Civilinė byla Nr. 2-380-881/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00100-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ nemokumo administratoriaus J. Š. prašymas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Penki perlai“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas J. Š..

2.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir 2024 m. sausio 9 d. nutartimis.

3.       Nemokumo administratorius 2024 m. kovo 25 d. pateikė teismui prašymą patikslinti bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, išbraukiant kreditorių R. K. ir įtraukiant kreditorių UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu. Nemokumo administratorius nurodė, kad iš S. N. gavo informaciją, jog kreditoriaus R. K. 2 750 Eur finansinis reikalavimas buvo apmokėtas. Be to, nurodė, kad gavo kreditorės UAB „Deimosa“ prašymą dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą patenkino ir patikslino bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą – išbraukė kreditorių R. K. ir į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu.

5.       Teismas konstatavo, kad nemokumo administratorius pateikė duomenis, patvirtinančius, jog S. N. sumokėjo R. K. už bankrutuojančią UAB „Penki perlai“ 2 750 Eur. 

6.       Be to, atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorius pateikė rašytinius įrodymus (rangos sutartį, reikalavimų perleidimo sutartį, pranešimą apie reikalavimų perleidimų sutartį, mokėjimo nurodymą, tarpusavio skolų užskaitymo aktą), pagrindžiančius prašomą patvirtinti UAB „Deimosa“ finansinį reikalavimą, nusprendė, jog yra pagrindas UAB „Deimosa“ įtraukti į bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ antrosios eilės kreditorių sąrašą su 150 000 Eur reikalavimu.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Kreditorius R. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir grąžinti prašymą dėl finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas iš esmės netikrino nemokumo administratoriaus pateikto tvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. neatliko įrodymų, pagrindžiančių pateiktą tvirtinti kreditorės UAB „Deimosa“ finansinį reikalavimą ir jo dydį, išsamesnio tyrimo bei įvertinimo.

7.2.                      Kadangi S. N. duomenys kreditoriui nebuvo žinomi, o žinomais tapo susipažinus su UAB „Penki perlai“ bankroto bylos duomenimis, jai buvo išsiųstas pranešimas apie nesutikimą dėl bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ prievolės įvykdymo. Gavus S. N. banko sąskaitos rekvizitus jos pervestos lėšos bus grąžintos. Kreditorius nepageidauja, kad tretieji asmenys vykdytų prievoles už bankrutuojančią UAB „Penki perlai“. Kreditoriaus reikalavimas prieš jo valią trečiųjų asmenų tenkinamas būti negali, o šią situaciją R. K. vertina kaip bandymą jį pašalinti iš UAB „Penki perlai“ bankroto proceso. Analogiška situacija jau buvo nagrinėta teisme, išaiškinant, kad kreditoriaus reikalavimo patenkinimas prieš jo valią trečiųjų asmenų nėra galimas. Kreditoriaus R. K. interesas bankroto byloje neapsiriboja tik 2 750 Eur finansiniu reikalavimu, nes nėra apginami jo pažeisti interesai.

7.3.                      UAB „Deimosa“ finansinis reikalavimas jau buvo perleistas 2015 m. sausio 7 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktu, kuriuo NUBI Sp. Z. o. o., atstovaujama direktorės T. V., ir UAB „Penki perlai“, atstovaujama direktorės J. L., patvirtino 150 000 Eur skolą. R. K. buvo UAB „Penki perlai“ direktoriumi nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2023 m. balandžio 20 d., tačiau apie tokią sutartį jam nebuvo žinoma, buvę vadovai jokių susijusių dokumentų R. K. neperdavė, T. V. 150 000 Eur finansinis reikalavimas niekada nebuvo traukiamas į UAB „Penki perlai“ finansinę atskaitomybę, UAB „Penki perlai“ niekada jokių pretenzijų ar pranešimų iš T. V. nebuvo gavusi.

7.4.                      T. V. finansinis reikalavimas jo perleidimo metu nebuvo patvirtintas UAB „Penki perlai“ bankroto byloje. T. V. nepateikė finansinio reikalavimo tvirtinti teismui per Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytą terminą, todėl prievolė pasibaigė, atitinkamai, pasibaigusios prievolės realizavimas nėra galimas.

