ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-560-1004/2019 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui E. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei A. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, teismo prašė: 1) nepilnamečio sūnaus D. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. S. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 2) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo E. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P. po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo E. P. išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. P. įsiskolinimą 1630 Eur; 4) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas. 

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas niekada nesirūpino sūnumi ir jo neaugino; kiekvieną mėnesį perveda ieškovei po 150 Eur sūnaus D. išlaikymui; atsakovas nesidomi nepilnamečio sūnaus poreikiais, jam nėra žinoma, kiek lėšų reikia nepilnamečio vaiko išlaikymui, o atsakovo mokama suma neužtikrina galimybės berniukui augti jo poreikius atitinkančiose sąlygose. Pažymėjo, jog bandė susitarti geranoriškai su atsakovu dėl didesnio dydžio išlaikymo sūnui teikimo, tačiau atsakovas nesutiko. Ieškovė nurodė, jog turi nuolatinį darbą, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, o gaunamų pajamų būtinųjų jos poreikių tekinimui, būsto išlaikymui bei nepilnamečio sūnaus poreikiams nepakanka.  Ieškovė nurodė, kad viena augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti. Ji perka visus sūnaus poreikiams reikalingus daiktus, perka ir gamina maistą, sumoka mokesčius už komunalinius patarnavimus, veža pas gydytojus ir pan., o pinigus skolinasi iš kredito institucijos bei savo tėvų, nes jos gaunamų pajamų nepakanka. 

3.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. pusę sumos reikalingos nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas teikia tokį išlaikymą, kokį pas sugalvojo, net neatsižvelgęs ir nepasidomėjęs nepilnamečio sūnaus poreikiais. Ieškovė nurodė, jog vidutiniškai per mėnesį išlaidos nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui sudarė apie 626 Eur, pusę šios sumos atsakovas turėjo skirti nuo sūnaus gimimo dienos, tačiau pervesdavo ieškovei tik 150 Eur, dėl šių priežasčių ieškovė prašė teismo priteisti išlaikymo įskolinimą (susidariusį per 10 mėnesių nuo sūnaus gimimo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos) – 1630 Eur.

