Civilinė byla Nr. eA2-1-585/2021

        Teisminio proceso Nr.2-60-3-00073-2020-5

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9. 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 29 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. J. (S. Y.) prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2T‑11‑943/2021, pradėtoje pagal pareiškėjų V. K. (V. K.) ir D. Š. (D. S.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Naujojo Džersio aukštesniojo teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą byloje Nr. UNN-C-001-17 ir pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Naujojo Džersio aukštesniojo teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį byloje Nr. UNN-C-001-17, suinteresuoti asmenys – S. Y., Jungtinėse Amerikos Valstijose registruotas juridinis asmuo „Beter LLC“, uždaroji akcinė bendrovė „Datapas“,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai V. K. ir D. S. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Naujojo Džersio aukštesniojo teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą byloje Nr. UNN-C-001-17 (toliau – ir Sprendimas) ir pripažinti Lietuvos Respublikoje JAV Naujojo Džersio aukštesniojo teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį byloje Nr. UNN-C-001-17.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-11-943/2021 pareiškėjų V. K. ir D. S. prašymą tenkino iš dalies – pareiškėjų prašymo dalį dėl JAV Naujojo Džersio aukštesniojo teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties byloje Nr. UNN-C-001-17 pripažinimo paliko nenagrinėtą; pripažino ir leido vykdyti JAV Naujojo Džersio aukštesniojo teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimo byloje Nr. UNN-C-001-17 dalį dėl 614 015,85 JAV dolerių ir 1 147 471,17 JAV dolerių išieškojimo iš solidarių atsakovų S. J., JAV registruoto juridinio asmens „Beter LLC“, JAV registruoto juridinio asmens Activtrade LLC.

3.       Pareiškėjas S. J. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2T-11-943/2021, grindžiamą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. dėl aiškios teisės taikymo klaidos.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus instancinės sistemos būdu, teise į apeliaciją jam nebuvo leista pasinaudoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos atsisakė priimti pareiškėjo kasacinius skundus, konstatuodama, kad jie neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Pasak pareiškėjo, Lietuvos apeliacinis teismas padarė esminę CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo klaidą, tuo pažeidė jo teisę į tinkamą teismo procesą, užtikrinamą tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, tiek Konstitucijos 30 straipsnyje, kadangi pripažino ir leido vykdyti užsienio teismo sprendimą, nors apie civilinės bylos iškėlimą JAV Naujojo Džersio teisme pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta. Apeliacinis teismas sutiko su pareiškėjo S. J. argumentais ir konstatavo, kad dokumentų įteikimas neatitiko 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – Hagos konvencija) reikalavimų, todėl privalėjo taikyti šią konvenciją ir konstatuoti, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą, dėl to atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą. Jei Lietuvos apeliacinis teismas būtų tinkamai įvertinęs CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto turinį, atlikęs tinkamą įrodymų vertinimą, būtų nustatęs, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas buvo informuotas apie procesą JAV. Atitinkamai, Lietuvos apeliacinis teismas turėjo atsisakyti pripažinti JAV Naujojo Džersio aukštesniojo teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą.

5.       Pareiškėjai V. K. ir D. S. atsiliepime į S. J. prašymą atnaujinti procesą prašė jį atmesti. Nurodo, kad S. J. jau išnaudojo įstatymo suteiktą galimybę skųsti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį dėl tariamai padarytos aiškios teisės taikymo klaidos instancinės teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdu – teikė tris kasacinius skundus, kuriuos trys atskiros kasacinio teismo atrankos kolegijos pagrįstai atsisakė priimti. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad S. J. praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą, kadangi šio termino eiga pradedama skaičiuoti ne nuo paskutinės kasacinio teismo atrankos kolegijos nutarties priėmimo momento, bet nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties priėmimo ir paskelbimo momento. S. J. prašymą pateikė 2021 m. gegužės 20 d., t. y. praėjus ilgesniam nei 3 mėnesių terminui nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. sausio 27 d. nutarties įsiteisėjimo ir įteikimo S. J. atstovams. Todėl teismas turėtų atsisakyti atnaujinti procesą. Visi argumentai, nurodyti S. J. prašyme buvo peržiūrėti trijų skirtingų kasacinio teismo atrankos kolegijų ir nei viena iš jų nekonstatavo, kad nurodytos aplinkybės sudaro materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties priėmimui. Pareiškėjams pateikus konkrečius dokumentų įteikimo S. J. įrodymus ir JAV teismui pripažinus įteikimą atitinkančiu JAV teisę, S. J. teko pareiga nuginčyti įteikimo faktą būtent pagal JAV teisę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

