Civilinė byla Nr. e2A-139-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01384-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.4.2.5; 3.3.1.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,PakFa“, atsakovių V. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės ,,AUTOGRATA“ bei uždarosios akcinės bendrovės ,,DAKTRA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PakFa“ ieškinį atsakovėms V. V. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui bei pagal trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „AUTOGRATA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „DAKTRA“ ieškinį atsakovėms V. V. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir įsakymo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. J., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Kalvio verslas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PakFa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

1.1.        pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2020 m. spalio 5 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-(14.49.56), 2020 m. rugpjūčio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pardavimo V. V.“ Nr. 49VĮ-1573-(14.49.2.) bei 2020 m. liepos 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tenkančios dalies nustatymo“ Nr. 49VĮ-1516 (14.49.2.) bei taikyti restituciją;

1.2.        netenkinus pirmojo reikalavimo arba jį tenkinus iš dalies, pripažinti pasibaigusia V. V. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2001 m. spalio 1 d. sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2001-24849 bei 2004 m. kovo 26 d. Susitarimą Nr. 458 K01/2004-458 ir panaikinti žymą apie šios valstybinės žemės nuomos sutarties ir papildomo susitarimo registraciją valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji kartu su UAB „AUTOGRAFA“, UAB „DAKTRA“, A. J, UAB „Kalvio verslas“ ir atsakove V. V. yra gamybinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Kadangi pastatas pastatytas ant dviejų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų su pastato savininkais atitinkamais laikotarpiais buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Atsakovė V. V. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. spalio 5 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; kitai žemės sklypo daliai liko įregistruota ir yra galiojanti 2001 m. spalio 1 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis. Likusių žemės sklypo nuomininkų nuomos sutartys liko nepakeistos. Nurodė, kad turėjo būti naujai nustatytos nuomojamos žemės sklypo dalys, proporcingos turimų patalpų pastate plotui, tokį prašymą nuomininkai NŽT buvo išreiškę dar 2018 m., tačiau likę atitinkamų žemės sklypų dalių nuomininkai apie žemės sklypo dalies pardavimo procesą nebuvo informuoti ir į jį įtraukti. NŽT atitinkamas žemės sklypo dalis galėjo parduoti tik išsprendusi klausimą dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo pastato bei atitinkamai kiekvienam iš bendraturčių tenkančių nuomotis žemės sklypo dalių nustatymo. 2020 m. liepos 31 d. įsakymu tik V. V. buvo nustatyta proporcingai tenkanti žemės sklypo dalis, bet ne kitiems nuomininkams, nors žemės sklypo dalių proporcijų nustatymas turi įtakos visų žemės sklypo naudotojų teisinei padėčiai, jų teisėms ir pareigoms. Šalių skaičiavimai dėl joms tenkančių dalių yra skirtingi, todėl neišsprendus šio klausimo, negalėjo būti sprendžiama dėl žemės sklypo pardavimo vienam iš buvusių nuomininkų.

3.       Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais UAB „DAKTRA“ ir UAB „AUTOGRATA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė:

3.1.        panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 31 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), tenkančios dalies nustatymo“ Nr. 49VĮ-1516(14.49.2.);

3.2.        panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pardavimo V. V.“ Nr. 49VĮ-1573-(14.49.2);

3.3.        pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. spalio 5 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-(14.49.56) bei taikyti restituciją, valstybinės žemės sklypo dalį grąžinti Lietuvos Respublikai, o V. V. grąžinti sumokėtas pinigines lėšas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais nurodė, kad ne visi patalpų bendrasavininkai nuomojasi atitinkamas žemės dalis, nors pastato bendro naudojimo objektai, kurie priklauso visiems patalpų pastate savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra išsidėstę abiejuose žemės sklypuose, dėl to pažeidžiama imperatyvi taisyklė, jog asmeniui, nuosavybės teise valdančiam statinio dalį, privalo būti išnuomota proporcinga žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į jam priklausančią statinio dalį. Vieni patalpų savininkai nuomojasi per didelę dalį atitinkamo žemės sklypo ar žemės sklypų, o kiti – per mažą, todėl žemės nuomos sutartys privalo būti pakeistos. Pagal galiojančias žemės sklypų valstybinės žemės nuomos sutartis tretieji asmenys negali tinkamai įgyvendinti savo teisių išsinuomoti atitinkamų žemės sklypų dalių ir tuo pačiu neturi galimybės tinkamai eksploatuoti joms nuosavybės teise priklausančių pastate esančių patalpų (nėra pakankamai vietos manevruoti transportui, iškrauti / pakrauti prekes), nes atsakovei buvo perleista per didelė dalis žemės sklypo, todėl likusio laisvo 0,1207 ha žemės sklypo ploto neužtenka kitų sklype esančių patalpų savininkų interesams užtikrinti. Be to, 2008 m. spalio 15 d. tarp UAB „DAKTRA“ ir M. P. ir B. P., kurie yra atsakovės V. V. tėvai, sudarė notarinę patalpų pirkimo–pardavimo sutartį. V. V., kaip buvusi parduotų patalpų savininkė, įsipareigojo neatlygintinai perleisti UAB „DAKTRA“ nuomos teises į 1 648 kv. m žemės sklypo dalį, tačiau ji nuomos teisės į žemės sklypą neperleido, o priešingai – ją įsigijo iš valstybės, nors 2008 m. liepos 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB „DAKTRA“ mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį. Taigi, ginčo žemės sklypo dalis atsakovei buvo perleista neteisėtai, neatsižvelgiant į UAB „DAKTRA“ prašymus dėl sklypo dalies nuomos, nors UAB „DAKTRA“ turi pirmenybę išsinuomoti dalį sklypo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu UAB „AUTOGRATA“ ir UAB „DAKTRA“ ieškinį tenkino, o UAB „PakFa“ ieškinį tenkino iš dalies bei pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymus bei 2020 m. spalio 5 d. tarp V. V. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; taikė restituciją ir Lietuvos valstybei grąžino 3 321 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 5 341 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisė 20 102,03 Eur V. V. naudai; pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento priverstinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 321 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 5 341 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, nes apie ginčo valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo V. V. procedūrą jie nebuvo informuoti, žyma apie ginčo sklypo dalies pardavimą Nekilnojamojo turto registre atlikta 2020 m. spalio 8 d., ieškovės ieškinys ir trečiųjų asmenų prašymas dėl jų įtraukimo bendraieškiais teismui pareikšti per elektroninių paslaugų portalą 2020 m. lapkričio 9 d. (2020 m. lapkričio 8–9 d. buvo nedarbo dienos).

4.       Teismas konstatavo, kad ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais yra teisūs, nurodydami, jog valstybinės žemės sklypo dalis atsakovei buvo parduota, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju susidarė teisiškai ydinga situacija, nes pastatas (jame esančios patalpos) yra dviejuose valstybinės žemės sklypuose, kurie Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra priskirti gamybinio pastato eksploatacijai, todėl klausimas dėl valstybinės žemės sklypų nuomos / pardavimo turėjo būti sprendžiamas kompleksiškai, siekiant tinkamai individualizuoti pastato bendraturčių dalis, juolab, byloje nustatyta, jog ginčai tarp šalių dėl valstybinės žemės sklypų dalių, sklypų sujungimo tęsiasi ilgą laiką.

5.       Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovės iniciatyva atlikti matininko R. G. kadastriniai matavimai, kuriais vadovavosi NŽT, priimdama sprendimą parduoti žemės sklypo dalį V. V., tiek ieškovės pateikti matininko M. K. matavimai patvirtina, jog pastate esančios patalpos patenka į abu valstybinės žemės sklypus. Atsakovės iš esmės neginčijo matininko M. K. atliktų pastato patalpų, patenkančių į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), matavimų, nors juose nurodyta, jog į žemės sklypą patenka iš viso 2 148,88 kv. m ploto patalpos, o pagal matininko R. G. matavimus, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami įsakymai ir sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, į tą patį žemės sklypą patenka 2 226,08 kv. m ploto patalpos. Bylos nagrinėjimo metu V. V. pateikė dar vieną matininko R. G. skaičiavimą (parengtas 2021 m. kovo 9 d.), pagal kurį V. V. patalpų, patenkančių į valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė jau 1 348,75 kv. m. Nurodytos aplinkybės dėl prieštaringų pastato plotų matavimų, pasak teismo, tik patvirtina, kad konkrečiai nenustačius pastato patalpų, patenkančių į valstybinės žemės sklypo dalį, negalėjo būti tinkamai išskirtos reikalingos žemės sklypo dalys ir jų plotas.

