Administracinė byla Nr. A-1315-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06035-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, B. G. D., L. R. G., kuri kartu yra ir atsakovo V. G. teisių perėmėja, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvilegija“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, B. G. D., V. G. ir L. R. G. bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarui Rolandui Kirliui dėl sprendimų panaikinimo, sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akvilegija“ 2013 m. spalio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301 dalį ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2127 dėl žemės sklypų Nr. 1266-4 (0,6534 ha) ir Nr. 1266-1 (0,2523 ha) ribų, plotų pretendentei B. G. D. patvirtinimo; 2) panaikinti NŽT 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 48S-505 dalį, kuria perduodama neatlygintinai B. G. D. žemės sklypas Nr. 1266-4 (0,6534 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas Nr. 1266-1 (0,2523 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2013 m. lapkričio 12 d. B. G. D. ir V. G. sudarytą pirkimo-pardavimo sutarties (notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl 0,6534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 1) ir 0,2523 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 2) pardavimo; 4) taikyti restituciją ir 0,6534 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2523 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybei.

Pareiškėjas nurodė, kad yra įsikūręs Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, užsiima tvenkinine žuvininkyste ir nuosavybės teise valdo žuvininkystės tvenkinius bei kitus hidrotechninius statinius ir įrenginius. Visi hidrotechniniai statiniai ir įrenginiai sudaro vieningą ūkinį kompleksą. Dalis šių nekilnojamųjų daiktų yra pareiškėjo nuomojamame 778,1642 ha dydžio valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kita dalis – yra šalia nuomojamo valstybinio žemės sklypo esančiame V. G. privačiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Dar kita dalis – yra už pareiškėjo nuomojamo ir privataus žemės sklypo ribų. Į didžiąją dalį statinių ir įrenginių pareiškėjas turi nuosavybės teises, o į kitą dalį pradėtos nuosavybės teisių registracijos procedūros. Pareiškėjas, vykdydamas nekilnojamojo turto įregistravimo procedūras, 2013 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydamas duoti sutikimą įregistruoti nekilnojamąjį turtą valstybinėje žemėje. Laukdamas atsakymo, kuris gautas tik 2013 m. spalio 28 d., pareiškėjas sužinojo, kad šalia privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kuriame yra tvenkiniai, formuojami kiti žemės sklypai. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013 m. spalio 22 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-8617 ir 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-8651 pareiškėjui pranešė, kad B. G. D. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.18.2.)-3301 yra suprojektuoti žemės sklypai. Šis įsakymas buvo pakeistas 2013 m. rugpjūčio 2 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2127. 0,6534 ha žemės sklypas Nr. 1 B. G. D. suformuotas po pareiškėjo nuosavybės teise valdomais hidrotechniniais įrenginiais. Tik 2013 m. spalio 14 d. gavus NŽT 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 48S-505 bei NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2127 kopijas pareiškėjas sužinojo, kad žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 suformuoti ir perduoti B. G. D. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Žuvininkystės įstatymo, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems priliginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928, nuostatas valstybinėje žemėje, kurioje yra tvenkiniai ir su ja susijusių užtvankų įrenginiai, negali būti projektuojami žemės sklypai piliečiams grąžinti. Grąžinus žemės sklypą B. G. D., jai atsirado galimybė naudoti jį pagal paskirtį – žemės ūkio veiklai. Kadangi žemės sklypas patenka į žuvininkystės tvenkinių apsaugos juostą, ūkinė veikla jame yra draudžiama. Jau pateikus skundą teismui paaiškėjo, kad B. G. D. nuosavybės teisės į ginčo sklypus Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2013 m. spalio 28 d., o 2013 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis tarp B. G. D. ir V. G., kurio pagrindu įregistruotos V. G. ir L. R. G. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pareiškėjas tvirtino, kad neteisėtai suformuotų žemės sklypų perleidimas taip pat yra neteisėtas, todėl žemės sklypų įgijėjai negali būti laikomi teisėtais savininkais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu (I t., b. l. 82-87, 157-158) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301 buvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo B. G. D. buvo suprojektuoti 4 žemės sklypai. Įsakymas buvo pakeistas 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2127. Pareiškėjas nepateikė pakankamai aiškių, neginčijamų duomenų, pagrindžiančių, kad B. G. D. suformuotas žemė sklypas Nr. 1 yra po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais hidrotechniniais įrenginiais – užtvankomis, vandens išleistuvu, kanalais. Pareiškėjo pateiktas planas nėra žemės sklypo Nr. 1 planas. Nėra aišku kieno ir kokiais duomenimis remiantis šis planas parengtas. Šiame plane nėra nurodyta, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti įrenginiai yra pažymėti, nenurodyta jų tiksli vieta. Iš šio plano negalima identifikuoti hidrotechninių įrenginių – užtvankos (pylimo), vandens išleistuvo, kanalo tikslios buvimo vietos. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys hidrotechniniai įrenginiai – užtvanka, vandens išleistuvas, kanalas, yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau jie nėra ir niekada nebuvo pažymėti Nekilnojamojo turto kadastre (kadastro žemėlapyje), todėl nėra galimybės remiantis nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis žemės sklypų ribomis nustatyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių ir kitų įrenginių buvimo vietos. NŽT, priimdama ginčijamus administracinius aktus, neturėjo pareiškėjo tvenkinių ir kitų hidrotechninių statinių plano, todėl negalėjo įvertinti jų buvimo vietos formuojant gretimus žemės sklypus, į kuriuos piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėjas nenurodo, kad jam priklausančių statinių ir įrenginių buvimas V. G. priklausančiame žemės sklype apsunkina jų naudojimą, todėl nesuprantama kaip kitų inžinierinių įrenginių galimas buvimas B. G. D. priklausančiame žemės sklype trukdytų jų naudojimui. NŽT nuomone, paaiškėjus, kad pareiškėjui priklausantys hidrotechniniai įrenginiai yra B. G. D. priklausančiame žemės sklype Nr. 1 ir iškilus nesutarimams su šio žemės sklypo savininkais dėl šių įrenginių eksploatavimo, pareiškėjas galėtų prašyti minėtam žemės sklypui nustatyti servitutą. Įvertinus Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301, bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas žemė sklypų ribas bei dislokaciją daryta išvada, kad B. G. D. priklausantis žemė sklypas turi privažiuojamąjį kelią (į pietų pusę nuo sklypo), kuris nepatenka į pareiškėjo nuomojamą valstybinės žemės sklypą, o yra suprojektuotas kaip bendro naudojimo kelias. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad į B. G. D. priklausantį žemės sklypą Nr. 2 galima patekti tik iš pareiškėjo nuomojamo valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi pareiškėjo nuomojamas valstybinės žemės sklypas nesiriboja ir net nėra šalia B. G. D. priklausančio žemės sklypo.