4.       A. E. P. pareiškė priešieškinį, kuriame prašė teismo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pradedant nuo teismo procesinio sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo dienos: 1) bendravimas su vaiku darbo dienomis: atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 18.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 21.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendra ieškovės ir atsakovo sutarimu; 2) bendravimas su vaiku savaitgaliais: atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (neporinį), penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendra ieškovės ir atsakovo sutarimu; 3) bendravimas su vaiku atostogų metu: atsakovas turi teisę su vaiku per metus praleisti 30 dienų atostogų, šį laikotarpį išskaidant į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje, šį laikotarpį skaičiuojant nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Apie konkretų atostogų laikotarpį atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios. Atsakovas atostogoms pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir po atostogų grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; 4) bendravimas su vaiku per šventes: atsakovas bendrauja su vaiku per šventes, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmosios šventės dienos 10 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą paskutinės šventės dienos 20.30 val.: katalikų Velykų pirmąją dieną – antrąją dieną – poriniais metais; gruodžio 24-ąją dieną – 26-ąją dieną – neporiniais metais; gruodžio 31-ąją dieną – poriniais metais – sausio 1-ąją dieną – neporiniais metais; Tėvo dieną – poriniais ir neporiniais metais; vaiko gimtadienį – neporiniais metais; 5) bendravimas su vaiku telekomunikacijų priemonėmis: atsakovas turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su vaiku telekomunikacijų priemonėmis, t. y. telefonu, internetu ir kt. 6) bendrosios nuostatos: visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Ieškovė perduoda vaiką atsakovui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant papildomais rūbeliais, higienos priemonėmis, vaistais ir maisto papildais, spec. maistu, vėžimėliu, automobilio kėdute ir kt. Priešieškinyje atsakovas prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovas nurodė, kad kartu su ieškove susilaukė vaiko D. P.. Kadangi ieškovė ir atsakovas niekada nebuvo sudarę santuokos, o vaikui dar negimus išsiskyrė, nuo pat gimimo vaikas gyveno su ieškove. Atsakovas nurodė, jog visuomet tinkamai rūpinosi vaiku, teikė jam išlaikymą ir pirko visus reikalingus daiktus (pvz.: maniežą, vėžimėlį, automobilinę kėdutę, rūbelius, žaislus ir kt.). Pažymėjo, kad nuo pat vaiko gimimo momento tarp ieškovės ir jo vyksta nesutarimai dėl atsakovo bendravimo su vaiku; ieškovė, naudodamasi tuo, kad vaikas gyvena su ja, nuolat kliudo atsakovui matytis ir bendrauti su vaiku; ieškovė ne kartą be jokio pagrindo atsisakydavo leisti atsakovui pasimatyti su vaiku; vaikas atsakovui buvo perduodamas be būtinųjų daiktu (papildomų rūbelių, sauskelnių, mišinuko, automobilinės kėdutės ir pan.); ieškovė grasino atsakovui, jog pastarasis nepamatys vaiko, kol nebus išspręsta civilinė byla, o vėliau savo grasinimus įgyvendino bei ignoravo visus atsakovo prašymus leisti pasimatyti su vaiku. Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų jis šiuo metu yra visiškai atskirtas nuo vaiko, kurio nematė nuo 2018 m. lapkričio 27 d. ir su kuriuo neturėjo galimybės susitikti nei per vaiko gimtadienį, nei per Kūčias, Kalėdas, Naujuosius Metus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamąją vietą su motina A. S. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš tėvo E. P. nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymui 215 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki vaiko pilnametystės (sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai); 3) paskirti vaiko motiną ieškovę A. S. priteisto išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo E. P. ieškovei A. S. 650 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui D. P. už laikotarpį nuo 2017-12-15 iki 2018-11-08, iš viso už 10 mėnesių skaičiuojant po 65 Eur periodinių išmokų kas mėnesį; 5) pradedant nuo teismo procesinio sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo E. P. bendravimo su sūnumi tvarką: 1. Bendravimas su vaiku darbo dienomis: atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu. 2. Bendravimas su vaiku savaitgaliais: atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (neporinį), penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu. 3. Bendravimas su vaiku atostogų metu: atsakovas turi teisę su vaiku per metus praleisti 30 dienų atostogų, šį laikotarpį išskaidant į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje, šį laikotarpį skaičiuojant nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Apie konkretų atostogų laikotarpį atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios. Atsakovas atostogoms pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir po atostogų grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. 4. Bendravimas su vaiku per šventes: atsakovas bendrauja su vaiku per šventes, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.: poriniais metais – katalikų Velykų pirmąją dieną; gruodžio 24-ąją dieną ir 26-ąją dieną ir gruodžio 31-ąją dieną; neporiniais metais – katalikų Velykų antrąją dieną; gruodžio 25-ąją dieną ir sausio 1-ąją dieną; Tėvo dieną – praleidžiant su atsakovu nurodytu laiku poriniais ir neporiniais metais; vaiko gimtadienį – praleidžiant neporiniais metais. 5. Bendrosios nuostatos: visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Ieškovė perduoda vaiką atsakovui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant papildomais rūbeliais, higienos priemonėmis, vaistais ir maisto papildais, spec. maistu, vėžimėliu, automobilio kėdute ir kt. Konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.). 6. Bendravimo metu nepilnamečiui vaikui susirgus, atsakovas nedelsiant apie jo ligą praneša ieškovei ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos. 6) atmesti likusiose ieškinio ir priešieškinio dalyse ieškovės ir atsakovo reikalavimus; 7) priteisti iš atsakovo E. P. valstybės naudai 73 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis; priteisti iš ieškovės A. S. 1553,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. P.; 8) palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2019 m. sausio 24 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovo E. P. bendravimo su sūnumi D. P. tvarkos. 

