Skundas Nr. 1S-242-891/2019

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00159-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.5.19

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo M. Ž. (toliau ir – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas nukentėjusiojo M. Ž. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 75 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. skirta 50 MGL (2500 €) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, mokant po 209 € kiekvieną mėnesį iki visiško baudos sumokėjimo. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 23 d.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. balandžio 8 d. buvo gautas nukentėjusiojo M. Ž. prašymas išieškoti iš nuteistojo E. B. 1050 € bylinėjimosi išlaidų, kurias nukentėjusysis patyrė baudžiamosios bylos Nr. 1-3599-865/2018 proceso metu.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi nukentėjusiojo M. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad tenkinti nukentėjusiojo prašymo nėra pagrindo, nes jis nesilaikė nurodytų reikalavimų, tai yra iki bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų.

4.       Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, nukentėjusysis M. Ž. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jo prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo, taip pat priteisti iš nuteistojo E. B. nukentėjusiojo M. Ž. naudai jo patirtas išlaidas už teisinę pagalbą rengiant šį skundą.

5.       Skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi procesinis įstatymas nenurodo imperatyvios sąlygos, kad klausimas dėl proceso išlaidų išsprendimo pagal BPK 361, 362 straipsnius gali būti sprendžiamas tik tokiu atveju, jeigu prašymas dėl procesinių išlaidų buvo pateiktas dar iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, tačiau tokiame procesiniame sprendime nėra išspręstas proceso išlaidų klausimas. Be to, žemesnės instancijos teismas, aiškindamas BPK 361, 362 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į šios bylos specifiką, nes galutinis procesinis sprendimas nuteistojo E. B. atžvilgiu buvo priimtas taikant supaprastinto proceso taisykles, kurių turinį reglamentuoja teismo baudžiamojo įsakymo proceso specialūs principai, taip pat išimtys iš bendrųjų baudžiamojo proceso principų.

6.       Taip pat pareiškėjas nurodo nesutinkantis su kitais skundžiamos nutarties teiginiais, nes jie prieštarauja baudžiamosios bylos duomenims. Pirma, nors teismas nurodo, kad tiek M. Ž., tiek jo advokatui proceso baigtis šioje byloje nebuvo netikėta, tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad dar iki 2018 m. spalio 25 d., kuomet įtariamajam E. B. buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo baigimą surašant pareiškimą dėl baudžiamojo įsakymo proceso formos taikymo, nukentėjusiojo atstovas advokatas Raimundas Jurka 2018 m. spalio 1 d. teikė antrą prašymą prokurorui susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau prokuroras jokio procesinio sprendimo dėl šio prašymo nepriėmė, neįvyko jokia supažindinimo su byla procedūra. Tai, kad advokatas, kaip nurodoma nutartyje, anksčiau teikė prašymą susipažinti su bylos duomenimis ir su jais susipažino, neturi lemiamos reikšmės, nes tai įvyko rugpjūčio mėnesį, tai yra gerokai anksčiau nei prokuroras priėmė sprendimą. Antra, byloje nėra duomenų apie tai, kad advokatui R. Jurkai 2018 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu siųstas lydraštis apie tai, jog ikiteisminis tyrimas baigiamas ir ketinama kreiptis dėl teismo baudžiamojo įsakymo proceso taikymo E. B. atžvilgiu, būtų gautas arba patvirtinta apie jo gavimą. Be to, prokuroras, kaip tai numatyta BPK 418 straipsnio 4 dalyje, neužtikrino, kad apie tai tinkamai būtų informuotas nukentėjusysis M. Ž.. Trečia, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas kaip sudėtinė supaprastinto baudžiamojo proceso dalis yra specifinis procesas, kurio metu nei nukentėjusiajam, nei kaltinamajam nėra pranešama apie tai, kada teismas ketina priimti ir paskelbti teismo baudžiamąjį įsakymą, juolab, kad tokiame supaprastintame procese proceso dalyviai nedalyvauja, realiai joks bylos nagrinėjimas nerengiamas, o sprendimą teismas priima vienasmeniškai, todėl skundžiamos nutarties teiginiai apie BPK 361 straipsnio 2 dalies taikymą yra netinkami.

7.       Atsiliepimų į skundą negauta.

Nukentėjusiojo M. Ž. skundas tenkintinas.

8.       Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, įvertinęs nukentėjusiojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus visų aplinkybių, todėl naikintina ir dėl nukentėjusiojo prašymo priimtinas naujas sprendimas.

9.       BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Advokato darbo apmokėjimas, kaip atskira proceso išlaidų rūšis, reglamentuotas BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo E. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį priimtas 2018 m. lapkričio 8 d., įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 23 d. ir buvo pradėtas vykdyti. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą dėl proceso išlaidų nebuvo pasisakyta, kadangi apskritai klausimas dėl jų priteisimo nebuvo keltas.

10.       Kita vertus pažymėtina, kad proceso išlaidos gali būti priteisiamos ir nuosprendžio (pagal BPK 29 straipsnio 2 dalį, nuosprendžiu laikomas ir baudžiamasis įsakymas) vykdymo metu. BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) taip pat formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).

11.       Sutiktina su pareiškėju, kad apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos normos taikomos tuo atveju, jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas, netinkamai aiškino ir taikė BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad BPK nenumato imperatyvios nuostatos, jog toks klausimas pagal BPK 361, 362 straipsnius gali būti sprendžiamas tik tada, jeigu prašymas dėl proceso išlaidų buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Tokios išvados negalima daryti ir remiantis kasacinio teismo praktika. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas E. B. atžvilgiu buvo priimtas taikant bylų supaprastinto proceso taisykles, tai yra žodinis bylos nagrinėjimas teisme nevyko. Taip pat, byloje nėra duomenų, kad būtų išspręstas nukentėjusiojo atstovo advokato R. Jurkos 2018 m. spalio 1 d. pateiktas prašymas leisti susipažinti su bylos medžiaga ir kad jis po pateikto prašymo ar vėliau būtų su ja supažindintas, taip pat, kad minėtas advokatas būtų gavęs jam elektroniniu paštu siųstą 2018 m. spalio 26 d. pranešimą apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis M. Ž. apskritai nebuvo informuotas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nors BPK 418 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad prokuroras apie tokį savo sprendimą privalo pranešti nukentėjusiajam. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo motyvais ir mano, kad nukentėjusiajam ir jo atstovui proceso baigtis buvo netikėta, jiems buvo apsunkintos galimybės reikšti prieštaravimus dėl supaprastintos procesinės formos taikymo šioje byloje, taip pat ir iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo pareikšti prašymus dėl proceso išlaidų atlyginimo, todėl laiko, kad pateikdamas prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo metu, kuomet įsakymas dar nėra įvykdytas, nukentėjusysis M. Ž. savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo ir apylinkės teismas tokį jo prašymą privalėjo svarstyti, o ne atmesti remdamasis tuo, kad jis pateiktas po bylos išnagrinėjimo. 

12.       Iš nukentėjusiojo M. Ž. prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1-3599-865/2018 išieškojimo matyti, kad nukentėjusysis prašo iš nuteistojo E. B. išieškoti 1050 € bylinėjimosi išlaidų ir pateikia patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus – teisinių paslaugų sutarties, sąskaitų už teisines paslaugas, mokėjimų nurodymų kopijas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei pateiktų dokumentų, advokatas R. Jurka suteikė nukentėjusiajam teisines paslaugas, atstovaudamas jį ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis teikė advokato parengtą skundą prokuratūrai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų bei advokato suruoštus skundo priedus, advokatas padėjo nukentėjusiajam M. Ž. pasirengti apklausai ikiteisminio tyrimo įstaigoje, atstovavo nukentėjusįjį apklausos metu, parengė prašymą prokurorui susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla ir daryti jos kopijas, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir analizavo gautą medžiagą, rengė prašymą prokurorui dėl duomenų pateikimo ir papildomų tyrimo veiksmų atlikimo. Apygardos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo atstovo advokato darbo laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, nuteistojo turtinę padėtį, sprendžia, kad bendra nukentėjusiojo M. Ž. turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma – 1050 €, yra pagrįsta, ne per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl priteistina iš nuteistojo E. B..

13.       Skundu apygardos teismui nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jam iš nuteistojo E. B. patirtas išlaidas už teisinę pagalbą rengiant šį skundą. Teismui pateiktas advokato orderis, taip pat sąskaita už teisines paslaugas Nr. 969 bei pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 150 € sumokėjimą advokatui R. Jurkai už skundo Vilniaus apygardos teismui parengimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-3599-865/2018. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, kad nukentėjusysis pagrįstai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, į tai, kad nuteistasis E. B. atsiliepimo į skundą nepateikė, taip pat įvertinęs tai, jog advokatas R. Jurka parengė išsamų, motyvuotą skundą, pripažįsta, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 150 € suma yra protinga ir ne per didelė, todėl nukentėjusiojo prašymas tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

tenkinti nukentėjusiojo M. Ž. skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti nukentėjusiojo M. Ž. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1-3599-865/2018 išieškojimo ir priteisti iš nuteistojo E. B. nukentėjusiajam M. Ž. 1050 € (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo baudžiamojoje byloje Nr. 1-3599-865/2018 kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš nuteistojo E. B. nukentėjusiajam M. Ž. 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms nagrinėjant skundą apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas        Arūnas Budrys