6.       Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, turi patikrinti, ar prašymas paduotas nepraleidus termino prašymui atnaujinti procesą paduoti, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir ar jis yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

7.       Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

8.       V. K. ir D. S. atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodo, kad prašymas paduotas praleidus trijų mėnesių terminą prašymui paduoti.

9.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui įtvirtino papildomą sąlygą – šiuo pagrindu procesas byloje gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jei teismo baigiamasis aktas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte expresis verbis (lot. tiesiogiai) nereikalaujama, kad teismo baigiamasis aktas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebūtų peržiūrėtas kasacine tvarka (ši aplinkybė paaiškinama tuo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte kalbama apie pirmosios instancijos teismo sprendimus, o kasacine tvarka pagal bendrąją taisyklę yra peržiūrimi tik apeliacinės instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai), atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto ekstraordinarų pobūdį ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte aiškiai teikiamą prioritetą instancinei teismo sprendimo patikrai, darytina išvada, kad tais atvejais, kai prašymas atnaujinti procesą paduodamas byloje, kurioje pagal įstatymą numatyta tik kasacijos galimybė, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu negali būti remiamasi prašant atnaujinti procesą tuo atveju, jei ginčijamas sprendimas yra peržiūrėtas kasacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-2-823/2018).

10.       Asmuo, siekiantis proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, gali paduoti prašymą per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo apie aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą. Termino eigos pradžia siejama su aplinkybe, kuri nulemta subjektyvaus asmens suvokimo apie teismo baigiamojo akto motyvų taikant teisės normas pagrįstumą, todėl paprastai terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo baigiamojo akto byloje paskelbimo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta šiuo pagrindu paduodamo prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo sąlyga – įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine (nagrinėjamu atveju – kasacine) tvarka. Ši sąlyga nedaro įtakos procesinio termino paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo pradžios nustatymui. Todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti prasidėjo paskelbus 2021 m. sausio 27 d. nutartį, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas dėl jos padavė kasacinį skundą,

11.       Terminas paduoti kasacinį skundą yra trys mėnesiai nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 345 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju terminas paduoti kasacinį skundą ir terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo prasidėjo tą pačią dieną ir tą pačią dieną pasibaigė.

12.       Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. sausio 27 d. paskelbus nutartį, pareiškėjas turėjo galimybę alternatyviai pasinaudoti vienu iš dviejų proceso teisės institutų savo teisėms ginti teisme – kasacijos arba proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimas, kaip jau minėta, pasižymi išimtinumu, o prioritetas taikomas instancinei teismo sprendimo patikrai, vien tas faktas, kad pareiškėjas pirmiau siekė pasinaudoti teismo nutarties peržiūros kasacine tvarka teise, taip aktyviai įgyvendindamas savo teisę į teisminę gynybą, ir tik dėl to praleido terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, o teisinis susidariusios padėties reguliavimas nėra tiesiogiai nustatytas, teismų praktikoje nėra aptartas, pareiškėjo praleistas procesinis terminas atnaujinamas teismo iniciatyva, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Dėl CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 810 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo 

13.       Pareiškėjo teigimu, priimant Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-11-943/2021 buvo padaryta aiški CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo klaida.

