Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.8; 3.4.5.15.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,
sekretoriaujant Anai Usačiovai,
dalyvaujant pareiškėjams A. K. ir E. L.,
pareiškėjų atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Klimavičiui,
vertėjai Olgai Macijauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir E. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjų pareiškime nurodo, kad pagal Vilniaus miesto Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-01-28 Potvarkį Nr. 8 bei parengtą ir Vilniaus miesto vyriausiojo dailininko suderintą projektą, (duomenys neskelbtini) narys V. M. pastatė (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste buvusios (duomenys neskelbtini) (kieme) - šiuo metu (duomenys neskelbtini) (kieme). Remiantis Vilniaus miesto Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-07-01 Pažyma, kurią pasirašė Spalio rajono architektė buvo patvirtinta, kad statybos darbai užbaigti, statybinės medžiagos įsigytos teisėtai, (duomenys neskelbtini) atitinka sanitarines normas bei priešgaisrinius reikalavimus ir yra tinkama eksploatuoti. Šiuo dokumentu buvo patvirtinta, jog nekilnojamasis daiktas sukurtas laikantis teisės aktų reikalavimų (Vykdomojo komiteto 1987-01-28 d. potvarkio 2.3 punktu). Nuo to laiko V. M. pastatą naudojo pagal paskirtį (duomenys neskelbtini) auginimui ir laikymui. Šiuo pastatu - (duomenys neskelbtini) naudojosi ir kiti Vilniaus (duomenys neskelbtini) nariai. V. M. 1990 metais, prieš išvykdamas gyventi į Izraelio valstybę, jam priklausantį pastatą - (duomenys neskelbtini) pardavė J. T. už 3000 rublių. Pastato - (duomenys neskelbtini) savininku tapo J. T., kuris pastatą toliau naudojo (duomenys neskelbtini) auginimui. Pastato - (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine forma ir nebuvo įregistruota turto registro įstaigoje. 2001 metais J. T. išsikėlė gyventi iš Vilniau miesto Naujamiesčio rajono į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir kartu su savimi perkėlė savo laikytus (duomenys neskelbtini), o pastatą – (duomenys neskelbtini) perdavė naudotis kolegoms (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) A. K. ir E. L.. Dėl to 2001 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta pastato - (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, kuria J. T. pardavė (duomenys neskelbtini) A. K. ir E. L. kaip neregistruotą statinį, esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini) namo kieme, skirtą (duomenys neskelbtini) auginti. Sutartį su J. T. pasirašė tik A. K., kadangi E. L. Sutarties sudarymo metu buvo išvykęs. Sutartis buvo sudaryta rašytine forma, tačiau neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Remiantis 2001 m. gegužės 14 d. pastato – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi už (duomenys neskelbtini) A. K. kartu su E. L. J. T. sumokėjo 1000 litų. Taigi, tokiu būdu pareiškėjai A. K. ir E. L. sąžiningai įgijo ir daugiau nei 19 metų kartu teisėtai valdo bei dekoratyvinių (duomenys neskelbtini) auginimui naudoja pastatą – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) (namų kieme). Apie pareiškėjų vykdomą dekoratyvinių (duomenys neskelbtini) auginimą Naujamiesčio rajone, (duomenys neskelbtini) (namų kieme) yra aprašyta spaudoje. 2020 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus skyriaus darbuotojai atlikto valstybinės žemės, esančios greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės naudojimo patikrinimą vietovėje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.49ŽN-517-(14.49.81.). Akte užfiksuota, kad greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje pietinėje dalyje yra nesuformuotas žemės plotas, kuriame stovi statinys, kuriame laikomi (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statinys pastatytas valstybinėje žemėje ir užima 37,30 kv. m. valstybinės žemės plotą. Patikrinimo metu pareiškėjams pateikus turimus dokumentus apie pastato statybą buvo nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytus požymius, nenustatyta. NŽT atlikus patikrinimą dėl žemės sklypo naudojimo paaiškėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus nėra išspręsti pastato – (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos klausimai, t. y. Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas pats nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl pareiškėjams tapo būtina bendrai spręsti pastato įteisinimo, įregistravimo bei naudojamo žemės sklypo suformavimo klausimus atsakingose valstybės ir savivaldybės institucijose. 