Baudžiamoji byla Nr. 1S-22-926/2022

                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00197-2010-7             

            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19.

 (S)

Kauno apygardos teismas

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. (toliau – A. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria nuteistojo A. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 93-329 netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. S. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas 15 (penkiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. balandžio 28 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 28 d.

2.       2021 m. spalio 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-329, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo A. S. atžvilgiu. Komisijos vertinimu, nuteistojo pažanga bei jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas jau užtikrina, jog galimos probacijos metu A. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3.       Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis A. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas.

4.       Skunde apygardos teismui nuteistasis A. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Nuteistojo teigimu, Komisija pažeidė BVK nuostatas, todėl jos priimtas nutarimas A. S. atžvilgiu negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Šioje vietoje nuteistasis pažymi, kad praeitą kartą Komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2021 m. balandžio 19 d. Tuo pačiu nutarimu buvo nuspręsta pakartotinai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą 2021 m. spalio 14 d., tačiau dėl visiškai neaiškių priežasčių A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymas buvo atidėtas iki 2021 m. spalio 21 d., t. y. pažeidžiant įstatyme numatyta 6 (šešių) mėnesių terminą. Dėl šių nuteistojo skundo motyvų pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

4.2.                      Skunde pabrėžiama, kad nors nuteistojo elgesys du kartus buvo svarstomas drausmės komisijoje, tačiau, jokios nuobaudos jam skirtos nebuvo. Be to, komentuojami pažeidimai buvo padaryti prieš 10 (dešimt) metų, po ko, A. S. buvo tik skatinamas – iš viso paskatintas net 19 kartų. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistasis dar gali sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau A. S. pažymi, kad iki šiol jis vykdė visus Komisijos reikalavimus, tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių jam nustatomi pakartotiniai rizikos balai nekinta. Tokiu atveju, pasak nuteistojo, kyla pagrįstas klausimas, ar Komisija pateikia tinkamas priemones, būtinas mažinant A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

4.3.                      Nuteistasis pabrėžia, kad visą bausmės vykdymo laiką jis dirbo, dirba ir šiuo metu, taip pat vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi jokių drausminių nuobaudų. Tuo tarpu kitiems nuteistiesiems buvo taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos net ir ne taip puikiai charakterizuojamiems. Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. S. daromi nusikaltimai savo pobūdžiu sunkėja, tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta, skiriant jam bausmę už padarytą nusikaltimą, todėl neturėtų būti vertinama dar kartą, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Analogiškai pasisakytina ir dėl A. S. likusios neatliktos bausmės dalies įvertinimo. Pasak nuteistojo, įstatymas nustato, kokį bausmės dydį atlikęs asmuo gali būti paleidžiamas iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtino paleidimo institutą, todėl, A. S. atlikus įstatyme numatytą bausmės dalį, negalima tvirtinti, jog jam likusi neatliktos bausmės dalis vis dar yra pakankamai didelė ir dėl šios priežasties netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4.4.                      Be to, skunde pabrėžiama, kad nors jam inkriminuotą nusikaltimą A. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau būdamas pataisos įstaigoje jis dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo prevenciją – baigė įžangines studijas, skirtas prevencijai nuo psichiką veikiančių medžiagų, bei dalyvavo anoniminių alkoholikų užsiėmimų cikluose.

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

5.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi A. S., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

7.       Bylos duomenimis, A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl, kaip tai teisingai pažymėta ir nuteistojo skunde, teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Laisvėje A. S. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Pataisos įstaigoje nuteistasis įgijo baldžiaus specialybę, visą laiką dirbo, dirba ir šiuo metu. Be to, drausmės tvarka pataisos įstaigoje jis nebuvo baustas, už gerą elgesį paskatintas net 19 kartų. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, jo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

8.       Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ji nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2021 m. balandžio 1 d., nepakito, vis dar išskiriant tiek statinius, tiek dinaminius nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti kriminogeninius veiksnius. Nors statiniai kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jokios reikšmės neturi, jie išliks nepakitę A. S. net ir atlikus visą jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau dinaminius veiksnius – lėšų valdymo sunkumai, mąstymas ir elgesys, ankstesnis nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nuteistajam būdingas pavojingas/rizikingas elgesys, nuteistasis vis dar gali ir privalo mažinti bausmę ir toliau atlikdamas pataisos įstaigoje.

9.       Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad A. S. nusikalto ne pirmą kartą. Praeityje jis jau buvo teistas, o siekiant tinkamos jo elgesio korekcijos jo atžvilgiu buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (nemokami darbai ir turto konfiskavimas). Tačiau, tai jokios įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis ir vėl nusikalto, kas rodo, jog teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, be kita ko, padarydamas savo pobūdžiu sunkesnę nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymą A. S. atlieka jam skirtą bausmę, pobūdis ir pavojingumas, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu informacija apie ankstesnį A. S. teistumą atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šios aplinkybės įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

10.       Aptartų duomenų visumoje svarbu paminėti, kad, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų visumos, net ir šiuo metu A. S. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo yra linkęs minimalizuoti – jis tvirtina nusikaltęs „pagautas momento“, kai atėjo priminti nukentėjusiajam apie skolą, be kita ko, neigdamas, jog šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, įtakojusią griežtesnės bausmės jam skyrimą. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad A. S. net ir šiuo metu kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio bei juo sukeltų pasekmių, o jo mąstymas vis dar išlieka nepakitęs tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į kitas nuteistojo mąstymo problemas. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra panaudojęs smurtą, siekdamas, kad kiti paklustų ir būdamas piktas yra užpuolęs kitą žmogų, tačiau, jokių duomenų apie jo lankytas socialinės reabilitacijos programas, susijusias su jo impulsyvumo bei smurto valdymu, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. S. vis dar nesuvokia savo smurto nevaldymo problemų ir nesistengia jų taisyti. Be to, nors nuteistasis ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip jis supranta, kokiu būdu jis pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo, yra prieštaravimų, kas vėlgi jį vis dar charakterizuoja labiau neigiamai.

11.       Be A. S. mąstymo problemų, išskirtini ir jo alkoholio vartojimo sunkumai. Nors, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis nepripažįsta turėjęs polinkį nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau jam inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos jo neteisėtų veiksmų atlikimui. Ir vis tik, net ir šioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje A. S. negeba pripažinti, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, jog A. S. suvokia, kad jo alkoholio vartojimo problemos turi tiesioginę įtaką jo nusikalstamumui. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir faktas, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį asmuo sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą dvylikos žingsnių programa, kadangi net ir po to, nuteistasis nepripažįsta teismo pripažintos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog asmuo iki šiol kritiškai nevertina savo neigiamo elgesio, tokiu būdu, dėdamas menkas pastangas tinkamai savo elgesio korekcijai.

12.       Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę A. S. sutiko dirbti apmokamą darbą, šiuo metu pataisos įstaigoje dirba. Bylos duomenimis, būdamas laisvėje asmuo įgijo 10 klasių išsilavinimą, tačiau jokios specialybės neturėjo. Nuteistasis tvirtina turįs darbinės patirties statybų sektoriuje, baldų gamybos patirties, yra dirbęs miško pjovimo darbus, tačiau, remiantis bylos duomenimis, būdamas laisvėje, darbus nuteistasis keisdavo dažnai ir be jokios aiškios priežasties, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti jo pakankama motyvacija dirbti ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog tiek praeityje nuteistojo padarytas nusikaltimas, tiek ir nusikalstama veika, už kurios padarymą A. S. šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo iš esmės susiję ir su finansinės naudos sau siekimu, kas sudaro pagrindą manyti, kad vien tik oficialių pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui, šiam būnant laisvėje, vis tik nepakako. Tokiu būdu, abejotina, jog ir šiuo atveju vien tik darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio.

13.       Darant šią išvadą būtina įvertinti ir tai, kad šiuo metu nuteistasis vis dar turi nemenkų finansinių įsipareigojimų – pagal vykdomuosius dokumentus A. S. privalo išmokėti 7047,87 eurų, iki šios dienos iš nuteistojo gaunamo darbo užmokesčio išmokėta tik 206,07 eurų suma, nuteistasis, be kita ko, dar privalo mokėti ir alimentus vaiko išlaikymui. Duomenų apie laisvėje turimą A. S. turtą, kurį galima būtų realizuoti skolų padengimui, ar jo santaupas, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo finansiniu stabilumu šiam išėjus į laisvę, o tai neabejotinai gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Juo labiau, jog nuteistojo lėšų valdymo sunkumai vis dar išskiriami prie dinaminių jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti veiksnių, kuriuos A. S. tinkamu savo elgesiu pataisos įstaigoje vis dar gali koreguoti.   

14.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tame tarpe ir taip nuteistojo akcentuojamų jo 19 paskatinimų, nepakanka daryti išvadai, kad A. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15.       Priimti priešingą procesinį sprendimą teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo teiginiai, kad Komisija pažeidė BVK nuostatas ir pakartotinį jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymą suorganizavo praleidus įstatyme nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą. Kaip nustatyta BVK 164 straipsnio 6 dalyje, pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba <...> teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d Komisijos nutarimu buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo A. S. atžvilgiu. Atsižvelgiant į aptartą BPK 164 straipsnio 6 dalies nuostatą, akivaizdu, kad paskesnis A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymas galėjo būti organizuojamas ne vėliau kaip 2021 m. spalio 19 d., tačiau, bylos duomenimis, jis vyko 2021 m. spalio 21 d. Nors tai ir laikytina BVK 164 straipsnio 6 dalies pažeidimu, tačiau, įvertinus tai, kad terminas buvo praleistas vos kelias dienas, šis pažeidimas laikytinas formaliu ir nesudarančiu pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto Komisijos nutarimo panaikinimui. Šis faktas Komisijos išvadų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo A. S. nekeičia. Analogišką išvadą, sutikdami su Komisijos nutarimo motyvais, padarė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir aukštesnysis teismas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį.

       Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                   Algirdas Giedraitis  

                                  Jurga Vasiliauskienė

                  Aušra Vingilė