Atsakovas V. G. ir L. R. G. atsiliepimu (I t., b. l. 159-161) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog žemės sklype Nr. 1 yra jam priklausantys hidrotechniniai įrenginiai ar jų dalis, todėl darytina išvada, kad NŽT, formuodama nurodytą žemės sklypą ir atkurdama į jį nuosavybės teises B. G. D., nepažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų. Į žemės sklypą Nr. 2 yra privažiuojamas kelias, kuris nepatenka į pareiškėjo nuomojamą valstybinės žemės sklypą, o yra suprojektuotas, kai bendro naudojimo kelias. Be to, pareiškėjas nemotyvuoja, kodėl aplinkybė, jog žemė sklypas Nr. 2 patenka į žuvininkystės tvenkinių apsaugos juostą, turėtų drausti ar riboti valstybinės žemės sklypų formavimą ir nuosavybės teisių atkūrimą privatiems asmenims.

Atsakovas B. G. D. atsiliepimu (I t., b. l. 164-167) prašė skundą atmesti. Nurodė, tokius pačius argumentus, kaip ir NŽT bei atsakovai G., t. y. kad pareiškėjas neįrodo, jog ginčo žemės sklype Nr. 1 yra jam priklausantys įrenginiai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301 dalį, kuria patvirtintos Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir jame suformuotų žemė sklypų Nr. 1266-1 ir Nr. 1266-4 ribos ir plotai, nustatyti žemės naudojimo paskirtis, būdai bei pobūdžiai, specialiosios žemės ir mišo naudojimo sąlygos bei servitutai. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2127 dalį dėl žemės sklypų Nr. 1266-4 (0,6534 ha) ir Nr. 1266-1 (0,2523 ha) ribų, plotų pretendentei B. G. D. patvirtinimo. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 48S-505 dalį, kuria perduota neatlygintinai B. G. D. žemės sklypas Nr. 1266-4 (0,6534 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas Nr. 1266-1 (0,2523 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažino niekine ir negaliojančia 2013 m. lapkričio 12 d. B. G. D. ir V. G. sudarytą pirkimo-pardavimo sutarties (notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl 0,6534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)ir 0,2523 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. Taikė restituciją ir 0,6534 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)ir 0,2523 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)grąžino valstybei, o V. G. iš B. G. D. priteisė 10000 Lt.