7.       Teismas nurodė, jog sutinkant atsakovui, neprieštaraujant institucijai, teikiančiai išvadą, ir vaikui nuo gimimo gyvenant su ieškove, esant ieškovės prašymui, vaiko D. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ir tai nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

8.       Teismas pažymėjo, jog nustatytina detali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, neapribojant jo ir ieškovės gyvenamosios vietos tik Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į atsakovo priešieškinio reikalavimus, ieškovės atsiliepimo argumentus, šalių parodymus teismo posėdžio metu, teismo nutartimi jau nustatytą laikiną bendravimo tvarką, vaiko amžių, teismas nustatė atsakovo detalią bendravimo su vaiku tvarką su tam tikrais apribojimais. Teismas vertino, kad šalys laikinąją bendravimo tvarką prašė pakeisti tik iš esmės ją detalizuojant konkrečiau, teismas iš esmės paliko jau tarp šalių pakankamai nusistovėjusią, teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, koreguodamas tik atsakovo pasiėmimo vaiko iš ieškovės pradžios laiką bei įterpdamas įpareigojimą atsakovui pranešti ieškovei apie vaiko susirgimą ir pakoreguodamas atsakovo bendravimą su vaiku švenčių dienomis. Teismas manė, jog šiuo metu nėra aktualus vaiko bendravimo telekomunikacijų priemonėmis su atsakovu klausimas, todėl jo nenustatė; taip pat netaikė ieškovės prašymo leisti jai bendrauti su vaiku liepos mėnesį (per jos atostogas), nes nėra aišku, kada tokios atostogos jai bus paskirtos, ir ar nesidubliuos su atsakovo prašomu atostogų laikotarpiu. Teismas vertino, kad šalims yra patogesnis darbo dienomis bei savaitgaliui vaiko paėmimo laikas iš ieškovės pusė valandos anksčiau. Teismas nesutiko su ieškovės siūloma vaiko bendravimo su tėvu tvarka trečiadienį, vaiką paliekant nakvoti iki ketvirtadienio. Teismo vertinimu, vaiko interesus geriau atitinka, jei darbo dienomis vaikas bendraus su atsakovu be nakvynės, vaiko nakvynės laiką paliekant dviem savaitgalio naktims. Dėl vaiko bendravimo tvarkos per šventes, atsižvelgęs į vaiko amžių, jo raidą, vertino, kad jam svarbiau yra praleisti šventes artimų asmenų aplinkoje su vaikais, todėl palaikė atsakovo reikalavimą šioje dalyje dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos ir jai pritarė.

9.       Teismas, atsižvelgęs į turimus rašytinius įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį ir nesiedamas išlaikymo vaikui dydžio priteisimo su minimalia mėnesine alga, konstatavo, jog 215 Eur dydžio išlaikymas iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas būtiniausių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant ir į vaiko amžių, jo poreikius ir k.t.

10.       Teismas vertino, kad ieškovė iš dalies įrodė, jog per 10 mėnesių, už kuriuos ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, vaiko poreikiai buvo tokie, kad būtų tikslinga išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 163 Eur. Todėl teismas sprendė, kad atsakovui teikus po 150 Eur išlaikymą vaikui, už laikotarpį nuo 2017-12-15 iki 2018-11-08 tikslinga skaičiuoti po 65 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 650 Eur.

11.       Ieškovės ieškinį tenkindamas visiškai, o atsakovo priešieškinį – iš dalies, teismas atitinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti 2019 m. balandžio 25 d. teismo sprendimą dalyse dėl priteisto išlaikymo dydžio, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bylinėjimosi išlaidų dydžio ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. 

13.       Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, netinkamai nustatė tiek nepilnamečio vaiko poreikius, tiek ir tėvų turtinę padėtį bei galimybes užtikrinti vaiko poreikius, būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė (apeliantė) nesutinka su teismo pozicija, kad nurodytos išlaidos vaiko priemonėms (pvz. vežimėliui „skėtukui“, automobilinei kėdutei, vaiko žaislams, gydytojų konsultacijoms), taip pat auklės samdymui, privačiam darželiui negali būti priskiriamos prie išlaidų būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti ir užtikrinti. Ieškovė (apeliantė) nurodė, jog teismas visiškai nevertino vaiko poreikių, skirtų pragyvenimui; neatsižvelgė į jos patiriamas išlaidas, kurios turėjo būti įtrauktos į vaiko poreikius, kadangi būtent jų užtikrinimui ieškovė prisiėmė finansinius įsipareigojimus. Ieškovė akcentavo, kad teismas visiškai nevertino vaiko specialiųjų poreikių, nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktus į medicininius dokumentus nustatant išlaikymo dydį.

