Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-06-12][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-2305-860-2025].docx
Bylos nr.: eI2-2305-860/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188711163 atsakovas
UAB "Paliūtis" 223397680 pareiškėjas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teismo procesiniai dokumentai



Administracinė byla Nr. eI2-2305-860/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03888-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

 

img1 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. birželio 12 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui N. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Paliūtis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo dalies panaikinimo.

 

nustatė:

 

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Paliūtis“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2024 m. birželio 19 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) dalį, kuria pripažinta, jog pareiškėja UAB „Paliūtis“ padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei panaikinti už šį teisės pažeidimą paskirtą baudą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. su darbuotoju O. S. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbo sutartis), kurios pagrindu, darbuotojas nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas dirbti pas ją į (duomenys neskelbtini) pareigas. Kartu pažymi, jog su minėtu darbuotoju buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kadangi darbuotojas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir Darbo sutarties sudarymo metu turėjo ir jai pateikė iki 2025 m. liepos 12 d. galiojantį Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir LLG). Nurodo, kad Darbo sutarties sudarymo dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pateikė Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo VSDVF apie darbuotojo priėmimą į darbą. Bendrovės teigimu, ji negavo jokio pranešimo iš VSDFV, todėl buvo įsitikinusi, jog darbuotojas įdarbintas tinkamai, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Nurodo, jog 2024 m. kovo 4 d. darbuotojas ją informavo, kad jam yra panaikintas LLG ir paprašė jį atleisti iš darbo. Teigia, jog tą pačią dieną, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nutraukė Darbo sutartį. Tačiau, anot Bendrovės, 2024 m. kovo 15 d. iš VDI gavo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateiktą informaciją yra atliekamas jos patikrinimas. O 2024 m. gegužės 8 d. gavo Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas), kuriuo nustatyta, jog ji pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 6 dalies ir 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. kovo 4 d., leido nelegaliai Bendrovėje dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini) pil. O. S., kurio turėtas LLG 2024 m. sausio 9 d. buvo paskelbtas negaliojančiu ir jis nuo tos dienos Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Taip pat Bendrovės teigimu, Protokole nurodyta, kad ji pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, o būtent negavus Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį, nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. sausio 9 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pil. O. S., (duomenys neskelbtini) pareigoms, tuo metu, kai LLG jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nurodo, kad 2024 m. gegužės 20 d. pateikė VDI rašytinius paaiškinimus, kuriuose, Bendrovės