Civilinė byla Nr. e2-809-465/2020

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16750-2019-0

Procesinio dokumento kategorija 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6;  3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 6  d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Vyteniui Puišiui,

atsakovei K. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei K. T. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

ieškovas nurodo, kad 2018-05-21 kelyje Vilnius -Varėna -Gardinas įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės Iveco, v/n (duomenys neskelbtini), Audi A2, v/n (duomenys neskelbtini) ir sutrikdyta šios transporto priemonės vairuotojos M. Š. sveikata. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojos K. T. kaltės, kuri vairavo transporto priemonę neblaivi. Teigia, kad padarytai žalai atlyginti ieškovas išmokėjo 13927 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės Iveco sugadinimus. Transporto priemonės likutinė vertė buvo nustatyta aukciono būdu, o draudimo išmoka buvo paskaičiuota pagal išvadą apie transporto likutinę vertę; iš automobilio rinkos vertės (19070 Eur) atėmus transporto priemonės likutinę vertę (5143 Eur). Taip pat ieškovas išmokėjo 1646 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės Audi A2 sugadinimus, kurių dydis paskaičiuotas iš automobilio rinkos vertės (1960 Eur) atėmus transporto likutinę vertę (314 Eur). Abiejų transporto priemonių remontas nebuvo ekonomiškai tikslingas. Ieškovas išmokėjo 214 Eur už automobilio Audi 2 transportavimo išlaidas, 670,96 Eur už M. Š. laikinąjį nedarbingumą bei 2194,90 Eur moralinę žalą, vaistus ir transporto išlaidas. Viso ieškovas dėl šio eismo įvykio išmokėjo 18652,86 Eur, kuriuos, vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, numatančiu draudiko atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, prašo priteisti iš draudėjos K. T.. Taip pat ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas (420 Eur) bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai.

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo visą 13927 Eur išmoką 2018-05-21 eismo įvykyje nukentėjusios transporto priemonės Iveco, v/n (duomenys neskelbtini) savininkei, nes pastarosios vairuotojas taip pat buvo neblaivus. Mano, jog tikėtina, kad žala jo valdomai transporto priemonei atsirado ar padidėjo ne tik dėl jos kaltės, bet ir dėl vairuotojo A. Z. stipriai sulėtėjusios reakcijos dėl jo 1,08 promilės neblaivumo. Jo paaiškinimai yra patvirtinti įsiteisėjusiu 2018-10-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-1740-239/2018. Atsakovė nurodo, kad kilus abejonėms dėl A. Z. veiksmų įtakos atsiradusiai žalai, skirtina teismo trasologinė autotechninė ekspertizė, kuri atsakytų į klausimą, ar A. Z. neblaivumas sutrukdė išvengti susidūrimo 2018-05-21 autoįvykio sąlygomis. Teigia, kad ieškinys dalyje dėl 13927 Eur ieškovo nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.

 Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, papildomai nurodė, kad neatsimena įvykio detalių ir negali paaiškinti įvykio aplinkybių, bylą prašė nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus.

Tretysis asmuo UAB „ZR TRANSPORT“ pranešime teismui nurodė, kad ieškinį palaiko pilnai, patvirtino, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartį, išmokėjo draudimo sumą, todėl pagal jo atgręžtinį reikalavimą atsakovė privalo atlyginti visas išlaidas. Bylą prašė nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2018-05-21 kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Toyota, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas atsakovės K. T., manevravo į kairę, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu Audi A2, v/n (duomenys neskelbtini), bei po smūgio iš inercijos trenkėsi į ta pačia kryptimi, kaip ir Audi A2 automobilis važiavusį, bet nespėjusį sustabdyti Iveco, v/n (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė K. T.. Jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (e. bylos l. 51). Transporto priemonės Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (e. bylos l. 53,54). 2018-05-21 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 13927,00 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės Iveco, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimus (e. bylos l. 46). Likutinė šios transporto priemonės vertė, nustatyta aukciono būdu, sudarė 5143 Eur (e. bylos l. 34). Už transporto priemonės Audi A2 , v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimus bei transportavimo išlaidas jo savininkui išmokėta 1860 Eur (e. bylos l. 24-26). Už nukentėjusiosios M. Š. laikinąjį nedarbingumą VSDFV išmokėta 670,96 Eur dydžio draudimo išmoka (e. bylos l. 56-59). Automobilio vairuotojai M. Š. už moralinę žalą, vaistus, transporto išlaidas, laikinąjį nedarbingumą išmokėta 2194,90 Eur (e. bylos l. 65).