14.       Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovo turtine padėtimi. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, turėjo atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis jis disponuoja, kad tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi kelis didelės vertės nekilnojamojo turto objektus ir kt. Teismas, konstatuodamas atsakovo pareigą teikti didesnę dalį nepilnamečio vaiko išlaikymo, netinkamai tarp ieškovės (apeliantės) ir atsakovo paskirstė išlaikymo teikimo naštą. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 215 Eur, nenurodė, kaip tarp tėvų paskirstyti priteisto išlaikymo dydį, kokia būtent dalimi atsakovas turi daugiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių, jų nekonkretizavo. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog ieškovės (apeliantės) galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo, visuomet bus mažesnės, kadangi jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku. Be to – teismas visiškai nevertino, kad ieškovės (apeliantės) turtinė padėtis yra žymiai prastesnė. 

15.       Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, neįvertino to, kad nuo pat gimimo sūnus gyvena su ja, jis yra ypatingai prie ieškovės (apeliantės) prisirišęs ir jam šiame amžiuje ypač reikia motiniškos šilumos, kadangi vaikui tėra 1-eri metukai. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, jog su sūnumi praleidžia visą laiką, nuolat skiria dėmesio jo auklėjimui, priežiūrai, vystymuisi, vaiką veža į polikliniką, į konsultacijas, baseinus; sūnus pats nevalgo, ieškovė (apeliantė) pati kiekvieną dieną ruošia vaikui šviežią maistą. Ieškovės (apeliantės) manymu, būdamas su tėvu, vaikas jaučiasi nesaugiai, jam trūksta mamos; atsakovas nemoka bendrauti su vaiku, nesupranta sūnaus poreikių ir norų, jam visiškai neįdomi sūnaus raida, nežinoma dienotvarkė. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad teismas visiškai neįvertino visų šių aplinkybių, nustatė vaiko amžiaus, poreikių, dienotvarkės neatitinkančią bendravimo tvarką – vaiko grąžinimas viduryje savaitės 20 val. išblaško vaiką, nes vaikas 21 vai. jau miega. Ieškovės (apeliantės) manymu, teismas, įpareigodamas kiekvieno atsakovo bendravimo su vaiku metu perduoti atsakovui vaiką su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant papildomais rūbeliais, higienos priemonėmis, vaistais ir maisto papildais, spec. maistu, vėžimėliu, automobilio kėdute ir kt., priėmė perteklinį sprendimą.

16.       Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad teismas, pripažindamas pagrįstomis net 3478,09 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai neįvertino to, kad byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai ar sudėtingas teisinis ginčas (byloje buvo sprendžiamas elementarus nepilnamečio vaiko išlaikymo bei bendravimo tvarkos nustatymo klausimas), šioje byloje nebuvo reikalingos jokios specialios žinios, nebuvo nagrinėjamas teisinių klausimų naujumas ir kt. Teismo priteistos atsakovui bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, neproporcingos, daugiau negu dvigubai didesnės nei ieškovės (apeliantės) patirtos bylinėjimosi išlaidos, neatitinkančios rekomendacijų, teismų praktikos, priteistos neatsižvelgus ir neįvertinus ieškovės (apeliantės) sąžiningo elgesio viso proceso metu, todėl mažintinos.

17.       Ieškovės (apeliantės) manymu, teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo aukštesniojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. 

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino ir mažino ieškovės nurodomą sumą, kuri esą kas mėnesi atsakovo turėtų būti skiriama būtiniesiems vaiko poreikiams. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali prisidėti prie vaiko išlaikymo 215 Eur suma, tai yra 65 Eur daugiau, negu prisidėdavo iki teisminio ginčo pradžios ir jo metu. Atsakovas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus bei vaiko interesus, o ieškovės prašomi daryti pakeitimai pažeidžia tiek vaiko, tiek atsakovo teises bei interesus. Atsakovas nurodė, kad teismas, nemažindamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.

19.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti (duomenys neskelbtini) gimimo įrašai, liudijantys, kad atsakovui E. P. (duomenys neskelbtini) gimė du vaikai: E. P. ir E. P.. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu (dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio), į tai, kad galimybė pateikti naujus įrodymus atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog A. S. ir E. P. yra nepilnamečio vaiko D. P. ((duomenys neskelbtini)) tėvai (I t., el. b. l. 7). A. S. turi du nepilnamečius vaikus: D. S. ((duomenys neskelbtini)) ir D. P. ((duomenys neskelbtini)), kurių deklaruota gyvenamoji vieta su motina (adresu (duomenys neskelbtini)) (I t., el. b. l. 7-8, 22–23).