7.5.                      Net jei teismas ex officio (pagal pareigas) ir nepanaikintų reikalavimo teisių perleidimo sutarties, jos pagrindas (2014 m. liepos 21 d. tarp UAB „Penki perlai“, atstovaujamos direktoriaus M. R., ir NUBI Sp. z. o. o., atstovaujamos direktorės T. V., sudaryta rangos sutartis ir vėlesnis tarpusavio įsiskolinimo patvirtinimas) turi būti atidžiai tiriamas, vertinamas, aiškinamasi, kaip buvo panaudotos minėtos lėšos, ar tokios sutartys apskritai egzistavo, ar A. ir D. O. gyvenimas kaimynystėje su pradinio reikalavimo turėtojos Lenkijos bendrovės vadove T. V. yra tik sutapimas ir panašiai.

8.       Atsakovė bankrutuojanti UAB „Penki perlai“ atsiliepimu į kreditoriaus R. K. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      R. K. ir S. N. teisiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. S. N. nėra pateikusi prašymo įtraukti ją į bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ kreditorių sąrašą. R. K. gavo visišką finansinio reikalavimo patenkinimą, todėl net ir grąžinus pinigines lėšas S. N., jis negalės vėl būti įtrauktas į bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ kreditorių sąrašą.

8.2.                      Skunde nurodoma teismų praktika nebuvo suformuota analogiškose bylose, be to, atsirado galiojant neaktualiems įstatymams.

8.3.                      R. K. sau iš atsakovės sąskaitos yra pervedęs 150 000 Eur ir šios sumos negrąžino, todėl visais būdais siekia išvengti skolos grąžinimo.

8.4.                      R. K. nėra perdavęs bendrovės turto ir dokumentų nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius neturi galimybės nustatyti bendrovės kreditorių ir juos informuoti apie vykstantį bankroto procesą.

8.5.                      R. K. nepateikė įrodymų, kad 150 000 Eur mokėjimas bendrovei buvo atliktas ne pagal bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ ir NUBI Sp. z. o. o. 2014 m. liepos 21 d. sudarytą rangos sutartį. Be to, nepateikė įrodymų, kad bendrovė šių lėšų negavo.

8.6.                      UAB „Deimosa“ pateikti dokumentai yra išsamūs, nuoseklūs, patvirtinti atsakingų asmenų parašais ir antspaudais, todėl nemokumo administratorius neturi pagrindo jais abejoti.

8.7.                      Jei teismas laikytų, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti yra praleistas, atsakovė šį terminą prašo atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ nemokumo administratoriaus prašymas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo UAB „Penki perlai“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

10.       Tiek kreditorius R. K., tiek atsakovė bankrutuojanti UAB „Penki perlai“ apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus. R. K. su atskiruoju skundu pateikė raštą akcinei bendrovei (toliau – ir AB) Lietuvos paštui ir atsakymą į raštą; raštą S. N.; valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašus apie bankrutuojančią UAB „Penki perlai“ ir UAB „Deimosa“. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Penki perlai“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atskaitomųjų sąskaitų išrašus; 2023 m. gegužės 2 d. pranešimą–reikalavimą pateikti turtą ir dokumentus; 2024 m. vasario 29 d. reikalavimą grąžinti lėšas ir jo siuntimą patvirtinantį dokumentą; UAB „Kompanija Vitrum“ sutikimą. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. gegužės 23 d. taip pat gauti kreditoriaus R. K. naujai teikiami įrodymai: AB Lietuvos pašto kvitas už siuntimo išlaidas; elektroniniai laiškai; įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

12.       Nė viena iš šalių, pateikdamos papildomus įrodymus, nepateikia motyvuoto prašymo šiuos įrodymus prijungti prie nagrinėjamos bylos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kreditorius R. K. apie pirmosios instancijos teisme nagrinėjamą nemokumo administratoriaus prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo nebuvo informuotas ir iš esmės neturėjo galimybės pateikti bylai reikšmingus įrodymus, be to, įvertinusi tai, kad atsakovė, teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, turėjo galimybę susipažinti su apelianto teikiamais papildomais įrodymais, o 2024 m. gegužės 23 d. pateikti įrodymai yra susiję su prie atskirojo skundo teiktais įrodymais, todėl juos priima ir prideda prie nagrinėjamos bylos. Atsižvelgdama į tai, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o nemokumo administratorius turėjo visas galimybes pateikti jo turimus įrodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, teisėjų kolegija atsakovės pateiktų įrodymų nepriima, jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Šių įrodymų nepriėmimas apeliacinės instancijos teisme neužkerta atsakovei teisės įrodymus teikti pirmosios instancijos teisme.

