Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-954/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30511-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.  

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai G. Š. faktiškai pradės atlikinėti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, arba nuo faktinio G. Š. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.  

Iš G. Š. priteista 2560,72 eurai nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       G. Š. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau trijų kartų koja smūgiavo gulinčiam lovoje S. M. į galvos kairės pusės sritį, taip nukentėjusiajam padarydamas šiuos sužalojimus: trauminius kraujo išsiliejimus po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais (galvos smegenų traumą), ekchimozę (poodines kraujosruvas) galvoje ir veide, tai yra padarė sužalojimą, sukėlusį nukentėjusiam S. M. sunkų sveikatos sutrikdymą.

2.       Kauno apylinkės teismas paskirdamas nuteistajam bausmę nurodė, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau teistas, jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau tai įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, jis ir vėl nusikalto, kas atskleidžia dviprasmišką kaltinamojo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, nevedęs, dirba. Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo jauną amžių, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

3.       Nuteistasis G. Š. apeliaciniu skundu prašo skirti bausmę nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu.

3.1.                      Skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, terminuotas laisvės atėmimas yra per griežta bausmė. Jis dirba UAB „B. G. L.“, visiškai nevartoja alkoholio ir jokių psichotropinių medžiagų, lankosi pas psichologą, kuris padėjo susivokti ir rasti gyvenimo prasmę. Jau apie metai laiko turi draugę, su kuria gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Jo manymu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be terminuoto laisvės atėmimo. Nukentėjusysis S. M. jam neturi jokių pretenzijų, civilinį ieškinį ligonių kasai pripažįsta ir pasižada jį padengti gera valia.

3.2.                      Nuteistasis pažymi, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali paskirti švelnesnę bausmę. Apelianto nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, prižiūrinti probacijos tarnybos pareigūnų.

4.       Atsiliepime į nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Š. nesutinka tik su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rūšimi, prašo taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, teigdamas, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką apylinkės teismo G. Š. skirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl ją keisti pagrindo nėra.

6.       BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Įstatymų leidėjas, atsižvelgęs į saugomos vertybės svarbą ir veiksmų pavojingumą, sankcijoje nustato griežtesnes ar švelnesnes bausmes, parenka galimų skirti bausmių rūšis ir jų dydžius. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą, padarytų veiksmų pavojingumą atitinkančią bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

7.       Teisingai apeliaciniame skunde nurodyta, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

8.       Prieš taikant BK 54 straipsnio 3 dalį teismas pirmiausia turi įvertinti teisingos bausmės paskyrimo galimybę taikant BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, rodanti daug mažesnį asmenybės ir veikos pavojingumą ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, teismas gali pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, nors formaliai ir atitinkantis visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslis, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015). Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

9.        Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas, formuodamas sankcijas už nusikaltimo padarymą, įvertina ginamos vertybės svarbą ir veiksmų ją pažeidžiant pavojingumą. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatydamas tik griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą ir pakankamai griežtą iki 10 metų jos terminą, taip pat patalpindamas nusikaltimus žmogaus sveikatai BK specialiosios dalies pradžioje, įstatymo leidėjas įvertino žmogaus sveikatą kaip labai svarbią vertybę, kurią ėmėsi ginti griežtomis priemonėmis. Todėl skirdamas pernelyg švelnią bausmę, išeidamas už įstatymo leidėjo nustatytų ribų be pakankamai įtikinančių argumentų teismas tuo pačiu nuvertintų saugomos vertybės svarbą, tiek pačiam asmeniui, tiek kitiems žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad darant net sunkius nusikaltimus galima sulaukti švelnios bausmės, todėl neveiktų nei individuali, nei bendroji prevencija.

10.       Bylos duomenims, G. Š. įvykdė vieną sunkų baigtą nusikaltimą, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. M. sveikata, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Inkriminuotą nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į G. Š. asmenybę: nuteistasis anksčiau buvęs teistas, baustas administracine tvarka, dirba. Byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. Š. atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visetą, už inkriminuoto nusikaltimo padarymą G. Š. paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

11.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su G. Š. apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo taisyklių. Kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybės, kurių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausią dėmesį skiriant aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kokių nors aplinkybių, rodančių mažesnį G. Š. padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. G. Š. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – turėjimas darbo, psichiką veikiančių medžiagų nevartojimas, gyvenimo draugės turėjimas – nėra kuo nors išsiskiriančios, jos yra įprastos. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su G. Š. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas G. Š. aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas reikštų teisingumą. Kaip tik, kolegijos vertinimu, vienintelė sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė už sunkų sveikatos sutrikdymą yra tinkama bausmė tokį nusikaltimą padariusiam nuteistajam.

12.       Šios išvados kontekste įvertintina ir tai, kad praeityje nuteistasis G. Š. yra buvęs teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, paskiriant bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ir nors bausmę yra atlikęs, tačiau nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis negeba kritiškai vertinti savo praeityje buvusio neteisėto elgesio, nededa pakankamų pastangų jo korekcijai, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant jam švelnesnę bausmę, asmuo laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Aptartos aplinkybės, jas įvertinus nuteistąjį ir jo veiksmų pavojingumą charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog G. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė yra per griežta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino nuteistojo kaltės pripažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į ją tinkamai atsižvelgė už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmeniui skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas žymiai mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis terminą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su G. Š. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam G. Š. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

13.       Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                  Algirdas Giedraitis

                                                  Jurga Vasiliauskienė

                                                  Aušra Vingilė