14.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Bylos peržiūrėjimas neturėtų tapti „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).

15.       Pasisakydamas dėl aiškios teisės taikymo klaidos kaip pagrindo atnaujinti procesą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aiški teisės taikymo klaida, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011, kt.).

16.       Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės (CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjas įrodinėja, kad Lietuvos apeliacinis teismas, tinkamai įvertinęs CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto turinį, atlikęs tinkamą įrodymų vertinimą, būtų nustatęs, kad nebuvo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas buvo informuotas apie teismo procesą JAV.

17.       Bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, 2021 m. sausio 21 d. nutartyje padarė išvadą, kad buvo pasiekta, jog suinteresuoti asmenys realiai sužinotų apie JAV inicijuotą teismo procesą. Teismo vertinimu, teisininkų K. A., G. I. ir A. B. vykdytas dokumentų įteikimas S. J. gali būti vertinamas kaip procesinių dokumentų įteikimas pagal valstybės vietos teisę – Naujojo Džersio teismams taikomų taisyklių 4:4-2 punktą, kuriame nurodyta, kad šaukimus kartu su skundo kopija įteikia teisėsaugos pareigūnas arba asmuo, kurį teismas specialiai paskiria šiuo tikslu, arba ieškovo advokatas arba advokato atstovas ar bet koks kitas teisę turintis pilnametis asmuo, kuris nėra tiesiogiai susijęs su bylinėjimusi. Teismo vertinimu, informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto suinteresuotiems asmenims kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, informavimą apie JAV inicijuotą teismo procesą Lietuvos apeliacinis teismas laikė tinkamu ir neprotingu būdu nesuvaržančiu suinteresuotų teisių ir teisėtų interesų, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti JAV Naujojo Džersio aukštesniojo teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Lietuvos Respublikoje.

18.       Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodyta, kad jei apeliacinis teismas būtų tinkamai įvertinęs CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto turinį, atlikęs tinkamą įrodymų vertinimą, būtų nustatęs, kad nėra pagrindo pripažinti, jog suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie procesą JAV. Taigi, prašymas atnaujinti procesą grindžiamas nurodymu, kad teismas netinkamai taikė teisę ir netinkamai vertino įrodymus. 

19.       Pagal CPK 185 straipsnį, byloje esančius įrodymus, jų patikimumą ir pakankamumą, pagal savo vidinį įsitikinimą vertina bylą nagrinėjantis teismas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjusio teismo išvada dėl duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjui pakankamumo yra neginčijamai ir akivaizdžiai neprotinga. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai V. K. ir D. S. pateikė įrodymus apie dokumentų įteikimą S. Y., tuos įrodymus teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartyje tyrė ir vertino. 

20.       Pareiškėjas siekia peržiūrėjimo faktinės aplinkybės ar į bylą pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjo S. Y. informavimą apie bylos procesą nustatymo įsiteisėjusiu teismo sprendimu pagrįstumą. Nors procesas byloje gali būti atnaujinamas ir dėl aiškios proceso teisės normų reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo klaidos, iš pareiškėjo argumentų nėra pagrindo daryti išvados, kad teismas būtų aiškiai ir akivaizdžiai pažeidęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas ir dėl to padaręs neteisingą išvadą byloje.

21.       Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi konstatavus, kad byloje surinktų įrodymų ir jais patvirtinamų aplinkybių visuma yra pakankama pripažinti, kad S. Y. faktiškai buvo informuotas apie JAV pradėtą ir vykusį teismo procesą, kuriame priimtas Lietuvos Respublikoje pripažintas ir vykdytinu paskelbtas užsienio valstybės teismo sprendimas, tokia teismo išvada negali būti peržiūrėta atnaujinant procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Tuo tarpu vien proceso šalies nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Priešingas aiškinimas iš esmės reikštų, kad proceso atnaujinimo institutas sutapatinamas su apeliacija, nepaisant proceso atnaujinimo instituto išimtinio pobūdžio.