Teismas sprendė, kad į bylą pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo parengtas Hidrotechninių statinių planas (I t., b. l. 185-186) neabejotinai patvirtina, jog į žemės sklypo Nr. 1 teritoriją patenka pareiškėjui priklausantis kanalas, pralaida. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo pareigą, prieš priimant sprendimą patvirtinti žemėtvarkos projektą ir suprojektuotą žemės sklypą neatlygintinai perduoti nuosavybėn asmeniui, įsitikinti, ar nėra sąlygų, dėl kurių žemės sklypai privalo būti išperkami valstybės. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad nėra galimybės nustatyti UAB „Akvilegija“ nuosavybės teise priklausančių statinių ir kitų įrenginių buvimo vietos. Pažymėjo, kad į bylą pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo parengtas Hidrotechninių statinių planas, aiškiai patvirtina, kad bendro naudojimo keliu iki žemės sklypo Nr. 2 patekti nėra galimybės, kadangi jis atsiremia į pareiškėjui priklausančią užtvanką (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai leidžia daryti išvadą, kad ginčijamais aktais buvo pažeista Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928, 43 punkto nuostata, kad žemės sklypai turi būti projektuojami su privažiuojamaisiais keliais.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčijamais aktais B. G. D. perduotas žemės sklypas Nr. 1 yra po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais: kanalu ir pralaida, o patekti į žemė sklypą Nr. 2 galima tik per pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią užtvanką, t. y. į šį sklypą nėra suprojektuotas privažiuojamasis kelias ir vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies, 12 straipsnio 9 punkto nuostatomis, Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 1271 ir 1272 punktų bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928, 43 punkto nuostatomis, teismas darė išvadą, kad ginčijamų 2012 m. rugsėjo 7 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301 ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2127 dalys, kuriomis buvo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 atžvilgiu, ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. NŽT sprendimas Nr. 48S-505, dalyje, kuria B. G. D. buvo perduoti neatlygintinai žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2, naikintini kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria B. G. D. V. G. pardavė žemės sklypus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptas dėmesys į aplinkybę, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta jau po to, kai teismas 2013 m. lapkričio 4 d. pranešimu informavo B. G. D. apie užvestą administracinę bylą dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo. Teismas nurodė, kad pripažinus administracinį aktą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, negaliojančiu, asmens (šiuo atveju B. G. D.) negalima laikyti teisėta žemės savininke ir turtas iš jos gali būti išreikalaujama taikant restituciją, nuosavybės teisės jai turi būti įvykdytas teisėtai. Teismas pažymėjo, kad administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu (CK 1.80 str. 1 ir 3 d.). Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas turi išspręsti restitucijos klausimą. Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (LAT 2010-02-02 nutartis Nr. 3K-3-47/2010). Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija negalėtų būti taikoma. Pažymėta, kad restitucija nagrinėjamoje byloje pasižymi ypatumu - panaikinus ginčijamus administracinius aktus B. G. D. nepraranda teisės atkurti nuosavybes teises į neatkurtą nekilnojamojo turto dalį neprieštaraujančiu teisės aktų nuostatoms būdu. Panaikinus pirkimo-pardavimo sutarties dalį V. G. iš B. G. D. grąžinta jo už žemės sklypus sumokėta pinigų suma 10000 Lt (7000 Lt už žemės sklypą Nr. 2 ir 3000 Lt už žemės sklypą Nr. 1). Atsižvelgiant į tai, kad administraciniai aktai, kuriais B. G. D. buvo perduoti ginčo žemės sklypai, buvo pripažinti neteisėtais, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, tai yra B. G. D. nesant teisėta žemės sklypų savininke sudarius žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, minėtas sandoris pripažintas niekiniu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi taikyta restitucija.