Dėl R. K. išbraukimo iš kreditorių sąrašo

13.       Kreditorius R. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta išbraukti jį iš bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ kreditorių sąrašo, kadangi trečiasis asmuo S. N. įvykdė prievolę už bankrutuojančią UAB „Penki perlai“. Kreditoriaus teigimu, reikalavimas prieš jo valią trečiųjų asmenų negali būti patenkinamas, o gautas lėšas jis grąžins S. N.. Su kreditoriaus R. K. atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąją taisyklę – trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Minėto straipsnio 2 dalis nustato papildomą atvejį, kai trečiasis asmuo negali įvykdyti prievolės už skolininką, t. y. kai skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraujantis tokiam prievolės įvykdymui.

15.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.50 straipsnio ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto (šiuo metu – JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto) nuostatas, pažymėta, kad tuo atveju, kai skolininkui yra iškelta bankroto byla, trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininkę bankrutuojančią bendrovę tik gavęs pradinio kreditoriaus sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014). Taigi, tuo atveju, kai skolininkui jau yra iškelta nemokumo byla, trečiasis asmuo negali be šio skolininko kreditoriaus sutikimo perimti jo finansinio reikalavimo, t. y. trečiajam asmeniui draudžiama imtis vykdyti bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos bendrovės prievoles be kreditoriaus sutikimo po nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368/2013, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1639-381/2020, 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-599-241/2021, 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1122-567/2023).

16.       Atsakovės nemokumo administratorius nurodo, kad atskirajame skunde nurodoma teismų praktika buvo priimta dar galiojant ĮBĮ, todėl nagrinėjamu atveju nėra aktuali, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1639-381/2020, išaiškino, jog minėta teismų praktika, nepakitus principinei nuostatai, draudžiančiai bendrovei iškėlus jai nemokumo bylą vykdyti finansines prievoles, aktuali ir įsigaliojus JANĮ.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto procesas yra kolektyvinis skolų išieškojimo procesas. Pasikeitus vienam iš kreditorių, tai neturi įtakos kitiems kreditoriams ar pačiam bankroto procesui. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai pradinis kreditorius nesutinka, kad vietoje jo į bankroto procesą įstotų naujasis kreditorius, apmokėjęs skolą už bankrutuojantį skolininką. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad tokiu atveju pradinis kreditorius turėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti savo interesus toliau dalyvauti bankroto procese kreditoriaus procesiniu statusu, bei savo veiksmais patvirtinti tokį prieštaravimą. Kreditoriaus interesas likti dalyvauti bankroto byloje, kaip ir naujojo kreditoriaus siekis įstoti į bankroto bylą, negali būti grindžiamas kokiais nors nesąžiningais ketinimais ar aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes tai būtų nesuderinama nei su bankroto proceso tikslais ir paskirtimi, nei su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-920-407/2021, 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1122-567/2023).

18.       Nagrinėjamu atveju byloje nedalyvaujantis asmuo S. N. kreditoriui R. K. 2024 m. vasario 28 d., t. y. po bendrovės bankroto bylos iškėlimo (2023 m. kovo 1 d.), pervedė 2 750 Eur, kurie atitinka jo turimo finansinio reikalavimo dydį. Kaip matyti, pinigų pervedimas buvo atliktas per AB Lietuvos paštą, apie tai neinformuojant kreditoriaus ir sukuriant jam kliūtis nustatyti mokėjimą atlikusio asmens identifikacinius duomenis. Pagal nurodytą Lietuvos teismų suformuotą praktiką analogišku klausimu tam, kad po bankroto bylos bendrovei iškėlimo kitas asmuo už bankrutuojančią UAB „Penki perlai“ galėtų atsiskaityti su bendrovės kreditoriumi R. K., buvo būtinas šio kreditoriaus sutikimas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar kreditorius davė sutikimą, o vadovavosi vien formaliu nemokumo administratoriaus prašymu išbraukti kreditorių iš bendrovės kreditorių sąrašo. Kaip matyti iš pateikto atskirojo skundo, kreditorius R. K. nesutinka su S. N. atliktu prievolės įvykdymu už atsakovę bankrutuojančią UAB „Penki perlai“. Be kita ko, kreditorius nurodo, kad siekia jam pervestą pinigų sumą grąžinti mokėtojai S. N., į kurią jis kreipėsi su 2024 m. kovo 29 d. prašymu dėl informacijos pateikimo.