22.       Pareiškėjas teigia, kad teismas padarė 1965 metų Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (Hagos konvencijos) normų pažeidimą, nurodydamas, kad teismas pats tą pripažino nutartyje. Tačiau teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartyje nuosekliai ir aiškiai pateikė motyvus, kodėl nėra CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyto pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą net ir tais atvejais, kai procesinių dokumentų, kuriais asmuo informuojamas apie vykstantį procesą, įteikimo procedūros formaliai neatitinka Hagos konvencijos nuostatų, reglamentuojančių įteikimo veiksmų atlikimą. Teismas nutartyje išsamiai motyvavo ir galiojančia teismų praktika pagrindė savo išvadą, kad toks formalus neatitikimas savaime nenulemia CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto atsisakymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą ir leisti jį vykdyti pagrindo taikymo, jeigu galiausiai nustatoma, kad faktiškai buvo atlikti tinkami ir efektyvūs įteikimo veiksmai, kuriais sudarytos sąlygos užtikrinti tarptautinėje teisėje visuotinai pripažįstamus ir reikalaujamus tinkamo teismo proceso principus, kai asmuo yra iš anksto protingu terminu informuojamas apie teismo procesą ir nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad tokiam asmeniui nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės (įskaitant susipažinimo su reikiamais teismo procesą inicijuojančio asmens ir paties teismo dokumentais, o taip pat ir pasirengimo procesui galimybes). CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra savarankiškas teisinis pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą, todėl teismui sprendžiant dėl jo taikymo, turi būti tiriamas šioje normoje nustatytų sąlygų egzistavimas. Tai reiškia, kad negali būti apsiribojama ištyrimu ar formaliai buvo laikomasi arba nesilaikoma tam tikrų formalių dokumentų įteikimo taisyklių, nustatytų nacionaliniuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose arba tarptautinėse sutartyse ar užsienio valstybių teisės aktuose, bet turi būti tiriama, ar buvo laikomasi esminių reikalavimų, kuriais užtikrinama asmens teisė į tinkamą teismo procesą ir teisingą teismą. Teisės aktuose nustatytų įteikimo taisyklių pažeidimas paprastai yra pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet tik tada, kai nėra nustatyta kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad toks pažeidimas buvo formalus ir nenulėmė asmens, kuriam buvo įteikiami dokumentai, teisių pažeidimo ir taip iš esmės nesutrukdė (neatėmė galimybės) pasinaudoti teise į teisingą teismo procesą.

23.       Todėl, teismui 2021 m. sausio 27 d. nutartimi konstatavus, kad pareiškėjui procesiniai dokumentai faktiškai buvo įteikti ir taip jam buvo sudarytos sąlygos tinkamai pasirengti teismo procesui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas padarė akivaizdžią CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo klaidą.

24.       Dėl iš esmės analogiškų motyvų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais pareiškėjo argumentus, susijusius su CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimu. Pareiškėjas nurodo, kad prašomas pripažinti Sprendimas yra be motyvų, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, todėl teismas netinkamai taikė teisę ir nepagrįstai pripažino ir leido vykdyti Sprendimą Lietuvos Respublikoje.