Kasacinis teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) įtvirtintą teisinį reglamentavimą yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonių valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei žalą patyrė tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlyginimo draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/20109). Regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o išimtys yra grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiškai ar iš dalies panaikina jo interesų draudimo apsaugą. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas pažymėjo, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

.

Bylos medžiaga patvirtinta, kad eismo įvykio metu atsakovė vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (Specialisto išvada, baudžiamoji byla Nr. 1-1740-239/2018, 1t., b. l. 195). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-10-19 nuosprendžiu K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, atleido pagal laidavimą ir bylą nutraukė (baudž. bylos 2t., l. 99-104). Tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir administracinio nusižengimo byloje, atsakovė savo kaltę dėl įvykio pripažino. Tuo remiantis galima pagrįstai teigti, jog TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikymo pagrindas laikytinas pagrįstu.    

Nagrinėjamu atveju atsakovė savo kaltės dėl autoįvykio neginčija, tačiau su ieškiniu sutinka iš dalies, teigdama, jog ieškovas nepagrįstai išmokėjo 13 927 Eur dydžio draudimo išmoką autoįvykyje nukentėjusios transporto priemonės Iveco, v/n (duomenys neskelbtini) savininkei, nes pastarosios vairuotojui A. Z. eismo įvykio metu taip pat buvo nustatytas neblaivumas. Atsakovės teigimu, būdamas blaivus, vairuotojas galimai turėjo techninę galimybę išvengti kilusių pasekmių. Tačiau tokie teiginiai vertinti kritiškai.  Pažymėtina, kad ieškovas atsakovės pareigą grąžinti išmokėtą draudimo išmoką sieja su jos neblaivumo nustatymo faktu autoįvykio metu, kuris buvo sukeltas dėl jos veiksmų, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Taigi atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė, yra nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo byloje, ir baudžiamojoje byloje, todėl jų šioje byloje iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas).  Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovės teisinė pozicija nėra nuosekli, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl laikytina kaip gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės. Bylos medžiaga nesudaro pagrindo teigti, jog ši atsakovės nurodoma aplinkybė dėl kito eismo dalyvio neblaivumo yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti dėl šio vairuotojo kaltės. Būtent atsakovė, o ne transporto priemonės Iveco vairuotojas, buvo pripažinta eismo įvykio kaltininke, pažeidusia Kelių eismo taisykles (e. bylos l. 48). Kita vertus, atsakovė jokių naujų aplinkybių, galinčių paneigti jos kaltę, nenurodė (CPK 178 straipsnis).  Remiantis išdėstytu galima pagrįstai teigti, jog dėl eismo įvykio išmokėtos draudimo sumos yra susijusios priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens (atsakovės) veiksmais, todėl draudikas, išmokėjęs nuo eismo įvykio nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę (TPCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Analogiška atsakingo draudiko regreso teisė numatyta 2004-06-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.1 punkte.

Žalos dydis yra paremtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais : Transporto priemonių techninės apžiūros aktais, išvada apie transporto priemonių likutinę vertę, nustatytą aukciono būdu, žalos sąmata, sudaryta kompiuterine Audatex programa (e. b. l. 4-24).  Atsižvelgiant į tai, jog žalos dydžio atsakovė neginčijo, todėl tuo klausimu plačiau nepasisakytina. Bylos duomenimis ieškovas  nukentėjusiems asmenims ieškovo išmokėjo šias draudimo išmokas : 13 927 Eur už sugadintą transporto priemonę Iveco, v/n Nr. (duomenys neskelbtini), 1646 Eur už sugadintą Audi A2, v/n (duomenys neskelbtini), 214 Eur už transporto priemonės Audi A2 transportavimą, 670 Eur už M. Š. laikinąjį nedarbingumą, 2194,90 Eur už moralinę žalą (e. bylos l. 26, 46, 59, 65).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.).

Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais bei vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant 18652,86 Eur dydžio žalos atlyginimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 18652,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-06-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 420 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje patirta 15,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.). Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, jos priteistinos iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu        

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį tenkinti pilnai.

        Priteisti iš atsakovės K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 18 652,86 Eur (aštuoniolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 86 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (18 652,86 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo (2019-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai.

Priteisti iš atsakovės K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,74 Eur (penkiolika eurų 74 ct) pašto išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660.

        Sprendimas apeliaciniu skundu nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

        Teisėja Margarita Ambrazaitienė