6.       Teismo vertinimu, valstybinės žemės nuomininkų 2004 m. kovo 26 d. susitarimas iki šiol yra galiojantis, nes jis buvo sudarytas ir išviešintas iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) pasikeitimo, susitarimo pagrindu buvo nustatytos ir V. V. bei UAB „PakFa“ išnuomotos (su V. V. patikslinta, su UAB „PakFa“ sudarytos nuomos sutartys) valstybinio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ploto dalys. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei NŽT buvo žinoma apie 2004 m. kovo 26 d. valstybinės žemės nuomininkų ir pastato patalpų savininkų susitarimą, jų konfliktinius santykius dėl jiems tenkančių sklypų dalių, tai teismui leido daryti išvadą, jog to paties valstybinės žemės sklypo dalies pardavimas, neinformavus kitų pastato patalpų savininkų ir valstybinės žemės sklypų nuomininkų, buvo neteisingas, pažeidžiantis skaidrumą, privatizuojant valstybinę žemę, ir ginčo laikotarpiui aktualų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 23 straipsnio nuostatas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad, nustatant atsakovei V. V. tenkančio valstybinės žemės sklypo dalies plotą, buvo klaidingai apskaičiuotas žemės sklype esančių patalpų plotas. Taisyklių 7, 12 ir 31 punktų nuostatos aiškiai nurodo, kad, kai savarankiškai funkcionuojantis statinys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis gali būti parduodama statinio bendraturčiams, tik nustačius kiekvieno bendraturčio dalies dydį, nes nuo to priklauso parduotinos / išnuomotinos valstybinės žemės sklypo dalies dydis.

7.       Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pagal matininko M. K. atliktus matavimus nurodyta, kad V. V. priklausytų didesnė dalis valstybinės žemės sklypo ploto nei buvo paskaičiuota ir parduota, savaime nepagrindžia, jog ginčijami įsakymai ir pirkimo–pardavimo sutartis yra teisėti, nes skaičiavimai atlikti klaidingai, į procedūrą neįtraukti ir neinformuoti byloje dalyvaujantys asmenys, kurie, kaip pastato, esančio dviejuose žemės sklypuose, patalpų savininkai, yra suinteresuoti dėl kiekvieno pastato bendraturčio naudai tenkančios žemės sklypo dalies pardavimo / nuomos.

8.       Teismas nesutiko su atsakovės V. V. argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-16733-808/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1090-803/2020, kuria nutarta palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, turi prejudicinę reikšmę šiai bylai, nes nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo procedūros teisėtumo, nustatyti imperatyvių VAĮ 23 straipsnio nuostatų pažeidimai.

9.       Teismas darė išvadą, kad ginčijamais įsakymais ir sutartimi buvo pažeistos imperatyvių teisės normų nuostatos, nes į ginčo žemės sklypo dalies procedūrą nebuvo įtraukti ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais bei tretieji asmenys, kurie yra pastato bendraturčiai, o nustatyta V. V. tenkančio žemės sklypo dalis nėra proporcinga žemės sklypo, kuriame yra pastatas, daliai, atsižvelgiant į V. V. tenkančią patalpų dalį. Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos / pardavimo teisiniai santykiai turi būti sprendžiamai kompleksiškai, įtraukiant į procedūrą visus suinteresuotus asmenis (patalpų savininkus, valstybinės žemės nuomininkus). Būtinųjų valstybinės žemės sklypų nuomos ne aukciono būdu sąlygų (proporcingumo) turi būti laikomasi viso nuomos sutarčių galiojimo, keitimo, pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki 2004 m. lapkričio 18 d. įsigaliojusios redakcijos Taisyklių 7 p., pagal kurį neliko galimybės klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių sklypo dalių dydžio spręsti statinio bendraturčių susitarimu, tarp kai kurių pastato savininkų ir valstybinės žemės nuomininkų (įskaitant V. V., UAB „PakFa“, UAB „DAKTRA“) buvo sudarytas tuo metu leistinas ir šiuo metu galiojantis susitarimas dėl valstybinės žemės naudojimosi dalių.

10.       Teismas nusprendė, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinių reikalavimai yra pagrįsti, todėl juos tenkino ir taikė restituciją. Teismas pažymėjo, kad, tenkinus ieškinių reikalavimus, susijusius su pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, nėra pagrindo tenkinti alternatyvaus ieškovės reikalavimo dėl V. V. ir NŽT 2001 m. spalio 1 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2001-24849 bei 2004 m. kovo 26 d. Susitarimo Nr. 458 K01/2004-458 pripažinimo negaliojančiais ir žymos apie šios Valstybinės žemės nuomos sutarties ir papildomo susitarimo registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Teismas pastebėjo, kad atsakovių V. V. ir NŽT pozicija dėl 2001 m. spalio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, pakeistos 2004 m. kovo 26 d. susitarimu, kuriuo V. V. buvo išnuomota 4 528 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra prieštaringa, nes atsakovės nuo bylos nagrinėjimo pradžios procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog nuomos sutartis pasibaigė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.562 straipsnio 4 punkto pagrindu, tačiau NŽT pateiktas V. V. 2020 m. lapkričio 10 d. prašymas patvirtina, kad V. V. kreipėsi dėl nuomos sutarties pakeitimo, paliekant jai nuomoti 167 kv. m, nes jai priklausančios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas padidėjo 187 kv. m. Nenustatyta, kad, sudarant 2020 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė V. V. tarėsi dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, byloje nėra duomenų apie atsakovės patalpų padidėjimą, todėl teismas vertino, jog sprendimu pripažinus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento individualius administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytą 2020 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2001 m. spalio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri pakeista 2004 m. kovo 26 d. susitarimu, dėl 4 528 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos V. V. lieka galioti (CK 6.564 straipsnis).

11.       Teismas nenustatė teisinių pagrindų nutraukti civilinę bylą pagal atsakovių V. V. ir VĮ Registrų cento prašymus, nes vertino, kad ginčo įsakymų ir pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimas sukels ieškovei ir tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais ir tretiesiems asmenims, kurie yra pastato bendraturčiai, teisines pasekmes, nes jie turės galimybę dalyvauti, nustatant kiekvienam iš pastato bendraturčių tenkančias nuomotinos / pirktinos žemės sklypo dalis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12.       Atsakovė V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintus ieškinius atmesti arba bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas nepagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16733-808/2019 bei Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1090-803/2020, kuriuose išnagrinėtas klausimas dėl ginčo žemės sklypų (ne)sujungimo be V. V. sutikimo, nelaikė prejudiciniais šiai bylai, nes ginčas vyksta tarp tų pačių šalių, dėl to paties nekilnojamojo turto. Teismas sprendime atkartojo prejudiciniu sprendimu nustatytus faktus apie žemės sklypų suformavimą atskiroms pastato dalims eksploatuoti, apie santykių konfliktiškumą, tačiau nepasisakė dėl trečiųjų asmenų UAB „DAKTRA“ ir UAB „AUTOGRATA“ ieškinio pagrindo, taip pažeisdamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

12.2.                      Ginčo sutartis su V. V. sudaryta pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant imperatyvių teisės normų, nes atsakovei parduota jos patalpoms žemės sklype eksploatuoti tenkanti žemės sklypo dalis. Ieškovei ir tretiesiems asmenims tenkančios žemės sklypo dalių (kaip ir jų pardavimo kainos) nustatymas yra apibrėžtas Taisyklėse, ir tokių dalių dydis nepasikeis, nepriklausomai nuo to, ar su kitais asmenimis (su V. V.) yra sudarytos jiems tenkančių žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartys. Tai nurodyta prejudiciniuose teismų sprendimuose, išaiškinant ieškovei ir tretiesiems asmenims, kad pateikus informaciją NŽT apie patalpų, esančių pastate, patenkančių į žemės sklypą, plotus, bei savininkus, būtų pagrindas sudaryti / patikslinti valstybinės žemės nuomos sutartis.

12.3.                      Teismo motyvai, kad kiti asmenys turėjo būti įtraukti į valstybinės žemės sklypo dalies pirkimą VAĮ 23 straipsnio pagrindu, naikintini, nes VAĮ nereglamentuoja valstybinės žemės pardavimo, o specialiame akte (Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau ir – ŽĮ) ir Taisyklėse) kitų asmenų įtraukimas į procedūrą nenumatytas. Nuomotis tenkantį žemės plotą ar jį įsigyti asmenine nuosavybe – alternatyvi asmens, turinčio teisę naudotis žeme, teisė. Ji nepriklauso nuo kitų asmenų pageidavimų, todėl tretieji asmenys negali būti laikomi suinteresuotais, tai reiškia, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms atsakovės pasirinkimas nuomoti jai priklausančią žemės sklypo dalį ar įsigyti ją nuosavybės teise negali turėti.

