Administracinė byla Nr. A-37-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08171-2013-6

                                          Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 59

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VMVT) direktoriaus įsakymą (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. P. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas (duomenys neskelbtini)), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su skundžiamu įsakymu, kuriame pareiškėjui už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimus paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nes jis priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sprendimu administracinėje byloje Nr. A552-2021/2013 panaikino VMVT direktoriaus įsakymą (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. P. skyrimo“, kadangi komisijos išvadoje, kurios pagrindu priimtas neteisėtas įsakymas, nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos pažeidimų, dėl kurių pareiškėjas patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, aplinkybės, nepateikta pakankamai pareiškėjo kaltę įrodančių duomenų, tokius tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados trūkumus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimą; sprendime taip pat nurodyta, jog nuobaudų skyrimo procedūra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normose nustatytus reikalavimus, jog viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos / neveikimo konstatavimu, jog tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Ignoruodamas teismų sprendimus, VMVT direktorius tarnybinę nuobaudą skyrė neatsižvelgdamas į tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komisija tarnybiniam nusižengimui, kurį, įtariama, padarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius R. P., tirti (toliau – ir Komisija) atliko tyrimą pažeisdama teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarką. Komisija, remdamasi audito ataskaita, nustatė, kad VMVT Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Širvintų VMVT) viršininkas vykdo valdymo procesą netinkamai, nesiekdamas užtikrinti valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės uždavinių, įgyvendinti VMVT strateginių planų, procedūrų, nesilaikydamas įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės kontrolės planai sudaromi ir keičiami, nesivadovaujant Kokybės sistemos darbo instrukcija ST-1-1-D2, Širvintų VMVT viršininkas neužtikrina, kad jam pavaldžių darbuotojų vykdoma kontrolė būtų efektyvi ir vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų; Komisijos nuomone (įvertinus audito ataskaitos duomenis), audito metu nustatyti reikšmingi vidaus kontrolės sistemos trūkumai, kurie darė neigiamą įtaką Širvintų VMVT veiklai. Nurodytas Komisijos kaltinimas yra nekonkretus, abstraktus, nenurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios tarnybinio nusižengimo padarymą, nenurodyti konkretūs veiksmai, priešingi teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės tarnybos santykius. Komisijos teiginiai sukelia aibę klausimų: ką konkrečiai valdo Širvintų VMVT viršininkas, kaip konkrečiai valdymo procesas atliekamas, kad būtų įvardytas netinkamu, kokių valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės uždavinių nesiekiama užtikrinti, kokių konkrečiai VMVT strateginių planų nesiekiama įgyvendinti ir pan. Komisija nurodė, kad, išanalizavus vidaus audito ataskaitas, dalis pažeidimų kartojasi, Širvintų VMVT viršininkas nesiima priemonių tinkamai ir operatyviai įgyvendinti Vidaus audito skyriaus (toliau – ir VAS) rekomendacijų, tačiau nenurodė, kokie pažeidimai kartojasi, pažeidimų subjekto(-tų), objekto(-tų). Širvintų VMVT su VMVT VAS 2013 m. gegužės 25 d. ataskaita (duomenys neskelbtini) supažindinta 2013 m. rugpjūčio 29 d., tą pačią dieną VAS atliko neplaninį vidaus auditą, su kurio 2013 m. rugsėjo 6 d. išvadomis Nr. VA1-15 pareiškėjas supažindintas 2013 m. rugsėjo 19 d. Nepaisant to, kad pareiškėjui nesudaryta galimybė laiku susipažinti su oficialia VAS 2013 m. gegužės 25 d ataskaita (duomenys neskelbtini), neskirta laiko įvykdyti VAS rekomendacijų, Komisija, pažeisdama tarnybinio tyrimo procedūras, konstatavo, kad pareiškėjas nesiima priemonių tinkamai ir operatyviai įgyvendinti VAS rekomendacijas. Komisija, išanalizavusi Širvintų VMVT parengtą priemonių įgyvendinimo planą, nustatė, kad pažeidimams pašalinti nustatyti nepagrįstai ilgi įgyvendinimo terminai, kai kurios priemonės yra neadekvačios realiai situacijai. Komisija nenurodė teisės akto, kuriame būtų nustatytos pažeidimų pašalinimo terminų ribos ir kuriame būtų nustatytas draudimas nustatyti ilgesnius pažeidimų pašalinimo terminus. Komisijos teiginys, kad priemonė „skundus nagrinėti vadovaujantis teisės aktais“ yra neadekvati realiai situacijai, nebestebina, nes VMVT vyrauja tokia praktika, kai vadovavimasis teisės aktais laikomas neadekvačiu realiai situacijai. Komisija nurodė, kad Širvintų VMVT gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės kontrolės planas sudarytas nesivadovaujant VMVT direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. B1-1060 patvirtinta VMVT Kokybės sistemos darbo instrukcija ST-1-1-D2 „Metinių veiklos, valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planų rengimas teritorinėse VMVT“ (toliau – ir instrukcija ST-1-1-D2). Komisija pažeidimą įžvelgė tame, kad Širvintų VMVT patvirtino 3 atskirus gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planus, tačiau nenurodė teisės akto, draudžiančio parengti tokį kiekį kontrolės planų. Komisija nurodė, kad Širvintų VMVT 2013 m. birželio 25 d. koregavo planus, tačiau neparengė bendro gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės plano, o Širvintų VMVT atitinkamą sritį kuruojantys specialistai nepateikė ketvirtinę analizę apie metinio valstybinės kontrolės plano įgyvendinimą patvirtinančių dokumentų, kaip tai nurodyta instrukcijoje ST-1-1-D2, tačiau šioje instrukcijoje neįtvirtintas bendrųjų gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planų rengimas; be to, Komisija nenurodė, už kurį ketvirtį nepateikta analizė, būtent kurie specialistai neatliko pareigų, taip pat nenustatė, kokiais veiksmais Širvintų VMVT viršininkas darė įtaką šios analizės neparengimui. Pasak Komisijos, pareiškėjas nėra pakankamai susipažinęs su jo vadovaujamos Širvintų VMVT 2013 m. valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planais, tačiau pagal instrukcijos ST-1-1-D2 5.1 paragrafo 4 dalį, metinius veiklos planus tvirtina teritorinės VMVT viršininkas, o tvirtinant planus neįmanoma su jais nesusipažinti, todėl paminėta Komisijos išvada neatitinka tiesos ir patvirtina, jog siekiama bet kokiais būdais nubausti ne nusižengusius, o VMVT direktoriui neįtikusius darbuotojus. Komisija, konstatuodama, kad (duomenys neskelbtini) J. J. neteisingai įvertino dalies maisto tvarkymo subjektų riziką, neįvardijo Širvintų VMVT viršininko veiksmų, kuriais buvo padarytas pažeidimas, nenustatė kaltės, nepagrindė teiginio, kad neteisingai nustatyta maisto tvarkymo subjektų rizika. Pareiškėjo ir VMVT darbuotojų įsitikinimu, rizika buvo nustatyta teisingai, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes. Vienas iš Komisijos nurodytų pažeidimų – Širvintų VMVT specialistams 2013 m. rugpjūčio 29 d. atlikus Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ restorano-valgyklos „Putinas“ neplaninį patikrinimą ir nustačius pažeidimus, pakartotinai neįvertinta rizika ir priskirta padidintos rizikos grupei. Komisija nenurodė, kokiais teisės aktais remiantis, per kokį terminą turėjo būti atliktas pakartotinis rizikos vertinimas, neįvardijo kaltų asmenų, turėjusių atlikti pakartotinį rizikos vertinimą. Komisija pažeidimu įvardijo ir tai, kad Širvintų VMVT viršininkas nepareikalavo iš restorano-valgyklos „Putinas“ atsakingo asmens raštu pateikti pagrindimą dėl ilgo termino (rekomendacinio) trūkumui pašalinti, nepaisant to, išvadose nurodė, kad minėtas subjektas praėjus 4 dienoms po patikrinimo įteikė pranešimą dėl veiklos atnaujinimo, tą pačią dieną buvo atliktas patikrinimas, per kurį nustatyta, kad trūkumai pašalinti, patikrinimo akto pagrindu Širvintų VMVT 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu minėto ūkio subjekto veiklą atnaujino. Esant tokioms aplinkybėms, Komisijos nuogąstavimai dėl rekomenduojamų ilgų terminų trūkumams pašalinti nebetenka prasmės. Komisija nurodė, kad patikrinimo akte užfiksuota, jog trūkumai pašalinti, tačiau nepaminėta, kad šaldytuvą, vietoje sugedusio, planuojama įsigyti 2014 m., kad trūkumai pašalinti iš dalies. Komisija, nesutikdama su patikrinimo akte pateikta informacija, kad trūkumai pašalinti, privalėjo nurodyti, kokie trūkumai nepašalinti. Pažymėtina, kad patikrinimo akte specialistai fiksuoja esamą padėtį, o ne ūkio subjektų ateities planus; jeigu pakartotinio patikrinimo metu šaldytuvas veikė, patikrinimo akte ir nurodoma, kad trūkumai pašalinti, specialistui neprivaloma aprašyti, ką ūkio subjektas planuoja įsigyti ateityje. Komisija nurodė, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų problemoms spręsti, neįvertino inspektorių kompetencijos, tačiau nenurodė, kokių problemų pareiškėjas nesprendė, pagal kokį galiojantį dokumentą pareiškėjas turėjo vertinti inspektorių kompetenciją.

