Civilinė byla Nr. 2A-1147-603/2013
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00205-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.; 36.1.; 35.3.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. liepos 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui D. G. (D. G.) dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. G. (toliau – atsakovas), prašydamas priteisti 701,72 Lt skolą už ryšio paslaugas, 349,30 Lt palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-02-01 atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ sudarė abonentinę „Bitės GSM“ ryšio tinklo paslaugų sutartį Nr. M217269, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas. Atsakovui buvo suteiktos ryšio paslaugos, už kurias atsiskaityti buvo pateiktos 2002-02-14 išrašytos sąskaitos, tačiau už paslaugas atsakovas tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas kreditoriui 701,72 Lt. 2007-11-26 sutartimi įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė priminio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ buvo perleista naujajam kreditoriui - ieškovui. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu paštu.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovui 701,72 Lt skolos, 175,00 Lt delspinigių, iš viso 876,72 Lt, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos 876,72 Lt sumos nuo 2012-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2002-02-01 atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė GSM“ sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį Nr. M217269, pagal kurią UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigojo teikti atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugas ir už atitinkamą atlygį suteikti teisę naudotis mobiliojo ryšio techninėmis priemonėmis, o atsakovas įsipareigojo naudotis šiomis paslaugomis bei mokėti už paslaugas numatyta tvarka pagal atsiųstas sąskaitas. 2002-02-14 atsakovui buvo išrašytos sąskaitos Nr. 00003288640202 ir Nr. 00003288650202 už suteiktas paslaugas atitinkamai 150,26 Lt ir 551,46 Lt sumoms. 2007-11-26 reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ įsiskolinimo (701,75 Lt) iš atsakovo reikalavimo teisę perdavė ieškovui. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas įsiskolinimą būtų padengęs, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė savo prievolę ir, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo 701,75 Lt įsiskolinimo. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius į teismą kreipėsi tik 2012-01-09, nors jeigu būtų kreipęsis iš karto įsigijus reikalavimo teisę, delspinigiai būtų mažesni, taip pat į tai, kad prašoma priteisti delspinigių suma sudaro pusę prašomos priteisti skolos sumos, remdamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (atsakovas yra vartotojas) teismas pripažino, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir sumažino prašomus delspinigius dvigubai, t.y. iki 175,00 litų.
Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas ieškiniu pareiškė reikalavimą atlyginti jo patirtus nuostolius, t.y. priteisti iš atsakovo įstatyme numatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį, kurį buvo pradelsta įvykdyti prievolė. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo prašomi priteisti nuostoliai yra aiškiai neprotingi ir nepagrįsti. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tokios įstatymo nustatytos palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Taigi, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, - savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų ir analizuoti tokių, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad atsakovo 2002-02-01 sudaryta sutartis faktiškai atitinka vartojimo paslaugų sutarties sampratą (CK 6.716 straipsnio 1, 4 dalys), nes atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė GSM“ sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį Nr. M217269 savo poreikiams, o sutarties kontrahentas UAB „Bite GSM“ yra juridinis asmuo, kuris verčiasi ūkine – komercine veikla ir laikomas stipresniąja puse vartotojo atžvilgiu, todėl šalių sudarytai vartojimo paslaugų sutarčiai taikytinos CK 6.188, 6.350-6.370 straipsnių nuostatos (CK 6.716 straipsnio 4 dalis), nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nebuvo vartotojas, t. y. kad atsakovas, sudarydamas sutartį, siekė tikslų, susijusių su jo verslu, amatu ar profesija.
Kaip teisingai nurodė apeliantas, CK 6.210 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas. Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti. Tačiau kitos CK normos numato tokios taisyklės išimtis. Byloje esant taikytiną vartojimo sutarties institutą, kuris yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, taikytinos CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos, apibrėžiančios vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių ypatumus, kurios numato, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos CK 6.360 straipsnio 5 dalis).
Tačiau skundžiamo apylinkės teismo sprendimo turinys tvirtina, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti 349,30 Lt palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2002-03-02 iki ieškinio parengimo dienos 2012-01-09 ir dėl ieškinio motyvų šiuo aspektu, t.y. išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Nors 2002-02-01 atsakovo ir pradinio kreditoriaus UAB „Bitė GSM“ sudarytoje mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartyje buvo sulygta dėl netesybų (delspinigių), apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sutarties šalis, vertino, ar netesybų dydis nepažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir teisėtų interesų, analizavo teismų praktiką šiuo aspektu ir nustatęs, jog ieškovo neveikimas ir nesikreipimas į teismą tiesiogiai nulėmė prašomų priteisti iš atsakovo netesybų dydį, priteisė ieškovui iš atsakovo 175,00 Lt delspinigių, nesant ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.
Byloje susidariusi situacija, kai pirmosios instancijos teismas neišsprendė byloje pareikšto reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, kuris turėjo būti teismo išnagrinėtas ir išspręstas, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą, traktuotina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui sprendimui dėl neišspręstų reikalavimų dalies (palūkanų priteisimo) priimti.
Atsižvelgiant į tai, jog byla dalyje yra grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai turės būti sprendžiami galutinai išnagrinėjus bylą bei įvertinus tenkintų ieškinio reikalavimų dalį ir dydį, todėl teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir procesinių palūkanų priteisimo dalyse naikintinas ir šie klausimai perduotini nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti:
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, iš atsakovo D. G. (D. G.) 175,00 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos 876,72 Lt sumos nuo 2012-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir šiose dalyse bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė | Loreta Lipnickienė |
| |
| |
Teisėjai | Andrutė Kalinauskienė |
| |
| |
| Andžej Maciejevski |