12.4.                      V. V. žemės sklypo dalis buvo parduota matininko R. G. 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliktų kadastro duomenų pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad šie duomenys nustatyti netinkamai, ar V. V. yra parduota didesnė žemės sklypo dalis, nei tenka. Po patalpų, patenkančių į žemės sklypą kadastro duomenų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nustatymo ir pateikimo NŽT, buvo užbaigti ir įregistruoti V. V. priklausančių patalpų paprastojo remonto darbų rezultatai – įrengtos ir įregistruotos naujos patalpos, dėl to padidėjo patalpų plotas, ir, atitinkamai, padidėjo jai tenkančios pirkti (nuomotis) žemės sklypo dalies plotas. Dėl to atsakovė NŽT pateikė prašymą išnuomoti jai papildomą žemės sklypo dalį.

12.5.                      Apeliantei yra parduota mažesnė žemės sklypo dalis, nei tenka pagal kadastro duomenis ir teisinį reglamentavimą, o tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo procedūra yra detaliai aprašyta Taisyklėse (procedūra yra individuali), todėl sprendimas neturi įtakos ieškovės ir / ar trečiųjų asmenų teisėms ir interesams, nesukelia jiems teisinių pasekmių. V. V. nėra parduota ieškovei ar tretiesiems asmenims tenkanti žemės sklypo dalis.

12.6.                      Teismas sprendimu pripažino negaliojančiais viešojo administravimo aktus, kurie NŽT buvo priimti viešojo administravimo procedūros metu, todėl jie galėjo būti panaikinti ABTĮ nustatyta tvarka. Individualūs viešojo administravimo aktai nėra sandoriai.

12.7.                      Teismas nepagrįstai iš viešojo administravimo subjekto priteisė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė negalėjo turėti įtakos administracinės procedūros eigos.

13.       Atsakovė NŽT apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismo motyvai, kad NŽT pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir netinkamai nustatė V. V. tenkantį žemės plotą, yra nepagrįsti, nes NŽT tiek atsakovę, tiek ir kitus besikreipiančius asmenis informavo, jog šie turi patikslinti jiems tenkančių patalpų plotus, tam, kad būtų galima apskaičiuoti nuomai / pardavimui tenkančias žemės sklypo dalis. NŽT, apskaičiuodama V. V. tenkantį sklypo plotą, vadovavosi atsakovės pateiktais matininko R. G. duomenimis, vertino oficialius kadastro duomenis bei jų atitikimą Nekilnojamojo turto registro duomenims.

13.2.                      Teisės aktuose nenumatyta NŽT pareiga įtraukti kitų patalpų bendraturčius į procesą, vienam iš patalpų savininkų perkant jam tenkančią žemės sklypo dalį.

13.3.                      Teismas netinkamai vertino įsiteisėjusiuose sprendimuose konstatuotas aplinkybes.

13.4.                      Priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos, nes sprendžiami klausimai nėra nauji ar sudėtingi. Be to, teismas netinkamai vertino oficialią Statistikos departamento skelbiamą informaciją apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje.

14.       Ieškovė UAB „PakFa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas nepagrįstai, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad sprendimu tenkinami 3 iš 5 ieškovės ieškinio reikalavimų, nes ieškovė patikslintu ieškiniu formulavo du alternatyvius reikalavimus, todėl bet kurių iš alternatyvių reikalavimų patenkinimas reiškia ieškovės teisėtų interesų gynimą, atitinkamai ir patikslinto ieškinio patenkinimą visa apimtimi.

14.2.                      Teismas netinkamai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas padalijo į tris dalis, nors, konstatavus, kad VĮ Registrų centras neturi pareigos atlyginti ieškovės išlaidų, šios turėjo būti padalintos dviem – V. V. ir NŽT asmenims.

14.3.                      Teismas nepagrįstai atsakovės V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš ieškovės, V. V. išlaidos turėjo būti paskirstomos atskirai tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus.

14.4.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4238-567/2020 parengimą, nes atskirasis skundas buvo atmestas, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-126-330/2021.

15.       Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, UAB „DAKTRA“ ir UAB „AUTOGRATA“ apeliaciniu skundu prašo iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti dalį motyvų:

(i)                      sprendimo motyvuojamosios dalies 52 punkto dalį: „Teismo vertinimu, nurodytas valstybinės žemės nuomininkų 2004 m. kovo 26 d. susitarimas iki šiol yra galiojantis, nes jis buvo sudarytas ir išviešintas iki Taisyklių pasikeitimo, susitarimo pagrindu buvo nustatytos ir V. V. bei UAB „PakFa“ išnuomotos (su V. V. patikslinta, su UAB „PakFa“ sudarytos nuomos sutartys) valstybinio

(ii)                      Sprendimo motyvuojamosios dalies 58 punkto dalį: „(...), nes nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki 2004 m. lapkričio 18 d. įsigaliojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 Taisyklių 7 p., pagal kurį nebeliko galimybės klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių sklypo dalių dydžio spręsti statinio bendraturčių susitarimu, tarp kai kurių pastato savininkų ir valstybinės žemės nuomininkų (įskaitant V. V., UAB „PakFa“, UAB „DAKTRA“) buvo sudarytas tuo metu leistinas ir šiuo metu galiojantis susitarimas dėl valstybinės žemės naudojimosi dalių“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Civilinės bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys teikė argumentus, jog 2004 m. susitarimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant valstybinei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nuomos ir pardavimo klausimus ir yra negaliojantis, tačiau jie nebuvo įvertinti, dėl jų nepasisakyta sprendime. Teismo išvada dėl 2004 m. susitarimo galiojimo turės reikšmės trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, pasibaigus šiam civiliniam procesui, bei toliau siekiant išspręsti žemės sklypų nuomos ir / arba pirkimo–pardavimo teisinius klausimus.

15.2.                      Į bylą pateiktas 2004 m. susitarimo protokolas be datos, registracijos numerio, jo turinys yra neaiškus, daugybė papildymų padaryti ranka, jų tikrumas nepatvirtintas; nepagrįsta teigti, kad 2004 m. susitarimų protokolu šalys susitarė dėl žemės sklypo nuomojamų dalių; po 2004 m. pastate buvo suformuota naujų patalpų, atsirado naujų patalpų savininkų, todėl anksčiau pasirašyti susitarimai, įskaitant 2004 m. susitarimų protokolą, negali turėti įtakos.

16.       Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepimu į pateiktus apeliacinius skundus prašo sprendimo dalį, kurioje išdėstyti argumentai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš VĮ Registrų centro ieškovės naudai, palikti nepakeistą; dėl kitų sprendimo ir šalių apeliacinių skundų argumentų pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyti duomenys atitiko dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Dokumentai, kurių pagrindu atlikta registracija yra galiojantys, nėra panaikinti, pripažinti neteisėtais ar netekę galios. VĮ Registrų centras neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu ir nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių jos veiklą, nuostatų, todėl akivaizdu, jog VĮ Registrų centras į bylą kaip atsakovė įtraukta nepagrįstai.

17.       Atsakovė V. V. atsiliepimu į pateiktus apeliacinius skundus prašo atsakovių V. V. ir NŽT apeliacinius skundus tenkinti, o UAB „PakFa“, UAB „DAKTRA“ ir UAB „AUTOGRATA“ apeliacinius skundus atmesti; pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintus ieškinius atmesti; arba civilinę bylą nutraukti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 

17.1.                      Abu ieškovės pareikšti reikalavimai nesukelia UAB „PakFa“ materialiųjų pasekmių, todėl negali būti laikomi alternatyviais, nes neturi įtakos jos (kaip ir UAB „DAKTRA“ bei UAB „AUTOGRATA“) teisėms.

17.2.                      Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procedūrą atlieka NŽT, kuri žemę valdo patikėjimo teise. Procedūra susideda iš viešojo administravimo veiksmų, jų pagrindu išleidžiamų viešojo administravimo aktų. Viešojo administravimo procedūros atlikimas priskirtas NŽT, bet ne V. V. kompetencijai. Teismas šios aplinkybės nevertino paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.

17.3.                      Su V. V. sudaryta nuomos sutartis pakeista 2004 m. susitarimo pagrindu, kai pagal aktualų teisinį reglamentavimą patalpų pastate savininkams buvo leidžiama susitarti dėl tenkančių nuomoti (pirkti) valstybinės žemės sklypo dalių. Tokiu būdu, V. V. tenkanti nuomoti žemės sklypo dalis (jos plotas) buvo teisėtai nustatyta tuometinių žemės sklype esančių patalpų savininkų susitarimo pagrindu, ir šios dalies nustatymo pagrindas išviešintas NTR. V. V. tenkančios nuomoti sklypo dalies nustatymo pagrindas bei  nuomos sutartis nebuvo ginčijami ir galiojo iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuomet nuomos sutartis pasibaigė. Todėl, pripažinus žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikius restituciją, šalys grąžinamos į iki sutarties sudarymo padėtį – į 2004 m. susitarimo pagrindu V. V. tenkančios žemės sklypo nuomos santykius. Tretieji asmenys apeliaciniu skundu reiškia naujus reikalavimus dėl 2004 m. susitarimo ir pasibaigusios nuomos sutarties ginčijimo, tai draudžia CPK 312 straipsnis. Taikydamas restituciją teismas negali modernizuoti iki negaliojančia pripažintos sutarties buvusių santykių.