Pagal VMVT direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. B1-746 patvirtinto Širvintų VMVT viršininko-valstybinio inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.7 punktą, viršininkas teisės aktuose nustatyta tvarka vertina jam tiesiogiai pavaldžių Širvintų VMVT karjeros valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą. Taigi Širvintų VMVT viršininko pareiga yra tikrinti valstybės tarnautojų veiklą, o ne jų kompetenciją, kuri apima ne tik gebėjimą atlikti tam tikrą konkretų darbą, bet ir patirtį, įgūdžius, žinias, tam tikras asmenines savybes ar jų nebuvimą. Komisija nustatė, kad pieno supirkimo punktų patikrinimo aktai neinformatyvūs, pildomi nenuodugniai ir skubotai, nenustatomi neatitikimai, neteikiami nurodymai, kad Širvintų VMVT (duomenys neskelbtini) L. P. nesivadovauja VMVT direktoriaus 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. B1-464 patvirtintos Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D2 „Patikrinimo akto pildymo tvarka“ (toliau – ir instrukcija KT-2-1-D2) 5 ir 6 paragrafų nuostatomis. Neaišku, kuo remdamasi Komisija nustatė, kad patikrinimo aktai rengiami skubotai, nenuodugniai, Komisija taip pat nenurodė, kokie nenustatomi neatitikimai, kokius nurodymus specialistai privalėjo pateikti, tačiau nepateikė. Komisija tariamas darbuotojų klaidas, padarytus pažeidimus susiejo su Širvintų VMVT viršininko atsakomybe, kuris turi vertinti pavaldžių inspektorių darbą, peržiūrėti patikrinimo aktus, rengiamus dokumentus, koordinuoti tarnybos darbą, siekdamas užtikrinti efektyvią kontrolę. Komisija, išradingai manipuliuodama neesminėmis aplinkybėmis, Širvintų VMVT darbuotojų tinkamai atliekamas pareigas, jų principingumą priskiria pažeidimams. Širvintų VMVT darbuotojai 2013 m. vasario 11 d. pieno perdirbimo įmonės patikrinimo akte Nr. 1 nurodė sustabdyti pieno produktų gamybą esamomis sąlygomis ir surašė reikalavimus pažeidimams pašalinti, o 2013 m. vasario 14 d. pieno perdirbimo įmonės patikrinimo akte Nr. 2 taip pat konstatavo, kad įmonė neatitinka higienos reikalavimų ir surašė privalomus nurodymus trūkumams pašalinti. Vietoje to, kad darbuotojai būtų paskatinti už tinkamą pareigų atlikimą ir už principingumą, Komisija konstatavo, kad VMVT Širvintų specialistai, vykdydami valstybinę veterinarinę kontrolę, neužtikrina, kad pieno perdirbimo įmonė laikytųsi visų reikalavimų. Komisija nurodė, kad 2013 m. vasario 11 d. pieno perdirbimo įmonės patikrinimo akte Nr. 1 nenurodyta informacija apie gautą pranešimą, kad jame nėra jokios informacijos apie trūkumų šalinimą nuo paskutinio patikrinimo. Patikrinimo esmė – nustatyti, ar ūkio subjektas, vykdydamas maisto produktų gamybą, laikosi higienos reikalavimų; nustačius, kad higienos reikalavimų nesilaikoma, gamyba sustabdoma ir surašomi privalomi nurodymai trūkumams pašalinti, tokiu atveju jokia informacija apie gautus pranešimus, gamybos pokyčius nuo ankstesnio patikrinimo nebeturi jokios prasmės: gamyba yra sustabdyta, kol trūkumai nepašalinami, leidimas atnaujinti maisto produktų gamybą neišduodamas. Komisijos neigiami komentarai apie tinkamai ir netinkamai atliekamas pareigas patvirtina tik jos nihilistinį požiūrį ne tik į darbuotojus, bet ir į savo atliekamas pareigas.

Komisija nurodė ir kitą Širvintų VMVT darbuotojos surašytą 2013 m. rugpjūčio 29 d. pieno perdirbimo patikrinimo aktą Nr. 4, kuriame maisto produktų gamyba, esant pažeidimams, nebuvo sustabdyta. Komisija pažymėjo, kad Širvintų VMVT darbuotojai poveikio priemones taiko neadekvačiai: vienu atveju gamyba sustabdoma, kitu atveju, esant tokiems pat pažeidimams, – nesustabdoma. Komisija nesivargino atsižvelgti į 2013 m. rugpjūčio 29 d. pieno perdirbimo įmonės patikrinimo aktą Nr. 4, kuriame surašyti reikalavimai savaime apribojo pieno produktų gamybą. Komisijos tikslas yra bet kokius darbuotojų veiksmus įvardyti kaip pažeidimus ir susieti su pareiškėjo pareigomis. Komisija išvadose nurodė patikrinimo aktus, kuriuos surašė Širvintų VMVT darbuotojai, ir jų pagrindu konstatavo, kad Širvintų VMVT viršininkas neužtikrina efektyvios gyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinės veterinarinės kontrolės, nustačius pasikartojančius valstybinės kontrolės trūkumus, nesiima veiksmų problemoms spręsti, nevertina inspektorių kompetencijos. Komisija ir šiuo atveju nenurodė konkrečių pareiškėjo veiksmų, priešingų teisei, nenurodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nenustatė pareiškėjo kaltės.

Komisijos nesąžiningumą tiriant tarnybinį nusižengimą patvirtina ir tai, kad Komisija, tikrindama patikrinimo aktus, matė, jog įrašai dėl medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, patikrinimo įrašomi pagrindiniame patikrinimo akte, o ne jo priede, dėl didelės priedo apimties darbuotojai nespausdina jų iš informacinės sistemos FIS ir patikrinimo rezultatų juose nerašo, patikrinimo aktų priedai būtų pildomi, jeigu įmonė savo veikloje naudotų vienkartines priemones ar jas gamintų, ir pildomi tik tuo atveju, kai nustatomi pažeidimai, kuriuos reikia detaliau aprašyti, todėl tuo atveju naudojami didelės apimties patikrinimo aktų priedai. Komisija iš to, kad patikrinimo akto priedai neatsisiunčiami iš FIS, daro išvadą, jog medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, kontrolė Širvintų VMVT nevykdoma. Komisija visiškai nepaisė tų faktinių aplinkybių, kad medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, patikrinimai buvo vykdomi, o jų rezultatai fiksuojami pagrindiniuose patikrinimo aktuose, o ne jų prieduose. Itin svarbu tai, kad Komisija išvadose aprašo VMVT darbuotojų padarytus pažeidimus, juos susieja su pareiškėjo tarnybine veikla ir padaro išvadas, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadų pabaigoje Komisija siūlo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą Širvintų VMVT (duomenys neskelbtini) J. J. ir (duomenys neskelbtini) L. P., tai reiškia, kad nenustatyta, jog minėtos darbuotojos padarė tarnybinius nusižengimus, jų kaltė neįrodyta. Komisija negalėjo remtis tariamais darbuotojų padarytais tarnybiniais nusižengimais, tariamomis jų kaltėmis ir to susieti su pareiškėjo tarnybinių pareigų neatlikimu / netinkamu atlikimu.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė; tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų / jas atliko netinkamai, konstatavimo: būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, taip pat ir valstybės tarnautojo kaltę.

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, prašė skundo netenkinti.

Pažymi, jog VAS 2013 m. gegužės 25 d. ataskaita (duomenys neskelbtini) su Širvintų VMVT viršininku buvo suderinta 2013 m. gegužės 31 d.; 2013 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas pateikė VAS rekomendacijų, pateiktų audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano kopiją, tai patvirtina su atsiliepimu pateikiami dokumentai. Taigi Komisija, išanalizavusi VAS ataskaitas ir kitus susijusius dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad dalis pažeidimų kartojasi, Širvintų VMVT viršininkas nesiima priemonių tinkamai ir operatyviai įgyvendinti VAS rekomendacijas, siekdamas užtikrinti teritorinei tarnybai nustatytų tikslų pasiekimą ir tinkamą funkcijų atlikimą, kurie nustatyti Teritorinių padalinių nuostatuose.

Dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės plano Komisija konstatavo, kad minėtas planas Širvintų VMVT sudarytas nesivadovaujant instrukcija ST-1-1-D2, kurios 5.2 paragrafe nurodyta, kad metinį įstaigos valstybinės kontrolės planą sudaro atskiri gyvūninio ir negyvūninio maisto kontrolės ir jų rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos (toliau – ir RVASVT) ar geros higienos praktikos taisyklių įgyvendinimo auditų planai, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, mėginių ėmimo pagal stebėsenos programas planai. Komisija išvadoje pabrėžė, kad Širvintų VMVT patvirtinti 3 atskiri gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planai, o tai lemia, kad metiniame valstybinės kontrolės plane suplanuoti gyvūnų laikymo vietų patikrinimai kartojasi, taigi nepagrįstai padidėja planuojamų valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų ir planuojamų patikrinimų skaičius. Komisija nurodė, kad Širvintų VMVT 2013 m. birželio 25 d. atliko planų koregavimą (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau nebuvo parengtas bendras gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planas (toliau – ir Planas) ir Širvintų VMVT atitinkamą sritį kuruojantys specialistai nepateikė ketvirtinę analizę apie metinio valstybinės kontrolės plano įgyvendinimą patvirtinančių dokumentų, kaip tai nurodyta instrukcijoje ST-1-1-D2, taip pat rėmėsi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamente (ES) 517/2013, 4 straipsnio 2 dalies a punktu, taip pat šio reglamento preambulės 13 punktu.

Dėl maisto tvarkymo subjektų rizikos Komisija nurodė, kad, vadovaujantis Kokybės sistemos darbo instrukcija KT-2-1-D3 „Maisto tvarkymo subjektų suskirstymas į rizikos grupes“ (toliau – ir instrukcija KT-2-1-D3), negyvūninio maisto tvarkymo subjektai (toliau – ir MTS) suskirstomi į rizikos grupes, pagal tai valstybinės kontrolės plane planuojant maisto tvarkymo subjektų patikrinimų dažnumą, rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnyje įtvirtintu ūkio subjektų priežiūros nediskriminavimo principu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarime Nr. 511 patvirtintu Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašu (toliau – ir Gairių aprašas), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1K-235/4-892 patvirtintomis Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairėmis (toliau – ir Gairės), taip pat nurodė, kad vertinant riziką turi būti vertinama, kaip ūkio subjektas (tikrinamas objektas) laikėsi teisės aktų reikalavimų anksčiau, kokio pobūdžio ūkinės veiklos rizikingumas, pavojingumas, kokia žalos ar pavojaus asmenims, visuomenei, aplinkai atsiradimo tikimybė. Komisija nustatė, kad dalies maisto tvarkymo subjektų, kurių rizikos vertinimą atliko (duomenys neskelbtini) J. J., rizika įvertinta neteisingai, priskiriant mažesnei rizikos grupei dėl neteisingai taikytos instrukcijos KT-2-1-D3 skaičiavimo metodikos, todėl valstybinės kontrolės plane nustatyti retesni tokių subjektų tikrinimai. Širvintų r. Zibalų pagrindinės mokyklos maitinimo vietos 2012 m. spalio 10 d. rizikos įvertinimas, R. J. personalinės įmonės konditerijos cecho 2012 m. spalio 9 d. rizikos įvertinimas ir Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų valgyklos 2013 m. sausio 10 d. rizikos įvertinimas nustatytas neteisingai. Komisija pažymėjo, kad šiuos dokumentus su klaidingai įvertinta maisto tvarkymo subjektų rizika Širvintų VMVT viršininkas suderino ir patvirtino parašu. Taigi Komisija pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, savo parašu tvirtindamas minėtų maisto tvarkymo subjektų riziką, netinkamai vykdė Širvintų VMVT viršininko pareigybės aprašymo 7 punkte nustatytą funkciją. Pareiškėjas, galimai siekdamas suklaidinti teismą, nurodo, kad Komisija pažymėjo, jog Širvintų VMVT darbuotojai poveikio priemones taiko neadekvačiai, vienu atveju gamyba sustabdoma, kitu atveju, esant tokiems pat pažeidimams, – nesustabdoma, taip pat nurodo, kad Komisija nesivargino atsižvelgti į 2013 m. rugpjūčio 19 d. pieno perdirbimo įmonės patikrinimo aktą Nr. 4, kuriame surašyti reikalavimai savaime apribojo pieno produktų gamybą.