III.

Atsakovė B. G. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovė nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamas ginčas pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl UAB „Akvilegija“ nuosavybės teisių į hidrotechninius įrenginius, todėl negalima neginčijamai teigti, kad šie įrenginiai yra bendrovės nuosavybė. Be to, mano, kad pareiškėjo teisės gali būti apgintos nustatant servitutus, kurie užtikrintų galimybę naudotis jam priklausančiais hidrotechniniais įrenginiais. Palaiko atsakovo NŽT poziciją, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam priklausantys įrenginiai patenka į žemės sklypą Nr. 1. Tvirtina, kad Atkūrimo įstatyme nenumatyta, jog valstybės išperkamai žemei priskirtina žemė, esanti po kiekvienu pareiškėjui priklausančiu įrenginiu. Laiko nepagrįstu teismo sprendimo argumentą, kad į žemės sklypą Nr. 2 nėra galimybės patekti bendro naudojimo keliu ir nurodo, kad į sklypą galima patekti V. G. naudai teismo nustatytu kelio servitutu. Be to, aplink sklypą yra valstybinės žemės. Vien pareiškėjo baimė, kad jis ateityje negalės naudotis jam priklausančiais įrenginiais, atsakovės manymu, nėra pagrindas tenkinti jo skundą.

Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyrius pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovai tvirtina, kad teismas nesiaiškino, kokį žemės sklypo Nr. 1 plotą užima pareiškėjui priklausantys hidrotechnikos įrenginiai – kanalas ir pralaida. Nurodo, kad šie įrenginiai užima 1774 kv. m iš bendro 6534 kv. m žemės ploto, todėl valstybės išperkamai žemei gali būti priskirta tik ta žemės sklypo dalis, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai. Mano, kad teismas turėjo pagrindą panaikinti tik dalį NŽT 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 48S-505, o kiti administraciniai aktai iš viso panaikinti nepagrįstai. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nei vienas iš atsakovų nereiškė jokių pretenzijų, kad žemės sklypas Nr. 2 neturi privažiuojamo kelio. Pažymi, kad teismas nenustatė, jog yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, todėl vien formaliu pagrindu patenkino pareiškėjo skundą. Nurodo, kad pareiškėjui priklausančioje užtvankoje nustatytas kelio servitutas ir jam nesukelia sunkumų tai, kad jam priklausančia užtvanka naudojamasi susisiekimui. Mano, kad galimi ginčai tarp pareiškėjo ir žemės sklypo Nr. 2 savininkų galėtų būti sprendžiami nustatant servitutus.

Atsakovai V. G. ir L. R. G., kuri teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi pripažinta 2015 m. birželio 26 d. mirusio atsakovo V. G. teisių perėmėja, pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai prašė teismo prijungti prie bylos duomenis, kurių jie neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo pareiškėjui teismo posėdžio metu pateikus Registrų centro parengtą hidrotechninių statinių planą, o teismas netenkino atsakovų prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjo tame pačiame teismo posėdyje. Atsakovai prašė prijungti priešieškinio kopiją, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Registrų centro pateiktas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų kopijas, fotonuotraukas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad NŽT, priimdama sprendimą atkurti B. G. D. nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 1, neturėjo duomenų, patvirtinančių, kad į jį patenka pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Registrų centras hidrotechninių statinių planą parengė tik 2014 m., o būtent šiuo dokumentu teismas iš esmės grindė savo sprendimą. Taigi NŽT, priimdama sprendimą atkurti B. G. D. nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 1 teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į hidrotechninius statinius, tame tarpe ir esančius žemės sklype Nr. 1. Mano, kad galimi ginčai tarp pareiškėjo ir žemės sklypo Nr. 1 savininkų galėtų būti sprendžiami nustatant servitutus. Nurodo, kad šiuo metu žemės sklypui Nr. 2 yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, o esant būtinybei galima nustatyti ir platesnės apimties kelio servitutą. Pažymi, kad žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas apeliacinius skundus atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Žuvininkystės įstatyme pateiktą apibrėžimą žuvininkystės tvenkinys susideda iš visos sistemos hidrotechninių statinių ir įrenginių, kurių visuma sudaro tvenkinį. Pareiškėjo tvenkiniai bei kiti hidrotechniniai įrenginiai yra įregistruoti Registrų centre, jų išdėstymas žemės sklypuose patvirtintas Hidrotechninių statinių plane. Apie hidrotechninių įrenginių buvimą NŽT turėjo būti žinoma tiek iš viešojo registro duomenų, tiek iš natūroje atliekant matavimo darbus akivaizdžiai matomų statinių. Pareiškėjo nuomone, nėra svarbu, ar į žemės sklypą patenka visas tvenkinys ar tik jo sudėtinės dalys. Pareiškėjas mano, kad teismas tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 B. G. D. suteikti neteisėtai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę laiko visiškai nepagrįstais apeliantų teiginius dėl servitutų nustatymo. Sutinka su teismo argumentu dėl privažiavimo prie žemės sklypo Nr. 2. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pats nekilnojamojo daikto suformavimas pažeidžiant teisės normas yra neteisėtas, dėl to negali būti teisėti administraciniai aktai, priimti pažeidžiant teisės normas.

NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovų B. G. D., L. R. G., V. G. apeliacinius skundus, prašydama juos tenkinti. Atsiliepimą grindžia savo apeliacinio skundo motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo teritorijoje esančią žemę teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas nepagrįstai atkūrė nuosavybės teises trečiajam suinteresuotam asmeniui B. G. D. į žemės sklypą Nr. 1, kadangi jame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys hidrotechnikos statiniai. Pareiškėjas taip pat ginčija nuosavybės teisių atkūrimą trečiajam suinteresuotam asmeniui B. G. D. į žemės sklypą Nr. 2, tvirtindamas, kad šis sklypas suprojektuotas nenumatant privažiavimo kelio ir į jį galima patekti tik naudojantis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančia užtvanka. 

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad žemė, kurioje įrengti tvenkiniai, neprivatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus, grąžinama natūra piliečiams (išskyrus tvenkinio užtvankos įrenginius, jeigu jie priskirti pavojingiems įrenginiams) ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė, kurioje įrengti tvenkiniai (įskaitant su jais susijusių užtvankos įrenginių užimtą žemę), privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus ir naudojami pagal paskirtį, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 9 dalį žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę).

Byloje nustatyta, kad žemės sklype Nr. 1 yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys, žuvininkystės tvenkinį sudarantys hidrotechnikos statiniai: inžineriniai tinklai (vandens išleistuvai), inžineriniai statiniai (kanalai). Pareiškėjo nuosavybės teisės į šiuos inžinerinius tinklus ir statinius įregistruotos 2004 m. rugpjūčio 3 d. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į minėtus hidrotechnikos įrenginius yra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra, taigi šiuo atveju vadovautinasi viešojo registro duomenimis. Byloje esantys Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenys taip pat neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad žemės sklype Nr. 1 yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai (vandens išleistuvai), inžineriniai statiniai (kanalai). Atsakovų argumentai, kad formuojant žemės sklypą Nr. 1 tokių duomenų nebuvo yra absoliučiai nepagrįsti (I t., b. l. 8-12, 13, 15, 16-17, 29).