17.4.                      NŽT apeliacinį skundą atsakovė palaiko.

18.       Atsakovė NŽT atsiliepimu į pateiktus apeliacinius skundus prašo atsakovės V. V. apeliacinį skundą tenkinti, UAB „PakFa“, UAB „DAKTRA“ ir UAB „AUTOGRATA“ apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      V. V. apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas analogiškais / panašiais argumentais, kuriuos nurodė ir NŽT apeliaciniame skunde, todėl NŽT jį palaiko ir prašo tenkinti.

18.2.                      NŽT palaiko UAB „PakFa“ poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo mažinimo, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad teisinių pasekmių nesukeliantys reikalavimai negali būti laikytini alternatyviais, nes neapgina besikreipiančių asmenų teisių, todėl ieškovės apeliacinis skundas yra atmestinas, dėl to pralaimėjusiai šaliai nekyla pareiga atlyginti išlaidas.

18.3.                      Trečiųjų asmenų apeliacinis skundas yra nepagrįstas tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė apeliantė V. V..

19.       Tretieji asmenys UAB „DAKTRA“ ir UAB „AUTOGRATA“ atsiliepimu į pateiktus apeliacinius skundus prašo atsakovių V. V. ir NŽT apeliacinius skundus atmesti, dėl ieškovės UAB „PakFa“ apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, tenkinti trečiųjų asmenų apeliacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      UAB „PakFa“ civilinę bylą laimėjo, o alternatyviųjų reikalavimų netenkinimas nereiškia, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos. Sprendimu UAB „DAKTRA“ ir UAB „AUTOGRATA“ ieškinys buvo tenkintas visiškai ir jų patirtos bylinėjimosi išlaidos privalo būti atlyginamos 100 proc., todėl nėra teisinio pagrindo, kad tretieji asmenys turėtų atlyginti V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.2.                      V. V. iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovavo NŽT, įsigijus žemės sklypo dalį, nuomos teisiniai santykiai pasibaigė. Vien tai, kad atsakovės vengė atlikti formalų veiksmą – negaliojantį juridinį faktą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro – nereiškia, jog nuomos sutartis laikytina galiojančia.

19.3.                      Pastate yra mažiausiai trys patalpos, kurios patenka į abu žemės sklypus, todėl argumentai, kad atskiroms patalpoms eksploatuoti yra skirti (suformuoti) atskiri žemės sklypai, yra nepagrįsti. Be to, kadangi pastatas yra išsidėstęs per du žemės sklypus, tai pastato bendro naudojimo objektai (bendrosios konstrukcijos, pamatai, stogas ir t. t.), kurie, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, priklauso visiems patalpų pastate savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra išsidėstę abiejuose žemės sklypuose. 

19.4.                      Nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-16733-808/2019, nei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1090-803/2020 byloje neturi prejudicinės galios. Šiose bylose nebuvo vertinti ŽĮ ir Taisyklėse įtvirtintų teisės normų, reguliuojančių žemės sklypų nuomą ir pardavimą aptartos aplinkybės, t. y. atvejai, kai ne tik pastatas, bet ir jame esančios patalpos patenka į du valstybinės žemės sklypus. Nebuvo vertintas trečiųjų asmenų argumentas, jog per abu valstybinės žemės sklypus išsidėstę pastato bendro naudojimo objektai.

19.5.                      NŽT žinojo apie vykdomos pirkimo–pardavimo procedūros įtaką kitų pastate esančių patalpų savininkams, nes iš kitų savininkų buvo gavusi ne vieną prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo. Be to, vien tai, kad ŽĮ ir Taisyklėse nenumatyta, jog suinteresuoti asmenys privalo būti įtraukti į pirkimo–pardavimo procedūrą, nereiškia, kad tai atleidžia NŽT nuo VAĮ įtvirtintų reikalavimų taikymo.

19.6.                      Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad matininko R. G. ir matininko M. K. atlikti matavimai, kuriais rėmėsi V. V. turi prieštaravimų, todėl Sutarties sudarymo metu nebuvo aišku, koks plotas pastate esančių patalpų patenka į ginčo žemės sklypą.

19.7.                      Byla sudėtinga, teisės aiškinimo klausimai nauji ne tik ieškovei ir tretiesiems asmenims, bet ir NŽT, todėl pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra.

20.       Ieškovė UAB „PakFa“ atsiliepimu į atsakovių V. V. ir NŽT apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      VAĮ 27 straipsnis įpareigoja administracinę procedūrą vykdantį subjektą informuoti asmenis apie vykstančią procedūrą ir jų teisę dalyvauti procedūroje, tačiau NŽT neinformavo kitų suinteresuotų asmenų. VAĮ turi aukštesnę teisinę galią nei Taisyklės.

20.2.                      Duomenų nesutapimai nustatyti ne tik dėl V. V. tenkančio ploto, bet ir dėl kitiems asmenims tenkančių patalpų plotų. Pagal ieškovės duomenis, bendras patalpų plotas, patenkantis į žemės sklypą, yra 2 148,88 kv. m, atsakovės nurodo, kad bendras patalpų plotas žemės sklype yra 2 226,08 kv. m. Duomenys skiriasi 77,2 kv. m, todėl skiriasi ir pardavimui ar nuomai tenkančios žemės sklypo dalys. NŽT pateikti V. V. tenkančio ploto skaičiavimai yra aritmetiškai klaidingi. NŽT sprendimą priėmė netikslių kadastrinių matavimų pagrindu. Be to, V. V. pateikti matavimai yra atlikti 2021 m. kovo 9 d., kai ieškovės pateikti duomenys yra atlikti retrospektyviai 2020 m. liepos 31 d., t. y. 2020 m. liepos 31 d. NŽT įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tenkančios dalies nustatymo“ Nr. 49VĮ-1516 (14.49.2.) priėmimo dienai.

20.3.                      Priešingai nei teigia atsakovė V. V. ieškovė ir tretieji asmenys turi teisinį suinteresuotumą ir jiems sprendimas sukelia teisines pasekmes.

20.4.                      NŽT teiginiai dėl oficialios Statistikos departamento skelbiamos informacijos apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje dalyvauja daug proceso dalyvių, pateikta didelis procesinių dokumentų kiekis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujo įrodymo (ne)pridėjimo prie bylos

22.       Apeliantė V. V. apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

23.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (duomenis esančius VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo priimti atsakovės teikiamo išrašo į bylą.

Dėl atsakovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

24.       Atsakovė V. V. apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; prašymo niekaip negrindžia.

25.       Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

26.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais (išimtis iš bendrosios taisyklės). Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi, išimtinė teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti. Pažymėtina, kad teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

27.       Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos proceso, vykusio pirmosios instancijos teisme, atsakovė ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys bei jų atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose, juose teikė paaiškinimus, taigi, turėjo visas galimybes taip pat ir žodžiu nurodyti visas, jų manymu, reikšmingas ginčui išspręsti aplinkybes. Be to, byloje dalyvaujančių asmenų pozicija dėl ginčo esmės taip pat yra išdėstyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Taigi, atsakovei visiškai negrindžiant ir nemotyvuojant poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jos prašymas atmetamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

28.       Byloje nustatyta, kad 7 744,21 kv. m ploto gamybinės paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkai yra UAB „PakFa“ (buvęs pavadinimas individuali įmonė „Autofondas“), UAB „AUTOGRATA“, UAB „DAKTRA“, V. V., A. J. ir UAB „Kalvio verslas“, yra dviejuose Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiuose kitos paskirties žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 5 089 kv. m) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 5 341 kv. m). Nurodyti sklypai Vilniaus miesto valdybos 1999 m. gegužės 6 d. sprendimais Nr. 829V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ ir Nr. 828V „Dėl gamybinio statinio (duomenys neskelbtini) sklypo ribų ir dydžio nustatymo“ buvo priskirti pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.

29.       UAB „PakFa“, UAB „AUTOGRATA“, UAB „DAKTRA“, V. V., A. J. ir UAB „Kalvio verslas“ yra gamybinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai: UAB „PakFa“ nuosavybės teise priklauso 747,56 kv. m ploto patalpa; UAB „AUTOGRATA“ nuosavybės teise priklauso viso 264,84 kv. m patalpų; UAB „DAKTRA“ nuosavybės teise iš viso priklauso 3 965,07 kv. m patalpų; V. V. nuosavybės teise priklauso iš viso 1 682,97 kv. m patalpų; A. J. – 104,26 kv. m ploto patalpa; UAB „Kalvio verslas“ – 979,51 kv. m ploto patalpa.