Komisija išvadoje nurodė, kad Širvintų VMVT 2013 m. rugpjūčio 29 d. atliko įmonės patikrinimą ir surašė 2013 m. rugpjūčio 29 d. pieno perdirbimo įmonės patikrinimo aktą Nr. 4, kuriame nurodyta, jog 2013 m. vasario 14 d. patikrinimo metu nustatyti trūkumai pašalinti, tačiau patalpos nėra geros būklės ir reikalavimai patalpoms bei įrangai vertinami neigiamai: „ne“; pieno produktai gamybos metu neapsaugoti nuo užteršimo (atviros grietinėlės pasterizavimo, „mozzarella“ sūrių gamybos vonios, varškės vonios, varškės koštuvai susidėvėję; įmonei nurodyta nedelsiant pakeisti varškės koštuvus, gamybos metu uždengti atviras vonias, nedelsiant varškės gamybos patalpoje įstatyti langą (patikrinimo metu buvo tik tinklelis nuo vabzdžių), pašalinti buitinį ventiliatorių, atlikti gamybinių patalpų lubų, sienų grindų remontą, sutvarkyti ventiliacijos sistemą varškės gamybos ir varškės atšaldymo patalpose (iki 2013 m. lapkričio 1 d.), nedelsiant uždengti kanalizacijos trapus, iki 2013 m. rugsėjo 4 d. pateikti informaciją apie neatidėliotiną trūkumų pašalinimą, per 14 d. pateikti trūkumų šalinimo programą; atsakingas asmuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iškviestas į Širvintų VMVT dėl administracinės bylos nagrinėjimo. Po patikrinimo (duomenys neskelbtini) L. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (duomenys neskelbtini) ir buvo priimtas nurodymas įmonės atsakingam darbuotojui skirti 25 Lt baudą. Komisija pagrįstai išvadoje nurodė, kad skirta poveikio priemonė yra netinkama, neproporcinga nustatytų pažeidimų pobūdžiui ir mastui, nes 2013 m. vasario 11 d. Širvintų VMVT nustačius patalpų neatitikimus buvo taikytas sprendimas dėl subjekto veiklos sustabdymo, o šiuo atveju dėl tokių pačių ir jau besikartojančių patalpų neatitikimų poveikio priemonė taikoma tik įmonės darbuotojui (mechanikui – 25 Lt); toks poveikio priemonių taikymas gali klaidinti įmonės vadovybę dėl nustatomų trūkumų svarbumo ir reikšmingumo, mažinamas kontroliuojamų ūkio subjektų pasitikėjimas VMVT sprendimų pagrįstumu ir objektyvumu. Tai patvirtina ir Reglamento (EB) 882/2004 55 1 dalies nuostatos.

Nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, susiję su įrašų dėl medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, įrašymu. VMVT yra įdiegusi kokybės vadybos sistemą pagal standarto LST EN ISO/IEC 17020:2004 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ reikalavimus. Kokybės vadybos sistemos vadovo „KT-2-2-12 Medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, valstybinė kontrolė maisto tvarkymo subjektuose“ 5.5 paragrafo 1 punkte nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektuose medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, valstybinė kontrolė atliekama ne rečiau kaip 1 kartą per metus, užpildant klausimyną „Specialieji reikalavimai medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, patikrinimui“; teritorinės VMVT pareigūnas, atlikęs pagal KT-2-1 „Bendrieji reikalavimai patikrinimų atlikimui“ patikrinimą, užpildo atitinkamą patikrinimo aktą ir klausimyną „Specialieji reikalavimai medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, patikrinimui“ (Programos 1 priedas); duomenys apie negyvūninio maisto įmonių patikrinimus suvedami į kompiuterinę FIS programą, duomenys apie gyvūninio maisto įmones kiekvienais metais iki sausio 10 d. pateikiami Veterinarijos sanitarijos skyriui el. paštu: sanvet@vet.lt (Programos 2 priedas). Taigi minėta kokybės vadovo programa nedaro jokių išlygų dėl nuostatos, kad atlikus patikrinimą pareigūnas turi užpildyti atitinkamą patikrinimo aktą ir klausimyną, o duomenys apie negyvūninio maisto įmonių patikrinimus turi būti suvedami į kompiuterinę FIS programą.

VMVT direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą (duomenys neskelbtini), įsakymu (duomenys neskelbtini) sudarė VMVT komisiją tarnybiniam nusižengimui, kurį, įtariama, padarė Širvintų VMVT (duomenys neskelbtini) L. P., tirti. Minėta komisija surašė išvadą (duomenys neskelbtini), kurioje pasiūlė Širvintų VMVT (duomenys neskelbtini) L. P. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. VMVT direktorius įsakymu (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos L. P. skyrimo“ skyrė L. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą. VMVT direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą (duomenys neskelbtini), įsakymu (duomenys neskelbtini) sudarė VMVT komisiją tarnybiniam nusižengimui, kurį, įtariama, padarė Širvintų VMVT (duomenys neskelbtini) J. J., tirti. Minėta komisija surašė išvadą (duomenys neskelbtini), kurioje pasiūlė Širvintų VMVT (duomenys neskelbtini) J. J. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. VMVT direktorius įsakymu (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“ skyrė J. J. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl Įsakymo (duomenys neskelbtini) priėmimo procedūrų nurodė, jog padarytas pažeidimas paaiškėja tik tada, kai Komisija pateikia išvadą apie padarytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju išvada (duomenys neskelbtini) pateikta 2013 m. lapkričio 18 d., skundžiamas įsakymas priimtas 2013 m. lapkričio 27 d., todėl VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nepažeistas. Be to, pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmoji audito ataskaita (duomenys neskelbtini) surašyta 2013 m. gegužės 25 d. (t. I, b. l. 100–118), tai buvo šeštadienis, taigi iš esmės tik 2013 m. gegužės 27 d., o skundžiamas Įsakymas (duomenys neskelbtini) priimtas 2013 m. lapkričio 27 d., taigi nuo pirmosios audito ataskaitos (duomenys neskelbtini) surašymo iki skundžiamo įsakymo priėmimo praėjo ne daugiau kaip 6 mėnesiai. Nors pareiškėjui pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (duomenys neskelbtini)-24 įteiktas 2013 m. spalio 23 d., pareiškėjas paaiškinimus Komisijai pateikė 2013 m. spalio 31 d. (Komisijos išvada (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 9–20, b. l. 21–32), tačiau negalima teigti, jog Komisija išvadą surašė pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams skyrimo taisyklių nuostatas tiek, kad galima būtų konstatuoti, jog buvo padaryti esminiai procedūrų pažeidimai, leidžiantys naikinti įsakymą (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes buvo konstatuota, kad pareiškėjo teiginiai, jog Įsakymas (duomenys neskelbtini) priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teminus, todėl dėl šių priežasčių turi būti naikinamas, atmesti kaip nepagrįsti.

Dėl Įsakyme (duomenys neskelbtini) konstatuotų pažeidimų teismas nurodė, kad Įsakymo (duomenys neskelbtini) priėmimo teisinis pagrindas yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komisijos tarnybiniam nusižengimui, kurį, įtariama, padarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos R. P., tirti 2013 m. lapkričio 18 d. išvada (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 9–20, 21–32), kurioje taip pat remiamasi audito ataskaita (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 100–118). Pareiškėjas, kvestionuodamas Įsakymo (duomenys neskelbtini) teisėtumą, be kita ko, dėl jo priėmimo terminų pažeidimo, sako netiesą, jog audito ataskaitą (duomenys neskelbtini) jis gavo tik 2013 m. rugpjūčio 29 d. (šią ataskaitą pareiškėjas pasirašė 2013 m. rugpjūčio 29 d.). Audito ataskaitą (duomenys neskelbtini) jis gavo daug anksčiau negu 2013 m. rugpjūčio 29 d., su juo buvo derinamos jos klaidos, dėl to buvo priimta iš esmės analogiška ataskaita (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 119–145). Apie tai, kad šių ataskaitų ((duomenys neskelbtini) bei VA1-7) turinys pareiškėjui buvo žinomas jau 2013 m. gegužės 31 d., įrodo elektroninio pašto laiškas (t. I, b. l. 96), kuriame pareiškėjas iš esmės sutiko su ataskaita (suklystant nurodoma „akte“) „minimais dalykais, yra mūsų žioplų klaidų, skubėjimo, nerūpestingumo“. Be to, teismo posėdyje VMVT (duomenys neskelbtini) A. P. paaiškino, kad pareiškėjas su Vidaus audito skyriumi bendradarbiavo itin nenoriai.

Teismas nurodė, kokie pažeidimai konstatuoti Išvadoje (duomenys neskelbtini). Audito metu nustatyti reikšmingi vidaus kontrolės sistemos trūkumai, kurie darė neigiamą įtaką Širvintų VMVT veiklai. Pasak pareiškėjo, VAS ataskaita (duomenys neskelbtini) Širvintų VMVT pateikta tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., tačiau ši ataskaita su Širvintų VMVT viršininku suderinta 2013 m. gegužės 31 d.; pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 11 d. pateikė VAS rekomendacijų, pateiktų Audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano kopiją. Išanalizavus vidaus audito ataskaitas, dalis pažeidimų kartojasi, Širvintų VMVT viršininkas nesiima priemonių tinkamai ir operatyviai įgyvendinti VAS rekomendacijas, siekdamas užtikrinti teritorinei tarnybai nustatytų tikslų pasiekimą ir funkcijų atlikimą, kurie yra įtvirtinti VMVT direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-282 patvirtintuose Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatuose. Išanalizavus priemonių įgyvendinimo planą nustatyta, kad pažeidimams pašalinti nustatyti nepagrįstai ilgi įgyvendinimo terminai arba terminai iš viso nenurodyti, kai kurios priemonės yra neadekvačios realiai situacijai, pavyzdžiui, rekomendacijai užtikrinti vartotojų pranešimų (skundų) nagrinėjimą, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, parenkama priemonė „skundus nagrinėti vadovaujantis teisės aktais (VMVT Kokybės sistemos programa ir kt.)“, nors visada privaloma vadovautis teisės aktais.

Dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės plano teismas nurodė, kad Širvintų VMVT gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planas sudarytas nesivadovaujant instrukcija ST-1-1-D2. Pagal šios instrukcijos 5.2 paragrafą, metinį įstaigos valstybinės kontrolės planą sudaro atskiri gyvūninio ir negyvūninio maisto kontrolės ir jų rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos ar geros higienos praktikos taisyklių įgyvendinimo auditų planai, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, mėginių ėmimo pagal stebėsenos programas planai. Širvintų VMVT patvirtinti 3 atskiri Planai, juos rengė Širvintų VMVT pareigūnai pagal priskirtas atsakomybės sritis (gyvūnų sveikatingumo, pašarų tvarkymo, gyvūnų identifikavimo, gyvūnų gerovės), todėl metiniame valstybinės kontrolės plane suplanuoti gyvūnų laikymo vietų patikrinimai kartojasi, taigi padidėja planuojamų valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų ir planuojamų patikrinimų skaičius. Širvintų VMVT 2013 m. birželio 25 d. koregavo planus (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau bendras Planas neparengtas ir Širvintų VMVT atitinkamą sritį kuruojantys specialistai nepateikė ketvirtinės analizės apie metinio valstybinės kontrolės plano įgyvendinimą patvirtinančių dokumentų, kaip nurodyta instrukcijoje ST-1-1-D2. Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamente (ES) 517/2013, 4 straipsnio 2 dalies a punktą, kompetentingos institucijos užtikrina visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais atliekamų gyvų gyvūnų, pašarų ir maisto oficialios kontrolės bei pašarų naudojimo oficialios kontrolės efektyvumą ir proporcingumą, pagal šio reglamento preambulės 13 punktą oficiali kontrolė turėtų būti rengiama periodiškai, jos dažnumas turėtų būti proporcingas rizikos laipsniui, atsižvelgiant į patikrinimų, kuriuos pašarų ir maisto verslo operatoriai atlieka pagal HACCP principais pagrįstas kontrolės programas ar kokybės užtikrinimo programas, sudarytas laikantis pašarus ir maistą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės taisyklėse nustatytų reikalavimų, rezultatus; kilus įtarimui dėl neatitikimo reikalavimams, organizuojama ad hoc kontrolė, papildomą ad hoc kontrolę galima organizuoti bet kuriuo metu, net ir tada, kai nėra įtarimų dėl neatitikimo reikalavimams.

Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad Širvintų VMVT Planas sudarytas vadovaujantis tuo metu galiojusia instrukcija ST-1-1-D2, tačiau 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 60Į-08 „Dėl VMVT Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 metų valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planų patvirtinimo“ preambulėje vadovaujamasi jau pakeista instrukcija ST-1-1-D2. Tai patvirtino, kad 2013 m. Planas buvo parengtas vadovaujantis pakeista instrukcija ST-1-1-D2, taip pat tai, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai susipažinęs su jo vadovaujamos Širvintų VMVT 2013 m. valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planais, o būtent Širvintų VMVT viršininko pareigybės aprašymo 7.6. punkte nustatyta, kad viršininkas organizuoja veiklos planų ir jų įgyvendinimo ataskaitų rengimą. Nuostatų 20.7 punkte taip pat nustatyta viršininko pareiga rengti veiklos planus ir jų įgyvendinimo ataskaitas.

Dėl efektyvios negyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinės kontrolės teismas nurodė, jog vadovaujantis instrukcija KT-2-1-D3, MTS suskirstyti į rizikos grupes, pagal tai valstybinės kontrolės plane planuojant jų patikrinimų dažnumą. Vertinant riziką, turi būti vertinama, kaip ūkio subjektas (tikrinamas objektas) laikėsi teisės aktų reikalavimų anksčiau, kokio pobūdžio ūkinės veiklos rizikingumas, pavojingumas, kokia žalos ar pavojaus asmenims, visuomenei, aplinkai atsiradimo tikimybė. Dalies MTS, kurių rizikos vertinimą atliko (duomenys neskelbtini) J. J., rizika įvertinta neteisingai, priskiriant mažesnei rizikos grupei dėl neteisingai taikytos instrukcijos KT-2-1-D3 skaičiavimo metodikos, todėl valstybinės kontrolės plane suplanuoti retesni tokių subjektų tikrinimai: Širvintų r. Zibalų pagrindinės mokyklos (Zibalų k., Zibalų sen., Širvintų r. sav.) maitinimo vietos 2012 m. spalio 10 d. rizikos įvertinimas, R. J. personalinės įmonės konditerijos cecho (Nepriklausomybės a. 19, Širvintos, Širvintų r. sav.) 2012 m. spalio 9 d. rizikos įvertinimas, Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų valgyklos 2013 m. sausio 10 d. rizikos įvertinimas. Nurodytus dokumentus su klaidingai įvertinta MTS rizika Širvintų VMVT viršininkas suderino ir patvirtino savo parašu. Širvintų VMVT specialistams 2013 m. rugpjūčio 29 d. atlikus Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ restorano–valgyklos „Putinas“ „neplaninį dėl kitos priežasties“ patikrinimą (patikrinimo aktas (duomenys neskelbtini)), dalyvaujant VMVT vidaus audito grupei, ir nustačius šiurkščius patalpų, gamybinio inventoriaus, higienos, savikontrolės sistemos pažeidimus, kryžminės taršos galimybę ir sustabdžius šio MTS veiklą, jo rizika, vadovaujantis instrukcija KT-2-1-D3, pakartotinai neįvertinta ir nepriskirta padidintos rizikos grupei. Dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų Širvintų VMVT viršininko sprendime dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo (duomenys neskelbtini) šio MTS veikla sustabdyta, o atsakingam asmeniui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda, iki 2013 m. rugsėjo 2 d. nurodyta pateikti trūkumų šalinimo planą. Remiantis VMVT informacinės sistemos duomenų analize, ankstesnių patikrinimų metu Širvintų VMVT specialistai pažeidimų minėtame MTS nebuvo nustatę.

Nesutiktina su pareiškėjo paaiškinime nurodytais argumentais, kad įmonių rizikos vertinimas atliktas pagal instrukcijoje KT-2-1-D3 pateiktą medžiagą, subjektai faktiškai įvertinti teisingai, pagal visus vertinimo kriterijus, rizika nesumažinta, tai yra neesminiai pakeitimai, nes tinkamai įvertinti riziką yra labai svarbu. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimą, tai nėra klaidos dėl techninių kliūčių, o tai yra klaidos, atsiradusios dėl nežinojimo/kompetencijos stokos, nes instrukcijoje KT-2-1-D3 aiškiai apibrėžtos kriterijų ribos, priskiriant subjektą tam tikrai rizikos grupei. Pažymėtina, kad pagal ūkio subjektų suskirstymą į rizikos grupes planuojamas patikrinimų dažnumas, o tai daro įtaką ūkio subjektų teikiamų paslaugų kokybei ir neužtikrina vartotojų interesų apsaugos.

Kokybės sistemos programoje KT-2-1-2 „Reikalavimai pakartotiniam patikrinimui ir mėginių atrinkimui, siekiant užtikrinti jų taikymo ir laikymosi efektyvumą“ (toliau – ir programa KT-2-1-2) nustatyti rekomenduojami trūkumų šalinimo terminai, maksimalus laikas, per kurį turi būti ištaisyti trūkumai, yra 56 dienos, esant svarbioms priežastims terminas gali būti pratęstas, motyvuojant tokį sprendimą raštu, tačiau Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ restorano – valgyklos „Putinas“ administratorei 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateikus koregavimo veiksmų planą, pagal kurį paskutinis neatitikties pašalinimo terminas – per 2014 m., t. y. nenustatant konkrečios datos, viršijant rekomenduojamą 56 dienų terminą nustatytų pažeidimų šalinimui, planas užregistruotas Širvintų VMVT, tačiau Širvintų VMVT viršininkas nepareikalavo, kad minėto MTS atsakingas asmuo raštu pateiktų pagrindimą dėl tokio ilgo termino trūkumui pašalinti.

2013 m. rugsėjo 2 d. gautas Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ restorano–valgyklos „Putinas“ administratorės pranešimas dėl veiklos atnaujinimo, tą pačią dieną atliktas šio MTS neplaninis patikrinimas ir nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. atlikto patikrinimo metu nustatyti trūkumai pašalinti, tačiau akte nepaminėta, kad sugedusį šaldytuvą gatavų gaminių laikymui pagal Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ restorano–valgyklos „Putinas“ pateiktą koregavimo veiksmų planą planuojama įsigyti per 2014 m., taip pat nenurodyta, kad trūkumai pašalinti iš dalies. Šio patikrinimo akto pagrindu priimtas Širvintų VMVT viršininko sprendimas dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo (duomenys neskelbtini)). Taigi minėtame MTS veikla atnaujinta Širvintų VMVT sprendime, neužtikrinus šaldymo įrenginių atnaujinimo.