teigimu, ji pažymėjo, jog iš esmės sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybės, tačiau atkreipė dėmesį, kad VDI nustatytas pažeidimas dėl darbuotojo nelegalaus darbo, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. kovo 4 d., nėra tinkamai kvalifikuotas pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Tačiau 2024 m. birželio 19 d. gavo iš VDI skundžiamą Nutarimą. Bendrovė nesutinka su VDI Nutarimu. Mano, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei turi būti panaikintas. Bendrovės įsitikinimu, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pažeidimas jos atžvilgiu buvo konstatuotas nepagrįstai. Teigia, jog ne viena iš VDI nurodytų teisės normų nereglamentuoja ir neapibrėžia pažeidimo – nelegalaus darbo, požymių, todėl juose nustatytų taisyklių pažeidimas, savaime (automatiškai) nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog ji padarė pažeidimą numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Anot Bendrovės, užsieniečio darbas, remiantis Įstatymo 64 straipsnio 1 punktu laikomas neteisėtu, kai nustatoma abiejų požymių visuma, t. y. užsienietis dirba be darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi. Teigia, kad šiuo atveju ji su darbuotoju buvo sudariusi Darbo sutartį bei apie jo įdarbinimą buvo pranešta VSDFV. Tad, mano, jog darbuotojo darbas pagal sudarytą Darbo sutartį, neturint LLG, nelaikytinas neteisėtu darbu pagal Įstatymo 64 straipsnio nuostatas. Dar nesutinka, kad buvo padarytas Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas. Teigia, kad ji tą pačią dieną sužinojusi, jog darbuotojas neturi galiojančio LLG, Darbo sutartį su darbuotoju nutraukė. Atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog ji pagal Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl panaikinto LLG, VDI nuomone, turėjo nutraukti su darbuotoju sudarytą Darbo sutartį, nesudaro pagrindo konstatuoti nelegalaus darbo pažeidimo. Pareiškėja skunde taip pat pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas kvalifikuotas praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po darbuotojo įdarbinimo, nuo 2024 m. sausio 9 d., t. y. nuo tos dienos kai darbuotojui buvo panaikintas LLG. Nurodo, jog darbuotojo įdarbinimo metu, darbuotojas turėjo galiojantį LLG, todėl tai, kad vėliau, darbo santykių metu, Bendrovės nuomone, darbuotojui buvo panaikintas leidimas, kas nepriklauso nuo jos valios. Todėl, tai negali būti laikoma, jog ji įdarbinimo metu padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Galiausiai skunde Bendrovė pažymi, kad VDI skundžiamame Nutarime nepagrįstai nurodo, jog ji kaip juridinis asmuo traukiamas atsakomybėn už fizinio (įmonės įgalioto) asmens neveikimą. Teigia, kad skundžiamame Nutarime nėra nurodyta ir nustatyta, kad jos atstovui tapo žinoma ar turėjo būti žinoma apie tai, jog darbuotojui išduotas LLG buvo panaikintas. Pažymi, kad sudarant Darbo sutartį darbuotojas pateikė iki 2025 m. liepos 12 d. galiojantį LLG. Teigia, kai nei ji, nei jos atstovai, neturėjo galimybės numatyti, kad darbuotojui išduotas LLG, kuris buvo pateiktas Darbo sutarties sudarymo metu, bus ateityje panaikintas. Pažymi ir tai, kad nors apie Darbo sutarties sudarymą buvo pranešta VSDFV, tačiau jokių duomenų, informacijos apie tai, kad asmuo Lietuvos Respublikoje yra nelegaliai, jog jam yra panaikintas LLG, ji negavo. Tad, Bendrovės nuomone, ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad darbuotojui išduotas LLG yra panaikintas.