30.       Minėti patalpų savininkai, išskyrus A. J., yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis: UAB „PakFa“ 2004 m. kovo 26 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 457 N01/2004-457 pagrindu nuomojasi 517 kv. m sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „AUTOGRATA“ 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2009-351 pagrindu nuomojasi 71 kv. m sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „DAKTRA“ 2001 m. spalio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2001-24848 pagrindu nuomojasi 5 kv. m sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); V. V. 2001 m. spalio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2001-24849 ir 2004 m. kovo 26 d. susitarimo Nr. 458 K01/2004-458 pagrindu nuomojasi 4 528 kv. m sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2004 m. kovo 26 d. susitarimas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įsigijo iš V. V. 414,77 kv. m patalpą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarytas 2004 m. susitarimų protokolo pagrindu, pagal kurį V. V., P. S., UAB „Angusta“, UAB „DAKTRA“, UAB „PakFa“ susitarė, jog V. V. naudosis 4 528 kv. m sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, P. S. – 5 kv. m, UAB „Angusta“ – 186 kv. m, UAB „DAKTRA“ – 5 kv. m, UAB PakFa – 517 kv. m. UAB „AUTOGRATA“ 2009 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 01/2009-450 pagrindu nuomojasi 278 kv. m sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „DAKTRA“ 1999 m. rugsėjo 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/99-21509, 2001 m. rugpjūčio 30 d. susitarimo Nr. K01/2001-24748, 2003 m. kovo 10 d. susitarimo Nr. K01/2003-26759 pagrindu nuomojasi 3 280 kv. m sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Kalvio verslas“ 2001 m. rugpjūčio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 311 pagrindu nuomojasi 1 290 kv. m sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Viso pastato savininkams išnuomotas 5 121,50  kv. m valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, likęs 219,50 kv. m. plotas; 4 848 kv. m valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, likęs 241 kv. m.

31.       Po valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, tarp UAB „DAKTRA“ ir B. P. 2005 m. balandžio 4 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „DAKTRA“ įsigijo 81,69 kv. m ploto (43/1000 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpą, (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „DAKTRA“ įsigijo iš M. P., B. P. ir V. V. 148,74 kv. m ploto patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį V. V. įsipareigojo UAB „DAKTRA“ naudai neatlygintinai perleisti nuomos teises į 1 648 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir per protingą terminą nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad UAB „DAKTRA“ būtų perleistos nuomos teisės. 2009 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimis UAB „DAKTRA“ įsigijo iš O. S. ir A. S. 224,69 kv. m ploto patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5,46 kv. m ploto patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „PakFa“ atliko turimų patalpų statybos–rekonstrukcijos darbus, kurių pagrindu ieškovės patalpų plotas pastate padidėjo nuo 414,77 kv. m iki 747,56 kv. m.

32.       2020 m. liepos 31 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tenkančios dalies nustatymo“ Nr. 49VĮ-1516 (14.49.2.) nustatyta, kad V. V. tenkanti valstybinės žemė sklypo dalis, esanti 5 341 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra 3 321 kv. m ploto, ši dalis apskaičiuota, atsižvelgiant į priklausančių statinių (patalpų) dalis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). V. V. tenkanti valstybinės žemės sklypo ploto dalis nustatyta, atsižvelgiant į matininko R. G. 2019 m. birželio 13 d. parengtą suvestinį patalpų pastate žemės sklypų atžvilgiu planą. 2019 m. rugpjūčio 6 d. parengtame dokumente „Patalpų sąrašas pastate“ nurodyta, kad bendras pastato (duomenys neskelbtini) patalpų plotas valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 2 226,08 kv. m. Patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė UAB „PakFa“), 175,08 kv. m dalis yra sklype Nr. (duomenys neskelbtini), likusi 572,49 kv. m dalis yra sklype Nr. (duomenys neskelbtini). V. V. sklype Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 115,71 kv. m patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 (keturios) bendro 1 384,21 kv. m ploto patalpos.

33.       2018 m. liepos 13 d. ir pakartotinai 2018 m. gruodžio 17 d. V. V. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą parduoti jai tenkančią valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašymu V. V. prašė tęsti jai tenkančios žemės sklypo dalies pardavimą, atsižvelgiant į su 2019 m. birželio 26 d. prašymu pateiktus duomenis apie patalpų dislokaciją valstybiniame žemės sklype. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 16 d. raštu informavo atsakovę, kad sustabdo prašymo nagrinėjimą iki bus išspręstas ginčas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16733-808/2019. Išsprendus teisminius ginčus bei išnykus administracinės procedūros sustabdymo pagrindams, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2020 m. liepos 31 d. įsakymu nustatė V. V. parduodamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3 321 kv. m dalį 5 341 kv. m ploto žemės sklype, kuri buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į atsakovei priklausančias statinių (patalpų) dalis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei į matininko R. G. 2019 m. birželio 13 d. parengtą suvestinį patalpų pastate žemės sklypų atžvilgiu planą; plane nurodyta, kad bendras pastato (duomenys neskelbtini) patalpų plotas valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 2 226,08 kv. m patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė UAB „PakFa“), 175,08 kv. m dalis yra sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), likusi 572,49 kv. m dalis yra sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); V. V. sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 115,71 kv. m patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 4 bendro 1 384,21 kv. m ploto patalpos. 2020 m. rugpjūčio 7 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas įsakymu nustatė parduodamos žemės sklypo dalies kainą, kuri apskaičiuota atlikus individualų žemės sklypo vertinimą, – 75 237 Eur, leido sklypą atsakovei įsigyti išsimokėtinai, pavedė atsakovei įmokėti pradinę įmoką už perkamą žemės sklypo dalį bei suderino pirkimo–pardavimo sutarties projektą. 2020 m. spalio 5 d. tarp V. V. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 49SUI-(14.49.56), pagal kurią V. V. įsigijo 5 341 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. 3 321 kv. m, už 75 237 Eur; įmokų mokėjimas užtikrintas priverstine įsigytos sklypo dalies hipoteka.

34.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 31 d. įsakymą, kuriuo atsakovei V. V. nustatyta jai tenkanti žemės sklypo dalis, taip pat 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą, kuriuo nuspręsta V. V. parduoti šią dalį, dėl 2020 m. spalio 5 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ir trečiųjų asmenų reikalavimus tenkino, nustatė, kad atsakovei NŽT, žinant apie 2004 m. kovo 26 d. valstybinės žemės nuomininkų ir pastato patalpų savininkų susitarimą, jų konfliktinius santykius dėl jiems tenkančių sklypų dalių, ir patalpų bendrasavininkų neinformavus apie valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo procedūrą atsakovei V. V., buvo pažeistos likusių savininkų teisės, skaidrumo principas ir VAĮ 23 straipsnio nuostatos. Be to, teismas sprendė, kad nustatant atsakovei V. V. tenkančio valstybinės žemės sklypo dalies plotą, buvo klaidingai apskaičiuotas žemės sklype esančių patalpų plotas. Atsakovės NŽT ir V. V. su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad atsakovei buvo parduota jos nuosavybės teise valdomoms patalpoms žemės sklype eksploatuoti tenkanti žemės sklypo dalis, kuri buvo nustatyta remiantis, be kita ko, ir matininko R. G. 2019 m. rugpjūčio 6 d. skaičiavimais; byloje nėra duomenų, jog minėti duomenys yra neteisingi ar nustatyti netinkamai. Atsakovės taip pat nurodo, kad jokie specialūs teisės aktai nereglamentuoja pareigos įtraukti patalpų bendrasavininkus į valstybinės žemės dalies pardavimo procedūrą; be to, NŽT visus besikreipiančius asmenis informavo, jog šie turi patikslinti jiems tenkančių patalpų plotus, kad būtų galima apskaičiuoti nuomai / pardavimui tenkančias žemės sklypo dalis. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl bendraturčių 2004 m. kovo 26 d. susitarimo galiojimo, teigdami, kad jie pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog aptariamas susitarimas nagrinėjam ginčui neturi įtakos. Ieškovė UAB „PakFa“ apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

35.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo jame esančio pastato bendraturčiams ir tokių sklypo dalių pardavimo tvarkos, bei faktų, nustatytų kitoje civilinėje byloje, pripažinimo prejudiciniais.

Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir administracinių teisės aktų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms

36.       Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalis taikoma, konstatavus dviejų sąlygų visetą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi; 2) kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktą ir jame nurodytą praktiką).

37.       Ginčui aktualios ŽĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte buvo nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 punkte buvo nustatyta, jog pagal šiuo nutarimu patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, o valstybinės žemės sklypai pagal minėtas taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. 8 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punktą.