19.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino R. K. iš bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ kreditorių sąrašo, todėl ši nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ nemokumo administratoriaus J. Š. prašymo dalis dėl kreditorių ir jų (kreditorių) finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, iš kreditorių sąrašo išbraukiant kreditorių R. K., atmetama. Teisinis santykis, kuris susiklostė su kreditoriui 2024 m. vasario 28 d. pinigų pervedimą atlikusiu asmeniu, t. y. S. N., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo patvirtinimo

20.       Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino UAB „Deimosa“ 150 000 Eur finansinį reikalavimą. Apelianto nuomone, teismas neatliko įrodymų, pagrindžiančių pateiktą tvirtinti kreditorės UAB „Deimosa“ finansinį reikalavimą ir jo dydį, išsamesnio tyrimo bei įvertinimo.

21.       Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

22.       Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

23.       Kaip matyti, finansiniam reikalavimui pagrįsti buvo pateikta 2014 m. gruodžio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, 2014 m. gruodžio 23 d. pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, 2015 m. sausio 7 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas, 2024 m. vasario 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, 2014 m. liepos 31 d. pavedimas ir 2014 m. liepos 21 d. rangos sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir nutartyje išvardino šiuos įrodymus, tačiau nepakankamai išanalizavo pateiktų įrodymų turinį.

24.       Pagal 2014 m. liepos 21 d. rangos sutartį bankrutuojanti UAB „Penki perlai“ įsipareigojo užsakovei NUBI Sp. z. o. o. atlikti rangos darbus už 972 674,80 Eur iki 2014 m. spalio 10 d. Rangos sutarties 3.2 papunktyje numatyta, kad užsakovė po sutarties pasirašymo turi sumokėti 15 proc. darbų kainos avansą. NUBI Sp. z. o. o. 2014 m. liepos 31 d. atliko 150 000 Eur pavedimą UAB „Penki perlai“. 2014 m. gruodžio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kreditorius NUBI Sp. z. o. o. perleido T. V. 150 000 Eur reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Penki perlai“. Kreditorė T. V. 2014 m. gruodžio 23 d. pranešimu, kurį pasirašė bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ direktorė, informavo UAB „Penki perlai“ apie perimtą 150 000 Eur reikalavimą. 2015 m. sausio 7 d. T. V. ir UAB „Penki perlai“ pasirašė tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuriame UAB „Penki perlai“ patvirtino 150 000 Eur skolą NUBI Sp. z. o. o. 2024 m. vasario 29 d. reikalavimo perleidimo teisių sutartimi kreditorė T. V. perleido UAB „Deimosa“ 150 000 Eur reikalavimą į skolininkę bankrutuojančią UAB „Penki perlai“. Taigi, susidarė situacija, kad nors 2014 m. gruodžio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kreditorius NUBI Sp. z. o. o. perleido T. V. 150 000 Eur reikalavimo teisė į skolininkę UAB „Penki perlai“, tačiau 2015 m. sausio 7 d. T. V. ir UAB „Penki perlai“ pasirašė tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuriuo UAB „Penki perlai“ patvirtino 150 000 Eur skolą NUBI Sp. z. o. o. Lieka neaišku, kodėl akte nurodoma, kad UAB „Penki perlai“ yra skolinga sumą, kurią anksčiau NUBI Sp. z. o. o. teigia perleidusi T. V.. Be to, paties dokumento pavadinimas „tarpusavio skolų užskaitymo aktas“ leidžia manyti, kad galimai buvo įskaitomos ir kitos aktą sudariusių šalių skolos. Taip pat, iš 2024 m. vasario 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo (priėmimo–perdavimo akto Nr. 1) 3 dalies matyti, kad kaina už reikalavimo teisę turi būti sumokėta į kreditorės T. V. bendrovės banko sąskaitą. Nei kokios bendrovės banko sąskaita nurodyta akte, nei kodėl kaina mokama ne buvusiai kreditorei, kuri perleidžia neva jai priklausančią reikalavimo teisę, nėra aišku. Atitinkamai, visi šie turimi duomenys, turėtų būti įvertinti turimų atsakovės finansinių dokumentų aspektu nuo pat 2014 m. liepos 21 d. rangos sutarties sudarymo dienos.

