Baudžiamoji byla Nr. e1-780-805/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29546-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.1.9.13; 1.2.4.6.2; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 13 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1994 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 148 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį – 7 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, pritaikius 1993 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. I-182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ 3 straipsnį bausmė sumažinta iki 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;

2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 40 valandų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 40 valandų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis O. K. 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 14.10 val. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu delnu sudavė tris smūgius neblaiviai kartu gyvenančiai savo motinai D. K. į dešinį skruostą ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis O. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad kartu su savo motina D. K., sugyventine ir savo neįgaliu sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 14 val. jis sėdėjo kieme prie stalo ir gėrė alų. Namo, išgėrusi alkoholio, grįžo motina. Jis paprašė savo pinigų, kuriuos buvo davęs pasaugoti. Motina nuėjo į kambarį, atnešė 230 Eur ir sviedė pinigus jam į nosį. Iš įkarščio jis delnu smogė motinai tris kartus į skruostą. Matė, kad truputį kraujavo. Motina paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Jis sėdėjo ir laukė policijos. Sudavė delnu, reaguodamas į motinos netinkamą elgesį. Niekas nematė konflikto. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų.

Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. susipyko su sūnumi, kad jis neprižiūri savo neįgalaus 21 metų sūnaus. 2021 m. rugpjūčio 27 d. ryte sūnus išvežė savo sūnų dienos centrą. Apie 14 val. grįžo namo. Sūnus sėdėjo kieme prie stalo, buvo vartojęs alkoholio. Jis, nieko nesakęs, netikėtai delnu sudavė jai tris kartus į dešinį skruostą. Iš nosies bėgo kraujas, ji jautė fizinį skausmą. Smūgiai nebuvo stiprūs. Ji parėjo į savo kambarį ir iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Sūnus nieko daugiau nedarė, nesakė, ramus sėdėjo prie stalo ir laukė policijos. Ji taip pat buvo vartojusi alkoholio. Sūnus pirmą kartą smurtavo, pretenzijų sūnui neturi.

Kaltinamojo O. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be visiško kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiosios D. K. parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota (duomenys neskelbtini), esanti įvykio vieta. Kieme grumtynių pėdsakų nesimato, tačiau ant nukentėjusiosios D. K. megztinio matomos raudonos spalvos dėmės, primenančios kraujo dėmes;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo K. U. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad apie smurtą pranešė nukentėjusioji D. K., kuriai buvo patinimas dešiniame skruoste, susijaudinimas, neblaivumas. Smurtu įtariamas jos sūnus O. K., kuris ramus, jam nustatytas 1,78 promilės girtumas. Nepilnamečių vaikų nėra. D. K. nurodė, kad konfliktas kilo kai ji, išgėrusi alaus, sugrįžo į namus ir priekaištavo sūnui, kad jos namuose šis vartoja alkoholį. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus sudavė jai delnu tris kartus į dešinį skruostą, ausį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 14.10 val. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu delnu sudavė tris smūgius neblaiviai kartu gyvenančiai savo motinai D. K. į dešinį skruostą ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai, padaryti tiesiogine tyčia, nesant tam dingsties, netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusioji jautė fizinį skausmą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už O. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2021 m. rugsėjo 2 d., nukentėjusioji sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš nukentėjusiąją, veikė nesant tam rimtos dingsties. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis O. K. praeityje teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nukentėjusiosios poziciją – sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia, didelių liekamųjų reiškinių nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, su kuria kaltinamasis sutinka ir, kuri, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų.

Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl teismo iniciatyva jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuris, teismo vertimu, kaltinamojo elgesiui darys teigiamą įtaką. Taip pat teismo iniciatyva kaltinamajam pataisyti skirtini ir kiti įpareigojimai.

Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis O. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. 14.32 val. iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. 14.00 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam O. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

O. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą, bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. K. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą, bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti O. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. 14.32 val. iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. 14.00 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti O. K. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam O. K. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuteistajam išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                           Loreta Radzevičienė