38.       Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, jog valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020, 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Šio sprendimo 37 punkte nurodytas įstatyminis reguliavimas valstybinės žemės pardavimui be aukciono nustato tokias sąlygas: 1) valstybinės žemės sklypas užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais; 2) parduodamas valstybinės žemės sklypas yra tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

39.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais ginčo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties bei administracinių aktų, sukūrusių prielaidas ginčijamai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms ir jų negaliojimą nuo sudarymo momento iš esmės įrodinėja dviem aspektais: 1) NŽT, perleidusi valstybino žemės sklypo dalį V. V., pažeidė bendraturčių teises, nes prieš tai neišsprendė klausimo dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo pastato ploto bei atitinkamai kiekvienam iš bendraturčių proporcingai pastato plotui tenkančių nuomotis žemės sklypo dalių, kurios šalių skaičiavimais skiriasi, nustatymo; 2) NŽT pažeidė bendraturčių teises, nes jų neinformavo ir neįtraukė į ginčo žemės sklypo dalies pardavimo procesą, nors nuomininkai prašymą dėl naujų nuomojamos žemės sklypo dalių, proporcingų turimų patalpų pastate plotui, nustatymo buvo išreiškę dar 2018 m.

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. liepos 16 d. UAB „PakFa“ ir UAB „DAKTRA“ pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymus inicijuoti ginčo valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių pakeitimą, siekiant padidinti joms nuomojamų žemės sklypų dalių plotą, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio(-ų) dalį. Atsakovė V. V. 2018 m. liepos 13 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. taip pat NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymus parduoti jai tenkančią valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. NŽT, įvertinusi pastato bendraturčių prašymus, 2019 m. vasario 18 d. raštu visus savininkus informavo kokius pastarieji turi pateikti dokumentus žemės sklypų tenkančių dalių nustatymui, t. y. kadastro duomenis apie į kiekvieną žemės sklypą patenkančias patalpas, nes pastatas yra išsidėstęs abiejuose valstybinės žemės sklypuose, todėl, neturint informacijos apie pastato patalpų plotus, patenkančius į kiekvieną iš žemės sklypų, NŽT negali apskaičiuoti nuosavybės teise valdomoms patalpoms nuomai tenkančių atitinkamų žemės sklypo dalių, sudaryti / patikslinti valstybinės žemės nuomos sutarčių. 2019 m. balandžio 2 d. raštu NŽT Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad nėra priimtų sprendimų dėl atitinkamų valstybinės žemės sklypų dalių pardavimo, nes dėl pastato išsidėstymo abiejuose žemės sklypuose, neturint duomenų apie patalpų plotus, patenkančius į konkretų žemės sklypą, negalima priimti sprendimų dėl kiekvienam statinio bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalies, reikalingos nuosavybės teise valdomai patalpai eksploatuoti.

41.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad 2019 m. birželio 26 d. apeliantė V. V. NŽT pateikė patalpų, esančių pastate, sąrašą bei suvestinį patalpų, esančių pastate, žemės sklypų atžvilgiu planą; 2019 m. rugpjūčio 7 d., tikslindama 2019 m. birželio 26 d. prašymą bei teiktus dokumentus, atsakovė V. V. pateikė matininko R. G. parengtus suvestinį patalpų, esančių pastate, žemės sklypų atžvilgiu planą, patalpų, esančių pastate, bei patalpų, patenkančių į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sąrašą, jai priklausančių patalpų, esančių pastate, bei patenkančių į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sąrašą. Matininko R. G. 2019 m. rugpjūčio 6 d. parengtame dokumente „Patalpų sąrašas pastate“ nurodyta, kad bendras pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų plotas valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 2 226,08 kv. m. Patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė UAB „PakFa“), 175,08 kv. m dalis yra sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), likusi 572,49 kv. m dalis yra sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). V. V. sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 115,71 kv. m patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 4 bendro 1 384,21 kv. m ploto patalpos.

42.       NŽT, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, patikrinusi atsakovės V. V. pateiktų matininko R. G. parengtų duomenų atitikimą Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems duomenims, nustatė į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančias patalpas, kurių bendras plotas 2 226,08 kv. m, bei apskaičiavo atsakovei tenkančią žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į proporcingai jos turimų patalpų, patenkančių į aptariamą žemės sklypą, plotui; NŽT skaičiavimais, V. V. tenkančios žemės sklypo dalies plotas sudaro 0,3321 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į pirmiau aptartą šiam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. V. tenkančio žemės sklypo dalis nėra proporcinga žemės sklypo, kuriame yra pastatas, daliai, atsižvelgiant į V. V. tenkančią patalpų dalį, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Bylos duomenys patvirtina, kad NŽT, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, pagal jai apeliantės V. V. pateiktus duomenis – 2019 m. rugpjūčio 6 d. matininko R. G. atliktus kadastrinius matavimus, sulyginusi juos su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, apskaičiavo V. V. tenkančią žemės sklypo dalį. Nors ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais kritikuoja tiek 2019 m. rugpjūčio 6 d. matininko R. G. atliktus matavimus, tiek ir šių matavimų pagrindu atliktus NŽT skaičiavimus, tačiau bendraturčiai, būdami informuoti apie būtinumą NŽT pateikti kadastro duomenis apie į kiekvieną žemės sklypą patenkančias patalpas, tokių duomenų NŽT neteikė, todėl NŽT, esant pateiktiems tik atsakovės V. V. kadastro duomenims, šiuos patikrinusi su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, visiškai pagrįstai apskaičiavo atsakovei tenkančią žemės sklypo dalį. Aukščiau nurodytų teisėjų kolegijos išvadų dėl NŽT skaičiavimų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia nei to paties matininko 2021 m. kovo 9 d. atlikti matavimai, nei 2021 m. matininko M. K. atlikti kadastriniai matavimai. Nurodytina, kad po 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliktų matavimų, V. V. jai priklausančiose patalpose atliko statybos darbus, kuriuos užbaigus, buvo įrengtos ir įregistruotos naujos patalpos, tai lėmė apeliantei priklausančių patalpų ploto padidėjimą; šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro duomenys. Dėl 2021 m. matininko M. K. matavimų pažymėtina, kad pagal šiuos matavimus atsakovei V. V. priklauso net didesnė dalis valstybinės žemės sklypo ploto nei buvo paskaičiuota ir parduota, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši aplinkybė nepagrindžia, kad ginčijami įsakymai ir pirkimo–pardavimo sutartis yra teisėti, yra neteisinga.

44.       Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus dėl V. V. tenkančios žemės sklypo dalies nustatymo apskaičiavimo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių aplinkybių yra neteisingos ir visiškai nemotyvuotos, padarytos nevertinant patalpų plotų matavimų neatitikimo priežasčių, o apsiribojant deklaratyviu konstatavimu, jog esant prieštaringiems pastato ploto matavimams, skaičiavimai atlikti klaidingai. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tokių prieštaravimų priežasčių, netikrino NŽT atliktų skaičiavimų teisingumo, nenurodė, kurie iš pateiktų kadastrinių matavimų, teismo nuomone, yra teisingi. Taigi, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje neįrodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. matininko R. G. atlikti kadastriniai matavimai, kuriais remiantis NŽT apskaičiavo apeliantei V. V. tenkančią žemės sklypo dalį, yra neteisingi (CPK 178 straipsnis).

45.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybinės žemės sklypo dalis atsakovei V. V. buvo parduota, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes nebuvo individualizuotos pastato bendraturčių dalys. Minėta, kad NŽT 2019 m. vasario 18 d. raštu visus savininkus, tame tarpe ir ieškovę bei trečiuosius asmenis su savarankiškais reikalavimais, informavo, kokius pastarieji turi pateikti dokumentus žemės sklypų dalių nustatymui, t. y. kadastro duomenis apie į kiekvieną žemės sklypą patenkančias patalpas (jų plotus). Minėtame rašte NŽT išaiškino, kad neturėdama informacijos apie pastato patalpų plotus, patenkančius į kiekvieną iš žemės sklypų, ji negali apskaičiuoti nuosavybės teise valdomoms patalpoms nuomai tenkančių atitinkamų žemės sklypo dalių, sudaryti / patikslinti valstybinės žemės nuomos sutarčių. Byloje ginčo, kad nei ieškovė, nei tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais tokių duomenų NŽT nepateikė, nėra. Taigi, šalims nevykdant joms tenkančios pareigos valstybinei žemę nuomojančiai / parduodančiai institucijai pateikti kadastro duomenis apie į kiekvieną žemės sklypą patenkančias joms priklausančių patalpų plotus, NŽT neturėjo objektyvios galimybės individualizuoti likusių pastato bendraturčių dalis. Be to, kaip pagrįstai pažymi apeliantė V. V. apeliaciniame skunde, ieškovei bei tretiesiems asmenims tenkančių ginčo žemės sklypo dalių nustatymas yra aiškiai apibrėžtas Taisyklėse, todėl joms priklausančių dalių dydžiai nepasikeis, nepriklausomai nuo to, ar su kitais asmenimis bus sudarytos šiems tenkančių žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartys.