25.       Bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir bylos medžiagą, 2021 m. sausio 27 d. nutartyje nurodė, kad Sprendimas yra trumpas ir konkretus, pagal turinį neįprastas Lietuvos teisinei sistemai, tačiau iš Sprendimo turinio yra aišku, su kokiu reikalavimu buvo kreiptasi į JAV teismą, kokie reikalavimai ir kieno atžvilgiu buvo tenkinti. Be kita ko, 2018 m. vasario 1 d. JAV teisme vykusio posėdžio stenograma patvirtina, kad Naujojo Džersio aukštesnysis teismas, priimdamas Sprendimą, 2018 m. vasario 1 d. JAV teismo posėdžio metu pagal JAV taikomas proceso taisykles nurodė aiškius motyvus, kuriais priimtas Sprendimas. 2020 m. gruodžio 8 d. JAV advokato A. F. išvadoje, kuri vertintina kaip JAV teisės aiškinimo šaltinis, paaiškinama, jog Naujajame Džersyje priimtina praktika yra tokia, kad šalies advokatas teikia siūlomą nutarties formą, kuria tenkinami reikalavimai, nurodyti prašyme (šioje byloje, prašymas priimti sprendimą už akių). Sprendimai, priimti Naujajame Džersyje, dažniausiai nėra lydimi oficialiomis nuomonėmis ar Teismo surašytais sprendimais, bet yra siūlomų nutarčių formų, kurias sudarė šalies advokatas, patvirtinimas arba pakeitimais, kurie arba tenkina prašyme nurodytus reikalavimus, arba atitinka teisėjo priimtą nutartį teismo posėdžio metu. Todėl Naujojo Džersio teismo pagrindimas (arba motyvai) yra prašyme nurodytų argumentų ir pozicijų priėmimas ir pritaikymas po prašymo medžiagos peržiūrėjimo, apsvarsčius įrodymus ir parodymus viešame teismo posėdyje bei priežastis, kurias teisėja nurodė posėdžio metu ir kurios visos yra inkorporuotos per nuorodą į galutinį Sprendimą. Išvadoje nurodoma, kad Naujojo Džersio teismas perskaitė ir įvertino medžiagą, išklausė liudytojų parodymus ir išsakė savo motyvus teismo salėje (t. y. paskelbė viešame teismo posėdyje), kurie visi buvo „inkorporuoti per nuorodą“ į galutinį sprendimą. Teismas aiškiai pažymėjo, kad buvo nustatytas „pakankamas pagrindas” galutiniam sprendimui priimti, o tai reiškia, kad teismas nutarė, jog pareiškiančioji šalis, šioje byloje – ieškovai, pakankamai įrodė savo reikalavimus, kad prašymas būtų patenkintas.

26.       Pareiškėjas šiuo atveju nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu – į bylą pateiktais duomenimis dėl Sprendimo motyvų (ne)buvimo. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis į bylą pateiktu JAV teisės aiškinimo šaltiniu, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog Sprendimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, t. y. CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu; toks Sprendimas nepažeidžia gyvybiškai svarbių Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politikos interesų. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad vien tai, jog JAV priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikoje priimamų sprendimų turinio reikalavimų, kurie nustatyti CPK, nėra pagrindas sutikti su suinteresuotų asmenų argumentais, jog Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Taigi, iš nutarties turinio matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas išsamiai pasisakė dėl CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto atsisakymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą ir leisti jį vykdyti pagrindo taikymo. Vien pareiškėjo nesutikimas su atitinkamomis teismo išvadomis šių aplinkybių nepagrindžia.

27.       Analogiškais motyvais teisėjų kolegija atmeta ir pareiškėjo argumentus, susijusius su CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimu. CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punktas draudžia apklausti liudytojais atstovus civilinėse bylose, apie aplinkybes, kurias jie sužinojo, kai jie ėjo atstovo pareigas.

28.       Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas liudytojais apklausė pareiškėjus JAV byloje atstovavusį advokatą E. G., taip pat JAV bylos klausimais Baltarusijos Respublikoje pareiškėjus atstovavusius G. I. ir K. A.. Pareiškėjas pažymi, kad teismas rėmėsi liudytojų, kurie su pareiškėjais V. K. ir D. S. yra susiję verslo – teisinių paslaugų teikimo ryšiais. Šioje byloje kilo klausimas, ar E. G., G. I., K. A. ir A. B. tinkamai organizavo procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjui S. J.. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad esant tokiai išskirtinei situacijai, liudytojų parodymai vienareikšmiškai turėjo būti vertinami kaip nepatikimi.