2. Atsakovė VDI pateikė atsiliepimą, kuriame su Bendrovės skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai, pagal Vilniaus skyriaus vedėjo 2024 m. kovo 13 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko patikrinimą pagal VDI gautą Migracijos departamento pranešimą, kuriame nurodyta, kad O. S. turėjo LLG išduotą nuo 2023 m. liepos 12 d. iki 2025 m. liepos 12 d., pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kvietėjas įmonė (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nurodo, kad 2023 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti LLG, kadangi užsienietis nebuvo įdarbintas minėtoje įmonėje, o nuo 2024 m. sausio 9 d. užsieniečio LLG paskelbtas negaliojančiu. VDI teigimu, O. S. LLG gavo kitos įmonės pagrindu, o vėliau jam LLG buvo išvis panaikintas, jis nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. kovo 4 d. dirbo Bendrovėje. O O. S. į Migracijos departamentą dėl darbdavio keitimo nesikreipė bei Bendrovė netarpininkavo jam dėl darbdavio pakeitimo. Tad VDI teigimu, pagal Įstatymo 64 straipsnio 1 punktą, nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) pil. O. S. darbas Bendrovės naudai laikomas neteisėtu, nepriklausomai nuo to, kad su minėtu (duomenys neskelbtini) pil. buvo sudaryta Darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, jam buvo mokamas atlyginimas ir užtikrinamos socialinės garantijos. Atsiliepime VDI nesutinka su Bendrovės teiginiais, kad Bendrovės padarytas pažeidimas kvalifikuotas ne dėl įdarbinimo metu padarytų pažeidimų. VDI teigia, kad Bendrovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sudaryti su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu, O. S. darbo sutartį ir leisti jam nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. dirbti Bendrovės naudai, nes O. S. turimas LLG buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį, o nuo 2024 m. sausio 9 d. Bendrovė nenutraukė darbo sutarties su neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiu užsieniečiu ir leido jam nelegaliai dirbti Bendrovės naudai iki 2024 m. kovo 4 d. VDI įsitikinimu, vien šio fakto pakanka tam, kad būtų konstatuotas nelegalaus darbo Bendrovės naudai faktas. Atsakydama į Bendrovės teiginius, kad ji negavo jokios informacijos iš VSDFV ar iš Migracijos departamento, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, jog darbuotojui išduotas LLG yra panaikintas, VDI pažymi, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti. Kadangi pati Bendrovė pažeidžiant užsieniečių įdarbinimo tvarką 2023 m. rugpjūčio 31 d., priimdama (duomenys neskelbtini) Respublikos pil., O. S., (duomenys neskelbtini) pareigoms, prisiėmė visas rizikas kylančias su jo įdarbinimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Jei Bendrovė įstatymų nustatyta tvarka tarpininkautų (duomenys neskelbtini) Respublikos pil., O. S. prašant leisti pakeisti darbdavį ir gautų Migracijos departamento sprendimą, Migracijos departamentas turėtų informaciją apie O. S. darbą Bendrovėje ir įstatymų nustatyta tvarka informuotų darbdavį apie darbuotojo teisėto buvimo Lietuvoje dokumento statuso pasikeitimus, tačiau šiuo atveju pati Bendrovė, prisiimdama riziką sukūrė situaciją, kai valstybės institucijos iki tam tikro momento nežinojo apie (duomenys neskelbtini) Respublikos pil., O. S. darbą Bendrovėje pažeidžiant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, o nustačius šį faktą ėmėsi teisinių veiksmų. Tad VDI teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo netraukti Bendrovės atsakomybėn už trečiosios šalies piliečio nelegalų darbą ir neskirti jai nuobaudos. Galiausiai VDI nurodo, kad priimdama skundžiamą Nutarimą tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. VDI taip pat mano, kad nagrinėdama bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai ir nešališkai, byloje įvertino įrodymų visumą, jų pakankamumą bei motyvuotai ir pagrįstai Bendrovei už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą skyrė baudą.