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 redakcija), 10 punktas nustato, kad žemėtvarkos projektai rengiami projekto autoriui, be kita ko, naudojant naujausią kartografinę medžiagą (Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT10LT, georeferencinio pagrindo kadastro duomenis ir Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 georeferencinio pagrindo duomenų bazę GDB10LT) su joje pažymėtomis kadastro vietovės ribomis (toliau – naujausia kartografinė medžiaga); turėtų žemės valdų planus; valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus; specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planus ir Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų bazę SŽNS_DB10LT; suinteresuotų valstybės ar savivaldybės institucijų nustatyta tvarka patvirtintą ir pateiktą kartografinėje medžiagoje pažymėtą informaciją apie žemės plotus, priskirtinus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei, dėl kurios žemėtvarkos skyrius yra priėmęs išvadą dėl tikslingumo priskirti šiuos žemės plotus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei. Taigi pareiškėjo teisė į inžineriniams tinklams ir statiniams reikalingą eksploatuoti žemės sklypą žemėtvarkos projekto rengimo metu turėjo būti įstatymų nustatyta tvarka ginama formuojant valstybės išperkamos žemės sklypą, nes tiek viešo registro duomenys, tiek žemės sklypų planai patvirtino, kad žemės sklype Nr. 1 yra pareiškėjui priklausantys inžineriniai tinklai ir statiniai – kanalai, vandens išleistuvai. Atmestinas apeliantės B. G. D. argumentas, kad valstybės išperkamai nepriskirtina žemė, esanti po kiekvienu atskiru inžineriniu įrenginiu, kadangi Žuvininkystės įstatymas (2010 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XI-1141 redakcija) žuvininkystės tvenkinį apibūdino, kaip hidrotechnikos statinį, sudarytą iš pylimų, krantų stiprinimo įrenginių, vandens padavimo, nuleidimo ir dugno sausinimo kanalų, įleistuvų, išleistuvų, šliuzų, slenksčių, pralaidų, todėl kiekvienas iš šių statinių yra laikytinas žuvininkystės tvenkinio dalimi ir žemė, užimta šių statinių yra valstybės išperkama. Remiantis išdėstytais argumentais NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301, kuris pakeistas 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2127, dalis, kuria patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas įtraukiant nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypą Nr. 1 ir NŽT 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 48S-505 dalis, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui N. G. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 1 yra naikintinos, nes priimtos pažeidžiant imperatyvius Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimus, t. y. 4 straipsnio 12 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, kurios nustato, kad žemė, kurioje įrengti tvenkiniai (įskaitant su jais susijusių užtvankos įrenginių užimtą žemę), privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus ir naudojami pagal paskirtį yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, koks žemės sklypo Nr. 1 plotas yra reikalingas pareiškėjui priklausančių statinių eksploatavimui darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuosavybės teisės N. G. D. nepagrįstai atkurtos į visą žemė sklypą Nr. 1. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai suformavus valstybės išperkamos žemės sklypą, paaiškės, jog likusioje dalyje gali būti formuojamas ir žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui, NŽT nėra užkirstas kelias tokį sklypą formuoti. Pripažinus, kad nuosavybės teisės į žemę atkurtos pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas nėra reikšmingi apeliantų argumentai dėl galimų servitutų nustatymo. Pripažinus, kad nuosavybės teisių N. G. D. atkūrimas į žemės sklypą Nr. 1 buvo negalimas, teismas pagrįstai panaikino ir sandorio, kuriuo šis sklypas perleistas tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. G. ir L. R. G., dalį bei taikė restituciją.

Dėl sklypo Nr. 2

Sprendimus, kurių pagrindu trečiajam suinteresuotam asmeniui N. G. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypą Nr. 2 pirmosios instancijos teismas panaikino konstatavęs Metodikos 43 punkto nuostatos, kad žemės sklypai turi būti projektuojami su privažiuojamaisiais keliais, pažeidimą. Pažymėjo, kad įvažiavimas į žemės sklypą Nr. 2 yra galimas tik per pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią užtvanką (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Apeliantė R. G., ginčydama šią teismo sprendimo dalį, tvirtina, kad žemės sklypui Nr. 2 NŽT 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 48S-505 yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku. Apeliantė taip pat nurodo, kad žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Apskrities viršininko 2000 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 41-8913 yra nustatytas kelio servitutas. Kelio servituto buvimu užtvankos vietoje yra grindžiamas ir NŽT apeliacinis skundas. NŽT tvirtina, kad kelio servitutas yra suformuotas valstybiniame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šias apeliantų nurodytas aplinkybes patvirtina bylos duomenys. Sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. G. D. Nr. 48S-505 nurodyta, kad žemės sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (I t., b. l. 58). Šie servitutai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 117-120). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad kitose pareiškėjui priklausančios užtvankos (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) vietose yra įrengti kelio servitutai, suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėms (II t. b. l. 18, 39).

