Civilinė byla Nr. 2-662-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00004-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.7

                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ir kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Sigma Ventus“, uždarosios akcinės bendrovės „BMT Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties, kuria nutraukta uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ restruktūrizavimo byla, atsisakyta priimti kreditorių prašymas patvirtinti restruktūrizavimo plano patikslinimo projektą ir paliktas nenagrinėtu prašymas patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus  uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ restruktūrizavimo byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas bendrovės administratorės UAB „Restrus“ pateiktas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Molesta“ restruktūrizavimo planas. RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas patvirtintas 4 metų laikotarpiui – nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d.

2.       2020 m. sausio 3 d. vykusio RUAB „Molesta“ kreditorių susirinkimo metu buvo pritarta RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano tikslinimo projektui ir 2020 m. sausio 10 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarčiai, kuria buvo patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas, administratorė 2020 m. sausio 13 d. pateikė teismui tvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano tikslinimo projektą, kuriam 76 proc. balsų dauguma pritarė bendrovės kreditoriai 2020 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkime.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtino patikslintą RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planą; 2020 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtino RUAB patikslintą RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planą, pratęsė terminą jam įgyvendinti iki 2021 m. vasario 15 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikino pastarąsias nutartis ir perdavė klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorių UAB „Sigma Ventus“, UAB „BMT Baltic“, UAB firmos „Lietuvos melioracija“ prašymą patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano patikslinimo projektą, kuriam pritarė kreditorių kvalifikuota dauguma 2020 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkime; nutraukė RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą; paliko nenagrinėtus prašymus patvirtinti patikslintus kreditorių reikalavimus.

5.       Teismas vertino, kad RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo procedūra pradėta, dauguma veiksmų atlikta, taip pat ir restruktūrizavimo planas patvirtintas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą (toliau – ĮRĮ); restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas iškilo įsigaliojus JANĮ, bet jis susijęs su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu ir trukme, dėl to sprendė, jog taikytinos ĮRĮ nuostatos.

6.       Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog įmonė gauna pajamas, kurios būtų reikšmingos įmonės mokumui atkurti. Plane nurodoma, kad bendrovė ketina toliau vykdyti statybų veiklą, gauti pajamas, bet teismas neturi duomenų, jog bendrovė iš gautų pajamų vykdytų įsipareigojimus kreditoriams ar pajamos didėtų; priešingai, restruktūrizuojamos įmonės skolos kreditoriams didėja. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, RUAB „Molesta“ 2020 m. kovo 17 d. skolinga VSDF biudžetui 373 657,98 Eur, 2021 m. kovo 15 d. – 378 519,20 Eur.

7.       Teismas vertino, kad nuo įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo praėjo daugiau negu penkeri metai, bet restruktūrizuojamos įmonės skolų kreditoriams suma liko iš esmės nepakitusi, valdomo turto deklaruojama vertė sumažėjo daugiau nei per pusę, o planuotos iš veiklos gauti pajamos nesumažino skolų. Kreditorių reikalavimų dydis sumažėjo dėl to, kad patenkintas hipotekos kreditorės reikalavimas, perduodant jai įkeistą turtą. Byloje nėra duomenų, jog įmonės mokumas gali būti atkurtas.

8.       Teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Molesta“ administratorės UAB „Restrus“ pateiktas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas 4 metų laikotarpiui – nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. nebuvo vykdomas. Todėl teismas įmonės restruktūrizavimo procesą nutraukė, o prašymus patvirtinti patikslintus kreditorių reikalavimus paliko nenagrinėtus (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9.       Teismas sprendė, kad dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo, kuriam pritarė kreditorių dauguma 2020 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkime, pasisakyta įsiteisėjusiomis teismų nutartimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi), todėl prašymą patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10.       Kreditoriai UAB „Sigma Ventus“, UAB „BMT Baltic“, UAB firma „Lietuvos melioracija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimus dėl RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo bei kreditorių 2021 m. vasario 10 d. prašymo patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo bylos nutraukimui taikė netinkamą teisinį reglamentavimą, t. y. nepagrįstai taikė iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusį ĮRĮ, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis ĮRĮ 28 straipsnio nuostatomis, o vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 114 straipsnio nuostatomis turėjo spręsti tiek restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą, tiek ta pačia nutartimi spręsti klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, net ir nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo.