25.       Kaip minėta, tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, o po to gavęs ir R. K. atskirąjį skundą, nesiėmė priemonių, kad pašalintų visus byloje kilusius neaiškumus. Skundžiama nutartimi kreditorė UAB „Deimosa“ buvo įtraukta į kreditorių sąrašą iš esmės vien nemokumo administratoriaus prašymo pagrindu.

26.       Be to, atskirajame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „Deimosa“ finansinis reikalavimas yra pareikštas galimai praleidus JANĮ 41 straipsnyje nustatytą terminą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas aplinkybės dėl galimo termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo ir jo atnaujinimo taip pat nesiaiškino. Pažymėtina, kad nors UAB „Deimosa“ reikalavimą teigia įgijusi 2024 m. vasario 29 d., tačiau naujojo kreditoriaus teisės ir pareigos yra išvestinės iš pirminio kreditoriaus turėtų teisių ir pareigų, todėl naujasis kreditorius, perimdamas reikalavimo teisę, perima pagal reikalavimo perleidimo sutartį tiek pat teisių ir pareigų, kiek turėjo pirminis kreditorius (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

27.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių bei įrodymų pobūdį dėl UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo būtina atlikti išsamų aplinkybių tyrimą bei įvertinimą, tinkamai pritaikant materialiosios teisės normas. Sprendžiant dėl šio finansinio reikalavimo pagrįstumo, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino, netyrė ir dėl jų nepasisakė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nors tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio spręstino klausimo nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o po jos išsprendimo gali būti suvaržyta šalių teisė į apeliaciją.

28.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo pagrįstumo išnagrinėjo formaliai, nevertindamas teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir nepareikalaudamas papildomų įrodymų. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, o padarytų proceso teisės normų pažeidimų (CPK 17, 185 straipsniai) apeliacinės instancijos teisme ištaisyti nėra galimybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl pirmiau nurodytų argumentų skundžiama teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas UAB „Deimosa“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios ,,Penki perlai“ bankroto byloje, naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, nes dalis bylos grąžinama nagrinėti iš naujo (CPK 93 straipsnis).

Dėl atskirosios nutarties priėmimo

30.       Kreditorius R. K. 2024 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą priimti byloje atskirąją nutartį, nes, jo vertinimu, byloje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai – dokumentų klastojimas, kadangi buvęs bankrutuojančios UAB „Penki perlai“ vadovas teigia nepasirašęs 2014 m. liepos  21 d. rangos sutarties.

31.       Teismų praktikoje dėl CPK 300 straipsnio 1 dalies taikymo yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi (išreiškia) proceso šalys (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-368-467/2022, 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022).

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius R. K. abejones dėl 2014 m. liepos  21 d. rangos sutarties grindžia elektroniniu laišku, kurį parašiusio asmens tapatybė nėra patvirtinta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo, vadovaudamasis CPK 300 straipsnio 1 dalimi, pranešti prokurorui apie galimą sutarties klastojimą, remdamasis vien tik neaiškios kilmės elektroniniu laišku. Tai neužkerta kelio pačiam kreditoriui kreiptis į teisėsaugos institucijas, esant pagrindui ir turint pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ antrosios eilės kreditorių sąrašo išbrauktas kreditorius R. K., panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ nemokumo administratoriaus J. Š. prašymo dalį dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, iš kreditorių sąrašo išbraukiant kreditorių R. K., atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukta uždaroji akcinė bendrovė „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                               Vilija Mikuckienė

        Gintaras Pečiulis

                    Žilvinas Terebeiza