VĮ Registrų centras duomenimis A. S. asmenine nuosavybe registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 10–11). Pateikta 2018 m. spalio 26 d. pažyma apie laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2018-09-30 A. S. išmokėta ligos, motinystės ir vaiko priežiūros išmokas (I t., el. b. l. 24–25). 2018 m. rugsėjo 5 d. UAB „Mokilizingas“ suteikė A. S. 1337,63 Eur vartojimo kreditą 48 mėn., mokant kas mėnesį po 35,75 Eur (47 mėn.) (I t., el. b. l. 14–15). 2016 m. gegužės 26 d. Išperkamosios nuomos sutartimi UAB „Nordea Finance Lithuania“ lizingo gavėjai A. S. finansinės išperkamosios 84 mėn. nuomos pagrindu perdavė lengvąjį automobilį „TOYOTA YARIS“, mokant kas mėnesį po 114,68 Eur įmoką (I t., el. b. l. 16–20). VĮ „Regitra“ duomenimis A. S. nuosavybe registruota viena transporto priemonė („TOYOTA YARIS“) (I t., el. b. l. 21). 2018 m. lapkričio 1 d. raštu G. K. ir A. K. patvirtino, kad nuo D. P. gimimo duoda vaiko išlaikymui po 500 Eur per mėnesį (I t., el. b. l. 12).

E. P.

Į bylą pateiktos A. S. nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų detalizacijos už 2018 m. rugsėjo (I t., el. b. l. 13), 2018 m. gruodžio (II t., el. b. l. 103), 2019 m. sausio (II t., el. b. l. 140) ir 2019 m. vasario (III t., el. b. l. 2–3) mėnesius; patirtų išlaidų įrodymai (I t., el. b. l. 54–69; II t., el. b. l. 141–151; III t., el. b. l. 6, 10–14, 21–30); vaiko sveikatos būklės dokumentai (III t., el. b. l. 4–5, 7–9); E. P. patirtos išlaidos vaiko poreikių tenkinimui (III t., el. b. l. 90–96).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio 

20.       CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). 

21.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

22.       Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

23.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, netinkamai nustatė tiek nepilnamečio vaiko poreikius, tiek ir tėvų turtinę padėtį bei galimybes užtikrinti tvaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas.

24.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) prašė priteisti iš atsakovo 600 Eur išlaikymą sūnui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; atsakovas sutiko teikti iki 215 Eur išlaikymą sūnui. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė vaiko išlaikymui reikalingas sumas, pateikė jų detalizaciją (2018 m. rugsėjo, gruodžio mėn., 2019 m. sausio, vasario mėn.). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės (apeliantės) nurodytas vaiko išlaikymui reikalingas sumas, nurodė, jog ne visos išlaidos yra pripažintinos būtinosiomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės (apeliantės) nurodytas vaiko išlaikymui skirtas išlaidas sprendžia, kad ieškovės (apeliantės) pateiktos išlaidos yra skirtos vaiko poreikiams tenkinti, tačiau didelė dalis nurodytų pirkinių nėra perkama kiekvieną mėnesį (maitinimo kėdutė, vaikštynė, specifiniai medikamentai, maitinimo indai ir pan.); dalis pirkinių, skirtų vaiko visaverčiam vystymuisi ir lavinimui, yra perkami itin didele kaina; vaikui teikiamos brangios medicininės paslaugos, nors vaikas turi teisę gauti medicinines paslaugas nemokamai valstybinėje poliklinikoje. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo išlaidų taip pat negali būti priskirtos būsimos išlaidos auklei ar privačiam darželiui – ieškovė (apeliantė) yra vaiko priežiūros atostogose; pati augina vaiką; duomenų apie tai, kad ieškovė (apeliantė) šiuo metu dirba, byloje nėra; vaikas gali lankyti valstybinį darželį, kurio kaina yra gerokai mažesnė nei privačių darželių.

