apeliantui mokamas šalių susitarimu nustatytas darbo užmokestis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų žadėjusi apelianto pareigos saugoti konfidencialią informaciją vykdymą susieti su papildomu atlyginimu, kadangi, kaip pati pažymėjo, tai visiškai neatitiktų atsakovės valios ir interesų, todėl atmestini apelianto argumentai, jog atsakovė 2021 m. kovo 2 d. pateiktu darbo sutarties projektu pasiūlė ieškovui dirbti už sumažintą darbo užmokestį pakeistomis darbo sąlygomis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

59.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima darbuotojui teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

60.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).

61.       Nagrinėjamu atveju, išskyrus deklaratyvius apelianto (ieškovo) teiginius apie jo patirtus neigiamus išgyvenimus, byloje nėra kitų duomenų apie atsakovo nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į apeliantą, galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo. Tuo labiau, byloje esantys liudytojų parodymai paneigia apelianto dėstomas aplinkybes, kad atsakovė UAB „Ukmergės staklės“ būtų tiesiogiai dariusi spaudimą ieškovui, ar netiesiogiai per jo žmoną, siekiant jo atleidimo.

62.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju nenustatyta būtinų atsakomybės sąlygų priteisti apeliantui (ieškovui) neturtinės žalos atlyginimą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai

63.       Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų dėl atsakovės iš anksto (2021 m. vasario 3 d.) priimto (duomenys neskelbtini) K. I. į ieškovo vietą, kuris perėmė visus ieškovo darbus.

64.       Nustatyta, kad darbo sutartis su K. I. buvo sudaryta 2021 m. vasario 3 d., pagal ją darbuotojas priimtas dirbti vadybininko pareigose. Taigi, kaip matyti šis darbuotojas pas atsakovę pradėjo dirbti dar iki tol, kol apeliantui buvo pateiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties keitimo. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų įtarti, kad iki darbo sutarties su apeliantu nutraukimo jo atžvilgiu buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, pavyzdžiui, panaikintos ar apribotos apelianto, kaip rinkodaros vadovo darbo funkcijos ir pan., pažymint, kad tokių aplinkybių buvimo neįrodinėjo ir pats apeliantas. Abejoti atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomomis aplinkybės, t. y., kad apie vadybininko paieškas apeliantas buvo informuotas dar 2020 m. lapkričio mėn., taigi tiek apie naujo darbuotojo paieškas, tiek apie jo priėmimą apeliantas žinojo, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovo bandymą naujo darbuotojo priėmimo į darbą faktą prilyginti tariamam spaudimui. Papildomai pažymint, kad po darbo sutarties su apeliantu nutraukimo, siekiant užtikrinti normalią įmonės veiklą, darbdavei objektyviai kilo būtinybė perskirstyti iki tol apelianto vykdytas darbo funkcijas bei perduoti jo darbus, kadangi poreikis apelianto vykdytai darbo funkcijai niekur nedingo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti darbų tęstinumą, apelianto vykdytos darbo funkcijos pagrįstai buvo perduotos kitam atsakovės darbuotojui, šiuo atveju K. I.

65.       Apeliantas taip pat teigia, kad jo atžvilgiu vykdytą atsakovės spaudimą patvirtina aplinkybė, jog nuo 2021 m. kovo 18 d. iki darbo sutarties su juo nutraukimo dienos jis buvo nušalintas nuo pareigų. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutiko ir pažymėjo, kad po įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovei vedant apeliantui išduotų darbo priemonių apskaitą, buvo nustatyta, kad apeliantas, iš anksto neįspėjęs ir net neinformavęs darbdavės, pasinaudodamas jo tėvo išduotu įgaliojimu, 2021 m. vasario mėn. vienašališkai savo vardu persirašė UAB „Ukmergės staklės“ priklausantį telefono numerį. Nurodė, kad šis numeris buvo pagrindinė atsakovės naudojama komunikacijos su tiekėjais, klientais, užsakovais ir kt. asmenimis priemonė (buvo nurodomas UAB „Ukmergės staklės“ internetinėje svetainėje www.ukmerges-stakles.lt, vizitinėse kortelėse, kitoje reklaminėje medžiagoje), todėl sužinojus apie numerio pasisavinimą, keliantį rimtą grėsmę įmonės veiklai, atsakovė pradėjo galimo darbo pareigų pažeidimo aplinkybių tyrimą bei priėmė sprendimą nušalinti apeliantą nuo darbo, šiam paliekant mokėti priklausantį darbo užmokestį (DK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi priešingų duomenų byloje nepateikta, teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas atsakovės vykdyto spaudimo prieš jį neįrodė. 

66.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias darbo teisinius santykius. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

67.       Apelianto teigimu, atsakovė šioje byloje prašė priteisti 4 327,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atsakovei priteisė 4 905,34 bylinėjimosi išlaidų, t. y. 532,40 Eur daugiu, nei prašė atsakovė. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 98 straipsnio 1 dalį, atsakovės naudai priteisė 532,40 Eur didesnę sumą, nei atsakovė patyrė. Be to, atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius.

68.       Į bylą teikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė iš viso patyrė 4 372,94 Eur išlaidų už advokato pagalbą (tuo tarpu apeliantas, nurodydamas 4 327,94 Eur sumą, bendrą atsakovės patirtų išlaidų dydį apskaičiavo klaidingai). Teismo sprendimas byloje buvo priimtas 2022 m. kovo 16 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, skaičiuojant atsakovei priteistinų išlaidų už advokato pagalbą byloje dydį, pagal Rekomendacijų 7 punktą, turėjo būti vadovaujamasi vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo – 1 598,10 Eur. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, vieną atstovavimo teisme valandą atitinkantis maksimalus dydis – 159,81 Eur, tuo tarpu atsakovės valandinis įkainis, priešingai nei teigia apeliantas, buvo mažesnis – 157,30 Eur. Tokiu būdu ištaisytina pirmosios instancijos teismo padaryta aritmetinė klaida, nurodant, kad iš ieškovo atsakovei priteisiamas 4 372,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl procesinės bylos baigties

69.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

70.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

71.       Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo ir atsiliepime į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

72.       Kadangi ieškovo A. R. apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

73.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo A. R. 3 114,54 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2022 m. gegužės 31 d. Darbų ataskaita ir 2022 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymu 3 114,54 Eur sumai. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokatės Rūtos Didikės suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovo A. R. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

74.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atmesti ieškovo A. R. apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-221-627/2022.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-221-627/2022 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ukmergės staklės“ dėl darbo ginčo, rezoliucinėje dalyje ištaisyti klaidingai nurodytą atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad ši suma sudaro 4 372,94 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt du eurus ir devyniasdešimt keturis euro centus).

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ukmergės staklės“, juridinio asmens kodas 183140725, iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 114,54 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto keturiolikos eurų ir penkiasdešimt keturių euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                                                                          Asta Jakutytė-Sungailienė

                                                                        Virginijus Kairevičius

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė