Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-468-538/2015
Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-00443-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
44.5.2.4; 73.2.6.1; 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei S. A., tretiesiems asmenims J. P., UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 3448,20 Lt žalos atlyginimą, nuo priteistos sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2011-05-26 su J. P. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr.30000213142, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2011-09-17 eismo įvykio metu susidūrė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2012-02-27 Klaipėdos apskrities VPK KPB nutarimą kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas J. P., kuris būdamas neblaivus vairavo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl atsakovei buvo išmokėta 3488,20 Lt už jos automobilio apgadinimą. J. P. 2013-12-08, atsakydamas į jų pretenziją, nurodė, kad jis pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimą Nr. A2.6-862-659/2012 bei Klaipėdos apygardos teismo nutartį yra pripažintas nekaltas dėl eismo įvykio. Pagal esamus teismo sprendimus administracinėje byloje nebėra vieno iš pagrindų J. P. civilinei atsakomybei kilti, todėl mano, kad atsakovė yra nepagrįstai gavusi draudimo išmoką ir privalo grąžinti, tačiau atsakovė draudimo išmoką atsisako grąžinti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-04 sprendimu ieškinį atmetė. Įpareigojo Klaipėdos rajono apylinkės teismo finansininkę grąžinti atsakovei S. A. 200,00Lt (57,92 Eur) užstatą, sumokėtą į Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Priteisė iš ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, įmonės kodas 302677744, 1500,00 Lt (434,43 EUR) atsakovei S. A. turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, įmonės kodas 302677744, 1000,00 Lt (289,62 Lt) J. P. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtą 3448,20 Lt draudimo išmoką atsirado ne iš nepagrįsto praturtėjimo, bet iš draudimo teisinių santykių, ginčo esmė nagrinėjamoje byloje orientuota į LR TPVCAPDĮ 17 str. 1d. 1p. nurodytą draudimo teisinių santykių aspektą – draudimo išmokos grąžinimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo draudimo išmokos mokėjimo momentu tiek paties ieškovo, tiek kitų šiame draudimo teisinio santykio pagrindu atsiradusio ginčo sprendime dalyvavusių asmenų veiksmais ir sprendimais nustačius ginčo draudimo išmokos mokėjimo pagrindus ir sąlygas, atsakovei buvo išmokėta draudimo išmoka, kurią ieškovas išmokėjo 2012-03-06, taigi ginčo draudimo išmokos išmokėjimo momentui ieškovui nekilo abejonių dėl šios išmokos mokėjimo pagrindų ir sąlygų. Ieškovas turi įrodyti, kad atsakovė be pagrindo yra įgijusi turtą. Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovė jokiais savo veiksmais neįtakojo ieškovo sprendimo išmokėti jai eismo įvykio metu padarytą žalą, ieškovas pats nieko neverčiamas priėmė sprendimą išmokėti tokią išmoką ir vadovavosi 2012-02-17 Klaipėdos apskrities VPK KPB nutarimu, kuriuo buvo nutraukta byla dėl eismo įvykio atsakovės atžvilgiu, tai yra nesulaukęs, kol bus įrodyta trečiojo asmens kaltė dėl eismo įvykio, nors išmokant atsakovei draudimo išmoką, byla teisme jau buvo nagrinėjama. Be to, ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už eismo įvykį, nes jo atžvilgiu byla buvo nutraukta nuobaudos skyrimo terminui pasibaigus, neįrodo, kad jis nebuvo kaltas dėl eismo įvykio, nes jo kaltės klausimas nebuvo išspręstas, nes Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas nutartį, nepasisakė dėl Klaipėdos apskrities VPK KPB apeliacinio skundo motyvų ir nesprendė, ar J. P. kaltas dėl eismo įvykio. Ieškovas reikalavimą grindžia tik tuo, kad nutraukus administracinę bylą J. P. atžvilgiu, išnyko pagrindas, kuriuo remiantis atsakovei buvo išmokėta draudimo išmoka, todėl atsakovė ją privalo grąžinti ieškovui. Nagrinėjant bylą kaip liudytojas buvo apklaustas I. R., tačiau teismas įvertinęs administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, administracinėje byloje esančią specialisto išvadą, kad nesutampa atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimai ir liudytojo I. R. parodymai, padarė išvadą, kad vadovaujantis vien liudytojo I. R. parodymais, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl eismo įvykio kalta atsakovė, nes šio liudytojo parodymus vertino ir specialistas, atlikdamas autotechninę ekspertizę, tačiau, kas konkrečiai buvo atsakingas už eismo įvykį, pagal jam pateiktus duomenis, negalėjo nustatyti. Teismas vertindamas administracinėje byloje esančius įrodymus, administracinėje byloje esančią specialisto išvadą bei civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojo I. R. parodymus, padarė išvadą, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kad dėl eismo įvykio kalta atsakovė, priešingai, civilinėje byloje yra nutarimas, patvirtinantis, kad ji dėl eismo įvykio nėra kalta, o šis nutarimas nėra panaikintas. Įvertinus tai, kad ieškovas nepateikė teismui nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovės kaltės įvyko eismo įvykis, o iš administracinės bylos ir civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nenustatyta, kad dėl eismo įvykio kalta yra atsakovė, teismas neturi pagrindo vadovautis prielaidomis.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad neatsiradus J. P. civilinei atsakomybei dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio, nėra pagrindo atsakovei reikalauti atlyginti dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio patirtą žalą TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi atsakovei žala jau buvo atlyginta, ieškovui atsirado teisė reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo. Apeliantas nėra atsakovės civilinės atsakomybės draudikas ir atsakovės atsakomybės dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio įrodinėti neprivalo, nes atsakovės atsakomybė niekaip negali įtakoti apelianto reikalavimo grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Nesant civilinėje byloje įrodymų, patvirtinančių, kad J. P. yra atsakingas dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio, teismas atmesti ieškinio neturėjo pagrindo. Teismas nenustatė, nekonstatavo ir nepripažino, kad dėl kilusio eismo įvykio kaltas J. P. ir jam atsirado civilinė atsakomybė.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtą 3448,20 Lt draudimo išmoką atsirado ne iš nepagrįsto praturtėjimo, o iš draudimo teisinių santykių.
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinė skundą atmesti. Nurodo, kad administracinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismas J. P. kaltės nenustatinėjo, kad ieškovo nurodomi sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjant civilinę bylą. Būtent J. P. Kelių eismo taisyklių bei bendrojo pobūdžio pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimai sąlygojo atsakovei padarytą žalą. Atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir neįrodyta. Pažymi, kad atsakovė važiavo tiesiai, o J. P. suko į kairę ir privalėjo duoti kelią atsakovei.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. P. sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kurioje teigiama, kad teismas turėjo konstatuoti, kas atsakingas dėl kilusio autoįvykio ir tik po to spręsti, ar atsakovė draudimo išmoką gavo neteisėtai. Ar yra pagrindas taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas, trečiasis asmuo palieka spręsti teismui.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl draudimo išmokos grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Civilinės ir prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylų duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, tai yra (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo trečiasis asmuo J. P., ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo atsakovė. 2012-05-21 J. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.30P-1448815-12, kuriame nurodyta, kad J. P., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio atsakovės S. A. vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiam priešinga kryptimi tiesiai ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei nežymiai sutrikdyta S. A. sveikata, t. y. J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir 161 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini). 3d. (adm. t. p. b. Nr.A2.6-862-659/2012, b. l. 4-7). S. A. 2011-10-19 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-1176700-11, kuriame nurodyta, kad ji, vairuodama transporto priemonę, šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su sankryžoje į kairę sukančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu neblaivaus J. P., ir eismo įvykio metu nežymiai nukentėjo pati ir apgadinti abu automobiliai, tai yra ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 169 p. reikalavimus ir pažeidė LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (adm. t. p. b. Nr. A2.6-862-659/2012, b. l. 39). Trečiojo asmens automobilis , (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo apdraustas ieškovo bendrovėje (b. l. 40). 2012-02-17 Klaipėdos AVPK KPB nutarimu Nr. 07-11-6429077 atsakovės atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (b. l. 10, adm. t. p. b. Nr. A2.6-862-659/2012, b. l. 40). Atliekant tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo, buvo nutarta byloje paskirti autotechninę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012-02-07 specialisto išvadoje Nr. 11K-463(11) nurodyta, kad pagal pateiktus duomenis negalima nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, taip pat išvadoje nurodyta, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui ir kitiems eismo dalyviams (adm. t. p. b. Nr. A2.6-862-659/2012 b. l. 74-80). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-20 nutarimu Nr. A2.6-862-659/2012 konstatavo, kad įvertinus liudytojų parodymus, I. R. rašytinį paaiškinimą bei specialisto išvadą Nr. 11K-463 (11), nepavyko nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, tačiau alkotesterio parodymais bei ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G-73 nustatyta, jog J. P. automobilį vairavo būdamas neblaivus, todėl pažeidimas, numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., buvo perkvalifikuotas į LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir J. P. paskirta administracinė nuobauda už šį pažeidimą (b. l. 11-13, adm. t. p. b. Nr.A2.6-862-659/2012, b. l. 114-116). Minėtą nutarimą skundė ne tik J. P., bet ir Klaipėdos apskrities VPK ir 2012-06-14 Klaipėdos apygardos teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)106/2012 priėmė nutartį, kuria nutarė Klaipėdos apskrities VPK apeliacinį skundą atmesti, o J. P. skundą tenkinti ir nutraukti bylą, nes nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimas buvo priimtas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (b. l. 14-16, adm. t. p. b. Nr. A2.6-862-659/2012, b. l. 126-128). Priimdamas šią nutartį, kuria administracinė byla J. P. atžvilgiu buvo nutraukta, Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad nutraukiant bylą šiuo pagrindu, J. P. kaltė šiame procese nebegali būti nustatinėjama, todėl teismas nevertina Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Draudimo išmoka atsakovei dėl eismo įvykio patirtos žalos ieškovo priimtu sprendimu buvo išmokėta 2012-03-06 (b. l. 29). Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką atsakovei, su pretenzija kreipėsi į J. P., reikalaudamas atlyginti 3488,20 Lt žalą (b. l. 30) ir 2013-12-05 gavo atsakymą iš J. P., kad jis neketina atlyginti žalos, nes pagal priimtus Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimus jis nėra kaltas dėl eismo įvykio (b. l. 17). Ieškovas 2013-12-09 su pretenzija dėl 3488,20Lt draudimo išmokos grąžinimo kreipėsi į atsakovę ir, vadovaudamasis LR CK 6.237str. 1d., reikalavo grąžinti iki 2014-01-15 be pagrindo įgytą draudimo išmoką (b. l. 37). Atsakovė nesutiko su ieškovo pretenzija ir išsiuntė atsakymą (b. l. 32-33). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas be pagrindo atsakovei išmokėjo draudimo išmoką.
Apeliantas teigia, kad panaikinus J. P. civilinę atsakomybę dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio, išnyko ir pagrindas atsakovei reikalauti atlyginti dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio patirtą žalą TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Taigi iš esmės šioje civilinėje byloje aktualus ir turėtų būti išspręstas kaltės dėl autoįvykio , (duomenys neskelbtini) klausimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).
Taigi esant tokiai kasacinio teismo praktikai, akivaizdu, kad 2012-02-17 Klaipėdos apskrities VPK nutarimas, kuriuo atsakovė buvo pripažinta nekalta dėl eismo įvykio, neturi prejudicinės galios, todėl nustatinėjant kas kaltas dėl autoįvykio (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo juo vadovautis.
Kaip minėta, byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-20 nutarimu Nr. A2.6-862-659/2012 konstatavo, kad įvertinus liudytojų parodymus, I. R. rašytinį paaiškinimą bei specialisto išvadą Nr. 11K-463 (11), nepavyko nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, tačiau alkotesterio parodymais bei ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G-73 nustatyta, jog J. P. automobilį vairavo būdamas neblaivus, todėl pažeidimas, numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., buvo perkvalifikuotas į LR (duomenys neskelbtini) str. 1d. ir J. P. paskirta adminstracinė nuobauda už šį pažeidimą (b. l. 11-13, adm. t. p. b. Nr.A2.6-862-659/2012, b. l. 114-116). Minėtą nutarimą skundė ne tik J. P., bet ir Klaipėdos apskrities VPK ir 2012-06-14 Klaipėdos apygardos teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)106/2012 priėmė nutartį, kuria nutarė Klaipėdos apskrities VPK apeliacinį skundą atmesti, o J. P. skundą tenkinti ir nutraukti bylą, nes nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimas buvo priimtas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (b. l. 14-16, adm. t. p. b. Nr. A2.6-862-659/2012, b. l. 126-128). Priimdamas šią nutartį, kuria administracinė byla J. P. atžvilgiu buvo nutraukta, Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad nutraukiant bylą šiuo pagrindu, J. P. kaltė šiame procese nebegali būti nustatinėjama, todėl teismas nevertina Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Taigi, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, dėl J. P. kaltės autoįvykio metu taip pat nepasisakyta, taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju taip pat negali daryti pagrįstos išvados, kad dėl autoįvykio nėra J. P. kaltės. Atsižvelgiant į tai, šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje turi būti nustatyta, kurio iš eismo įvykio dalyvio – atsakovės ar trečiojo asmens veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.).
Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
Kaip matyti iš paaiškinimų administracinėje byloje, J. P. nurodė, kad įvažiavo į sankryžą posūkiui į (duomenys neskelbtini) ir užsidegus geltonam šviesoforo signalui atrodė, kad posūkį gali baigti, tačiau įvyko susidūrimas su tiesiai važiuojančiu automobiliu, todėl mano, kad tiek jis, tiek tiesiai važiavusi vairuotoja nebuvo pakankamai atsargūs (adm. b. l. 60). Liudytojas I. R. nurodė, kad jam artėjant prie (duomenys neskelbtini) reguliuojamos sankryžos užsidegė geltonas šviesoforo signalas, o užsidegus raudonam šviesoforo signalui jis pilnai sustojo antroje juostoje prie sankryžos, tuo metu pro jo automobilį trečia eismo juosta nestabdydamas tiesiai į sankryžą įvažiavo (duomenys neskelbtini)automobilis, kuris susidūrė su , (duomenys neskelbtini)sukančiu sankryžoje iš (adm. b. l. 69) Taigi atsižvelgiant į nurodytus trečiojo asmens ir I. R. paaiškinimus, teisėjų (duomenys neskelbtini)kolegija gali daryti pagrįstą išvadą, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui. Specialisto išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu vairuotojai S. A. ir J. P. privalėjo laikytis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, važiuodami per šviesoforu reguliuojamą sankryžą privalėjo vadovautis eismą reguliuojančio šviesoforo signalais, esant draudžiamajam šviesoforo signalui privalėjo sustoti prieš „Stop“ liniją, jeigu jos nėra-prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, įsijungus leidžiama šviesoforo signalui privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), tuo atveju, jeigu užsidegus geltonam šviesoforo signalui prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją galėjo sustoti tik staigiai stabdydami buvo leidžiama važiuoti toliau, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, tai pastebėjus, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taip pat išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje neesant faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, koks buvo transporto priemonių išsidėstymas persijungiant šviesoforo signalams, kadangi eismo įvykių dalyvių ir liudytojo parodymai apie šviesoforo darbą transporto priemonėms įvažiuojant į sankryžą techniniu požiūriu, tikėtina, skirtingi, negalima techniniu požiūriu spręsti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (adm. b. l. 78).
Autoįvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau-Taisyklės) 117.7. punkte nustatyta, kad geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui. Taip pat pažymėtina, kad taikant deliktinę atsakomybę, veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojama ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai neatidaus ir neatsargaus elgesio, šiuo atveju dalyvaujant su transporto priemone eisme. Taisyklių 50-53 punktuose nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Iš nurodytų bylos duomenų yra pagrindas daryti išvadą, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, trečiasis asmuo sukdamas į kairę nepraleido atsakovės vairuojamo automobilio, tačiau atsakovė, įvažiuodama į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, neįsitikino, kad galės saugiai pravažiuoti sankryžą. Taigi, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo pažeidė Taisyklių 50-53, 117 reikalavimus, todėl darytina išvada, kad dėl autoįvykio tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, atsiradusia žala ir dėl eismo įvykio yra jų abipusė kaltė. Atsižvelgiant į padarytus Taisyklių pažeidimus, darytina išvada, kad tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės kaltės laipsnis vienodas, tai yra, po 50 procentų.
Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65.5 punktą, išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoką gavęs asmuo grąžintų gautą išmoką ar jos dalį, esant kitiems neteisėto išmokėjimo ar nepagrįsto praturtėjimo atvejams. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu už padarytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir Biuras moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei. Taigi nustačius 50 procentų kaltės J. P. veiksmuose dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio, ieškovui atsirado teisė reikalauti iš atsakovės nepagrįstai išmokėtos 50 procentų išmokėtos sumos. Kaip byloje nustatyta, draudimo įmonė atsakovei išmokėjo atitinkamai 100 procentų draudimo išmokos, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas priteisti iš atsakovės 50 procentų draudimo išmokos (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65.5 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rolvika“ v. BUAB „LVS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IĮ ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios sąlygos, kurios būtinos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rolvika“ v. BUAB „LVS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2010; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-276/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtą draudimo išmoką atsirado ne iš nepagrįsto praturtėjimo, bet iš draudimo teisinių santykių, todėl šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo normos netaikomos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 499,33 eurai išmokėtos draudimo išmokos, taip pat iš atsakovės yra pagrindas priteisti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Kita ieškinio dalis atmestina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Kadangi priėmus naują sprendimą ieškinys tenkintas iš dalies, perskaičiuotinos skundžiamu teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 22,59 eurus (78 Lt) žyminio mokesčio už ieškinį ir 22,59 eurus žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; atsakovė sumokėjo 434,43 eurus (1500 Lt) už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 150 eurų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme; trečiasis asmuo J. P. sumokėjo 289,62 eurų (1000 Lt advokato) išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kadangi tenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 22,59 eurai žyminio mokesčio, iš ieškovo atsakovei priteistina 292 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovės trečiajam asmeniui J. P. priteistina 145 eurai išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovė vykdydama protokolinę teismo nutartį į Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą buvo sumokėjusi 200,00Lt užstatą, skirta liudytojo I. R. išlaidoms apmokėti, tačiau liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprašo priteisti kelionės išlaidų, todėl yra pagrindas atsakovės sumokėtą užstatą grąžinti atsakovei S. A., pavedant tai atlikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo finansininkei.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės S. A. ieškovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 499,33 eurų išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos 2014-03-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, iš atsakovės S. A. 22,59 eurus žyminio mokesčio.
Priteisti atsakovei S. A. iš ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 292 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti trečiajam asmeniui J. P. iš atsakovės S. A. 145 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Įpareigoti Klaipėdos rajono apylinkės teismo finansininkę grąžinti atsakovei S. A. 200,00Lt (57,92 Eur) užstatą, sumokėtą į Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis
Kolegijos teisėjai Marius Dobrovolskis
Erinija Kazlauskienė