Dėl efektyvios gyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinės veterinarinės kontrolės užtikrinimo teismas nurodė, jog pareiškėjas nesiėmė veiksmų problemoms išspręsti, neįvertino inspektorių kompetencijos. Išanalizavus pieno supirkimo punktų patikrinimo medžiagą buvo nustatyta, kad pieno supirkimo punkto patikrinimo aktai (Sabališkių pieno supirkimo punkto PK „Žalmargė“ pieno supirkimo punkto 2013 m. kovo 22 d. patikrinimo aktas Nr. 5, Musininkų pieno pirkimo punkto PK „Žalmargė“ pieno supirkimo punkto 2013 m. balandžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. 8, Kabaldos pieno supirkimo punkto PK „Žalmargė“ pieno supirkimo punkto 2013 m. gegužės 29 d. patikrinimo aktas Nr. 19, Zibalų pieno supirkimo punkto PK „Žalmargė“ pieno supirkimo punkto 2013 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas Nr. 22) neinformatyvūs, pildomi nenuodugniai ir skubotai, nenustatomi neatitikimai, neteikiami nurodymai. Širvintų VMVT (duomenys neskelbtini) L. P., pildydama pieno supirkimo punktų patikrinimo aktus, nesivadovavo instrukcijos KT-2-1-D2 5 ir 6 paragrafais. Minėti neatitikimai ir klaidos tiesiogiai ir neatsiejamai susiję su viršininko atsakomybe, kuris turi vertinti pavaldžių inspektorių darbą, peržiūrėti patikrinimo aktus, rengiamus dokumentus, koordinuoti tarnybos darbą, siekdamas užtikrinti efektyvią kontrolę. Išanalizavus Audito ataskaitą ir ją pagrindžiančius dokumentus nustatyta, kad VAS atlikus pieno perdirbimo įmonės UAB „Bagaslaviškio pieninė“ vykdomos valstybinės kontrolės dokumentinį 2012 m.–2013 m. įvertinimą nustatyta, kad Širvintų VMVT viršininkas, išnagrinėjęs patikrinimų medžiagą, nepriima tinkamų sprendimų dėl UAB „Bagaslaviškio pieninė“ pieno perdirbimo įmonės veiklos stabdymo ar atnaujinimo, o Širvintų VMVT specialistai, vykdydami valstybinę veterinarinę kontrolę neužtikrina, kad pieno perdirbimo įmonė laikytųsi visų reikalavimų, nustatytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 219/2009, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 517/2013. Tokia išvada padaryta, kadangi nustatyta, jog 2013 m. vasario mėn. Širvintų VMVT gavo pranešimą apie labai prastą UAB „Blagaslaviškio pieninė“ patalpų higienos būklę (lubų, sienų, grindų dangos prastos būklės, lupasi dažai, plytelės ištrupėjusios, gamybinėse patalpose susidaręs pelėsis, patalpose drėgna, ventiliacinė sistema neveikia, tai kelia tiesioginę grėsmę gaminamos produkcijos saugai). Širvintų VMVT specialistai 2013 m. vasario 11 d. atliko patikrinimą ir surašė pieno perdirbimo įmonės patikrinimo aktą Nr. 1. Akte nenurodyta informacija apie gautą pranešimą, nėra jokios informacijos apie trūkumų šalinimą, nors nuo paskutinio patikrinimo buvo praėję kiek daugiau negu 2 mėn., o patalpų neatitikimai teisės aktų reikalavimams buvo nustatyti ir 2012 m. patikrinimų metu. Papildomoje informacijoje nurodyta, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. pateiktame trūkumų šalinimo grafike planuotas lubų remontas iki 2012 m. rugsėjo 14 d. neatliktas, vėliau gautas paaiškinimas dėl trūkumų nepašalinimo ir įsipareigojimas trūkumus pašalinti iki 2012 m. gruodžio 28 d., tačiau darbai tikrinimo metu dar nebuvo atlikti. Patikrinimo akte nenurodyta, kokie dar trūkumai buvo nustatyti, ar kiti anksčiau nustatyti trūkumai pašalinti, be to, neaišku, kodėl Širvintų VMVT sutiko su ilgu trūkumų šalinimo terminu (daugiau kaip 3 mėn.) ir netaikė adekvačių poveikio priemonių. 2013 m. vasario 11 d. atlikto patikrinimo metu nustatyti tik patalpų grindų, sienų, lubų dangų neatitikimai, dėl visų kitų reikalavimų (įrangos, asmens higienos, maisto produktų, temperatūros, ženklinimo ir laikymo) vykdymo akte nurodoma „taip“ ir pastabų, paaiškinimų nėra. Įmonei buvo uždrausta toliau gaminti pieno produktus esamomis sąlygomis, ji buvo įpareigota sunaikinti pelėsį ir tinkamai suremontuoti įmonės lubas, tinkamai suremontuoti sienas, sutvarkyti ventiliacijos sistemą, atlikti laboratorinius tyrimus, siekiant išaiškinti, ar pelėsis nepateko į produktus. Nustatyta, kad įmonė pažeidė reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo, I skyriaus 1 punkto ir IX skyriaus 3 dalies reikalavimus ir įmonei 2013 m. vasario 11 d. surašytas sprendimas Nr. 1 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“, o po 3 dienų Širvintų VMVT specialistai atliko planinį UAB „Bagaslaviškio pieninė“ patikrinimą (nors įmonės veikla buvo sustabdyta) ir surašė 2013 m. vasario 14 d. pieno perdirbimo įmonės patikrinimo aktą Nr. 2, vėl nieko nenurodydami apie trūkumų šalinimą ir patikrinimo priežastį. Visame akte, vertinant reikalavimus, nurodyta, kad įmonė atitinka reikalavimus, rašoma „taip“, ir tik prie patalpų vertinimo yra komentaras, kad atliktas lubų remontas, tačiau papildomoje informacijoje nurodyta: „Grietinėlės patalpoje liko nenuplautos lubos, sugedusi tarpinė ir stakta rūkyklos duryse, nebaigta skusti „mozzarela“ verpimo vonios įrangos apatinė dalis, nebaigtos tvarkyti sienos plovykloje, CIP lubos irgi dar tvarkomos, čia neveikia apšvietimas. Netvarkingas dezomedžiagų sandėlis“. Išvadose ir nurodymuose teigiama, kad „2013-02-11 dienos akte nurodyti trūkumai dalinai pašalinti, liko keli darbai, tiesiogiai neįtakojantys produkto gamybos“. Įmonei buvo duoti tokie nurodymai: pabaigti remonto darbus, nuplauti grietinėlės cecho lubas, nuskusti ir nudažyti „mozzarela“ verpimo vonios įrangos apatinę dalį, sutvarkyti ventiliacijos sistemą, sutvarkyti rūkyklos durų staktą ir tarpinę, atlikti laboratorinius tyrimus. Nors patikrinimo metu nustatyti patalpų, sanitarijos ir higienos pažeidimai, o trūkumai nustatyti įmonės sustabdymo metu pašalinti iš dalies, išvadose teigiama, kad tai neturi tiesioginės įtakos produktų gamybai, tačiau neužtikrintos higienos sąlygos grietinėlės patalpoje turi įtakos produktų gamybai ir jo saugai. Nustatyta, kad gyvūninio maisto tvarkymo įmonių valstybinės veterinarinės kontrolės patikrinimo aktai pildomi nenuodugniai, nepateikiama svarbi informacija apie trūkumų šalinimą, kitų reikalavimų atitikimą, spausdinant patikrinimo aktą nepakeista ankstesnių patikrinimų metu įrašyta informacija, aktai neinformatyvūs, nesivadovaujama instrukcijos KT-2-1-D2 5 ir 6 paragrafais, tačiau Širvintų VMVT viršininkui tokie patikrinimo aktai pakankami, jo nuomone, teisingiems sprendimams priimti.

Neplaninio vidaus audito metu 2013 m. rugpjūčio 29 d. VMVT VAS vedėjo pavaduotoja kartu su Širvintų VMVT (duomenys neskelbtini) A. B., pavaduojančia (duomenys neskelbtini) L. P., kuriai priskirta gyvūninio maisto tvarkymo įmonių valstybinė veterinarinė kontrolė, 2013 m. rugpjūčio 29 d. lankėsi UAB „Bagaslaviškio pieninė“. Buvo atliktas įmonės patikrinimas, Širvintų VMVT inspektorė surašė pieno perdirbimo įmonės patikrinimo aktą Nr. 4, kuriame nurodyta, kad 2013 m. vasario 14 d. patikrinimo metu nustatyti trūkumai pašalinti, tačiau patalpos nėra geros būklės ir reikalavimai patalpoms bei įrangai vertinami neigiamai („ne“); pieno produktai gamybos metu neapsaugoti nuo užteršimo (atviros grietinėlės pasterizavimo, „mozzarella“ sūrių gamybos vonios, varškės vonios, varškės koštuvai susidėvėję). Įmonei nurodyta nedelsiant pakeisti varškės koštuvus, gamybos metu uždengti atviras vonias, nedelsiant varškės gamybos patalpoje įstatyti langą (patikrinimo metu buvo tik tinklelis nuo vabzdžių), pašalinti buitinį ventiliatorių, atlikti gamybinių patalpų lubų, sienų grindų remontą, sutvarkyti ventiliacijos sistemą varškės gamybos ir varškės atšaldymo patalpose (iki 2013 m. lapkričio 1 d.), nedelsiant uždengti kanalizacijos trapus, iki 2013 m. rugsėjo 4 d. pateikti informaciją apie neatidėliotiną trūkumų pašalinimą, per 14 d. pateikti trūkumų šalinimo programą; atsakingas asmuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iškviestas į Širvintų VMVT dėl administracinės bylos nagrinėjimo. Širvintų VMVT (duomenys neskelbtini) A. B. patikrinimo metu nustatė pagrindinius neatitikimus nustatytiems reikalavimams, pateikė nurodymus dėl trūkumų šalinimo ir išvadas. Po patikrinimo (duomenys neskelbtini) L. P. surašė 2013 m. rugsėjo 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą (duomenys neskelbtini) ir buvo priimtas nurodymas – įmonės atsakingam darbuotojui skirti 25 Lt baudą.

Pažymėta, kad skirta poveikio priemonė yra netinkama, neproporcinga nustatytų pažeidimų pobūdžiui ir mastui, kadangi 2013 m. vasario 11 d. nustačius patalpų neatitikimus buvo taikytas sprendimas dėl subjekto veiklos sustabdymo, o šiuo atveju dėl tokių pačių ir jau besikartojančių patalpų neatitikimų poveikio priemonė taikoma tik įmonės darbuotojui (mechanikui – 25 Lt); toks poveikio priemonių taikymas gali klaidinti įmonės vadovybę dėl nustatomų trūkumų svarbumo ir reikšmingumo, mažinamas kontroliuojamų ūkio subjektų pasitikėjimas VMVT priimamų sprendimų pagrįstumu ir objektyvumu, tai patvirtina ir reglamento (EB) 882/2004 nuostatos, įtvirtinančios, kad sankcijos turi būti proporcingos, atgrasančios, todėl minėta sankcija neatitinka teisės aktų reikalavimų, valstybinės maisto kontrolės tikslų.

Įvertinus visą VMVT vidaus audito metu surinktą informaciją padaryta išvada, kad Širvintų VMVT viršininkas neužtikrina efektyvios gyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinės veterinarinės kontrolės, nustačius pasikartojančius valstybinės kontrolės trūkumus, nesiima veiksmų problemoms spręsti, nevertina inspektorių kompetencijos. Pažymėta, kad VMVT Komisijos išvadoje (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A552-1848/2013 konstatuota, kad R. P. nevykdė valstybės tarnautojo pareigų laikytis teisės aktų nuostatų ir tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Identiškus pažeidimus atlieka ir jo darbuotojai, todėl konstatuotina, jog viršininkas negeba tinkamai įvertinti inspektorių kompetencijos, negeba organizuoti tinkamą Širvintų VMVT kontrolės funkcijų atlikimą. Nepagrįstas pareiškėjo paaiškinime nurodytas teiginys, kad VAS turi nurodyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų neatitikimus: Audito ataskaitoje yra nurodyti ES reglamentų reikalavimų neatitikimai. Remiantis pareiškėjo paaiškinimu, tarnybiniame pranešime nurodomas dokumentas, kuriuo nesivadovauta surašant patikrinimo aktus, tačiau juo ir negalėjo vadovautis. Pažymėta, kad patikrinimo aktai Širvintų VMVT pildomi nesivadovaujant Kokybės sistemos programa KT-2-1-D2, jos 5 ir 6 paragrafais, kuri patvirtinta VMVT direktoriaus 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. B1-464 ir jos vykdymas yra privalomas.

Dėl pranešimų (skundų) apie maisto tvarkymo subjektų veiklą nagrinėjimo teismas nurodė, kad nagrinėjant pranešimus (skundus) dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos patikrinimo aktai pildomi nesivadovaujant instrukcija KT-2-1-D2, t. y. patikrinimų aktų lapo apatinėje dalyje per vidurį nenurodytas patikrinimo akto numeris ir data (2013 m. vasario 14 d. ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo patikrinimo aktas Nr. 02, 2013 m. birželio 28 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 0213422, 2013 m. vasario 1 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 0202195, 2013 m. kovo 8 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 0204736, 2013 m. birželio 11 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 0211820), taip atsiranda galimybė pakeisti atskirus lapus ar juos supainioti; ne visada patikrinimo aktuose, nagrinėjant skundus, išvadose yra nurodoma, ar skundas pasitvirtino, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje; ne visada rašomas patikrinimo pradžios ir pabaigos laikas (2013 m. birželio 11 d. ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo aktas Nr. 77, 2013 m. birželio 11 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 0211820).

Dėl valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę vykdančių specialistų patikrinimo dokumentų verifikavimo teismas pažymėjo, kad valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę vykdančių specialistų patikrinimo dokumentų verifikavimas Širvintų VMVT atliekamas vadovaujantis Kokybės sistemos programa KS-2-6-D1 „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės verifikavimas“ (toliau – ir Kokybės sistemos programa KS-2-6-D1), tačiau, vertinant patikrinimų medžiagą, pastebima tik dalis neatitikimų, pateikiamos neesminės pastabos dėl vykdomos valstybinės kontrolės, dokumentuose nustatyti neatitikimai ir / ar klaidos neapsvarstomi Širvintų VMVT darbuotojų pasitarimuose, todėl klaidos gali kartotis ateityje. Verifikavimas atliekamas pagal patvirtintas procedūras, vertinimo išvada registruojama Širvintų VMVT registravimo žurnale, tačiau ne visi neatitikimai nustatomi ir registruojami vertinimo išvadoje. Nustatyti neatitikimai neaptariami artimiausio pasitarimo metu. Audito metu atrankos būdu pasirinkta peržiūrėti (duomenys neskelbtini) L. P. patikrinimo medžiagą (2013 m. vasario 14 d. ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo patikrinimo aktas Nr. 02), (duomenys neskelbtini) A. B. patikrinimo medžiagą (2013 m. birželio 11 d. ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo aktas Nr. 77). Nustatyta, kad 2013 m. vasario 14 d. ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo patikrinimo akto Nr. 02 lapo apatinės dalies viduryje nenurodytas patikrinimo akto numeris ir data (kaip nustatyta instrukcijoje Nr. KT-2-1-D2), dėl to atsiranda galimybė pakeisti atskirus lapus ar juos supainioti. 2013 m. birželio 11 d. ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo aktas Nr. 77 parengtas iš anksto, reikalavimų įvertinimas galimai užpildomas prieš einant į patikrinimus, o patikrinimo metu, jeigu užpildyta informacija neatitinka esamos būklės, ji braukoma ir taisoma, nors pagal instrukciją Nr. KT-2-1-D2 patikrinimo aktas turi būti surašomas tik ūkio subjekte, jeigu patikrinimo akte taisoma, greta turi būti pasirašoma, nurodoma data; be to, vienas iš patikrinimo akto reikalavimų – įrašyti įvertinimą, t. y. žodį „taip“, „ne“ arba „netikrinta“, tačiau negali būti surašomi visi žodžiai, o vėliau braukoma, paliekant vieną teisingą.

Nustatyta atvejų, kai patikrinimo akto reikalavimų įvertinimo eilutėje visa informacija užpildyta „taip“, o išvadų ir nurodymų skiltyje surašyta daug neatitikimų (2013 m. vasario 14 d. pieno perdirbimo įmonės patikrinimo aktas Nr. 2). Patikrinimų aktai neinformatyvūs, pagal tokius patikrinimo aktus neįmanoma priimti sprendimų dėl tolimesnės ūkio subjektų veiklos, tačiau Širvintų VMVT viršininkas, neatsižvelgdamas į tai, priima sprendimus. Pasirinktinai išanalizavus 2013 m. birželio 27 d. verifikuotą 2013 m. balandžio 26 d. atlikto planinio Širvintų r. Gelvonų vidurinės mokyklos valgyklos patikrinimo aktą Nr. 0208219 nustatyta, kad klausimyno pastabų skiltyje nenurodyti ir neįvardyti įdiegtos savikontrolės sistemos svarbieji valdymo taškai; nustačius neatitiktį dėl valgiaraščių bei rankų plovimo, dezinfekavimo ir sausinimo priemonių, išvadose nenurodyta pateikti Nustatytų trūkumų šalinimo plano su konkrečiais trūkumų šalinimo terminais. Be to, nepildytas klausimynas, vadovaujantis 2011 m. gruodžio 9 d. VMVT direktoriaus įsakyme Nr. B1-766 patvirtinta kokybės sistemos programa KT-2-2-12 „Medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, valstybinė kontrolė“ (toliau – ir Kokybės sistemos programa KT-2-2-12). Minėtas MTS priskirtas vidutinės rizikos grupei, todėl valstybinę kontrolę vykdant kartą per metus turėjo būti pildomas klausimynas dėl medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, vadovaujantis Kokybės sistemos programos KT-2-2-12 5.3 paragrafu. Atlikus patikrinimo dokumentų analizę informacinėje sistemoje FIS nustatyta, kad medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, Širvintų r. Gelvonų vidurinės mokyklos valgykloje valstybinė kontrolė nebuvo vykdoma. Be to, įvertinus 2011 m.–2013 m. informacinėje sistemoje FIS įrašus apie visus Širvintų VMVT MTS patikrinimus nustatyta, kad 2011 m.–2012 m. medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, valstybinė kontrolė nevykdyta, o 2013 m. tik 2 MTS (UAB „Entafarma“ didmeninės prekybos įmonėje (duomenys neskelbtini), ir ūkininko B. L. V. aliejaus ceche (duomenys neskelbtini)) atlikti patikrinimai dėl medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu. Remiantis pareiškėjo paaiškinimu dėl besiliečiančių paviršių patikros, jis vadovaujasi VMVT formuojama politika, mokymų ir seminarų metu gauta informacija, tačiau VMVT niekuomet neformavo politikos, kad būtų nevykdoma medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, valstybinė kontrolė. Taigi Širvintų VMVT, surašant patikrinimų aktus, nesilaikoma šias procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl neužtikrinama efektyvi ir teisės aktų reikalavimus atitinkanti valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė, neužtikrinama medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, valstybinė kontrolė, vadovaujantis Kokybės sistemos programa KT-2-2-12.

Pagal Nuostatų 9.1.6 punktą, VMVT teritorinė tarnyba kontroliuoja gaminių, kurie liečiasi su maistu, naudojimą, pagal 20.1 punktą, teritorinės tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, VMVT direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų vykdymą, tačiau Širvintų VMVT neužtikrino šio punkto įgyvendinimo. Širvintų VMVT viršininkas, priimdamas netinkamus sprendimus dėl ūkio subjektų veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams maisto ir veterinarijos srityse ir vykdydamas tik formalią valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę, nevykdydamas medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, valstybinės kontrolės, diskreditavo įstaigos, kuriai, be kita ko, pavesta kontroliuoti ūkio subjektų, tiekiančių rinkai maistą, atitiktį higienos teisės aktų reikalavimams, taip pat pavesta saugoti ir ginti vartotojų teises maisto, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityse, vardą, neužtikrindamas pagrindinių VMVT funkcijų vykdymo.

Širvintų VMVT viršininkas netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės organizavimu, t. y. nesilaikė įstatymų, kitų teisės aktų, įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, netinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pavedamas užduotis, aplaidžiai vykdė valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, neužtikrino visuomenės viešųjų interesų, kilo grėsmė dėl nesaugaus ir nekokybiško maisto tiekimo Lietuvos gyventojams, neužtikrino tinkamo ir nepriekaištingo pareigų atlikimo laiku, pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punkto bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimus. Pareiškėjas, nerūpestingai vykdęs pareigas, pažeidė Širvintų VMVT viršininko pareigybės aprašymo 7 punktą, t. y. netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas valstybės tarnautojo funkcijas, ir Nuostatų 9.1.6 punktą, t. y. neužtikrino gaminių, kurie liečiasi su maistu, kontrolės. Pareiškėjas turėjo žinoti ir įvertinti, kad nerūpestingai atlikdamas savo pareigas sukėlė neigiamus padarinius įstaigai, kuriai jis atstovauja Širvintų rajone, organizuodamas valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę, tačiau šių padarinių neįvertino, todėl tokiais veiksmais diskreditavo VMVT vardą, sumenkino pasitikėjimą VMVT vykdomos valstybinės veterinarinės kontrolės skaidrumu ir efektyvumu. VMVT siekia saugoti vartotojų interesus ir ginti jų teises maisto ir su juo susijusių paslaugų srityse, o Širvintų VMVT vykdoma valstybinė maisto ir veterinarijos kontrolė nėra efektyvi ir neužtikrina, kad visuomenei teikiamas maistas būtų saugus ir kokybiškas. Pareiškėjo veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, pasikartoja, taigi tendencingai neužtikrina, kad žmonės būtų apsaugoti nuo nesaugaus ir nekokybiško maisto. Aplaidus valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės vykdymas ūkio subjektuose sukelia didelę riziką žmonių sveikatai ir sudaro galimybę plisti užkrečiamoms ligoms.