46.       Teisėjų kolegija nagrinėjamam ginčui svarbia laiko ir aplinkybę, kad, be atsakovės V. V., nei vienas bendraturtis nepateikė NŽT prašymo įsigyti ginčo žemės sklypo dalies. Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą NŽT teritoriniam padaliniui pateikia prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį) bei kitus šiame punkte nurodytus dokumentus. Taigi, šiame punkte įtvirtinta asmens (–ų) diskrecijos teisė, kuri nepriklauso nuo kitų asmenų (ne)teikiamų prašymų ir kurią pastarieji gali realizuoti, NŽT teritoriniam padaliniui pateikdami Taisyklių 12 punkte nurodytus prašymą bei kitus reikalingus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklypo dalies pardavimas atsakovei V. V. turėjo būti sprendžiamas kompleksiškai, siekiant tinkamai individualizuoti pastato bendraturčių dalis. Juo labiau, kad, kaip jau minėta, NŽT 2019 m. vasario 18 d. rašte visiems pastato savininkams išaiškino, kokius pastarieji turi pateikti dokumentus žemės sklypų dalių nustatymui. Be to, tokia galimybė ieškovei bei tretiesiems asmenims buvo išaiškinta ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1090-803/2020.

47.       Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime akcentavo aplinkybę, kad pastatas (jame esančios patalpos) yra dviejuose valstybinės žemės sklypuose, kurie Nekilnojamojo turto registro duomenimis abu yra priskirti gamybinio pastato eksploatacijai, todėl klausimo dėl valstybinės žemės sklypų nuomos / pardavimo nesprendus kompleksiškai ir neindividualizavus pastato bendraturčių dalių, buvo pažeisti teisės aktai. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais atsiliepime į apeliacinius skundus taip pat nurodo, kad pastate yra keletas patalpų, kurios patenka į abu žemės sklypus, be to, pastato bendro naudojimo objektai yra išsidėstę abiejuose žemės sklypuose, todėl dėl žemės sklypų nuomos / pardavimo negali būti sprendžiama, vertinant tik tai, kas kokias patalpas per du sklypus išsidėsčiusiame viename pastate turi konkrečiame žemės sklype, nes toks skaičiavimas yra nelogiškas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis ir argumentais nesutinka, o nesutikimo motyvus aptars toliau.

48.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas yra dviejuose Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 5 089 kv. m) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 5 341 kv. m). Nurodyti sklypai Vilniaus miesto valdybos 1999 m. gegužės 6 d. sprendimais Nr. 829V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ ir Nr. 828V „Dėl gamybinio statinio (duomenys neskelbtini) sklypo ribų ir dydžio nustatymo“ buvo priskirti pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. 2015 m. gegužės 20 d. tuomečiai patalpų savininkai UAB „PakFa“, UAB „AUTOGRATA“, UAB „DAKTRA“, UAB „Kalvio verslas“, V. V., B. P. ir M. P., Z. M. ir G. M. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti planavimo sąlygas vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui (formavimo pertvarkymo projektui) rengti. 2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-2068 pradėtas rengti bendro 10 430 kv. m ploto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, siekiant sujungti šiuos du valstybinės žemės sklypus į vieną. 2015 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, kuriuos NŽT Vilniaus miesto skyrius išdavė 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto savivaldybė 2017 m. liepos 26 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2017 m. rugpjūčio 18 d. NŽT, nustačiusi trūkumus, Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-3120-(8.30) nutarė nepritarti Projekto teikimui tvirtinti. 2018 m. rugsėjo 6 d. NŽT gautas Vilniaus miesto savivaldybės prašymas patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2018 m. rugsėjo 28 d. NŽT Žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrinimo akte nurodė, kad Projektas galėtų būti tvirtinamas tik tada, jei visi iniciatoriai jam raštiškai pritartų (Projektui nepritarė V. V. ir B. P.) arba jei teismas sprendimu nustatytų, jog Projektas yra tinkamas. UAB „PakFa“, UAB „AUTOGRATA“, UAB „DAKTRA“ ir A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16733-808/2019 pareiškė ieškinį V. V., kuriuo, be kita ko, prašė leisti sujungti žemės sklypus į vieną pagal pateiktą Projektą be V. V. sutikimo. Teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą, 2020 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1090-803/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

49.       Atsakovė V. V., nesutikdama su nagrinėjamoje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-16733-808/2019 bei Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1090-803/2020, kuriuose išnagrinėtas klausimas dėl ginčo žemės sklypų (ne)sujungimo be V. V. sutikimo, turi prejudicinę galią nagrinėjamam ginčui, nes minėtuose procesiniuose sprendimuose nustatyti faktai, jog ieškovai neteikė duomenų NŽT apie jiems priklausančių patalpų plotus, o tokius duomenis pateikus, ieškovai turėtų galimybę realizuoti savo teisę įsigyti žemės sklypą, kad prašymą pirkti valstybinę žemę pateikė tik atsakovė V. V., jog ieškovai nepaneigė V. V. pateiktų skaičiavimų netikslumų, kad dviejų žemės sklypų suformavimas atitiko faktinį pastato eksploatavimo poreikį. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais iš esmės sutinka.

50.       CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

51.       Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 31 punktas).

52.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje byloje nagrinėtų klausimų ryšys su nagrinėjamu yra itin artimas – bylose ieškovių ir atsakovės bei trečiųjų asmenų procesiniu teisiniu statusu dalyvauja tos pačios šalys, abiejuose bylose ieškovė bei tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais kelia klausimą dėl jų teisių pažeidimo tuo aspektu, kad NŽT valstybės žemės sklypo dalį galėjo perleisti tik išsprendusi klausimą dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo pastato bei atitinkamai kiekvienam iš bendraturčių tenkančių nuomotis / pirkti žemės sklypo dalių nustatymo, tai iš esmės atitinka ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais siekį juos įtraukti į žemės sklypų nuomos / pardavimo procedūras, įskaitant, bet neapsiribojant atsakovės V. V. žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūra. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų nagrinėta byla ir nagrinėjama byla yra tarpusavyje itin susijusios, tai nagrinėjamu atveju lemia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16733-808/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1090-803/2020 prejudicialumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė prejudicinių faktų taisyklės taikymo pažeidimą.

53.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutarties 59 punkte pažymėjo, kad apeliantai neįrodė, jog jie negali realizuoti savo teisės įsigyti žemės sklypo (–ų) dalių atskiruose sklypuose, nustačius patalpų, esančių pastate, patenkančių į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotus bei savininkus. Teismas nutarties 44, 45 ir 47 punktuose taip pat pažymėjo, kad apeliantai nepagrindė, kodėl negali būti nustatytas žemės sklypo plotas nesujungtuose sklypuose kiekviename iš jų atskirai pagal turimą nuosavybės teise pastato plotą (konkrečias patalpas bei šių patalpų plotus); tam reikia parengti kadastrinių matavimų bylą, kurioje būtų patalpų eksplikacija su išsidėstymu žemės sklype; apeliantų pripažįstama aplinkybė, jog matininkas R. G. parengė Suvestinį patalpų pastate žemės sklypų atžvilgiu planą, pagrindžia, kad egzistuoja galimybė pateikti NŽT informaciją apie patalpų, esančių pastate, patenkančių į žemės sklypą, plotus, bei savininkus, tai būtų pagrindu sudaryti / patikslinti valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau tokie duomenys NŽT nebuvo pateikti, nors NŽT apie tokią galimybę ieškovus buvo informavusi. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nustatytais faktais, kurie nagrinėjamai bylai laikytini prejudiciniais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl valstybinės žemės sklypų nuomos / pardavimo klausimo kompleksiškumo yra nepagrįsti; atitinkamai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais argumentai dėl žemės sklypų paskirstymo būdo taip pat laikytini nepagrįstais, dėl to atmestini. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas ir teigia tretieji asmenys, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1090-803/2020 37 punkte pažymėjo, kad šiuo metu esantis dviejų žemės sklypų suformavimas atitiko faktinį pastato eksploatavimo poreikį.