10.2.                      Kreditorių 2021 m. vasario 10 d. prašymas, kurio teismas nepriėmė, patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus buvo grindžiamas kitu pagrindu (kitomis ir naujai nurodomomis aplinkybėmis, susijusiomis su restruktūrizavimo plano įvykdymu ir jo reikšmingumu sprendžiant restruktūrizavimo bylos nutraukimą ir bankroto bylos iškėlimą, t. y. prašant patvirtinti jau įvykdyto restruktūrizavimo plano pakeitimus), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą, nevertindamas prašymų tapatumo, nes šiuo atveju skirtingas prašymų pagrindas, dėl ko tapatumas negali būti konstatuotas.

11.       Atsakovė RUAB „Molesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimus perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas turėjo vadovautis JANĮ 114 straipsniu ir kartu spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą.

11.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. vasario 17 d. nutartis bei klausimą dėl RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas negali iškelti bankroto bylos, todėl daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo turi išspręsti klausimą ir dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

11.3.                      Bendrovė sustabdė veiklą, veiklos sustabdymui įtakos turėjo ir visuotinai žinoma aplinkybė – pandemija dėl COVID-19, todėl šiai dienai bendrovė yra nemoki; šiuo metu ruošiami ir finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie patvirtintų bendrovės nemokumą.

11.4.                      Nepagrįstas ir teismo sprendimas nepriimti kreditorių prašymo dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimo, nes šis prašymas buvo grindžiamas naujomis aplinkybėmis.

11.5.                      Kadangi teismas spręsdamas restruktūrizavimo bylos nutraukimą turi spręsti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą, todėl teismas turi nuspręsti ir dėl bendrovės turto ir kreditorių sudėties, kurie keitėsi vykdant restruktūrizavimo plano pakeitimus.

12.       RUAB „Molesta“ administratorė pateikė atsiliepimus į kreditorių ir bendrovės atskiruosius skundus, kuriuose prašo patenkinti apeliantų atskiruosius skundus ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovės nemokumo ir dėl to nepasisakė, tačiau byloje pateikta duomenų, kad atsakovė yra nemoki. Teismas ta pačia nutartimi turėjo spręsti klausimus dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

12.2.                      Įvertinus, kad kreditorių 2020 m. sausio 3 d. nutarimas yra galiojantis, atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimas (patikslinimas) buvo įvykdytas, apeliantai pagrįstai nurodo, jog teismas, prieš nutraukdamas atsakovės restruktūrizavimo bylą, turėjo spręsti klausimą dėl bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimo (patikslinimo) patvirtinimo.

13.       Kreditorė UAB „Elme Metall Lithuania“ pateikė atsiliepimus į atskiruosius skundus, prašo juos atmesti. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Beveik visas atsakovės restruktūrizacijos procesas vyko galiojant IRĮ nuostatoms, todėl nesutinka su atsakovės atskirajame skunde nurodyta pozicija, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizacijos bylos nutraukimo, privalėjo taikyti JANĮ nuostatas.

13.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad restruktūrizavimo plano pakeitimas negalėjo būti patvirtintas ir terminas restruktūrizavimo planui pratęstas dėl to, jog ankstesnis restruktūrizavimo planas iš esmės nevykdomas. Todėl dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo, kuriam pritarė kreditorių dauguma 2020 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkime, pasisakyta įsiteisėjusiomis teismų nutartimis ir Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti prašymą patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13.3.                      Įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarčiai, teismui negalėjo būti teikiami prašymai dėl restruktūrizavimo plano patikslinimo, kadangi RUAB „Molesta“ neįvykdžius per 4 metus restruktūrizavimo plano, tolimesni restruktūrizavimo veiksmai negalimi ir restruktūrizavimo byla nutrauktina.

14.       Kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdybos) Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriame su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas vertino JANĮ 155 straipsnio išimtis ir tinkamai pritaikė ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalies ir JANĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, įvertino ir apibendrino visas restruktūrizavimo aplinkybes, nuosekliai išnagrinėjo bylą.

15.       Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliantų atskiruosius skundus prašydama atmesti apeliacinius skundus kaip nepagrįstus ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Įstatymų leidėjas nėra numatęs pareigos teismui, nutraukiant restruktūrizavimo bylą, visais atvejais iškelti bankroto bylą. Skundžiamoje nutartyje teismas išaiškino, kad, juridiniam asmeniui esant nemokiam, juridinio asmens vadovas turi pareigą inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas). Be to, įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, RUAB „Molesta“ kreditoriai taip pat gali inicijuoti nemokumo (bankroto) procesą (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15.2.                      Pakartotinai svarstyti prašymus patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimą, dėl kurių jau buvo pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi, nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorių prašymą patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimą, kuriam pritarė kreditorių dauguma 2020 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkime.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

17.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti kreditorių UAB „Sigma Ventus“, UAB „BMT Baltic“, UAB firmos „Lietuvos melioracija“ prašymą patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano patikslinimo projektą, kuriam pritarė kreditorių kvalifikuota dauguma 2020 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkime; nutraukė RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą; paliko nenagrinėtu prašymą patvirtinti patikslintus kreditorių reikalavimus.

Dėl įstatymo taikymo ir bylos esmės

18.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮRĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis. Į šias išimtis inter alia (be kita ko) patenka JANĮ nuostatos, reguliuojančios: reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3–4 punktai).

19.       Nagrinėjamu atveju, restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas iškilo įsigaliojus JANĮ, jis nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis ir turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis JANĮ nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas sistemiškai, darė išvadą, kad RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo procedūra pradėta, dauguma veiksmų atlikta, taip pat ir restruktūrizavimo planas patvirtintas pagal ĮRĮ nuostatas, be to, RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas yra glaudžiai susijęs su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu ir trukme, šį klausimą sprendė vadovaudamasis ĮRĮ nuostatomis.

20.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju, nors RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo procesas inicijuotas vadovaujantis ĮRĮ nuostatomis, ir kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo, vertinant restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus, šis klausimas yra glaudžiai susijęs su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu ir trukme, todėl aktualus ĮRĮ nustatytas reglamentavimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas iškilo įsigaliojus JANĮ, jis spręstinas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis JANĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorių prašymą patvirtinti restruktūrizavimo plano patikslinimo projektą; nutraukta restruktūrizavimo byla bei paliktas nenagrinėtu prašymas patvirtinti patikslintus kreditorių reikalavimus apskundimo klausimui aktualios tiek ĮRĮ, tiek JANĮ normos.

21.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtino RUAB „Molesta“ administratorės UAB „Restrus“ pateiktą restruktūrizavimo planą 4 metų laikotarpiui – nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. ir vasario 17 d. nutartis, kuriomis buvo patvirtintas patikslintas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas ir pratęstas terminas jam įgyvendinti ir perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas negali būti keičiamas, restruktūrizavimas negali būti tęsiamas, o restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-171-421/2021 paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog restruktūrizavimo plano pakeitimas negalėjo būti patvirtintas ir terminas restruktūrizavimo planui įgyvendinti pratęstas, be kita ko, dėl to, jog ankstesnis restruktūrizavimo planas iš esmės nevykdomas, o restruktūrizavimo procesas nėra efektyvus ir juo jokia reikšminga dalimi nėra pasiekti prieš ketverius metus patvirtintu planu nustatyti tikslai, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimą ir pratęsti terminą restruktūrizavimo planui įgyvendinti, o klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.  

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis, ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nutraukė RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą.

23.       Apeliantai skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis JANĮ 114 straipsniu ir nutraukdamas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą privalėjo iškelti bendrovei bankroto bylą, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog RUAB „Molesta“ yra nemoki.

24.       Pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus; 3) restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus ir restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus; 4) restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 5) pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas. Iš esmės analogiški restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai yra numatyti ir JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje – teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita. Kaip matyti, tiek ĮRĮ nustatytos restruktūrizavimo bylos nutraukimo sąlygos, tiek JANĮ įtvirtinti restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai yra iš esmės tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuo įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo praėjo daugiau nei penkeri metai, bet restruktūrizuojamos įmonės skolų kreditoriams suma liko iš esmės nepakitusi, valdomo turto deklaruojama vertė sumažėjo daugiau nei per pusę, o planuotos iš veiklos gauti pajamos nesumažino skolų, todėl pagrįstai RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą nutraukė (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas, JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

25.       Atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant restruktūrizavimo bylą jau galiojo JANĮ 114 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, be to, ši JANĮ nuostata yra procesinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai šioje dalyje taikė ĮRĮ ir išaiškino, jog juridiniam asmeniui esant nemokiam, juridinio asmens vadovas turi pareigą inicijuoti nemokumo procesą (ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalis, JANĮ 5 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ir proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais (CPK 7  straipsnis), bei ta pačia nutartimi, kaip teisingai nurodo apeliantai atskiruosiuose skunduose, išspręsti bankroto bylos RUAB „Molesta“ iškėlimo klausimą, kaip tai yra numatyta 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje. 