Pažymėta, kad pareiškėjas – VMVT teritorinio padalinio viršininkas, o tai suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų valstybės tarnautojų atsakomybės laipsnį už įstaigai nustatytų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Viršininkas privalo nuolat kontroliuoti (organizuoti kontrolę), kaip įgyvendinami įstaigai nustatyti uždaviniai ir vykdomos funkcijos. Nustatytų pažeidimų visuma, jų tęstinis pobūdis pagrindžia pareiškėjo kaltę dėl nerūpestingo, netinkamo institucijai nustatytų uždavinių ir funkcijų vykdymo organizavimo, planavimo, koordinavimo ir vykdymo, netinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo. Pareiškėjas organizavo Širvintų VMVT veiklą, pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnį, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, Gairių aprašą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 1K-235/4-892, reglamento (EB) 882/2004 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą, neužtikrino instrukcijų ST-1-1-D2, KT-2-1-D2, KT-2-1-D3, Kokybės sistemos programų KT-2-1-2, KT-2-2-12 laikymosi.

Teismas, įvertinęs tai, kad Išvadoje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9-20, 21-32) nustatyti pažeidimai yra itin detaliai aprašyti ir pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir VMVT Vidaus audito skyriaus ataskaitų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nuostatomis, kurių turinys pareiškėjui buvo žinomas jau 2013 m. gegužės 31 d. (t. I, b. l. 96) ir su kurių turiniu pareiškėjas iš esmės sutiko, taip pat pripažino, kad tai kilo dėl skubėjimo, nerūpestingumo ir pan., darė išvadą, kad skunde pateikti argumentai dėl skundžiamo Įsakymo (duomenys neskelbtini) nepagrįstumo, abstraktumo nėra pagrįsti, jie tėra niekuo nemotyvuota gynybinė pozicija, be to, pareiškėjo atliekamos kontrolės neefektyvumą įrodė ir jam pavaldžių asmenų nubaudimas, sutiko su išvados (duomenys neskelbtini) motyvais, jog R. P. kaip VMVT teritorinio padalinio viršininko statusas suponavo aukštesnį negu paprastai kitų valstybės tarnautojų atsakomybės laipsnį už įstaigai nustatytų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teismas ex officio pabrėžė, kad R. P. paskirta Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje 2 punkte įtvirtina nuobauda – papeikimas – yra adekvati padarytiems teisės pažeidimams, todėl ir šiuo aspektu skundžiamas įsakymas (duomenys neskelbtini) negali būti naikinamas.

III.

Pareiškėjas R. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Įsakymą panaikinti.

Apeliaciniame skunde dėl procesinių terminų tarnybinei nuobaudai skirti nurodo, jog VMVT direktorius tik 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) sudarė Komisiją galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti, t. y. praėjus 83 darbo dienoms nuo vidaus audito 2013 m. gegužės 25 d. ataskaitos (duomenys neskelbtini), kurioje pateikta oficiali informacija apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, o ne 3 dienoms, kaip tai numatyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 ir 6 punktuose. Galimai padaryto tarnybinio nusižengimo procedūra teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nebuvo pradėta gavus 2013 m. gegužės 30 d. vidaus audito ataskaitą (duomenys neskelbtini), nustatytais terminais nebuvo inicijuotas tyrimas gavus VMVT Vidaus audito skyriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. pažymą Nr. VA1-15. VMVT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) sudaryta Komisija tarnybiniam nusižengimui tirti parengė išvadas (duomenys neskelbtini) 2013 m. lapkričio 18 d. Kaip matyti, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas per 39 darbo dienas. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 9 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šios tvarkos 5 punkte nurodytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Taigi inicijuojant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tarnybinio nusižengimo tyrimo terminus.

Pareiškėjo manymu, nepriklausomai nuo to, ar akto lapo apatinėje dalyje yra įrašytas numeris ar nėra, galimybė sukeisti ar supainioti lapus išlieka. Be to, vienas iš paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo motyvų yra pareiškėjui tiesiogiai pavaldžių darbuotojų galimai padaryti tarnybiniai nusižengimai. Pažymi, kad pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl darbuotojų L. P. ir A. B. veiksmų, jų kaltė nebuvo nustatyta, tarnybinės nuobaudos nebuvo skirtos, todėl teismas negalėjo savo sprendimo motyvuoti remiantis minėta išvada.

Ta aplinkybė, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas teisės aktų nustatyta tvarka, tyrimo pradžia buvo vilkinama atliekant pakartotinus auditus, kurių išvados buvo perrašomos, sudarė prielaidas teismui konstatuoti, jog pareiškėjo veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, pasikartoja. Komisija savo išvadoje (duomenys neskelbtini) taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo netinkamas elgesys kartojasi. Ši aplinkybė buvo viena iš pagrindų siūlyti skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje net du kartus pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, pasikartoja, taigi tendencingai neužtikrina, kad žmonės būtų apsaugoti nuo nesaugaus ir nekokybiško maisto. Aplaidus valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės vykdymas ūkio subjektuose sukelia didelę riziką žmonių sveikatai ir sudaro galimybę plisti užkrečiamoms ligoms. Be to, teiginys dėl didelės rizikos sukėlimo žmonių sveikatai bei dėl užkrečiamų ligų plėtros turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl teismas privalėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsakovas nesivadovavo Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 16 punktu, nesustabdė tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros ir tarnybinio patikrinimo medžiagos neperdavė institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Aplinkybės, kad tarnybinio tyrimo medžiaga dėl galimai padarytos baudžiamosios veikos ar dėl administracinės teisės pažeidimo nebuvo perduota atitinkamoms institucijoms, kad galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas teisės aktų nustatytais terminais, o tik organizuojami pakartotiniai auditai, patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai nesukėlė rizikos žmonių sveikatai, nesudarė sąlygų plisti užkrečiamoms ligoms.

Dėl susipažinimo su VMVT Vidaus audito skyriaus ataskaita (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nurodo, jog elektroniniu paštu jam buvo siunčiami įvairaus turinio ataskaitos projektai ir jis iš esmės sutiko su visiškai kitokio turinio ataskaita (duomenys neskelbtini). VMVT Vidaus audito skyriaus 2013 m. gegužės 25 d. audito ataskaita (duomenys neskelbtini) su juo nebuvo derinama ir su ja jis buvo supažindintas tik 2013 m. rugpjūčio 29 d. Taip pat pažymi, kad elektroninio pašto laiškas negali būti įrodymu, patvirtinančiu, kokio turinio ataskaitą jis yra suderinęs. Patirtis valstybės tarnyboje leidžia teigti, kad akto ar kito dokumento gavimo faktas gali būti įrodomas žyma, kad dokumentas išsiųstas registruotu paštu su įteikimu, žyma, kad dokumentas gautas ir pan. Kadangi 2013 m. gegužės 25 d. audito ataskaita (duomenys neskelbtini) jam buvo įteikta tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., tai teismo teiginys, kad VMVT viršininkas nesiima priemonių tinkamai ir operatyviai įgyvendinti VAS rekomendacijas, yra nepagrįstas.

Dėl teismo sprendimo turinio teisėtumo ir pagrįstumo nurodo, jog mano, kad teismas nesilaikė sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, o paprasčiausiai sprendimo motyvuojamojoje dalyje perrašė VMVT VAS 2013 m. gegužės 25 d. ataskaitos (duomenys neskelbtini) bendrąją išvadą, VMVT VAS 2013 m. gegužės 30 d. VMVT teritorinių VMVT vidaus kontrolės sistemos vertinimo vidaus ataskaitos (duomenys neskelbtini) bendrąją išvadą, VMVT VAS 2013 m. rugsėjo 6 d. VMVT Širvintų VMVT vykdomos valstybinės veterinarinės kontrolės neplaninio vidaus audito ataskaitos Nr. VA1-15 bendrąją išvadą ir rekomendaciją bei Komisijos 2013 m. lapkričio 18 d. išvadą (duomenys neskelbtini). Esant abstraktiems kaltinimams, gynyba tuo pagrindu išreiškiama klausimų forma: kokiais konkrečiai veiksmais pareiškėjas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybos santykius, kokiais veiksmais ir kokių VMVT uždavinių nesiekė užtikrinti, kokių VMVT strateginių planų, procedūrų nesiekė įgyvendinti, kuriuos valstybės kontrolės planus sudarė ir keitė nesivadovaudamas Kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-l-D2, kokia pareiškėjo kaltė ir pan. Teismas privalėjo įvertinti, nurodyti aplinkybes, detalizuojančias padarytus pažeidimus, ir juos kvalifikuoti, nustatyti, kurios iš jų bylai yra reikšmingos.

Teismas pažymėjo, kad pagal instrukcijos ST-1-1-D2 5.2 paragrafą, metinį įstaigos valstybės kontrolės planą sudaro atskiri planai. Širvintų VMVT patvirtinti 3 atskiri planai. Kyla klausimas, kur čia yra pažeidimas, prieštaravimas minėtos instrukcijos nuostatoms. Teismas nesuabejojo Komisijos suformuluota prielaida, kad dėl to padidėja planuojamų valstybinės veterinarijos kontrolės subjektų ir planuojamų patikrinimų skaičius. Teismo sprendime pažymėta, kad Širvintų VMVT 2013 m. birželio 25 d. koregavo planus, tačiau bendras planas neparengtas ir Širvintų VMVT atitinkamą sritį kuruojantys specialistai nepateikė ketvirtinę analizę apie metinio valstybinės kontrolės plano įgyvendinimą patvirtinančių dokumentų, kaip nurodyta instrukcijoje ST-1-1-D2. Jeigu teismas būtų tyręs bylai reikšmingas aplinkybes, būtų nustatęs, kad minėtoje instrukcijoje nėra numatyta rengti bendrojo plano. Be to, teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad Širvintų VMVT specialistai nebuvo parengę dokumentų apie atliktą ketvirtinę analizę. Šie darbuotojai, vadovaudamiesi minėta instrukcija, ketvirtinės analizės dokumentus apie metinio valstybinės kontrolės plano įgyvendinimą buvo parengę ir įteikę juos pareiškėjui, kaip tiesioginiam vadovui. Šie dokumentai yra bylose, kurios saugomos Širvintų VMVT.

Pareiškėjo manymu, abejonių kelia teiginys, jog pareiškėjas nėra pakankamai susipažinęs su vadovaujamos Širvintų VMVT 2013 m. valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planais. Šį teiginį teismas grindžia tuo, kad paaiškinime pareiškėjas yra nurodęs, jog planas sudarytas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis taisyklėmis, o 2013 m. sausio 18 d. įsakymo preambulėje nurodyta, kad vadovaujamasi jau pakeista instrukcija. Abejoja, kad remiantis minėta aplinkybe galima teigti, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai susipažinęs su planais. Asmuo, kartu su darbuotojais rengęs planus bei juos tvirtinęs, negali būti nesusipažinęs su šiais planais. Pareiškėjo manymu, teismas skundo nepagrįstumą motyvuoja remdamasis bylai nereikšmingomis aplinkybėmis (dėl to, jog Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ restorano-valgyklos „Putinas“ administratorei 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateikus Koregavimo veiksmų planą, pagal kurį paskutinis neatitikties pašalinimo terminas – per 2014 m., t. y. nenustatant konkrečios datos, viršijant rekomenduojamą 56 dienų terminą nustatytų pažeidimų šalinimui, planas užregistruotas Širvintų VMVT, tačiau Širvintų VMVT viršininkas nepareikalavo, kad minėto maisto tvarkymo subjekto atsakingas asmuo raštu pateiktų pagrindimą dėl tokio ilgo termino trūkumui pašalinti).

Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties nurodo, jog teismo sprendime įvardinti Širvintų VMVT darbuotojų galimai padaryti tarnybiniai nusižengimai pareiškėjo tarnybinės veiklos tyrimo metu teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ištirti, minėtų darbuotojų kaltė nebuvo įrodyta, tačiau Komisija rėmėsi šiomis aplinkybėmis darydama išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas šios aplinkybės nevertino, neatsižvelgė, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė dėl minėtų veiksmų, kuriuos atliko Širvintų VMVT darbuotojai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinėse tarnybinių ginčų bylose kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008 ir kt.). Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir netyrė, ar pareiškėjo tarnybinėje veikloje buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Dėl kai kurių faktinių aplinkybių vertinimo pažymi, kad teismas bylos iš esmės netyrė, o pasitikėdamas Komisijos išvadomis jas kelis kartus perrašė nesuabejodamas jų teisėtumu, patikimumu bei logiškumu.

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime dėl procesinių terminų tarnybinei nuobaudai skirti išdėsto, jog remiantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, kadangi išvada (duomenys neskelbtini) pateikta 2013 m. lapkričio 18 d., o skundžiamas Įsakymas priimtas 2013 m. lapkričio 27 d., todėl vieno mėnesio terminas nėra pažeistas. Pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą. Pabrėžtina, kad tarnybinis tyrimas pradėtas atsižvelgiant į VMVT Vidaus audito skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. pateiktą VMVT Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vidaus audito ataskaitą Nr. VA1-15, todėl R. P. skunde bando suklaidinti teismą minėdamas kitą ataskaitą, kurioje taip pat buvo nustatyti Širvintų VMVT veiklos trūkumai. Ataskaitos Nr. VA1-15 išvadose pažymėta, kad atlikus neplaninį Širvintų tarnybos vidaus auditą nustatyta, kad VMVT Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vidaus kontrolės sistemos vertinimo vidaus audito 2013 m. gegužės 29 d. ataskaitoje (duomenys neskelbtini) nustatyti neatitikimai dėl Širvintų tarnybos viršininko nepakankamai sukurto valdymo proceso, siekiant užtikrinti uždavinių, procedūrų, įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi, informacijos patikimumo ir išsamumo, kartojasi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai, jog Įsakymas (duomenys neskelbtini) priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus, todėl dėl šių priežasčių turi būti naikinamas, atmestini kaip nepagrįsti. Nors apeliantui pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (duomenys neskelbtini) įteiktas 2013 m. spalio 23 d., apeliantas paaiškinimus Komisijai pateikė 2013 m. spalio 31 d., todėl negalima teigti, jog Komisija Išvadą surašė pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams skyrimo taisyklių nuostatas tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padaryti esminiai procedūrų pažeidimai, leidžiantys naikinti įsakymą.

Dėl susipažinimo su VMVT Vidaus audito skyriaus 2013 m. gegužės 25 d. ataskaita (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodo, jog teismas netgi konstatavo, kad apeliantas kvestionuodamas įsakymo teisėtumą dėl priėmimo terminų pažeidimo sako netiesą teigdamas, jog 2013 m. gegužės 25 d. ataskaitą (duomenys neskelbtini) jis gavo tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., kadangi su šia ataskaita elektroniniu paštu apeliantas sutiko dar 2013 m. gegužės 31 d., pažymėdamas, jog „minimais dalykais, yra mūsų žioplų klaidų, skubėjimo, nerūpestingumo“. Apeliantas teigia, jog jis sutiko su kita, 2013 m. gegužės 29 d. ataskaita (duomenys neskelbtini), o elektroninio pašto laiškas negali būti įrodymu, patvirtinančiu, kokio turinio ataskaita yra suderinta. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tokia apelianto nuomone ir mano, kad ji yra visiškai nepagrįsta ir teisiškai nemotyvuota. Būtent dėl 2013 m. gegužės 25 d. ataskaitos su apeliantu buvo derinamos šioje ataskaitoje nustatytos apelianto veiklos klaidos. Tai tik dar kartą įrodo, jog 2013 m. gegužės 25 d. ataskaitos turinys apeliantui buvo puikiai žinomas.

Dėl teismo sprendimo turinio, teisėtumo ir pagrįstumo išdėsto, jog pirmosios instancijos teismas argumentuotai ir išsamiai pagrindė sprendimą, motyvavo savo išvadas bei nurodė konkrečius teisinius argumentus, kurių pagrindu darė atitinkamai pagrįstas bei teisėtas išvadas. Teismo sprendime nėra nei nutylėtų argumentų, nei nutylėtų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėtumą ir pagrįstumą įneša painiavos, nurodydamas netikslias faktines aplinkybes ir galimai sąmoningai bando klaidinti apeliacinės instancijos teismą. Atsakovo nuomone, teismas ištyrė visus įrodymus, o Išvadą vertino kaip vientisą dokumentą, taigi apeliaciniame skunde pateikti teiginiai dėl atskirų Išvados punktų nėra pagrindas kvestionuoti sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Išvada, kaip įrodymas, paremta paties apelianto rašytiniais paaiškinimais. Remdamasis Išvada pirmosios instancijos teismas vertino tiek apelianto, tiek VMVT poziciją. Pirmosios instancijos teismo posėdyje VMCT (duomenys neskelbtini) A. P. parodė, jog apeliantas su Vidaus audito skyriumi bendravo nenoriai. 2014 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas taip pat nesugebėjo atsikirsti į išsamius bei nuoseklius A. P. argumentus.

Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties nurodo, jog tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti pakanka tarnautojo tarnybinių pareigų pažeidimo konstatavimo. Patikrinimo metu VMVT Vidaus audito skyrius nustatė, jog apeliantas, kaip padalinio vadovas, neužtikrino efektyvios negyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinės kontrolės. (duomenys neskelbtini) J. J. neteisingai atliko rizikos vertinimą priskirdama maisto tvarkymo subjektą mažesnei rizikos grupei, todėl valstybinės kontrolės plane tokių subjektų tikrinimai numatyti retesni. Apeliantas, kaip padalinio vadovas, suderino ir savo parašu patvirtino šiuos klaidingus dokumentus. Tai įrodo VMVT direktoriaus įsakymas (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“, kuriuo šiai darbuotojai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuri net nebuvo skundžiama. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Išvada, konstatavo daugybę skirtingo pobūdžio tarnybinių pareigų pažeidimų. Taip pat apelianto kaltę patvirtina įrodymai, surinkti patikrinimo metu, jog apeliantas, kaip padalinio vadovas, netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas. Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismo išvadas ir mano, jog teismas ištyrė visus tarnybinio nusižengimo elementus, o apeliantas klaidiną teismą pateikdamas netikslias faktines aplinkybes ir savo nepagrįstas interpretacijas.

Atsakovas taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašo atlyginti atsakovui 3 872 Lt/1 121,41 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. P. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui R. P. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos(toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Visumoje iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog sprendimas iš esmės grindžiamas atsakovo 2013 m. lapkričio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada (duomenys neskelbtini) ir kitais vidaus administravimo dokumentais. Pažymėtina, jog pareiškėjo skunde išsamiai išdėstyti motyvai (apimtis 7 puslapiai), kodėl ginčijamas atsakovo įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai netiria ir nevertina pareiškėjo skunde pateiktų argumentų bei nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo dokumentuose pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju teismas sprendime apsiriboja tik konstatavimu,  <... kad Išvadoje (duomenys neskelbtini) nustatyti pažeidimai yra itin detaliai aprašyti ir pagrįsti teisės aktų nuostatomis bei VMVT Vidaus audito skyriaus ataskaitomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) <...>, kad skunde pateikti argumentai dėl skundžiamo įsakymo (duomenys neskelbtini) nepagrįstumo, abstraktumo nėra pagrįsti, jie tėra tik niekuo nemotyvuota gynybinė pozicija ...>. Įrodymų vertinimo prasme apart šio apibendrinančio teiginio ir išvados dėl paskirtos nuobaudos adekvatumo padarytam tarnybiniam nusižengimui sprendimo motyvuojamojoje dalyje daugiau nieko nėra. Tai reiškia, jog teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog teismas nesilaikė sprendimo turiniui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalis), o paprasčiausiai sprendimo motyvuojamojoje dalyje perrašė VMVT VAS 2013 m. gegužės 25 d. ataskaitos (duomenys neskelbtini) bendrąją išvadą, VMVT VAS 2013 m. gegužės 30 d. VMVT teritorinių VMVT vidaus kontrolės sistemos vertinimo vidaus atskaitos (duomenys neskelbtini) bendrąją išvadą, VMVT VAS 2013 m. rugsėjo VMVT Širvintų VMVT vykdomos valstybinės veterinarinės kontrolės neplaninio vidaus audito ataskaitos (duomenys neskelbtini) bendrąją išvadą ir rekomendaciją bei Komisijos 2013 m. lapkričio 18 d. išvadą (duomenys neskelbtini), t. y. nebuvo įsigilinta į ginčo esmę, ginčijamo įsakymo priėmimo aplinkybes, į esamą teisinį reglamentavimą. Faktinių bylos aplinkybių išdėstymas ir anksčiau nurodytoje atsakovo tarmybinio patikrinimo išvadoje išdėstytos pozicijos atkartojimas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų sisteminės ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui. Toks bylos išsprendimas nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginamas atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, taigi atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylai aktualių aplinkybių bei priėmė nemotyvuotą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis, 87 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atskirai sprendžia atitinkamas apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.