54.       Be aukščiau šiame sprendime jau aptartų pirmosios instancijos teismo motyvų, teismas skundžiame sprendime esminę reikšmę skyrė motyvams dėl kitų patalpų savininkų, tame tarpe ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais, neįtraukimo ir neinformavimo į / apie atsakovės V. V. valstybės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo procedūrą, tai, anot teismo, lėmė VAĮ 23 straipsnio nuostatų imperatyvo pažeidimą. Ginčui aktualiu laikotarpiu VAĮ 23 straipsnio redakcijoje (šiuo metu galiojančioje redakcijoje – 25 straipsnis) buvo nustatyta, kad jeigu administracinis sprendimas nagrinėjamu klausimu gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma, pranešant šiems asmenims apie jų teisę dalyvauti šioje procedūroje, kad procedūra tęsiama nurodytiems asmenims pareiškus norą dalyvauti procedūroje arba raštu atsisakius dalyvauti joje, arba per 10 kalendorinių dienų negavus iš jų jokio pranešimo dėl pasiūlymo dalyvauti procedūroje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui nepagrįstai ir neteisingai taikė nurodytą teisės normą. Visų pirma, nei ŽĮ, nei Taisyklėse, kurie yra specialieji teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės sklypų nuomą / pardavimą, nėra numatytos NŽT pareigos informuoti bei įtraukti bendraturčius į aptariamą procedūrą, nes, kaip jau minėta, asmenims perleidžiant jų naudojamą (užstatytą) valstybinę žemę ar jos dalį, statinio ar jo dalies savininkas turi teisę įgyti tik tokio dydžio plotą, kuris reikalingas statiniams ar jų daliai eksploatuoti, o šiam žemės sklypo ar jo dalies neįgijus, joks kitas subjektas negali realizuoti šios teisės. Kasacinis teismas dėl NŽT pareigos projektą derinti su esamais nuomininkais yra nurodęs, kad NŽT, vykdydama jai pavestas funkcijas – nustatydama valstybinės žemės dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, privalo laikytis viešosios teisės normose, reglamentuojančiose valstybinės žemės nuomą, nustatytų kriterijų ir procedūrų. Teisės aktuose nesant nustatyto reikalavimo derinti nuomotinos valstybinės žemės sklypo dalių paskirstymo statinių savininkams projektą su esamu žemės sklypo dalies nuomininku, NŽT to daryti neprivalo ir prieš priimdama ginčo įsakymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020, 28 punktas). Antra, VAĮ nagrinėjamu atveju laikytinas bendruoju teisės aktu, kuris nereglamentuoja valstybinės žemės nuomos / pardavimo santykių, todėl specialiuosiuose teisės aktuose – ŽĮ ir Taisyklėse nesant įtvirtintos informavimo pareigos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčui taikytinos VAĮ normos. Trečia, bylos duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir ginčai dėl valstybinės žemės nuomos / pardavimo tęsiasi ilgą laiką, todėl NŽT 2019 m. vasario 18 d. raštu informavus visus savininkus, kokius šie turi pateikti dokumentus žemės sklypų dalių nustatymui, o 2019 m. balandžio 2 d. raštu nurodžius, jog nėra priimtų sprendimų dėl atitinkamų valstybinės žemės sklypų dalių pardavimo, nes dėl pastato išsidėstymo abiejuose žemės sklypuose, neturint duomenų apie patalpų plotus, patenkančius į konkretų žemės sklypą, negalima priimti sprendimų dėl kiekvienam statinio bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalies, reikalingos nuosavybės teise valdomai patalpai eksploatuoti, teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims vis tik buvo žinoma apie valstybinės žemės pardavimo V. V. procesą.

55.       Apibendrindama išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimą, netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir argumentus. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovių V. V. ir NŽT apeliacinius skundus tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą, pripažįstant, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškiniai yra nepagrįsti ir atmestini. Atmetus ieškovės ir trečiųjų asmenų ieškinius, teisėjų kolegija nepasisako bei nevertina atsakovės V. V. apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su bylos nutraukimu CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų apeliacinių skundų

56.       Ieškovė UAB „PakFa“ pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, bus perskirstytos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), dėl ko apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pasirinktos patenkintų reikalavimų skaičiavimo metodikos bei kitų aplinkybių, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis, nebetenka teisinės prasmės, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako.

57.       Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, UAB „DAKTRA“ ir UAB „AUTOGRATA“ apeliaciniu skundu prašė iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti dalį motyvų, susijusių su 2004 m. kovo 26 d. šalių susitarimo vertinimu, tačiau, kaip ir ieškovės apeliacinio skundo atveju, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, teisėjų kolegijai pasisakyti bei vertinti nurodytus apeliacinio skundo argumentus nebėra jokios teisinės reikšmės.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

58.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė valstybinės žemės pardavimą, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 330 ir 176 straipsniai), dėl to netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, spręsdamas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties bei administracinių aktų, sukūrusių prielaidas ginčijamai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir jų negaliojimo nuo sudarymo momento, tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Nurodytos išvados sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinius atmesti.

59.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos procesinį rezultatą, spręstina, kad ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais laikytini pralaimėję šį ginčą, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo abi atsakovės.

60.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė V. V. pirmosios instancijos teisme patyrė 12 260 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą: 2020 m. lapkričio 30 d. atskirojo skundo (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2020 m. II ketvirtį buvo 1 398,50 Eur, t. y. maksimalus dydis sudarytų 559,40 Eur), 2020 m. gruodžio 2 d. atsiliepimo į ieškovės ieškinį (maksimalus dydis – 3 496,25 Eur), 2021 m. sausio 7 d. dubliko (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2020 m. III ketvirtį buvo 1 454,80 Eur, t. y. maksimalus dydis sudarytų 2 182,20 Eur), 2021 m. sausio 21 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį (maksimalus dydis 3 637 Eur), 2021 m. sausio 27 d. tripliko (maksimalus dydis 2 182,20 Eur), 2021 m. vasario 8 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį (maksimalus dydis 3 637 Eur) ir kitų procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme, t. y. maksimali rekomenduojama užmokesčio suma sudarytų mažiausiai 15 694,05 Eur sumą.

61.       Ieškovė nurodo, kad V. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4238-567/2020 parengimą, klausimas yra išspręstas apeliacinėje instancijoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-126-330/2021.

62.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį. Taigi, kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti vertinama kaip pralaimėjusi bylą ir atitinkamai laikoma pažeidusia kitos šalies teises ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

63.       Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama, kad dėl likusių atsakovės V. V. bylinėjimosi išlaidų dydžio ginčo nekilo, ieškovės argumentus, nurodytus sprendimo 61 punkte, atmeta ir konstatuoja, kad atsakovės V. V. pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos sudaro 15 694,05 Eur sumą; pastarosios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), todėl iš ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais atsakovės V. V. naudai priteistina po 5 231,35 Eur iš kiekvienos.

64.       Atsakovė V. V. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė  1 700 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, 1 550 Eur už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą bei 1 692,83 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, viso 4 942,83 Eur. Nors ieškovės atstovė 2022 m. vasario 22 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad V. V. nepagrindė 300 bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų 2021 m. vasario 11 d., t. y. iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė siekia išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo parengimą (1 700 Eur) ir už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą (1 550 Eur) atlyginimo; būtent šioms išlaidoms pagrįsti atsakovės atstovė pateikė sąskaitas bei sąskaitos išrašą su V. V. atliktais mokėjimais, kuriame, tikėtina, tik dėl techninių aspektų atsispindi ir 300 Eur mokėjimas, atliktas iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės V. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais atsakovės V. V. naudai priteistina po 1 647,61 Eur iš kiekvienos.

65.       Atsakovė NŽT nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.

66.       Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patyrė 61,53 Eur pašto išlaidų, kurios valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais, t. y. po 20,51 Eur.

67.       Apeliacinės instancijos teismui ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinius atmetus, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-126-330/2021 paliko nepakeistą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ginčo turtui (žemės sklypui), uždraudžiant atsakovėms NŽT ir V. V. dalyvauti sandoriuose dėl žemės sklypo perleidimo, inicijuoti, organizuoti ir vykdyti bet kokius šio žemės sklypo teritorijų planavimo darbus, pertvarkyti žemės sklypą, keisti kadastro duomenis, statyti statinius (įrenginius), sudaryti susitarimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PakFa“ bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „AUTOGRATA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „DAKTRA“ ieškinius atmesti. 

Priteisti atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PakFa“, juridinio asmens kodas 123093790, bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „AUTOGRATA“, juridinio asmens kodas 301793614, ir uždarosios akcinės bendrovės „DAKTRA“, juridinio asmens kodas 124501031, po 5 231,35 Eur (penkis tūkstančius du šimtus trisdešimt vieną eurą 35 centus) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. 

Priteisti atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PakFa“, juridinio asmens kodas 123093790, bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „AUTOGRATA“, juridinio asmens kodas 301793614, ir uždarosios akcinės bendrovės „DAKTRA“, juridinio asmens kodas 124501031, po 1 647,61 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 61 centą) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. 

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PakFa“, juridinio asmens kodas 123093790, bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „AUTOGRATA“, juridinio asmens kodas 301793614, ir uždarosios akcinės bendrovės „DAKTRA“, juridinio asmens kodas 124501031, po 20,51 Eur (dvidešimt eurų 51 centą) pašto išlaidų. 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ginčo turtui (žemės sklypui), draudimą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir V. V. dalyvauti sandoriuose dėl žemės sklypo perleidimo, inicijuoti, organizuoti ir vykdyti bet kokius šio žemės sklypo teritorijų planavimo darbus, pertvarkyti žemės sklypą, keisti kadastro duomenis, statyti statinius (įrenginius), sudaryti susitarimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjos                Asta Radzevičienė

                        Danguolė Martinavičienė

                        Alma Urbanavičienė