29.       Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai V. K. ir D. S. neprieštaravo jų atstovų apklausai, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu S. J.. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju teismas netinkamai taikė CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nepagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais. Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo atliktu minėtų liudytojų parodymų vertinimu, jų patikimimu, tačiau, kaip jau buvo minėta, vien proceso šalies nesutikimas su teismo atliktu įrodymų (liudytojų parodymu) vertinimu savaime nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl CPK 810 straipsnio 4 dalies pažeidimo

30.       Pareiškėjo S. J. teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartyje netinkamai taikė CPK 810 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

31.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad, pripažįstant teismo ar arbitražo sprendimą, nėra tikrinamas tokio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o tik patikrinama, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra – tai patikrinimas, ar nėra sprendimo nepripažinimo pagrindų, sprendžiant šį klausimą, negali būti iš naujo nustatomi bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2012).

32.       Pasak pareiškėjo, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartyje taikė Sprendimo kilmės valstybės (JAV) teisę ir tyrė jo teisėtumą motyvavimo ir informavimo apie procesą aspektais būtent pagal JAV teisę. Su tokiais pareiškėjo argumentais nėra pagrindo sutikti. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, iš nutarties motyvų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas netikrino šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Sprendimo motyvų nebuvimu. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, teismas vertino, ar Sprendimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, tačiau toks vertinimas turi būti atliekamas sprendžiant dėl CPK 810 straipsnio 3 dalyje nustatyto atsisakymo pripažinti pagrindo buvimo ir negali būti laikomas prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimu.

Dėl CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto, CPK 180 straipsnio, 185 straipsnio 1 dalies pažeidimo

33.       Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas padarė bendrą CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto, CPK 180 straipsnio, 185 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kadangi vadovavosi 2020 m. lapkričio 24 d. E. G. patvirtinimu, nors 2020 m. lapkričio 30 d. posėdžio metu atsisakė priimti prie bylos šį įrodymą. Kadangi įrodymo nepriėmimas lėmė atitinkamą bylos nagrinėjimo ribų suformavimą, pasak pareiškėjo, jis neteikė savo argumentų neprijungto įrodymo klausimu.

34.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartyje, pasisakydamas dėl procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui, nurodė, kad byloje pateiktame JAV advokato E. G. 2020 m. lapkričio 24 d. pareiškime, kuris šioje byloje vertintinas tik kaip duomenys apie JAV teisę (jos taikymo ir aiškinimo praktiką), taip pat teigiama, jog JAV įstatymai nereikalauja, kad šaukimus ir (ar) skundo kopijas įteiktų teismo pareigūnas. Jeigu ieškovas ar ieškovo atstovas pasirūpina tinkamu įteikimu ir pateikia įrodymus, tokį įteikimą teismas laiko priimtinu.

35.       Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad šios aplinkybės buvo nurodytos JAV advokato A. F. išvadoje, kurią 2020 m. gruodžio 10 d. pareiškėjai pateikė į bylą ir su kuria pareiškėjas S. J. turėjo galimybę susipažinti. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartyje nurodytos aplinkybės buvo nustatytos iš į bylą pateiktų įrodymų, dėl kurių pareiškėjas turėjo galimybę teikti atsikirtimus, nėra pagrindo spręsti, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto, CPK 180 straipsnio, 185 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pasisakė dėl į bylą nepateiktų duomenų. Vien aplinkybė, kad teismas galėjo netiksliai nurodyti įrodymą, kuriuo remiantis konstatavo atitinkamas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti esant pagrindą atnaujinti procesą šioje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2T-11-943/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, todėl jo prašymas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2T-11-943/2021 pagal pareiškėjo S. J. prašymą.

Teisėjai                                                                             Agnė Tikniūtė

                                                                                     Jūratė Varanauskaitė

                                                                                     Vytautas Zelianka