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.). Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, tai jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas iš esmės būtų betikslis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-424/2010; 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-667/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1458/2010, 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1553/2012). Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės mėn. 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-42/2013.). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju reikalavimą panaikinti ginčijamus teisės aktus, kurių pagrindu B. G. D. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 2 ir sandorius, sudarytus dėl šio sklypo perleidimo V. G. ir L. R. G., pareiškėjas grindė argumentu, kad žemės sklypo savininkams, galimai naudojant sklypą pagal paskirtį (žemės ūkio), per pareiškėjui priklausančią užtvanką bus važiuojama sunkiasvore žemės ūkio technika, kuri ardys ar kitaip gadins užtvanką. Be to, pabrėžia, kad žemė sklypas patenka į žuvininkystės tvenkinių apsaugos juostą, kurioje ūkinė veikla praktiškai draudžiama.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai nepagrindžia pareiškėjo suinteresuotumo šioje ginčo dalyje, pareiškėjas nenurodo konkrečios, jo nurodytu būdu gintinos teisės ar teisėto intereso, kuris yra pažeistas atkūrus B. G. D. nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 2, kuris pirkimo pardavimo sandorio pagrindu, perleistas tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. G. ir L. R. G.. Pareiškėjo skundas šioje dalyje grindžiamas išimtinai prielaidomis ir į ateitį nukreiptais spėjimais, kurie negali sudaryti pagrindo naikinti ginčijamas administracinių teisės aktų dalis.

Be to, kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad kitose užtvankos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vietose yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjo teiginius, kad jam priklausančia užtvanka negalima naudotis kaip keliu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad iškilus būtinybei nėra paneigta galimybė nustatyti kelio servitutą ir ginčo žemės sklypui.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad žemės sklypui Nr. 2 yra nustatyta ir įregistruota Specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, kurios privalo laikytis sklypo savininkai, taigi vandens telkinių apsauga yra užtikrinta.

Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimus, susijusius su žemės sklypu Nr. 2.

Teisėjų kolegija, remdamasi ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, prijungė prie bylos apeliantų L. R. G. ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus kartu su apeliaciniais skundais pateiktus duomenis, pripažindama, šių duomenų reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui ir tai, kad iškilus jų pateikimo būtinybei apeliantai negalėjo to padaryti pirmosios instancijos teisme.

Atsakovės R. L. G. prašymu, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, jai iš pareiškėjo priteistina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 7,24 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Duomenys, patvirtinantys atstovavimo išlaidas teismui nepateikti, todėl klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, B. G. D., L. R. G. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301 dalį, kuria patvirtintos Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir jame suformuoto žemės sklypo Nr. 1266-1 ribos ir plotas, nustatyti žemės naudojimo paskirtis, būdai bei pobūdžiai, specialiosios žemės ir mišo naudojimo sąlygos bei servitutai; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2127 dalį dėl žemės sklypo ir Nr. 1266-1 (0,2523 ha) ribų, plotų pretendentei B. G. D. patvirtinimo; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 48S-505 dalį, kuria perduota neatlygintinai B. G. D. žemės sklypas žemės sklypas Nr. 1266-1 (0,2523 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino niekine ir negaliojančia 2013 m. lapkričio 12 d. B. G. D. ir V. G. sudarytą pirkimo-pardavimo sutarties (notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl 0,2523 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo; taikė restituciją ir 0,2523 ha žemės sklypą, unikalus Nr. v, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)grąžino valstybei, o V. G. iš B. G. D. priteisė 7000 Lt., ir išdėstyti jį taip:

„Pareiškėjo UAB „Akvilegija“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301 dalį, kuria patvirtintos Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir jame suformuoto žemės sklypo Nr. 1266-4 ribos ir plotai, nustatyti žemės naudojimo paskirtis, būdai bei pobūdžiai, specialiosios žemės ir mišo naudojimo sąlygos bei servitutai. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2127 dalį dėl žemės sklypų Nr. 1266-4 (0,6534 ha) ribų, plotų pretendentei B. G. D. patvirtinimo. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 48S-505 dalį, kuria perduota neatlygintinai B. G. D. žemės sklypas Nr. 1266-4 (0,6534 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinti niekine ir negaliojančia 2013 m. lapkričio 12 d. B. G. D. ir V. G. sudarytą pirkimo-pardavimo sutarties (notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl 0,6534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. Taikyti restituciją ir 0,6534 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinti valstybei, o V. G. iš B. G. D. priteisti 3 000 Lt.

Pareiškėjo UAB „Akvilegija“ likusią skundo dalį atmesti“.

Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvilegija“ atsakovės L. R. G. naudai 7,24 Eur (septyni eurai 24 ct) žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.