Vertindamas šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nustatė: 1) ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 483,98 Eur, ji asmeninės nuosavybės teise turi butą, taip pat išperkamosios nuomos būdu perkamą 1 transporto priemonę, turi kreditorinį įsiskolinimą, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisideda jos tėvai; 2) atsakovas dirba, jo pajamos sudaro apie 1700 Eur per mėnesį, jis turi dalį žemės sklypo, žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, pagal banko paskolą įkeistus bankui, kitų kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas šiuo metu turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat turi pareigą išlaikyti. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas rūpinosi vaiku, teikė jam išlaikymą, pirko reikalingus daiktus (žaislus, rūbus), sutinka teikti išlaikymą (215 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs minėtus byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi, įvertinęs vaiko amžių bei medicininius dokumentus, susijusius su vaiko sveikatos būkle, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas juos išsamiai tyrė, vertino bei į juos atsižvelgė, priimdamas procesinį sprendimą dėl išlaikymo dydžio. 

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nuodugniai išnagrinėjęs tiek vaiko poreikius, tiek ieškovės (apeliantės) ir atsakovo turtinę padėtį bei galimybes teikti išlaikymą, padarė pagrįstą išvadą, kad 215 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovo yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas būtiniausių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant ir į vaiko amžių, jo poreikius ir k.t. 

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Ieškovės (apeliantės) teigimu, būdamas su tėvu, vaikas jaučiasi nesaugiai, jam trūksta mamos; atsakovas nemoka bendrauti su vaiku, nesupranta sūnaus poreikių ir norų, jam visiškai neįdomi sūnaus raida, nežinoma dienotvarkė. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas visiškai neįvertino visų šių aplinkybių, nustatė vaiko amžiaus, poreikių, dienotvarkės neatitinkančią bendravimo tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo priešieškinyje prašytos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas, ieškovės (apeliantės) siūlomos bendravimo tvarkos sąlygas bei pirmosios instancijos teismo nustatytą šalių bendravimo su vaiku tvarką, sprendžia, jog minėti ieškovės (apeliantės) skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Priešingai – pirmosios instancijos teismas ypatingą dėmesį skyrė nepilnamečio vaiko interesams bei jo poreikiams: paliko jau tarp šalių pakankamai nusistovėjusią, teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką; atsižvelgė į vaiko interesus, spręsdamas dėl jo nakvynės darbo dienomis, taip pat dėl jo bendravimo tvarkos per šventes; be to – atsižvelgė ir į ieškovės (apeliantės), atsakovo interesus, koreguodamas vaiko pasiėmimo pradžios laiką.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri būtų patogi ir maksimaliai tenkintų ne šalių, o būtent vaiko prioritetinius interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių siūlomas bendravimo su vaiku tvarkas, nustatė tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri geriausiai užtikrina vaiko interesus ir yra realiai įvykdoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priteistos atsakovui bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, neproporcingos, daugiau negu dvigubai didesnės nei ieškovės (apeliantės) patirtos bylinėjimosi išlaidos, neatitinkančios rekomendacijų, teismų praktikos, priteistos neatsižvelgus ir neįvertinus ieškovės (apeliantės) sąžiningo elgesio viso proceso metu, todėl mažintinos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tarp šalių vyko ginčas dėl 4 reikalavimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovo atstovė parengė ir į bylą pateikė 2 procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį (I t., el. b. l. 37–42), priešieškinį (II t., el. b. l. 91–96); į bylą teikti 3 prašymai su papildomai įrodymais bei rašytiniais paaiškinimais (2019-02-­15, 2019-03-15, 2019-04-01). Byloje iš viso įvyko 3 teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 5,5 val. (2019-02-06 (1 val.), 2019-03-15 (3 val.), 2019-04-10 (1,5 val.). Į bylą pateikta atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacija (III t., el. b. l. 159–160), bylinėjimosi išlaidų bendra suma – 3478,09 Eur.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015-03-20) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dėl byloje atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų bei minėtas įstatymų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas teisėtas ir paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš ieškovės (apeliantės) jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktos sąskaitos – faktūros, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys apie atsakovo E. P. realiai patirtas 1022,30 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios nagrinėjamu atveju yra priteistinos iš ieškovės (apeliantė) A. S..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

         Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti atsakovui E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1022,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.