26.       Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-758-585/2020 2020 m. balandžio 21 d. nutarties 42–44 punktuose nurodė išsamias aplinkybes, leidžiančias daryti pagrįstas išvadas dėl RUAB „Molesta“ nemokumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį, kurioje be kita ko konstatuota, jog RUAB „Molesta“ nevykdo restruktūrizavimo plano, nemoka einamųjų mokėjimų, skola nuolat auga. Be to, pats bendrovės direktorius nurodė, kad bendrovė sustabdė veiklą, veiklos sustabdymui įtakos turėjo ir visuotinai žinoma aplinkybė – pandemija dėl COVID-19. Įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nutraukus atsakovės restruktūrizavimo bylą, pirmosios instancijos teismui buvo privalu išspręsti klausimą iš esmės ir, vadovaujantis naujuoju teisiniu reguliavimu, tuo pačiu procesiniu sprendimu (nutartimi) spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 114 straipsnio 3 dalis). Teismui tuo pačiu procesiniu sprendimu kompleksiškai neišsprendus klausimo yra pažeisti JANĮ įtvirtinti procedūros ekonomiškumo, operatyvumo ir kreditorių interesų apsaugos principai. JANĮ įtvirtintų nemokumo procedūros principų pažeidimas yra akivaizdus, nes atsakovei keliant bankroto bylą, vadovaujantis JANĮ reikalavimais, bus privalu taikyti naujai numatytą procedūrą – susitarimą dėl pagalbos, kuri nebūtų privaloma, jeigu restruktūrizavimo byla būtų nutraukta ir ta pačia nutartimi būtų iškeliama bankroto byla.

27.       Apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditorių 2021 m. vasario 10 d. pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus bei prašymą patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimą, kuriam pritarė kreditorių dauguma 2020 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkime. Apeliantų nuomone, šiuo atveju yra skirtingas prašymų pagrindas, tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nevertino prašymų tapatumo.

28.       Byloje nėra ginčo dėl apeliantų nurodomų faktinių aplinkybių, kad 2020 m. sausio 3 d. vykusio RUAB „Molesta“ kreditorių susirinkimo metu buvo pritarta RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano tikslinimo projektui ir administratorius kartu su savo teigiama išvada 2020 m. sausio 13 d. pateikė teismui tvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano tikslinimo projektą, kuriam 76 proc. balsų dauguma pritarė RUAB „Molesta“ kreditoriai minėtame kreditorių susirinkime; taip pat nėra ginčo dėl to, kad šie kreditorių susirinkimo sprendimai nėra nuginčyti.

29.       Viena vertus, kaip buvo minėta šios nutarties 20 punkte, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartyje perduodami pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo konstatavo, kad restruktūrizavimo planas netęstinas ir RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo byla turėtų būti nutraukta, nes nebuvo vykdomas bendrovės restruktūrizavimo planas. Todėl pakartotinai svarstyti prašymus patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimą, dėl kurių jau buvo pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje, nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, klausimas dėl RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylos jau yra išspręstas ir RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo byla nutraukta, todėl iš esmės nėra galimas restruktūrizavimo plano patvirtinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė ir nevertino prašymų tapatumo taip, kaip nurodo apeliantai, ir prašymus patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30.       Apeliantės RUAB „Molesta“ teigimu, pirmosios instancijos teismas ta pačia nutartimi be kita ko turėjo nuspręsti ir dėl bendrovės turto ir kreditorių sudėties, kurie keitėsi teisėtai vykdant restruktūrizavimo plano pakeitimus, kurie vėliau teismų buvo panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais, nes Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtino patikslintą RUAB „Molesta“ kreditorių sąrašą ir šios nutarties 7 punktu įvertino, kad kreditorės UAB „Sigma Ventus“ 1 441 271,25 Eur reikalavimas yra visiškai padengtas bendrovės įkeistu turtu, t. y. kreditorė neturi teisės į restruktūrizuojamą įmonę, todėl patikslino restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą, išbraukiant iš kreditorių sąrašo UAB „Sigma Ventus“. Vadinasi, apeliantės keliamas klausimas jau yra išspręstas.

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji iš esmės paliekama nepakeista, nurodant pirmosios instancijos teismui pareigą operatyviai atskirame procese spręsti bankroto bylos RUAB „Molesta“ iškėlimo klausimą.

32.       Iš esmės netenkinus kreditorių UAB „Sigma Ventus“, UAB „BMT Baltic“, UAB firmos „Lietuvos melioracija“ atskirojo skundo, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė