Baudžiamoji byla Nr. 1S-27-493/2021

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       M. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 11 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 17 d.).

2.       Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 61-99 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. M. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimą dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad, nors nuteistasis M. M. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

4.       Skunde apygardos teismui nuteistasis M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.       Skunde nurodoma, kad atsisakydamas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą pirmosios instancijos teismas subjektyviai aptarė asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimybę integruotis laisvėje ir neteisingai aiškino bei taikė teisės normas. Skundo autoriaus teigimu, ankstesni teistumai ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas jau buvo įvertinti jam skiriant bausmę. Skundžiamojoje nutartyje be jokių argumentų nurodyta, kad asmuo ir ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos bausmės, pataisos įstaigoje buvo skatintas 20 kartų, dirba, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jam buvo suteikta teisė parvykti į namus, lygtinio paleidimo atveju jis turės darbą, taip galės prisidėti prie šeimos gerovės. Tuo tarpu teismas, atsisakydamas taikyti M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išdėstė neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius faktus, tačiau nepateikė jokios šių faktų analizės. Anot skundo autoriaus, toks teismo sprendimas pažeidžia procesiniam sprendimui taikomus aiškumo reikalavimus.

4.2.       Skunde taip pat akcentuojama, kad Komisijoje nuteistasis anksčiau buvo svarstomas keturis kartus, tačiau buvo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo, įpareigojant jį vykdyti Komisijos rekomendacijas. Sėkmingai įvykdžius Komisijos rekomendacijas, nuteistajam buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą, o tai, pasak skundo autoriaus, leidžia manyti, kad M. M. gali tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis. M. M. taip pat pažymi, kad jam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, jos buvo gautos bausmės atlikimo pradžioje, kuomet jam buvo sunku adaptuotis. Be to, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (26 balai). Ši pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 51 balo (2014 m.). Tačiau teismas be jokio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu. Skunde nuteistasis teigia, kad jis supranta poreikius turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultūros.

4.3.       Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo. M. M. nurodo, kad bausmės tikslai jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Pats bausmės paskyrimo faktas ir dalinis jos atlikimas padarė tinkamą poveikį, nuteistasis nusprendė daugiau nenusikalsti, o jo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys laisvėje jam nėra priimtinas. Galiausiai, ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ taip pat numato, kad pirmenybė pataisos procese turi būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Nagrinėjamu atveju nėra jokių svarbių aplinkybių patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu nuteistasis įrodė, kad bausmės paskirtį jau yra realizavęs. Tuo labiau, kad ir pats pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių kriterijų neatitinka M. M..

4.4.       Skunde apeliantas pažymi, kad Lietuvos teismų praktika taip pat akcentuoja, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skunde cituojama teismų praktika, kurioje teismai, taikydami nuteistiesiems lygtinį paleidimą, nurodo, kad padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ar ankstesni teistumai nėra besąlyginis pagrindas netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo. M. M. pažymi, kad teismo precedentai yra privalomi.

Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

2.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi M. M., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

3.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

4.       Bylos duomenimis, M. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Laisvėje M. M. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo staliaus specialybę, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas 21 kartą, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už įstaigos ribų. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

5.       M. M. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 26 balais. Po paskutiniojo vertinimo, atlikto 2020 m. gegužės 4 d., ji sumažėjo 5 balais. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, privalo būti ne tik formaliai įvertinamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pokytis, bet ir atsižvelgiama į šį pokytį lėmusias aplinkybes, įvertinant nuteistojo indėlį į jų pasikeitimą. Bylos duomenimis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pokytį analizuojamu atveju lėmė M. M. pasikeitimai srityje „Gyvenimo stilius ir draugai“, kuomet asmuo pakeitė savo požiūrį į veiklą, skatinančią nusikalstamumą. Tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, pats nuteistasis teigia, kad nusikaltimo padarymo metu buvo įtakojamas ir spaudžiamas bendrininkų, nusikalstamas veikas įvykdė organizuotoje grupėje. Nors nuteistasis teigia, kad yra visiškai nutraukęs ryšius su kitais žmonėmis iš kriminalinio pasaulio, tačiau šioje srityje nustatyti iš išliekantys dinaminiai rizikos balai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo galimybėmis savo tikslų laisvėje toliau siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

6.       Įvertintina ir tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje ne visuomet buvo pavyzdingas. Jis devynis kartus baustas drausmine tvarka už įvairius vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Nors skunde teigiama, kad šios drausminė nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios,  tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms, neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą M. M. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Juo labiau, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje nuteistasis atlieka ne pirmą kartą. Nors, kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia M. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiuo atveju, kai vis dar išskiriami net keli M. M. elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė ir smurtinio elgesio istorija, tai, kad asmuo yra socialiniai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiai su kitais, kurie socialinės reabilitacijos specialistų buvo išskirti įvertinant ir nuteistojo praeityje buvusius teistumus, teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui, vis tik nėra pagrindo. Dėl kitų skundo argumentų teismas pažymi, kad šiuo atveju nenustatyti Rekomendacijų pažeidimai. Taipogi nelaikytina, kad nagrinėjamu atveju buvo nukrypta nuo teismų praktikos, kadangi kiekvienas asmuo, kuris siekia lygtinio paleidimo yra vertinamas individualiai.

7.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį.

       Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                   Danutė Giačaitė  

                                  Jurgis Kiškis

                   Arūnas Paštuolis