2020-10-01 buvo įforminta ½ dalies pastato – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis ir patvirtinta, jog ½ dalis (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui E. L., kuris kartu su pareiškėju A. K. (duomenys neskelbtini) pastatą kartu valdė ir naudojo nuo 2001 metų. Šiame pastate jie kartu užsiminėjo dekoratyvinių (duomenys neskelbtini) auginimu ir laikymu. Siekiant išspręsti pastato – (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos klausimą buvo parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pastatui – (duomenys neskelbtini) suteiktas nekilnojamojo turto objekto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Statiniai), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., Vilnius. Pareiškėjai A. K. ir E. L. 2020-10-09 kreipėsi į Registrų Centrą su prašymu Nekilnojamojo turto registre 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo bei 2020-10-01 1/2 (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Registrų centras pareiškėjų prašymus atmetė motyvuodamas tuo, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Registrų centras rašte nurodė, kad nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) Nekilnojamojo turto registre yra neregistruotas, o kartu su prašymu pateiktos sutartys (2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis ir 2020-10-01 1/2 (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo – pardavimo sutartis) neatitinka nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriui įstatyme keliamų formos reikalavimų. Pareiškėjas E. L. 2020-10-26 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl adreso suteikimo pastatui – (duomenys neskelbtini), tačiau savivaldybės administracija atsisakė suteikti pastatui – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) atskirą adreso numerį, nes esą nekilnojamasis daiktas neturi aiškios funkcinės priklausomybės arba apibrėžto naudojimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre yra neregistruotas, o 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriui įstatyme keliamų formos reikalavimų, todėl pareiškėjai E. L. ir A. K. kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, remiantis CK 4.68 – 4.71 straipsniais. Įgyjamosios senaties (lot. usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Pareiškėjai E. L. ir A. K. turi teisę ginti savo teises įgyjamosios senaties institutu, nes netapo nekilnojamojo daikto savininkais pagal 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, kadangi neįformino šio sandorio įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis 2001-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusiu 1964 m. Civilinio kodekso (1994-05-17 redakciją) 255 straipsniu „Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties forma“ kuris nustatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Kadangi 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka Civilinio kodekso 255 str. nustatytų reikalavimų, t. y. sutartis nebuvo notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, toks sandoris negalioja nuo sudarymo momento, todėl laikytina, kad 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjas A. K. ir E. L. netapo nekilnojamojo daikto pastato – (duomenys neskelbtini) savininkais, tačiau tokio sandorio sudarymo faktas patvirtina, kad jie teisėtai valdo ir naudoja daiktą nuo sandorio sudarymo momento. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Pareiškėjai A. K. ir E. L. pateikė teismui valstybės institucijų išduotus oficialius dokumentus, patvirtinančius nekilnojamojo daikto – (duomenys neskelbtini) statybų pabaigą ir gautą leidimą jį eksploatuoti: 1987-07-01 pažymą dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo ir eksploatavimo, 1987-01-28 ir 1986-10-30 išduotus leidimus statyti (duomenys neskelbtini), 1987 m Projektą. Todėl laikytina, kad nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pastato statybos teisėtumas laikytinas įrodytu teisės aktų nustatyta tvarka. Šio pastato statytoju tuo metu galiojančiu teisės aktu nustatyta tvarka buvo V. M., kuris (duomenys neskelbtini) pridavė eksploatuoti, daiktą valdė ir naudojo pagal dokumentuose nurodyta paskirtį - (duomenys neskelbtini) auginimui, tačiau neįregistravo nuosavybės atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės egzistavimą pagrindžia tai, kad nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) nuo pat pastatymo iki šios dienos valdė skirtingi savininkai - fiziniai asmenys. Šio daikto statytojas V. M. 1990 metais rašytine sutartimi (duomenys neskelbtini) perleido J. T., tačiau sandoris nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas turto registravimo įstaigoje , tačiau sandorio sudarymas patvirtina (duomenys neskelbtini) teisėtą valdymą ir naudojimą bei vėlesnio daikto perdavimo pareiškėjams A. K. ir E. L. teisėtumą. Su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius raštu patvirtino, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra teisės aktų nustatyta tvarka registruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai A. K. ir E. L. sąžiningai įgijo nekilnojamąjį daiktą ir teisėtai valdo nuo 2001-05-14, kai pirkimo – pardavimo sutartimi nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) buvo teisėtai įsigyta iš J. T.. Šią faktinę aplinkybę pagrindžia pridedama 2001-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties kopija. Visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Pareiškėjai valdo daiktą kaip savą nesislapstydami jau 19 metų. Daiktas buvo valdomas nepertraukiamai (CK 4.71 straipsnis). Pareiškėjai nepertraukiamai valdo nekilnojamąjį daiktą nuo 2001-05-14, kada pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš ankstesnio savininko J. T. teisėtai įgijo valdymo teises į nekilnojamąjį daiktą ir jį nepertraukiamai valdo iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo dienos. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjai E. L. ir A. K. elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomą daiktą - (duomenys neskelbtini). J. T. aiškiai deklaravo, kad abiejų pareiškėjų naudai atsisako bet kokių savo turėtų teisių į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini). Įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjai, remdamiesi 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi, pagrįstai save laikė teisėtais savininkais ir suvokė bei deklaravo, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į valdomą daiktą už juos. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjai E. L. ir A. K. valdo nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) jau daugiau nei 19 metų, t. y. nuo 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl laikytina, jog yra suėjęs 10 metų terminas nekilnojamojo daikto valdymui. Pareiškėjų vertinimu, pastato – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas laikytinas įrodytu, kadangi egzistuoja visų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visuma. Pareiškėjai teismui patvirtina, kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CPK 531 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėjai prašo nustatyti jiems nuosavybės teises į pastatą– (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal įgyjamosios senaties faktą.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įgyjamosios senaties instituto atžvilgiu yra suformavęs praktiką ir išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visumai: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 str.); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 str.). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 str.). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį. Taigi pripažinti, kad pareiškėjai A. K. ir E. L. yra įgiję nuosavybės teisę į pastatą - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)), greta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) namo, galima tik tuo atveju, jei, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, būtų nustatyta, jog tenkinamos visos aukščiau paminėtos sąlygos (CK 4.68-4.71 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra pirminis privačios nuosavybės teisės (CK 4.69 str. 1 d.) įgijimo būdas, kurį reikia skirti nuo bešeimininkio daikto pasisavinimo, esančio pagrindu valstybės ar savivaldybės nuosavybei atsirasti (CK 4.57 str. 2 d.). Sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas nelaikomas bešeimininkiu (CK 4.56 str. 2 d.) Taigi nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas ir teisėtas valdymas. Šiuos faktus pareiškėjai įrodinėja Lietuvos TSR Valstybinio statybos reikalų komiteto 1986- 12-17 raštu Nr. 08-3-6796 „Dėl (duomenys neskelbtini) statybos“, Vilniaus m. spalio rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1987-01-28 potvarkiu Nr. 8p „Dėl leidimo statyti (duomenys neskelbtini) ir šiltnamius“, Vilniaus miesto tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos gamybinio personalo projektu, Vilniaus m. Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-07-01 pažyma Nr. 42 „Dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo eksploatacijon“, 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, liudytojų parodymais, 2020-10-01 ½ (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo-pardavimo sutartimi, 2020-10-05 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, straipsniais spaudoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos manymu, A. K. ir E. L. pareiškimas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjai neįrodo visų CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytų sąlygų, kurios yra būtinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatyti, buvimo. 2001 m. gegužės 14 d. pastato – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Anot pareiškėjų, nors ir nesant teisinei registracijai, jų sąžiningą bei teisėtą valdymą patvirtina kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai - potvarkiai, pažymos ir turto pirkimo-pardavimo sutartys, liudytojų parodymai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamąja senatimi, valdymas taip pat turi būti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Atsižvelgiant į CK 4.68–4.71 straipsnių normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties institutą, faktas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį privalo būti minėtų sąlygų visuma. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai sąžiningai bei teisėtai valdo pastatą - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)). Nors pareiškėjai, siekdami išspręsti pastato – (duomenys neskelbtini) registracijos klausimą, parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, tačiau Registrų centras pareiškėjų prašymus įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) atmetė motyvuodamas tuo, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Registrų centras rašte nurodė, kad nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre yra neregistruotas, o kartu su prašymu pateiktos sutartys (2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis ir 2020-10-01 1/2 (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo – pardavimo sutartis) neatitinka nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriui įstatyme keliamų formos reikalavimų. Vadovaujantis 2021 m. balandžio 13 d. Registrų centro pateiktu atsiliepimu, nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) vis dar nėra įregistruota. Taigi, darytina išvada, jog 2001-05-14 sudaryta (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka Civilinio kodekso 255 str. nustatytų reikalavimų, t. y. neturi ne tik teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre, bet ir notarinio patvirtinimo. Atitinkamai, kyla pagrįstų abejonių, kodėl pareiškėjai rašytine forma sudarytos sutarties per tokį ilgą laikotarpį taip ir nepatvirtino notarine tvarka. Pareiškimu yra prašoma abiems pareiškėjams, t. y. tiek A. K., tiek E. L. pripažinti nuosavybės teisę į ginčo pastatą, tačiau jau vien pagrįstų abejonių kelia pareiškime pateikta aplinkybė, jog „Sutartį su J. T. pasirašė tik A. K., kadangi E. L. Sutarties sudarymo metu buvo išvykęs“. Pareiškėjo išvykimas nėra pagrįstas jokiomis svarbiomis ar kitomis neatidėliotinomis aplinkybėmis, taip pat nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie pateisintų jo nedalyvavimą. Svarbu paminėti, kad, siekiant įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, būtina įrodyti aplinkybę, jog daikto valdymas yra teisėtas ir sąžiningas. Teismas nagrinėjantis bylą ypatingąją teisena turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius visų išvardintų sąlygų įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjams. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų, nuosavybės teisė į ginčijamą turtą pagal įgyjamosios senaties fakto nustatymą negali būti įgyjama. Taigi, manytina, jog pareiškėjai neįrodė, jog ginčo pastatą valdė teisėtai bei sąžiningai. Tačiau šiuo atveju, teigtina, nėra visų būtinųjų sąlygų, siekiant įgyti turtą įgyjamąja senatimi. Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo gavusi A. K. įgalioto asmens E. L. 2020 m. spalio 26 d. prašymą Nr. A170-1293/20 „Dėl adreso pastatui suteikimo“, į kurį buvo atsakyta Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. A51-149184/20(2.3.2.20E-ŽEM) „Dėl adreso suteikimo pastatui- (duomenys neskelbtini)“. Skyrius minėtame rašte nurodė, jog valstybinės žemės sklype esantis pastatas- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neturi aiškios funkcinės priklausomybės arba apibrėžto naudojimo būdo (nurodyta paskirtis – kita), todėl dėl šios aplinkybės nebuvo galima įvertinti, ar tai pagrindinis daiktas, ar pagalbinio ūkio statinys, kuris tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui ar jo priklausiniui. Atsižvelgdami į tai, minėtam pastatui nebuvo suteiktas atskiras adreso numeris. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 12 d. buvo gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštą Nr. 49SDŽ-800-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo pateikta informacija, susijusi su pastatu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtame rašte minima, jog buvo atliktas patikrinimas, kurio metu užfiksuota, kad greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pietinėje dalyje yra nesuformuotas valstybinės žemės plotas, kuriame stovi statinys bei kuriame laikomi (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus pateiktus papildomus dokumentus (1987-07-01 d. pažymą dėl (duomenys neskelbtini) eksploatavimo, 1987-01-28 d., 1986-10-30 d. leidimus, 1984-06-14 d. planą, 2001-04-14 d. pirkimo pardavimo sutartį), nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytus požymius, nenustatyta. Kaip jau buvo minėta, nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamąja senatimi konstatuoti yra būtina įrodyti visas CK 4.68 – 4.72 str. numatytas sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš šiuose straipsniuose nurodytų sąlygų, nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį negali būti įgyjama. Prašo pareiškėjų A. K. ir E. L. pareiškimą, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys. Pažymėtina, kad asmuo gali įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą ne fiziškai jį užvaldydamas, o tik teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nusipirkdamas, privatizuodamas, paveldėdamas ar pan. Šiuo atveju pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. ir E. L. nuosavybės teises į pastatą – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – (duomenys neskelbtini)) įgijo pagal įgyjamosios senaties faktą. Šiuos faktus pareiškėjai įrodinėja Lietuvos TSR Valstybinio statybos reikalų komiteto 1986-12-17 raštu Nr. 08-3-6796 „Dėl (duomenys neskelbtini) statybos“, Vilniaus m. spalio rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1987-01-28 potvarkiu Nr. 8 p „Dėl leidimo statyti (duomenys neskelbtini) ir šiltnamius“, Vilniaus miesto tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos gamybinio personalo projektu, Vilniaus m. Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-07-01 pažyma Nr. 42 „Dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo eksploatacijon“, 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi, liudytojų parodymais, 2020-10-01 ½ (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo – pardavimo sutartimi, 2020-10-05 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, straipsniais spaudoje. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) nėra įregistruota. Registrų centras neturi įgaliojimų vertinti, ar (duomenys neskelbtini) valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, taip pat, ar ji buvo valdoma kaip sava teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) nebuvo įgytos anksčiau ir t. t. Jeigu pareiškėjai teismui įrodys savo reikalavimų pagrįstumą, Registrų centras neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 12 str. 1 d. 2 p. ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 22 str. 2 p., teismo sprendimas, pripažįstantis nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, yra pakankamas teisinis pagrindas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį. NTKĮ 12 str. 2 d. nustato, kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą (NTRĮ 23 str. 1 d.). Registrų centras neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nors į bylą yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu. LAT praktikoje akcentuojama, kad „asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, nes asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija tėra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotą daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas, teismo sprendimas, kt.)“. Teismo sprendimas atmesti ar patenkinti pareiškimą neturės įtakos Registrų centrui, t. y. nesukels jokios Registrų centro teisinės padėties pablogėjimo.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. spalio 5 d. 14:10 val. atliko valstybinės žemės, esančios greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės naudojimo patikrinimą vietovėje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-517-(14.49.81.). Patikrinimo metu užfiksuota, kad greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pietinėje dalyje yra nesuformuota valstybinės žemės plotas, kuriame stovi statinys, kuriame laikomi (duomenys neskelbtini). Vietoje atlikta fotofiksacija bei pamatuotas statinys, esantis greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyta, kad statinys pastatytas valstybinėje žemėje, užimamas valstybinės žemės plotas - 37,30 kv. m. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. lapkričio 12 d. raštu 49SFN-3880-(14.49.104.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ((duomenys neskelbtini))“ bei kita ko informavo A. K., kad „įvertinus pateiktus papildomus dokumentus (1987-07-01 d. pažymą dėl (duomenys neskelbtini) eksploatavimo, 1987-01-28 d., 1986-10-30 d. leidimus, 1984-06-14 d. planą), nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų Administracinių nusižengimų kodekso 110,112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytus požymius, nenustatyta“. Pareiškime nurodoma, kad „Pareiškėjai nepertraukiamai valdo nekilnojamąjį daiktą nuo 2001- 05-14, kada pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu iš ankstesnio savininko J. T. teisėtai įgijo valdymo teises į nekilnojamąjį daiktą ir jį nepertraukiamai valdo iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo dienos“. Taip pat pareiškėjai akcentuoja, kad „kad pastatas - (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybė“. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad 2001 m. gegužės 14 d. „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo - pardavimo sutartis nėra įregistruota viešajame registre. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra išvardinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje, šio straipsnio 11 punkte nurodyta, kad vienas iš savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - įgyjamoji senatis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Sis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendimo nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos; a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma - imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo Vilniaus miesto skyriaus nuomone, vien aplinkybė, kad valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisės neišviešintos dar nereiškia, kad turtas nepriklauso valstybei. Remiantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 2.1 ir 2.2 papunkčiuose reglamentuota, kad „2.1. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - nekilnojamąjį turtą - statinius ar jų dalis, įskaitant jiems priskirtą žemės sklypą, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka gali būti parduodamas, ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas (toliau - akcijos) (toliau - centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas); 2.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniai padaliniai - žemės sklypą (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirtas, žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų ir kuris įstatymų nustatyta tvarka neparduodamas, taip pat žemės sklypą (jo dalis), kai žemės sklypo (jo dalies) savininkas nėra jame esančių statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų savininkas (toliau - Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamas turtas)“. Taisyklių 44 punkte reglamentuota, kad „Mokesčių inspekcija, kai valstybė paveldi mokesčių inspekcijos administruojamą turtą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, kai valstybė paveldi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamą turtą, gavę pranešimą apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, prireikus gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl palikimo apsaugos“. Taigi, jeigu nagrinėjamu atveju vyktų turto apskaitymo valstybės vardu procedūra, ją tikėtina turėtų valstybės vardu atlikti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (VĮ „Turto bankas“). Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus, inter alia Nacionalinę žemės tarnybą, įpareigoja veikti tik jai suteiktų įgaliojimų ribose (intra viręs). Valstybės ir savivaldybės institucijos, įgyvendindamos priskirtas funkcijas, turi veikti neperžengdamos turimos kompetencijos ribų, kitaip tariant, valstybės ir savivaldybės institucijos negali priimti sprendimų, priskirtinų kitos institucijos kompetencijai, o viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas, yra vertinami kaip neteisėti ir naikintini. Nacionalinės žemės tarnyba veikdama savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti ar yra visos (nėra visų) CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos nekilnojamąjį daiktą įgyti pagal įgyjamąją senatį. Prašo pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus..
