Administracinė byla Nr. ATP-317-175/2011

                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-21-3-00499-2011-6

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 41.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. P. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Raudondvario policijos nuovados (toliau – Institucija) postinis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. P. (toliau –  pareiškėjas) už tai, kad šis 2011 m. gegužės 31 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., SB „(duomenys neskelbtini)“ iš J. R. N. aptverto sodybos sklypo – (duomenys neskelbtini), be savininkės žinios paėmė gelžbetoninį 30 Lt vertės stulpelį tuo įvykdydamas smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, t.y., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. nutarimu J. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymą paskyrė įspėjimą.

Pareiškėjo atstovas apeliaciniu skundu prašo 2011-06-23 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad nutarimo motyvai yra nepagrįsti. Byloje be pareiškėjo 2011-06-14 paaiškinimo prie 2011-06-14 administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra jokios pakankamais įrodymais pagrįstos ir pareiškėjo kaltę dėl neva 2011-05-31 įvykdytos vagystės patvirtinančios medžiagos. Nuosavybės teisės į stulpelį, anot pareiškėjo, teismo ir policijos buvo nustatinėjamos tik iš fakto, jog stulpelis parą laiko buvo R. J. N. sodo sklypo teritorijoje. Aplinkybių, kaip jis ten atsirado, teismas ir policija netyrė, nors turėjo visas prielaidas tai daryti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas paviršutiniškai, atmestinai, neįsitikinus R. J. N. pareiškimo teiginių atitikimui tikrovei. Neaišku, kodėl neištirtas ir nutarime neįvertintas 2011-06-07 M. G. paaiškinimas, taip pat įvykio schema. Neapklausus darbininkų, remontavusių viešąjį kelią ir iš po gatvėje buvusio asfalto iškasusių stulpelį, nėra galimybės daryti pagrįstų prielaidų apie stulpelio priklausymą nuosavybės teise R. V. ar R. J. N.. Pareiškėjas nurodo, kad jokių kaltės pripažinimo pareiškimų nei policijai, nei teismui jis nedavė. Tai turėtų girdėtis teismo posėdžio garso įraše, tačiau nei jis, pažeidžiant Teismų įstatymo 38 str. 3 d. reikalavimą, nei teismo posėdžio protokolas, pažeidžiant ATPK 285 str. reikalavimus, nebuvo daromi (rašomi). Teisėjos jis prašė apklausti atsivestus liudytojus, tačiau į tokį prašymą taip pat nebuvo reaguota. Pažymėtina ir tai, kad nekilnojamojo turto registre R. J. N. ar R. V. teisės į jokius betoninius stulpelius neįregistruotos. Nei teismui, nei policijai nebuvo jokio pagrindo nepatikrinti minėtų aplinkybių viešajame registre, nes tik jame užfiksuoti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, paliekant galioti Kauno rajono apylinkės  teismo 2011-06-23 nutarimą, kadangi jis objektyvus ir teisėtas, priimtas tinkamai byloje įvertinus surinktus teisės pažeidimo faktą patvirtinančius įrodymus.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento, kiekvieno įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai.

Lietuvos Respublikos ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr. N1-1333/2007 ir kt.). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą pagrįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 30210 str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumo. Pareiškėjas neigia prisipažinęs padaręs administracinį teisės pažeidimą. Tačiau skundžiamame nutarime nurodyta, kad pažeidėjas bylos nagrinėjimo teisme metu kaltę pripažino. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išsiaiškinti šių prieštaravimų. Byloje nesant teismo posėdžio protokolo apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, kokius paaiškinimus ar prašymus pirmosios instancijos teisme teikė atsakomybėn traukiamas asmuo, kodėl buvo atmesti jo prašymai, jeigu tokie buvo pareikšti, apklausti pažeidėjo nurodytus liudytojus.

Atsižvelgiant į nurodytus procesinius pažeidimus, J. P. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

J. P. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                               Algerdas Urbšys