3. Teismo posėdyje:

- VDI atstovas su Bendrovės skundu nesutiko ir palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

4. Byloje kilo ginčas dėl VDI 2024 m. birželio 19 d. Nutarimo dalies, kuria pripažinta, jog Bendrovė padarė teisės pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei už šį teisės pažeidimą paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad:

5.1. Bendrovė ir (duomenys neskelbtini) pil. O. S. 2023 m. rugpjūčio 30 d. sudarė terminuotą Darbo sutartį. Darbo sutartimi nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2025 m. liepos 12 d. O. S. buvo priimtas dirbti Bendrovėje (duomenys neskelbtini).

5.2. VDI 2024 m. kovo 13 d. gavo Migracijos departamento raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos įvertinimo“.

Rašte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos pil. O. S. turėjo LLG, išduotą nuo 2023 m. liepos 12 d. iki 2025 m. liepos 12 d., pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 2 dalies 2 punktą (kvietėjas (duomenys neskelbtini)). Taip pat nurodyta, jog 2023 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti LLG, kadangi užsienietis nebuvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. sausio 9 d. LLG paskelbtas negaliojančiu, tačiau užsienietis nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. kovo 4 d. dirbo Bendrovėje.

5.3. VDI 2024 m. kovo 15 d. surašė Bendrovei nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodymu Bendrovė įpareigota iki 2024 m. kovo 20 d. pateikti šiuos dokumentus: Bendrovės darbo sutartį (sutarties pakeitimus), sudarytą su (duomenys neskelbtini) Respublikos pil. O. S.; (duomenys neskelbtini) Respublikos pil. O. S. prašymus susijusius su jo darbu Bendrovėje (prašymus dėl priėmimo, atleidimo iš darbo, atostogų ir pan.); (duomenys neskelbtini) Respublikos pil. O. S. Bendrovėje laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. kovo 4 d. teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir darbo Bendrovėje dokumentus (leidimus laikinai gyventi, vizas, leidimus dirbti ir kt.), pranešimus (forma LDU) apie įdarbintus užsieniečius, tarpininkavimo raštus dėl užsieniečio įdarbinimo, Migracijos departamento priimtus sprendimus dėl pil. O. S. ir kitus su jo įdarbinimu ir darbo Bendrovėje dokumentus; darbuotojo O. S. viso darbo Bendrovėje laikotarpio, patvirtintus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir apmokėjimo už darbą patvirtinančius dokumentus (darbo užmokesčio priskaitymų-atskaitymų žiniaraštį).

Bendrovė pateikė reikalaujamus duomenis. Taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus.

5.4. VDI, atlikusi Bendrovės patikrinimą, 2024 m. gegužės 2 d. surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuoti pažeidimai, susiję su užsieniečių įdarbinimu.

5.5. VDI, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. gegužės 8 d. surašė Bendrovei Protokolą.

Protokole nurodyta, kad:

1) UAB „Paliūtis“, būdama darbdaviu, pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Įstatymo 62 straipsnio 6 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto nuostatas, kadangi nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. kovo 4 d. leido nelegaliai Bendrovėje dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini) pil. O. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurio turėtas LLG 2024 m. sausio 9 d. buvo paskelbtas negaliojančiu ir jis nuo tos dienos Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje;

2) UAB „Paliūtis“, būdama darbdaviu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, o būtent negavus Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį, nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. sausio 9 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pil. O. S. (duomenys neskelbtini) pareigoms, tuo metu, kai LLG jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje;

3) UAB „Paliūtis“, būdama darbdaviu, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. pažeidė informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarką, o būtent pažeisdama imperatyvius Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, Įstatymo 62 straipsnio 8 dalies, VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus, t. y. ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną iki užsieniečio įdarbinimo UAB „Paliūtis“ dienos, nepateikė per EDAS sistemą VDI ir Užimtumo tarnybai privalomo pranešimo (forma LDU) (toliau – LDU pranešimas) apie 2023 m. rugpjūčio 31 d. įdarbintą O. S., LDU pranešimas pateiktas tik 2024 m. kovo 22 d., taip pat įdarbinus kitus užsieniečius, nurodytus Protokole, LDU pranešimai nebuvo pateikti. Tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Paliūtis“ padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje.

5.6. Bendrovė 2024 m. gegužės 20 d. VDI pateikė rašytinius paaiškinimus.

Bendrovė iš esmės nurodė, jog sutinka su VDI nustatytomis faktinėmis aplinkybės, nuoširdžiai gailisi dėl Protokole nurodytų pažeidimų, tačiau nesutiko dėl jos galimai padaryto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo.

5.7. VDI 2024 m. birželio 19 d. priėmė skundžiamą Nutarimą.

Šiame Nutarime konstatuota, kad UAB „Paliūtis“, būdama darbdaviu, pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Įstatymo 62 straipsnio 6 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto nuostatas, kadangi nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. kovo 4 d. leido nelegaliai Bendrovėje dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini) pil. O. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurio turėtas LLG 2024 m. sausio 9 d. buvo paskelbtas negaliojančiu ir jis nuo tos dienos Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje.

Nutarime dar konstatuota, kad UAB „Paliūtis“, būdama darbdaviu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, o būtent negavus Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį, nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. sausio 9 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pil. O. S. (duomenys neskelbtini) pareigoms, tuo metu, kai LLG jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje.

Nutarime taip pat konstatuota, kad UAB „Paliūtis“, būdama darbdaviu, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. pažeidė informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarką, o būtent pažeisdama imperatyvius Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, Įstatymo 62 straipsnio 8 dalies, VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus, t. y. ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną iki užsieniečio įdarbinimo UAB „Paliūtis“ dienos, nepateikė per EDAS sistemą VDI ir Užimtumo tarnybai LDU pranešimo apie 2023 m. rugpjūčio 31 d. įdarbintą O. S., LDU pranešimas pateiktas tik 2024 m. kovo 22 d., taip pat įdarbinus kitus užsieniečius, nurodytus Nutarime, LDU pranešimai nebuvo pateikti. Tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Paliūtis“ padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje.

Taigi, Bendrovei: už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą paskirta 200 Eur bauda; už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą paskirta 200 Eur bauda; už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisės pažeidimą (dirbo vienas nelegalus asmuo) paskirta 1 000 Eur bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, Bendrovei paskirta galutinė subendrinta 1 000 Eur bauda.

6. Bendrovė, nesutikdama su Nutarimo dalimi, kuria konstatuota, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėto Nutarimo dalį bei paskirtą baudą.

7. Kaip matyti iš bylos, pareiškėja skundžia ne visą Nutarimą, o tik jo dalį, t. y. kuria pripažinta, jog Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei už tai jai paskirta bauda. Kita Nutarimo dalis pareiškėjos neskundžiama, pareiškėja iš esmės sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu vertinimu. Teismas taip pat nenustatė, kad neskundžiama Nutarimo dalis būtų neteisėta ir nepagrįsta, dėl ko savo iniciatyva turėtų panaikinti minėtą Nutarimo dalį.

Taigi, teismas plačiau pasisakys tik dėl skundžiamos Nutarimo dalies.

8. Įstatymo 39 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi. Taip pat Įstatymo 64 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.

Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo ir Nutarimo priėmimo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo ir Nutarimo priėmimo metu) buvo nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija (nagrinėjamu atveju VDI), nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. <...>.

9. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti užsieniečio O. S. LLG, kadangi jis nebuvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. sausio 9 d. užsieniečio LLG buvo paskelbtas negaliojančiu. Tad Darbo sutartis su minėtu užsieniečiu turėjo būti nutraukta nedelsiant be įspėjimo. Tačiau užsienietis vis tiek nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. kovo 4 d. dirbo Bendrovėje. Tad tokie pareiškėjos neteisėti veiksmai, t. y. leidimas užsieniečiui dirbti neturint LLG, visiškai pagrįstai kvalifikuoti pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad visiškai nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui svarbus tik pats įdarbinimo laikotarpis, t. y. ar tuo momentu, kai užsienietis buvo įdarbinamas, ar buvo laikomasi norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Toks teisės aiškinimas būtų ydingas ir sudarytų sąlygas asmenims piktnaudžiauti. Tad teisėjų kolegija pažymi, kad Bendrovė privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų tvarkos ne tik įdarbinant užsienietį momentu, bet ir visą darbo Bendrovėje laikotarpiu. Toks aiškinimas, priešingai negu teigia Bendrovė, nėra plečiamasis, jis atitinka adekvatų teisės aiškinimą.

11. Pareiškėja dar teigia, kad jos poziciją, jog pažeidimas (nelegalus darbas) gali būti kildinamas tik iš pažeidimų padarytų įdarbinimo momentu, neva patvirtina ir šiai dienai pasikeitęs teisinis reglamentavimas, t. y. įsigaliojęs nuo 2024 m. gegužės 16 d. Teigia, kad šiuo metu galiojanti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata patvirtina, jog nelegaliu darbu yra laikomi atvejai, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. pažeidimo sudėtyje nebėra numatyta, kad pažeidimai turi būti padaryti įdarbinimo metu (momentu). Pasak pareiškėjos, nors pasikeitęs teisinis reglamentavimas nėra taikomas atgal, t. y. ginčo atveju, tačiau neginčijamai patvirtina, kad anksčiau galiojęs pažeidimo apibrėžimas (sudėtis) įstatymų leidėjo buvo apibrėžtas konkrečiu (įdarbinimo) momentu ir negali būti grindžiamas pažeidimais praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams po įdarbinimo.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais negali sutikti. Vien tai, kad ginčo straipsnis buvo keičiamas automatiškai nepaneigia šioje byloje padarytų išvadų. Kaip matyti, ginčo nuostata buvo patikslinta, įvesti nauji kriterijai ir pan. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė neturi jokios įtakos aiškinant ginčo nuostatą ginčui aktualiu laikotarpiu.

12. Taigi, pareiškėjos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos kitoks aiškinimas, nei tai daro teismas, atmetamas kaip nepagrįstas. 

13. Pareiškėja dar teigia, kad jos veiksmuose nėra kaltės, nes ji nenumatė ir neturėjo galimybės numatyti, jog užsieniečiui po Darbo sutarties sudarymo bus panaikintas LLG; ji nebuvo informuota apie tai, kad užsieniečiui panaikintas LLG, t. y. kad jis nebeturi teisėto pagrindo būti Lietuvoje.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais pareiškėjos argumentais. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėja apskritai neturėjo teisės 2023 m. rugpjūčio 30 d. sudaryti su užsieniečiu, t. y. (duomenys neskelbtini) piliečiu O. S., Darbo sutarties ir leisti jam dirbti Bendrovėje nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d., nes minėto užsieniečio turimas LLG buvo išduotas darbui pas kitą darbdavį. Tad sutiktina su atsakove, kad Bendrovė priimdama tokį užsienietį į darbą prisiėmė visą riziką. Jeigu Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka būtų tarpininkavusi užsieniečiui prašant leisti pakeisti darbdavį ir būtų gavusi Migracijos departamento sprendimą, tad tokiu atveju Migracijos departamentas būtų turėjęs informaciją apie užsieniečio darbą Bendrovėje ir teisės aktų nustatyta tvarka savalaikiai būtų informavęs pareiškėją apie minėto užsieniečio (darbuotojo) teisėto buvimo Lietuvoje dokumento statuso pasikeitimą, t. y. LLG panaikinimą. Šiuo gi atveju pati Bendrovė savo neteisėtais veiksmais iš esmės sukūrė tokią situaciją, kai valstybės institucijos iki tam tikro momento nežinojo apie (duomenys neskelbtini) piliečio O. S. darbą Bendrovėje bei savalaikiai negalėjo pareiškėjos informuoti apie užsieniečiui LLG panaikinimą. Bet kokiu atveju, Bendrovė privalo užtikrinti, kad tiek įdarbinant užsienietį, tiek ir vėliau tęsiant darbo santykius būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, t. y. kad užsieniečio darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas Bendrovės atsakomybės taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatyta neatsargi Bendrovės kaltė, pasireiškusi nerūpestingumo forma.

14. Kiti pareiškėjos argumentai yra susiję su jau išnagrinėtais arba nėra esminiai, tad teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys.

15. Pareiškėja paskirtos baudos ir jos dydžio neginčija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad skiriant Bendrovei ekonominę sankciją (baudą) buvo laikytasi Užimtumo įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo Nutarimo priėmimo metu) 60 straipsnio, 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatų, buvo įvertintos visos svarbios aplinkybės bei paskirta bauda (1 000 Eur), artima minimaliai sankcijoje numatytai baudai už pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Taigi, paskirta bauda už padarytą pažeidimą yra adekvati ir proporcinga.

Kadangi Bendrovė padarė ne vieną, o keletą pažeidimų, tad pagrįstai buvo vadovautasi ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi bei Bendrovei paskirta galutinė subendrinta 1 000 Eur bauda.

16. Teisėjų kolegija dar pažymi, kad skundžiamą Nutarimą priėmė tam įgaliotas viešojo administravimo subjektas – VDI (Užimtumo įstatymo 55 straipsnis). Be to, Nutarimas yra pakankamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei jame yra nurodytos taikomos teisės aktų normos.

17. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo; tad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas.

18. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

 

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Paliūtis“ skundą dėl nutarimo dalies panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                                                          Saulius Jakaitis