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas prašė pareiškimą tenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjų paaiškinimais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybinis statybos reikalų komitetas 1986-12-17 pritarė tam, kad tipinės (duomenys neskelbtini) naminių (duomenys neskelbtini) laikymui būtų statomos miestuose, kiekvienu konkrečiu atveju statybos vietą suderinus su miesto architektu, bet ne arčiau kaip 15 m. atstumu nuo gyvenamųjų namų ar visuomeninių pastatų. Vilniaus miesto Spalio rajono Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomasis komitetas 1987-01-28 priėmė Potvarkį Nr. 8p „Dėl leidimo statyti (duomenys neskelbtini) ir šiltnamius“, kuriuo leido V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), statyti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kieme (Potvarkio 1.2 punktas). Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos gamybinis personalas patvirtino V. M. parengtą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kieme statybos projektą. Teismui pateiktoje Vilniaus miesto Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-07-01 Pažymoje „Dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo eksploatacijon“ nurodyta, kad pagal Spalio rajono Tarybos vykdomoj komiteto 1987-01-28 potvarkį Nr. 8p bei parengtą ir miesto vyriausiojo dailininko suderintą projektą dekoratyvinių (duomenys neskelbtini) sekcijos narys V. M. pastatė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. kvartale projekte numatytoje vietoje. Pažymoje nurodoma, kad statybos darbai užbaigti, statytojas pateikė dokumentus, liudijančius statybinių medžiagų įsigijimo teisėtumą, (duomenys neskelbtini) atitinka sanitarinėms normoms bei priešgaisriniams reikalavimams, yra tinkama eksploatuoti. Iš teismui pateiktos paraiškos elektros energijai gauti nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo prijungta prie elektros tinklų. V. M. 1990 metais, prieš išvykdamas gyventi į Izraelio valstybę, pastatytą pastatą - (duomenys neskelbtini) pardavė J. T. už 3000 rublių. Pastato - (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine forma ir nebuvo nustatyta tvarka įregistruota nekilnojamojo turto registro įstaigoje. 2001 m. gegužės 14 d. J. T. ir pareiškėjas A. K. sudarė neregistruoto statinio – (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) (sutartyje įrašyta, kad pirkėjas yra A. K.). (duomenys neskelbtini) parduota už 1000,00 Lt (Sutarties 2.1 punktas). Sutartis buvo sudaryta rašytine forma, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2020 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus skyriaus darbuotojai atlikto valstybinės žemės, esančios greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės naudojimo patikrinimą vietovėje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.49ŽN-517-(14.49.81.). Akte užfiksuota, kad greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje pietinėje dalyje yra nesuformuotas žemės plotas, kuriame stovi statinys, kuriame laikomi (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statinys pastatytas valstybinėje žemėje ir užima 37,30 kv. m. valstybinės žemės plotą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytus požymius, nenustatyta.
Pareiškėjai siekia nustatyti faktą, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje esančiais duomenimis, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą – statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
Pareiškėjai siekia nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 22.58 kv. m. bendrojo ploto Pastatą-Gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Pirmiausia pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).
Pareiškėjai pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad nekilnojamasis daiktas – statinys- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pastatytas teisėtai. Šią aplinkybę patvirtina aukščiau minėti valstybinių institucijų priimti dokumentai: Lietuvos Respublikos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1986-12-17 pritarimas tam, kad tipinės (duomenys neskelbtini) naminių (duomenys neskelbtini) laikymui būtų statomos miestuose, kiekvienu konkrečiu atveju statybos vietą suderinus su miesto architektu, bet ne arčiau kaip 15 m. atstumu nuo gyvenamųjų namų ar visuomeninių pastatų; Vilniaus miesto Spalio rajono Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomasis komiteto 1987-01-28 priimtas Potvarkis Nr. 8p „Dėl leidimo statyti (duomenys neskelbtini) ir šiltnamius“, kuriuo leista V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), statyti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kieme (Potvarkio 1.2 punktas); Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos gamybinio personalo patvirtintas V. M. parengtas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kieme statybos projektas; Vilniaus miesto Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-07-01 Pažyma „Dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo eksploatacijon“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime nurodomą nekilnojamąjį daiktą – statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėjas A. K. būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų, t. y. kad jis yra nekilnojamojo daikto savininkas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgiant į tai, kad nors teismui ir pateikta 2001 m. gegužės 14 d. J. T. ir pareiškėjo A. K. pasirašyta neregistruoto statinio – (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), tačiau sandorio sudarymo metu galiojęs 1964 m. Civilinio kodekso (galiojo iki 2001-07-01) 255 straipsnis nustatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Aukščiau minėta Sutartis nėra notariškai patvirtinta ir nėra įregistruota nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-52-916/2017).
Byloje taip pat nenustatyta, kad nekilnojamasis daiktas – statinys- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas A. K. būtų atsisakęs valdymo ar kad šį nekilnojamąjį daiktą – statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų užvaldęs kas nors kitas. Pažymėtina, kad viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad tik suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškė prieštaravimus dėl pareiškėjų reikalavimo, iš kitų asmenų nebuvo gauta prieštaravimų dėl pareikštų reikalavimų (apie nagrinėjamą bylą buvo paskelbta viešai specialiame teismo tinklapyje). Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo nesutikima su pareiškimu grindžia tuo, kad pareiškėjai neįrodė, jog nekilnojamąjį daiktą – statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdė teisėtai bei sąžiningai. Teismas tik iš dalies sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentais, o būtent, kad pareiškėjas E. L. neįrodė, jog teisėtai ir sąžiningai nuo 2001-05-14 valdo nekilnojamąjį daiktą – statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Nors pareiškėjai pareiškime nurodo, jog J. T. 2001 m. gegužės 14 d. nekilnojamąjį daiktą – statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė A. K. ir E. L., teismas šią pareiškėjų nurodytą aplinkybę vertina kritiškai. Iš teismui pateiktos 2001 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad Sutartį pasirašė J. T. ir A. K. (nors Sutartyje nurodyti pirkėjo vardas ir pavardė “A. K.“ nesutampa su pareiškėjo A. K. vardu ir pavarde, teismas pažymi, jog toks nesutapymas gali būti paaiškintas netinkamu vertimu iš rusų į lietuvių kalbą). Sutartyje nėra pareiškėjo E. L. parašo, todėl jis negali būti laikomas šio sandorio šalimi. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad ir patys pareiškėjai nurodo, jog „Sutartį su J. T. pasirašė tik A. K., kadangi E. L. Sutarties sudarymo metu buvo išvykęs“. Be to, teismas atkreipia dėmesį į nenuoseklius ir prieštaringus pačių pareiškėjų paaiškinimus bei apklausto liudytojo J. T. parodymus. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigus už nupirktą (duomenys neskelbtini), viso 1500 Lt, atidavė A. K. praėjus savaitei po 2001-05-14 Sutarties sudarymo. A. K. teismo posėdžio metu negalėjo prisiminti kokią tiksliai sumą E. L. atidavė jam už nupirktą (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo paaiškinimais - 1000,00 ar 1500,00 Lt). Teismas atkreipia dėmesį, jog Sutarties 2.1 punkte nurodoma, kad pirkėjas (pareiškėjas A. K.) sumoka pardavėjui (J. T.) už (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt sutarties pasirašymo dieną. Apklaustas liudytojas J. T. parodė, kad pinigus už (duomenys neskelbtini) jam atidavė A. K., ir būtent jam jis perdavė raktus nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat liudytojas patvirtino, jog pasirašant Sutartį, pareiškėjas E. L. nedalyvavo. Apklausti liudytojai V. G., V. S., I. K. parodė, kad būtent A. K. beveik kiekvieną dieną būna (duomenys neskelbtini), prižiūri ir rūpinasi ja. Nors E. L. įrodinėja, jog kartu su A. K. 2001-05-14 nupirko (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko ją teisėtai ir sąžiningai valdo, visiškai nelogiškai atrodo teismui pateikta 2020 m. spalio 1 d. A. K. ir E. L. pasirašyta ½ (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Vien aplinkybė, kad E. L. (duomenys neskelbtini) laiko savo (duomenys neskelbtini) negali būti pagrindas konstatuoti, kad jis (duomenys neskelbtini) valdo teisėtai ir nepertraukiamai virš 10 metų.
Iš aukščiau išdėstyto, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad pareiškėjas A. K. nekilnojamąjį daiktą – statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo A. K. pareiškimą ir nustatyti, kad faktą, kad jis nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis).
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad pareiškėjas E. L. neįrodė, kad nekilnojamąjį daiktą – statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėjo valdyti teisėtai daugiau kaip 10 metų, todėl jo reikalavimas nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad pareiškėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas